- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-3114-580/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05430-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Rūtos Burdulienės ir Jūros Marijos Strumskienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimo ir atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui A. B. ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų išsprendimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. B. patikslintu ieškiniu atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, prašė:
1.1. nutraukti ieškovės G. B. ir atsakovo A. B. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
1.2. ieškovei G. B. po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę pavardę – „M.“;
1.3. neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti;
1.4. šalių turtinėms teisėms taikyti teisines pasekmes nuo gyvenimo skyrium momento, t. y. nuo 2023-01-01;
1.5. dalijant bendrąją jungtine nuosavybe esantį turtą, nenukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovei G. B. priteisti 4 546,58 Eur atsakovo A. B. banko sąskaitose 2023-01-01 buvusių lėšų. Atsakovui A. B. priteisti 468,53 Eur ieškovės G. B. banko sąskaitose 2023-01-01 buvusių lėšų;
1.6. ieškovės G. B. naudai iš atsakovo A. B. priteisti 3 000 Eur kompensaciją už ne šeimos poreikiams panaudotas ar nuo šeimos nuslėptas lėšas, gautas pardavus šeimos automobilį „Volkswagen Touareg“;
1.7. ieškovės G. B. naudai iš atsakovo A. B. priteisti 2 155 Eur kompensaciją už ne šeimos poreikiams panaudotas lizingo sutarties pagrindu gautas lėšas. Atsakovo A. B. naudai iš ieškovės G. B. priteisti 1 256,13 Eur kompensaciją už bendro santuokos metu įgyto skolinio įsipareigojimo kreditoriui AB Swedbank vykdymą asmeninėmis lėšomis;
1.8. nepilnamečio vaiko S. B. gyvenamąją vietą nustatyti su motina G. B.;
1.9. nustatyti, kad atsakovas A. B. su nepilnamete dukra S. B. bendrauja bendru tėvų arba tėvo ir dukros susitarimu;
1.10. priteisti iš atsakovo po 564 Eur dukros S. B. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki 2024-06-01, pinigines lėšas pervedant į G. B. banko sąskaitą;
1.11. priteisti iš atsakovo po 815 Eur dukros S. B. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-06-01 iki dukra sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į G. B. banko sąskaitą;
1.12. nustatyti, kad išlaikymo lėšomis G. B. disponuoja uzufrukto teise;
1.13. priteistt iš atsakovo nepilnamečiam vaikui S. B. išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2023-03-30 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 7 677 Eur;
1.14. priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškininio reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 155 Eur kompensaciją už ne šeimos poreikiams panaudotas lizingo sutarties pagrindu gautas lėšas;
1.15. priteisti ieškovės naudai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad:
2.1. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, kuri įregistruota Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2094. Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys nedėjo pastangų siekiant išspręsti problemas, sąlygojusias santuokos iširimą. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę – M., išlaikymo iš atsakovo nereikalauja;
2.2. šalių nepilnametė dukra S. B. nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios gyvena kartu su ieškove, kuri rūpinasi visais kasdieniais vaiko poreikiais. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;
2.3. atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų šalių turtinę padėtį, prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 815 Eur / mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo už laikotarpį nuo 2024 m. vasario iki 2024 m. birželio mėnesio ieškovė prašo vadovautis vaiko poreikių lentele, iš jos atimant šokių bei šokių varžybų išlaidas, bei atostogų išlaidas, pridedant vienkartinį vaiko poreikį – mobilųjį telefoną, 50 Eur / mėn., kuris bus perkamas. Tuo metu išlaidos per mėnesį siekė apie 1 127,31 Eur. Išlaikymo suma iš tėvo pusės sudarytų 564 Eur / mėn.;
2.4. nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2023-01-01), dalinantis tam tikras išlaidas dukros S. B. poreikiams, ieškovė į atsakovo sąskaitą pervedė 859 Eur. Preziumuojama, kad tokią pačią sumą dukros išlaidoms patyrė ir atsakovas. Nuo šalių gyvenimo skyrium momento, nuo 2023-01-01 iki 2023-03-30 šalių dukra gyveno pas abu tėvus. Ieškovė kasdien rūpinosi vaiku, pirko maistą, drabužius, duodavo kišenpinigių, dengdavo kitas išlaidas, vežiodavo į varžybas ir pan. Nuo 2023-03-30 vaikas išimtinai gyvena pas ieškovę, o 2023 m. liepos mėnesį atsakovas atvežė visus jo bute likusius dukters daiktus ir drabužius. Tėvas nuo to laiko nebuvo pasiėmęs dukros su nakvyne, jos neišlaikė;
2.5. nepilnametė dukra nuo 2024 m. vasario mėnesio nebelanko sportinių šokių, nuo 2024 m. birželio mėnesio lanko fitnesą, atitinkamai pagal šiuos laikotarpius turėtų būti priteisiamos skirtingos išlaikymo įsiskolinimo sumos. Nuo 2023 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. vasario mėnesio (kai vaikas nustojo lankyti šokius) prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą pagal ieškovės pradinio ieškinio poreikių lentelę, atėmus atostogų išlaidas (- 166,67 Eur), bei pridedant vienkartinio poreikio išlaidas – mobilus telefonas (+ 50 Eur / mėn.) (iš viso poreikiai buvo 1 443,98 Eur) - 722 Eur / mėn. x 10 mėn. = 7 220 Eur. Kadangi atsakovas buvo sumokėjęs 1 232 Eur už vaiko šokių treniruotes (tokią pačią suma yra iš savo pusės sumokėjusi ir ieškovė), iš įsiskolinimo atimtinos atsakovo patirtos išlaidos, todėl įsiskolinimas yra 5 988 Eur (7 220 Eur - 1 232 Eur). Nuo 2024 m. vasario mėnesio iki 2024 m. balandžio (iki ieškinio teismui pareiškimo dienos) priteistinas išlaikymo įsiskolinimas pagal ieškovės pradinio ieškinio poreikių lentelę atėmus šokių ir šokių varžybų išlaidas, atostogų išlaidas bei pridedant vienkartinio poreikio išlaidas – mobilus telefonas (50 Eur / mėn.). atsakovo įsiskolinimas yra 1 689 Eur (iš viso poreikiai buvo 1 127,31 Eur) - 563 Eur / mėn. x 3 mėn.). Iš viso nuo vaiko apsigyvenimo išimtinai pas motiną momento iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimas sudaro 7 677 Eur (5 988 + 1 689 ).
2.6. ieškovė, atsižvelgdama į brandų vaiko amžių, neprašo nustatyti konkrečios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos ir suteikia laisvę jiems susitarti dėl tarpusavio bendravimo tvarkos;
2.7. šalys 2008-06-25 sudarė ikivedybinę sutartį, kurioje išsprendė santuokos metu įgyto turto teisinį režimą;
2.8. ieškovė gyvenimo skyrium pradžios momentui, t. y. 2023-01-01 SEB banko sąskaitose turėjo 931,05 Eur. Ieškovės Swedbank sąskaitoje gyvenimo skyrium dienai buvo 4,05 Eur, Revolut sąskaitoje – 1,95 Eur. Atsakovas nurodo, kad gyvenimo skyrium pradžios momentui, jo sąskaitose buvo 9 093,16 Eur. Iš viso šalys įgijo 10 030,21 Eur bendrų lėšų abiejų sąskaitose. Nenukrypstant nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo ieškovei priteistina 4 546,58 Eur atsakovo banko sąskaitose buvusių lėšų, o atsakovui priteistina 468,53 Eur ieškovės banko sąskaitose buvusių lėšų;
2.9. šalys santuokos metu buvo įgijo automobilį „Volkswagen Touareg“. Po 2022-10-28 d. įvykusio eismo įvykio, automobilis buvo sudaužytas, dėl ko draudimo bendrovė 2022-10-28 į atsakovo sąskaitą išmokėjo 7 561,75 Eur išmoką. Automobilis buvo parduotas už 6 000 Eur, o su pardavėju atsiskaityta grynaisiais pinigais. Ši aplinkybė ieškovei tapo žinoma tik gavus šią informaciją iš AB Regitra. Ieškovė neturi duomenų, kur atsakovas panaudojo gautą tokią didelę sumą grynųjų pinigų. Prašo priteisti už ne šeimos poreikiams panaudotas ar nuo šeimos nuslėptas lėšas, t. y. 3 000 Eur kompensaciją;
2.10. šalys turėjo bendrą įsipareigojimą kreditoriui AB Swedbank – vartojimo kreditą 6 000 Eur sumai. Vartojimo kreditas, kurio sutartis sudaryta atsakovo vardu, buvo naudojamas iš dalies ir šeimos interesams, išskyrus didžiąja dalimi išgrynintas sumas, iš viso 4 310 Eur, kurias atsakovas nežinia kam panaudojo. Ieškovei priteistina kompensacija pusei šios sumos, t. y. 2 155 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovės G. B. ieškinį dalyse dėl šalių bendrojo turto padalijimo ieškovės G. B. nurodytu būdu; išlaikymo iš atsakovo A. B. šalių vaikui S. B. priteisimo; išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo A. B. šalių vaikui S. B. priteisimo, likusioje dalyje ieškovės G. B. ieškinį tenkinti, priteisti atsakovui iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
3.1. sutinka su ieškovės prašymu nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys kartu negyvena nuo 2023-01-01. Atsakovas sutinka šalių turtinėms teisėms taikyti teisines pasekmes nuo gyvenimo skyrium momento, t. y. nuo 2023-01-01. Atsakovas neprieštarauja ieškovės prašymui po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę;
3.2. atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 468,53 Eur ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 4 546,58 Eur. Atsakovas sutinka, jog atsakovui iš ieškovės turi būti priteisiama kompensaciją už kreditorinio įsipareigojimo įvykdymą, tačiau ženkliai didesnė – 5 817,10 Eur suma. Atsakovas sutinka, kad išlaikymas ieškovei nereikalingas ir neturėtų būti priteisiamas;
3.3. atsakovas sutinka, kad šalių nepilnametės dukros S. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, palaiko ieškovės nuomonę dėl nenustatymo konkrečios bendravimo tvarkos;
3.4. nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma yra nereali. Įvertinus šalių turtinę padėtį bei realiai gaunamas pajamas, nei viena iš šalių negali skirti vaiko išlaikymui 815 Eur / mėn. Vaiko išlaikymui iš jo turėtų būti priteista 300 Eur dydžio suma, kadangi ji atitinka vaiko poreikius ir atsakovo finansines galimybes. Atsakovas prašė atmesti kaip nepagrįstą ieškovės patikslintame ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo.
Šalies argumentai
4. Atsakovas A. B. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės G. B. atsakovo A. B. naudai 5 817,10 Eur kompensaciją ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
4.1. ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dieną šalys turėjo bendrą įsipareigojimą kreditoriui AB Swedbank – vartojimo kreditą 6 000 Eur sumai, gautą 2018-01-03. Šis vartojimo kreditas buvo paimtas ne šeimos, o ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui, nors jį santuokos metu ir šalims gyvenant atskirai dengė išimtinai atsakovas. Šiai dienai kreditas yra visiškai padengtas (paskutinis mokėjimas atliktas 2024-05-14). Iš viso atsakovas sumokėjo šalių bendram kreditoriui 9 121,94 Eur;
4.2. ieškovė išsinuomojo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), kurias nusprendė pertvarkyti (įrengti kirpyklą) ir subnuomoti. Gautas kreditas buvo panaudotas patalpų nuomai apmokėti (1 139,22 Eur), daiktų, reikalingų veiklai, pirkimui. Likę pinigai buvo išgryninti ir panaudoti patalpų įrengimui 4 310 Eur arba pervesti ieškovei (699 Eur) ir panaudoti patalpų įrengimui. Atsakovo žiniomis, ieškovė šių patalpų subnuoma užsiima iki šiol;
4.3. šalys jau 2 metus negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Visą šį laiką ieškovė vykdė ir iki šiol vykdo patalpų subnuomą, gauna už tai pajamas. Taigi, ji vienasmeniškai naudojasi baldais ir įranga, kurie buvo supirkti už kredito lėšas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas prašė priteisti jo naudai iš ieškovės 5 817,10 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (3 304,84 Eur) ir ieškovės įsipareigojimo dengimo atsakovo asmeninėmis lėšomis (2 512,23 Eur) nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios.
5. Ieškovė G. B. prašė atsakovo A. B. priešieškinio reikalavimų netenkinti. Nurodė, kad:
5.1. vartojimo kreditas, kurio sutartis sudaryta atsakovo vardu, buvo naudojamas iš dalies ir šeimos interesams, išskyrus išgrynintą 4 310 Eur sumą, kurią atsakovas nežinia kam panaudojo. Piniginių lėšų išgryninimo datos neatitinka ieškovės salono įrengimo laiko. Vienintelės išlaidos, kurios buvo patirtos ieškovės salonui – 1 139,22 Eur patalpų nuomos išlaidos ir 100 Eur galvaplovės išlaidos. Mokėjimo pavedimai į ieškovės sąskaitą nereiškia, kad ji šias sumas (699 Eur) panaudojo ne šeimos poreikių tenkinimui, piniginės lėšos buvo naudojamos kasdieniams šeimos poreikiams tenkinti. 2019-05-03 atsakovas išgrynino 1 000 Eur, už kuriuos buvo perkamas Škoda markės automobilis, skirtas šeimos poreikių. Ieškovė įgyja teisę reikalauti iš Atsakovo 4 310 / 2 = 2 155 Eur kompensacijos už santuokos metu įgyto turto sumažinimą;
5.2. nėra įrodymų, kad ieškovės asmeninis turtas buvo pagerintas iš šeimos lėšų;
5.3. labiau dukters interesus atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su mama. Nėra būtinybės ir tikslo nustatinėti tikslią bendravimo su tėvu tvarką;
5.4. merginos poreikiai sudaro žymiai daugiau nei kaip nurodo atsakovas, kad vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti užtenka mažiau nei 1 minimalaus mėnesinio užmokesčio. Vaiko teisių apsaugos tarnyba išvadoje nurodo, kad ieškiniu prašomas išlaikymo dydis galimai labiau atitiktų vaiko interesus. Nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą nepilnamečiam vaiku;
5.5. išlaikymo įsiskolinimas egzistuoja, nes ieškovė patyrė dideles išlaidas, išlaikymo įsiskolinimas sudaro didelę sumą, todėl šio reikalavimo ieškovė neatsisako ir jį palaiko.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) išvadose nurodė, kad:
6.1. šeima Tarnybai nėra žinoma. Šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas ir neteikiamos socialinės paslaugos. Tarnybos atstovai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Sudarytos sąlygos vaiko poilsiui, ugdymui, laisvalaikiui. G. B. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) administratore apskaitininke, jos darbo užmokestis apie 1 200 Eur / mėn., moteris gauna išmoka vaikui – 96,50 Eur / mėn. Pasak ieškovės, su atsakovu skyrium gyvena nuo 2023-01-01. Moteris teigė, kad A. B. išlaikymo vaikui neteikia;
6.2. Tarnybos atstovai su atsakovu A. B. susisiekė mobiliuoju telefonu. Vyrui buvo paaiškinta priežastis, kodėl reikia apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje, ištirti buities sąlygas, tačiau atsakovas nurodė, jog gyvenamojoje vietoje vyksta kapitaliniai remonto darbai ir jis laikinai gyvena su mama jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas nurodė, jog su dukra bendrauja beveik kiekvieną dieną skambučiais, dažnai susitinka, teigė, kad dukrą išlaiko, santykiai su dukra yra puikūs. Atsakovas teigė, kad vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta pagal vaiko norą, o su reikalavimais dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesutinka;
6.3. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), 9-oje klasėje. Papildomai lankė sportinius šokius, tačiau dėl traumos šokiai pristabdyti. Tarnybos atstovas su S. B. bendravo jos gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant motinai. Paauglė bendravo noriai, aiškiai ir drąsiai reiškė savo nuomonę. Nurodė, jog gyvena su mama, o tėtis gyvena kitame bute. Nepilnametė pasakojo, jog su tėčiu santykiai geri, susitikimus su tėvu lengvai suderina. Teigė, jog tėtis jai duoda pinigų pervesdamas į sąskaitą arba grynaisiais, dovanoja dovanas per gimtadienius ir šventes. Su mama praleidžia daugiau laiko, nes kartu gyvena, savaitgaliais būna kartu, eina į miestą. Mama jai taip pat duoda pinigų. Teigė, jog su abiem tėveliais sutaria gražiai, jaučiasi saugiai ir ramiai;
6.4. Tarnybos specialistė 2025-01-09 apsilankė atsakovo A. B. gyvenamojoje vietoje. Sudarytas Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 1ŠTA-20 (toliau – Aktas). Akte pateikiama informacija, kad A. B. registruotas Užimtumo tarnyboje. Gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 780 Eur. Atsakovas nurodė, jog dukra lanko sporto klubą (apie 30 Eur / mėn.), lanko privačias treniruotes, dalyvauja fitneso varžybose. Atsakovas gyvena naujai suremontuotame, 2 kambarių, apie 46 kv. m bute. Bute yra visi patogumai, buitinė technika ir baldai. Atsakovas nurodė, jog dukra miega miegamajame, o jis svetainėje ant sofos-lovos. Sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Atsakovas A. B. nurodė, jog su ieškove G. B. skyrium gyvena nuo 2023-01-01. Pasak vyro, dukra gyveno su tėvu nuo 2023-01-01 iki 2023 m. rugpjūčio mėn. Pradėjus daryti būsto remonto darbus – dukra išvyko gyventi pas ieškovę, tačiau ryšys su dukra nenutrūko. Dukra turi buto raktus, ateina kada nori ir lieka su nakvyne, jų santykiai yra puikūs. Atsakovas teikia 306 Eur / mėn. išlaikymą, papildomai duoda dukrai pagal poreikį. Neprieštarauja, kad vaikas gyventų su juo ar su ieškove, nesutinka dėl išlaikymo sumos;
6.5. vaiko tėvų santykiai yra konfliktiški, nebendradarbiaujantys ir šiuo metu jiems sunku susitarti vaiką liečiančiais klausimais. Vaikui kenkia tėvų konfliktai, tačiau nenustatyta, kad vaiko tėvas darytų neigiamą įtaką vaikui, smurtautų prieš jį;
6.6. daugeliu atvejų, ieškovės piniginiai prašymai yra nukreipti į ateitį, pateikiant ribotą kiekį patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Tarnybai neaišku, kaip, pvz., Netflix kino programa prisideda prie vaiko interesų ar poreikių užtikrinimo, o ne norų tenkinimo. Be to, neaišku, ar būtina išleisti 35 Eur mobiliosioms paslaugoms sumokėti, o jei tai yra su įrangos mokesčiu, nepaaiškinama, nuo kada bus mokama mažesnė suma ir pan. Taip pat pateiktas TV bokšto apsilankymo kvitas, tačiau jis skirtas suaugusiam asmeniui, vaikui galėtų būti perkamas moksleivio iki 18 m. bilietas. Pateikta S. B. ir sporto klubo sutartis, tačiau tai yra nepilnamečio asmens sandoris su juridiniu asmeniu, kuris be tėvų sutikimo negalioja. Nėra aišku, kokiems korepetitoriams ir kiek yra išleidžiama pinigų, bei ar intensyvus sportas netrukdo S. B. ugdymo procesui. Minimalaus mėnesinio užmokesčio dydžio išleidžiama suma vaikui, prie jo pridėjus valstybės mokamus vaiko pinigus, tenkina ne tik minimaliuosius vaiko poreikius. S. B. neturi specialiųjų poreikių (ligos ir pan.), jos kasdienius poreikius tenkina abiejų tėvų mokama lygiomis dalimis minimalaus mėnesinio užmokesčio suma, prie jos pridėjus išmoką vaikui. Įprastai, tokios sumos užtenka net tik kasdieniniams vaiko poreikiams patenkinti, tačiau ir 1–2 papildomiems vaiko būreliams apmokėti;
6.7. nepilnametės lankomos sporto treniruotės nėra priskiriamos kasdieniams poreikiams, todėl dėl išlaidų sportui tėvai turėtų susitarti papildomai. Vaiko motinos prašoma priteisti išlaikymo suma tenkintų papildomus S. B. poreikius, prisidėtų prie jos sporto pasiekimų, todėl neprieštaraujama prašomos sumos priteisimui. Atsakovo laikini finansiniai sunkumai neturėtų būti laikomi argumentu mažinant išlaikymą vaikui. Prašoma priteisti išlaikymo skola turi būti pagrįsta patirtų išlaidų patvirtinimu, o jei tokių nėra, ji turėtų būti skaičiuojama pagal tuo metu galiojusį minimalų darbo užmokestį, jei tėvai nebuvo susitarę kitaip.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priėmė ieškovės G. B. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo A. B. 2 155 Eur kompensaciją ir bylą toje dalyje nutraukė. Priėmė A. B. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimų nustatyti dukters gyvenamąją vietą su atsakovu A. B., nustatyti ieškovės G. B. bendravimo su dukra tvarką ir priteisti iš ieškovės G. B. periodinį išlaikymą dukrai. Nutraukė G. B. ir A. B. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2094, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei G. B. sugrąžinti iki santuokos turėtą pavardę „M.“, o atsakovui A. B. paliko pavardę „B.“. Nustatė nepilnametės S. B. gyvenamąją vietą su motina. Priteisė iš atsakovo A. B. nepilnametės dukters S. B. išlaikymui po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024-04-04) iki dukters pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko S. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirė ieškovę. Šalių turtinėms teisėms santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikė nuo 2023-01-01. Priteisė iš atsakovo A. B. 4 546,58 Eur banko sąskaitose 2023-01-01 buvusių piniginių lėšų ieškovės G. B. naudai. Priteisti iš ieškovės G. B. 468,53 Eur banko sąskaitose 2023-01-01 buvusių piniginių lėšų atsakovo A. B. naudai. Priteisė iš ieškovės G. B. 1 256,13 Eur kompensaciją už AB ‚Swedbank“ įvykdytą prievolę atsakovo A. B. naudai. Kitose dalyse ieškinio ir priešieškinio netenkino. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-09 nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
8. Nurodė, kad:
8.1. šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nuo 2023-01-01 sutuoktiniai negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, todėl santuokos nutraukimo pasekmės abiejų šalių (ieškovo ir atsakovės) turtinėms teisėms ir pareigoms taikytinos nuo 2023-01-01. Nutraukiant šalių santuoką ieškovei G. B. grąžintina iki santuokos turėta pavardė, o atsakovui A. B. paliekama turima pavardė. Sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nesprendžiamas;
8.2. atsakovo ryšys su nepilnamete dukra yra stiprus ir tinkamas, bendravimas vyksta atsižvelgiant į vaiko poreikius ir užimtumą, konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nenustatytina;
8.3. realia išlaidų dukros maistui per mėnesį suma 200–220 Eur. Ieškovė gyvena jos motinai priklausančiame bute, iš kurios nuolatos gauna finansinę paramą. Nuo 2023-01-01 iki 2024-06-25 ieškovės motina pervedė ieškovei 11 935 Eur, todėl tikėtina, kad jei ir ieškovė sumoka už komunalines paslaugas, tai šios išlaidos jai kompensuojamos. Šalių dukrai gyvenant su ieškove ir bendrai naudojantis internetu bei TV paslaugomis šios išlaidos turi būti dalijamos per pusę. Spotify programėlė jaunimui yra aktuali, neneigtinas ieškovės argumentas, kad jaunimui Netflix programa yra aktuali. Mobilusis išmanusis telefonas yra neatsiejama kasdieninio gyvenimo dalimi ir naudojamas ne tik paskambinti, bet ir naudotis įvairiomis išmaniomis funkcijomis. Abejotina, kad išlaidos knygoms, žurnalams, popieriui, sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms, kuprinėms ir pan. kas mėnesį sudaro 50 Eur;
Atsiliepimas
8.4. atsakovas sutiko su ieškovės nurodytomis 100 Eur / mėn. išlaidomis aprangai, avalynei, su išlaidomis odontologo paslaugoms (16,67 Eur / mėn.), vaistams, vitaminams (33,50 Eur / mėn.), akių lęšiams (33,50 Eur / mėn.), šventėms, ekskursijoms (30 Eur / mėn.), teatrui, kinui, draugų gimtadieniams (40 Eur / mėn.), gimtadieniui (20,80 Eur / mėn.). Išlaidos higienos ir buities reikmenims mažesnės, nei nurodė ieškovė (60 Eur / mėn.), maždaug 30–40 Eur / mėn., o atsakovas atsiliepime nurodė 30 Eur / mėn. Ieškovė galimai per klaidą nurodė išlaidų „žaislams“ eilutę, nes turėjo mintyje išlaidas paspirtukams, riedučiams ir pan. Šias išlaidas galima sumažinti, išlaidos nėra pastovios, nėra aišku, kokiu intensyvumu tam tikru metu vaikas turės poreikį naudotis riedučiais, paspirtuku ar kt.;
8.5. išlaidos buto nuomai susidarė išskirtinai dėl pačios ieškovės tikslų ir veiksmų, dėl ko prie jų kompensavimo atsakovas gali prisidėti mažesne dalimi, nei ieškovė. Ieškovė ne visada vežioja dukrą, kuriai rudenį sueis 17 m., į mokyklą ir atsakovas nebūtinai turi apmokėti išlaidas kurui (100 Eur / mėn.) kelionių pas ieškovės tėvus arba padengti kiekvieną sąskaitą, jei dukra naudojasi pavežėjų paslaugomis. Išlaidos korepetitoriui (pvz., matematikos) galimos. Atsakovas buvo pajėgus dengti sportinių šokių išlaidas, kurios vidutiniškai sudarė 250 Eur / mėn., plius 800 Eur per metus šokių stovykloms bei papildomoms išlaidoms. Esant tokiai situacijai, atsakovas turi prisidėti prie dukters išlaidų fitnesui – treniruotėms, varžyboms ir pan.;
8.6. bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog abi šalys yra bedarbiai, ir kiekvieno jų nedarbo pašalpa sudarė apie 900 Eur. Atsakovas yra pajėgus gauti bent 1 400 Eur pajamas per mėnesį, ką jis pats nurodė teikdamas paaiškinimus. Dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio atsižvelgtina į minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA) dydį, kuris 2024 m. buvo 924 Eur, o nuo 2025 m. šis dydis yra 1 038 Eur (atskaičius mokesčius – 777 Eur), kas reiškia, kad minimalus vieno iš tėvų vaikui teikiamo išlaikymo dydis sudaro 388,50 Eur. Šalių dukrai mokama išmoka vaikui – 122,50 Eur. Šalių dukters poreikiai yra ne mažesni, kaip 1 000 Eur / mėn. ir, įvertinus kad atsakovas priešieškiniu iš pradžių prašė priteisti didesnį kaip 500 Eur išlaikymą, nustatytina panašaus dydžio suma išlaikymui. Šalių turtinė padėtis žymiai neskiria. Atsakovo prievolė mokėti išlaikymą dukrai nesitęstų ilgą laiką ir atsakovas turi galimybę mokėti 500 Eur išlaikymo sumą, kuri priteistina iš atsakovo;
8.7. ieškovė išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo pagal atsakovo 890 Eur / mėn. mokėtiną sumą, padaugintą iš 14 mėn., minusavus preziumuojamą atsakovo sumokėtą 859 Eur sumą, nurodė trumpesnį įsiskolinimo laikotarpį – nuo 2023-03-30. Atsakovo nuolatiniai mokėjimai patvirtina, kad atsakovas nevengė pareigos išlaikyti dukrą laikotarpiu, kurį ieškovė nurodė kaip atsakovo neprisidėjimą prie vaiko išlaikymo. Nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas tinkama forma ir pakankama apimtimi neprisidėjo prie dukters išlaikymo galimo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu. Reikalavimas dėl išlaikymo 7 677 Eur įsiskolinimo priteisimo netenkinamas;
8.8. nesant ginčo, kiekvienai iš šalių priteistina 2023-01-01 bankų sąskaitose buvusių lėšų dalis (1/2). Ieškovė prašė priteisti 3 000 Eur kompensaciją už ne šeimos poreikiams panaudotas ir nuslėptas lėšas, gautas pardavus automobilį „Volkswagen Touareg“. Ieškovė turėjo teirautis atsakovo, kas buvo padaryta su apgadintu automobiliu, nepaneigta, kad atsakovas didesnę dalį lėšų panaudojo skoloms už elektros energiją padengti, kasdieniams šeimos poreikiams tenkinti. Ieškinio reikalavimas dėl 3 000 Eur kompensacijos priteisimo netenkintinas;
Šalies argumentai
8.9. ieškovė prašė priteisti 1 256,13 Eur kompensaciją už skolinio įsipareigojimo kreditoriui AB Swedbank vykdymą asmeninėmis lėšomis. Atsakovas prašė priteisti 5 817,10 Eur kompensaciją už skolinio įsipareigojimo kreditoriui AB Swedbank vykdymą asmeninėmis lėšomis vykdymą. Neįrodytos aplinkybės, kad vartojimo kreditas buvo paimtas išimtinai tenkinant ieškovės ambicijas turėti grožio saloną, nepaneigta, kad ieškovė, vykdydama su grožio paslaugų teikimu susijusią veiklą, siekė gauti pajamas šeimai. Ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad apie salono veiklą jam buvo žinoma, todėl laikant, jog iki 2023-01-01 šalys vedė bendrą ūkį, pripažintina, jog kredito lėšos buvo panaudotos bendroms šeimos reikmėms. Priešieškinio reikalavimas dėl 3 304,84 Eur sumos priteisimo netenkinamas. Kadangi atsakovas kredito grąžinimo įmokas mokėjo ir 2023-01-01 šalims nustojus vesti bendrą ūkį, iš ieškovės atsakovui priteistina pusė 1 256,13 Eur (2 512 : 2) atsakovo sumokėtų kredito grąžinimo įmokų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 17 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo A. B. 7 834,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Priteisė iš atsakovo A. B. valstybės naudai 135 Eur žyminio mokesčio. Grąžino ieškovei 48 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad:
9.1. ieškovė sumokėjo 328 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 342 Eur žyminį mokestį. Ieškovė pateikė įrodymus apie 15 232,44 Eur ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 10 585,64 Eur bylinėjimosi išlaidas. Patenkinta 66 proc. ieškovės reikalavimų ir 22 proc. priešieškinio reikalavimų;
9.2. nors atsakovas atsisakė nuo reikalavimų dėl dukters gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymo ir išlaikymo dukrai iš ieškovės priteisimo, šie reikalavimai buvo išspręsti tenkinant ieškinio reikalavimus, todėl nėra pagrindo grąžinti atsakovui dalies žyminio mokesčio atsisakius minėtų priešieškinio reikalavimų. Už reikalavimą dėl periodinių išlaikymo išmokų priteisimo priteistinas valstybei žyminis mokestis sudarytų 135 Eur , todėl jis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai;
9.3. ieškinį tenkinus 66 proc., iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 10 238,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus 22 proc. priešieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 2 404,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 7 834,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė G. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimą dalyse, kuriose atmestas ieškinys dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo, kompensacijos pardavus automobilį „Volkswagen Touareg“ ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškinį šiose dalyse, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. teismas vertino ne vaiko poreikius, kaip tai imperatyviai CK 3.192 straipsnis, bet orientavosi išskirtinai į atsakovo galimybes bei tai, kad likęs išlaikymo laikotarpis būtų trumpas. Tai prieštarauja civilinės teisės principams ir vaiko interesų prioritetui. Teismas vadovavosi ne vaiko, bet atsakovo interesais, nes sprendimo pagrindu buvo galimybė mokėti, o ne tai, kiek dukros išlaikymui reikia lėšų. Teismas pamiršta, kad dukra pilnametystės sulauks dar nebaigusi mokyklos, todėl atsakovo išlaikymo pareiga privalo būti tęsiama, o jam pareigos nevykdant, vaikas įgis teisę kreiptis į teismą dėl reikalingo išlaikymo dydžio priteisimo;
10.2. nesutinka su dukros poreikių vertinimu. Sprendime perrašoma vaiko poreikių lentelė (mityba, būstas, sveikata, laisvalaikis, higiena, ugdymas, apranga, transportas, ryšys, mobilioji įranga). Dėl atskirų poreikių kategorijų teismas dažnai apsiriboja fragmentiškais pastebėjimais. Nesutinka, kad dukros maitinimo išlaidos sudaro tik 200–220 Eur / mėn. Teismas neatsižvelgė į 2024–2025 m. infliaciją ir išaugusias maisto kainas; 150 Eur / mėn. neatitinka net minimalių higienos, mitybos ir sveikatingumo reikalavimų augančiam paaugliui. Svarstydamas komunalinių paslaugų išlaidas, teismas rėmėsi spėlionėmis, kad ieškovės motina kompensuoja komunalines išlaidas. Ieškovės motinos piniginė parama nereiškia, kad ji padengia konkrečias komunalines ar nuomos išlaidas – tai bendra parama dukrai ir anūkei. Teismas ignoravo, kad bute gyvena ne motina, o ieškovė kartu su dukra. Vertindamas ryšio, interneto bei TV platformų (Netflix, Spotify) išlaidas teismas vadovavosi prielaidomis, mobiliojo ryšio ir interneto išlaidos nėra prabangos paslaugos – tai būtinos saugumo ir ugdymo priemonės;
10.3. teismas sumenkino 50 Eur / mėn. išlaidų knygoms, sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms, žurnalams, kuprinėms ir pan., būtinumą, kad prekės perkamos kas mėnesį atskirai. Apeliantė nurodė metinę poreikių eilutę, kuri suskaidyta mėnesiui. 600 Eur per metus yra reali suma, atitinka vidutines mokyklinio amžiaus vaiko reikmes: vadovėlius, pratybas, sąsiuvinius, rašymo priemones, dailės priemones, kuprinių ir sportinių krepšių atnaujinimą, ugdymui skirtas knygas (ne tik grožinę literatūrą, bet ir mokyklai reikalingą medžiagą). Teismas neatsižvelgė į tai, kad šios išlaidos kyla iš dukros mokymosi pareigos ir kasdienio ugdymo proceso;
10.4. teismas apsiribojo atsakovo sutikimo su kai kuriomis ieškovės nurodytomis išlaidomis konstatavimu, tačiau tai nereiškia, kad teismas gali išvengti vertinimo pagal vaiko poreikius bei įstatymus. Šios išlaidos (apranga, sveikata, kultūra, gimtadieniai) sudaro esminę vaiko vystymosi dalį – jos negali būti automatiškai priimamos tik dėl to, kad atsakovas jų neginčijo. Teismas sumenkino dukros bazinius higienos bei saviraiškos poreikius, pateikė nepagrįstas rekomendacijas pataupyti vaiko sąskaita. Vertindamas išlaidas grožio paslaugoms (kirpimas, manikiūras, pedikiūras), teismas pripažino, kad jos aktualios, tačiau ginčo neišsprendė. Paauglei mergaitei šios paslaugos yra ne prabanga, o kasdienės priežiūros dalis. Teismas be analizės sumažino higienos ir buities reikmenų išlaidas nuo 60 Eur iki 30–40 Eur. Teismas ignoravo, kad išlaidos paspirtukams, dviračiams, slidėms ir pan. yra susijusios su vaiko fiziniu aktyvumu, sveikatingumu, socializacija ir saugiu judėjimu mieste;
10.5. teismas nepagrįstai spekuliavo ieškovės turto perleidimo motyvais. Nekilnojamojo turto dovanojimo ar perleidimo sandoriai tarp motinos ir dukros nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nesusiję su vaiko poreikių nustatymu. Teismas neatsižvelgė, kad buto nuomos sutartis yra realiai vykdoma. Apeliantė moka nuomą ir tame bute gyvena su dukra. Išlaidos būstui yra objektyvios ir susijusios su vaiko gyvenimo vieta, kurią teismas nustatė su ieškove. Teismo pozicija, kad išlaidos atsirado dėl ieškovės pasirinkimo, reikštų, kad vaiko teisė į orias gyvenimo sąlygas priklauso nuo to, kaip tėvai susitvarkė turto nuosavybės dokumentus;
10.6. teismas nepagrįstai nurodo, kad dukros vežiojimas nėra reguliarus, neįrodyta, kad ieškovė neorganizuotų dukros kelionių į mokyklą, būrelius ar pas senelius. Atsakovo argumentas apie retkarčiais pasitaikančias nakvynes pas jį nepaneigia, kad kasdienis transportas (įskaitant Bolt ar viešąjį) yra būtinas ir neišvengiamas, 100 Eur / mėn. kuro ir transporto yra pagrįsta suma;
10.7. teismas nepagrįstai eliminuoja šiuolaikinės komunikacijos priemonės būtinybę. Atsakovas patvirtino, kad dukra naudoja Iphone įrenginį. Teismo svarstymas apie pigesnių gamintojų galimybę yra nelogiškas, kai ankstesnė kokybės kartelė nustatyta abiejų tėvų valia;
10.8. teismas pripažino, kad dukros būtini poreikiai sudaro ne mažiau kaip 1 000 Eur / mėn., tačiau neįvertinęs realios šalių turtinės padėties, priteisė tik 500 Eur išlaikymą. Teismas nenustatė, ar ieškovė objektyviai pajėgi dengti likusius 500 Eur kas mėnesį. Teismas nemotyvuotai rėmėsi tuo, kad atsakovas priešieškinyje siūlė tokį dydį. Priteista tik 500 Eur / mėn. finansinė našta neproporcingai perkeliama ieškovei, nors atsakovas turi galimybių prisidėti didesne dalimi. Teismo sprendimas nepagrįstas poreikių realia analize, turtinės padėties vertinimu. Susumavus išlaidų kategorijas, kurios sprendime įvardytos kaip pagrįstos, poreikių suma sudaro ne mažiau kaip 1 267,47 Eur. Net minimaliai skaičiuojant, vaiko išlaikymo poreikiai reikšmingai viršija priteistą 500 Eur dydį. Neatitikimai tarp teismo motyvų ir skaičių rodo, kad sprendimas yra nemotyvuotas bei pažeidžia vaiko teisę į jo poreikius atitinkantį išlaikymą;
10.9. teismo akcentuojamas ieškovės pozicijos nenuoseklumas dėl įsiskolinimo dydžio negali būti vertinamas kaip aplinkybė, paneigianti įsiskolinimą. Apeliantė elgėsi sąžiningai – nuosekliai koregavo ieškinį, mažino reikalavimą. Atsakovo pavieniai mokėjimai nėra reguliarūs ir pakankami. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad teikė reguliarų, poreikius atitinkantį išlaikymą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą, teko kreiptis į antstolį, kad išieškotų priteistą 306 Eur išlaikymo sumą. Laikinas išlaikymas buvo nustatytas tik nuo 2024 m. balandžio mėn., todėl negali paneigti įsiskolinimo, susidariusio 2023–2024 m. pradžioje. Reikalavimas dėl 7 677 Eur išlaikymo įsiskolinimo buvo pagrįstas;
10.10. teismas nevertina fakto, kad apie automobilio realizavimą apeliantė sužinojo tik iš AB „Regitros“, tai patvirtina oficiali užklausa ir AB „Regitros“ atsakymas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kur konkrečiai panaudoti 6 000 Eur už automobilį, kad ieškovė gavo bent dalį šios sumos, todėl priteisti 3 000 Eur kompensaciją yra pagrįstas ir proporcingas reikalavimas.
Atsiliepimas
11. Atsakovas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad:
Šalies argumentai
11.1. ieškovės pozicija dėl vaiko patiriamų išlaidų nuolat kito – pradiniu ieškiniu ieškovė nurodė 1 560,65 Eur / mėn.; 2024-11-27 patikslintame ieškinyje nurodė 1 780 Eur; o 2025-02-17 patikslintu ieškiniu nurodė, kad nuo 2024-04-04 iki 2024-06-01 kas mėnesį buvo būtina 1 127,31 Eur / mėn., nuo 2024-06-01 vaiko išlaikymui būtina 1 629,31 Eur. Apeliaciniame skunde nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia 1 267,47 Eur;
11.2. teismas pagrįstai sumažino ieškovės nurodomą 350 Eur sumą maistui iki 200–220 Eur sumos. Teismas atsižvelgė į atsakovo argumentus, kad vaikas nemažai laiko praleidžia su atsakovu, maitinasi jo namuose ir jo sąskaita. Vaiko mokykla yra prie atsakovo namų, vaikas kasdien ateina pas atsakovą 1–2 kartus pavalgyti;
11.3. butas, kuriame gyvena ieškovė, nuosavybės teise priklauso jos motinai, kuri gavo jį dovanų iš ieškovės 2022-10-13 (t. y. likus 1,5 mėn. iki ieškovės išėjimo iš namų). Ieškovė galėjo nedovanoti motinai turto, tuomet jai nebūtų tekę nuomotis už 200 Eur / mėn. Ieškovės motina reguliariai finansiškai remia ieškovę, pervesdama jai dideles pinigų sumas. Teismas pagrįstai atmetė nelogiškus ieškovės teiginius, kad motina reikalauja mokėti nuomos mokestį už butą, kurį gavo dovanų iš ieškovės. Ieškovė nepateikė mokėjimų už komunalines paslaugas, pateikti apmokėjimai daromi ieškovės motinai, kai kurių mokėjimų paskirtis „grąžinimas“;
11.4. teismas pagrįstai mažino ieškovės nurodomą 50 Eur sumą iki 30 Eur sumos lavinimosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms, knygoms, pratyboms, kompiuteriui, jo priežiūrai ir kt.. Ieškovė nepateikė tokias vaiko išlaidas patvirtinančių įrodymų, o 600 Eur suma per metus yra per didelė ir neatitinka tikrovės. Ieškovė nepateikė 60 Eur / mėn. higienos išlaidas patvirtinančių įrodymų, o 720 Eur suma neatitinka tikrovės. Žaislai, naujas telefonas ir kt. išlaidos nėra patiriamos dėl vaiko amžiaus (17 m.), naujo telefono už 1 200 Eur vaikui nereikia, kadangi atsakovas nupirko vaikui naują mobilųjį telefoną „IPhone 13“ 2022 m. spalio mėn. Teismas pagrįstai nurodė, kad vaikui naudotis Bolt ar kitokio taksi paslaugomis nėra būtina, vaikas važiuoja į mokyklą pats, todėl kurui nėra išleidžiama 100 Eur / mėn. Teismas pagrįstai pasisakė, kad abi šalys, ypač ieškovė gali pataupyti. Toks teiginys negali būti vertinamas kaip vaiko teisių ar teisėtų interesų nepaisymas. 500 Eur kasmėnesinis išlaikymas yra per didelis. Abi šalys yra bedarbiai, gyvena iš bedarbio pašalpos, todėl nėra pajėgūs skirti vaiko išlaikymui po 500 Eur (atsakovo pašalpa ir sudaro 484 Eur / mėn.);
11.5. teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 7 677 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė nesugebėjo nurodyti tariamo įsiskolinimo dydžio, poziciją keitė net 3 kartus, faktiškai nepagrįsdama įrodymais. Toks ieškovės nenuoseklumas teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip patvirtinimas, jog įsiskolinimo nėra. Nuo santuokos faktinio iširimo momento (2023-01-01) iki pradinio ieškinio pateikimo dienos atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką. Nuo 2023-01-01 iki 2023-03-30 vaikas gyveno su atsakovu, kuris rūpinosi juo materialiai (dalį išlaidų ieškovė kompensuodavo). Vėliau apie mėnesį laiko vaikas gyveno su abiem tėvais pakaitomis (po savaitę), iki 2023 m. rugpjūčio praleisdavo daugiausiai laiko su atsakovu. Tik nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. vaikas gyvena su ieškove. Šalių gyvenimo atskirai laikotarpiu, atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo net didesne suma, negu ieškovė. Atsakovas pirko maistą, higienos priemones, mokėjo už vaiko pramogas ir kt.;
11.6. automobilis buvo parduotas 2022-10-28, šalims dar gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Ieškovei buvo žinoma, kad automobilis parduotas, atsakovas neslėpė ir kitų sandorio aplinkybių. Atsakovas už parduotą automobilį gavo 6 000 Eur grynaisiais, apie ką ieškovė žinojo, kaip žinojo ir apie tai kada ir kokio dydžio draudimo išmoką už automobilį gavo atsakovas. Pinigai buvo laikomi šalių namuose, jais naudojosi tiek atsakovas, tiek ieškovė, jie buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovei išėjus iš šeimos namų ir palikus atsakovą su vaiku, atsakovui laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-03-30 teko vienam rūpintis šeimos ir vaiko poreikių tenkinimu, ieškovė kompensavo tik nedidelę dalį išlaidų. Pinigai, gauti už automobilio pardavimą, nuo ieškovės nuslėpti nebuvo, jie šalių buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui.
12. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo vaiko išlaikymui priteista po 500 Eur / mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 327 Eur / mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti atsakovo naudai iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad:
Atsiliepimas
12.1. atsakovas nesutiko su išlaikymo vaikui sumomis, kadangi jos neatitinka tikrovės ir yra dirbtinai padidintos. Atsakovas pateikė detalius nesutikimo argumentus. Teismas beveik dėl visų vaiko išlaidų pritarė atsakovo pozicijai ir atitinkamai sumažino ieškovės nurodytas sumas. Vis dėlto, dėl kelių išlaidų – fitnesui, korepetitoriui teismas pritarė ieškovės pozicijai ir padarė nepagrįstą išvadą, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė nei 1 000 Eur / mėn. suma;
12.2. 100 Eur išlaidos korepetitoriui atsirado tik patikslintame ieškinyje, ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikui reikalingas chemijos korepetitorius. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad vaikas chemijos korepetitoriaus paslaugomis nesinaudoja, išlaidos tik planuojamos. Atsakovo žiniomis, vaiką matematikos neatlygintinai mokė ieškovės giminaitė, chemijos korepetitoriaus vaikas neturėjo. Teismas nepagrįstai nurodė, atsakovas privalo prisidėti prie išlaidų fitnesui. Vaikas lankyti fitnesą pradėjo šalims 1,5 m. gyvenant atskirai, ieškovė nederino šių išlaidų su atsakovu. Ieškovė daug metų domisi fitnesu ir įkalbėjo vaiką užsiimti fitnesu. Atsakovas tam nepritarė, mano, kad vaiko jaunas, besiformuojantis organizmas yra nepasirengęs tokiam fiziniam krūviui, griežtoms dietoms. Ieškovė nepagrindė, kad šiai veiklai reikalinga net 292 Eur / mėn. suma, neįrodė, kad kas mėnesį už treniruotes mokama net 150 Eur; sutartis su Sport Gate sporto klubu, tačiau nepateikti įrodymai, kad klubo mokestis buvo mokamas; pateikti mokėjimai už grimą, šukuoseną, makiažą atlikti panašiu laiku, tikėtina vienoms varžyboms. Mokėjimuose sumos yra didesnės, tikėtina, mokėjimai atlikti ir už ieškovę, kuri dalyvauja varžybose. Nepateikta įrodymų, kad išlaidos patiriamos kelis kartus per metus, ieškovės nurodytas varžybų skaičius kinta (nuo 2 iki 4–5 varžybų per metus). Ieškovė nurodė, kad vaikas planuoja mesti fitneso užsiėmimus nuo 2025 m. vasaros ir bandys grįžti į sportinius šokius, vaikas nurodė, kad lanko sporto salę dėl savęs, varžybose nedalyvauja;
12.3. pradiniame ieškinyje nurodyta 250 Eur suma sportiniams šokiams neatitinka tikrovės ir buvo kelis kartus mažesnė. Atėmus neegzistuojančias korepetitoriaus ir fitneso išlaidas, gaunasi, kad užtenka mažesnė nei ½ MMA sumos, apie 608 Eur. Atsakovas sutinka, kad vaiko poreikiai siekia MMA dydį – 777 Eur, atėmus išmoką vaikui (122,50 Eur), šalys turi prisidėti prie vaiko išlaikymo 327 Eur suma. Toks išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus ir šalių turtinę padėtį. Abu tėvai yra bedarbiai, gyvena iš bedarbio pašalpos, todėl nėra pajėgūs skirti vaiko išlaikymui po 500 Eur / mėn. (atsakovo pašalpa sudaro 484 Eur / mėn.). Atsakovas galėtų skirti 327 Eur. Teismas neteisingai interpretavo, jog atsakovas prašė vaiko išlaikymui 522 Eur / mėn. Atsakovas tokią sumą nurodė dėl to, kad prašė teismo nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovas nurodė, kad vaiko poreikiai siekia apie 700 Eur / mėn.;
12.4. nesutiktina su teismo pozicija, kad išlaikymo mokėjimo terminas nėra ilgas, todėl ir atsakovo prievolė mokėti po 500 Eur nesitęs ilgai. Prievolės mokėjimo laikotarpis negali turėti įtakos prievolės dydžiui. Laikotarpis nėra toks trumpas, kadangi išlaikymas priteistas nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2024-04-04, todėl ir mokėjimo terminas siekia net 2,5 m.
13. Ieškovė G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo ir, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė taip pat yra pateikusi apeliacinį skundą, – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimą pakeisti, tenkinant ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus, priteisti ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas. Nurodo, kad:
13.1. atsakovas vengia prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Priteisto minimalaus laikino išlaikymo atsakovas nemokėjo savanoriškai, ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolį, visa finansinė našta, dukrai apsigyvenus su motina, teko išimtinai ieškovei. Ieškovė tam tikrą laiką buvo finansiškai nepajėgi tenkinti visų vaiko poreikių, įskaitant korepetitorių paslaugas, kurios būtinos;
13.2. dukra turi sunkumų su matematika ir chemija, kuri būtina stojant į mediciną, biologiją, farmacijos mokslus, inžineriją ir kt. Nepakankamas pasirengimas gali apriboti jos pasirinkimus. Ieškovė korepetitoriaus poreikį vertina atsakingai ir prašo tik vieno užsiėmimo per savaitę, kurio kaina apie 25 Eur. Korepetitorius yra būtinybė, poreikis egzistuoja objektyviai;
13.3. iki pradėdama lankyti fitneso treniruotes, dukra daug metų profesionaliai užsiėmė sportiniais šokiais, kurie reikalavo panašių išlaidų. Patyrus traumą, ji turėjo nutraukti šią veiklą. Pradėjus lankytis sporto klube kartu su mama, vaikui patiko ši veikla, ji ėmė įsitraukti į treniruotes. Dukra pradėjo profesionaliai sportuoti su kvalifikuotu treneriu, dalyvauti varžybose ir rodyti rezultatus. Atsakovo nuogąstavimai dėl per didelio fizinio krūvio ar dietų yra nepagrįsti – vaikas treniruojasi prižiūrimas specialistų. 2024-11-27 patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė duomenis apie patirtas išlaidas: mokėjimo pavedimai, sporto klubo paslaugų sutartis. Dalis mokėjimų už fitneso užsiėmimus, varžybų mokesčius, aprangą bei kitas su sportine veikla susijusias išlaidas buvo atliekami grynaisiais pinigais, tai apsunkina detalių finansinių įrašų rinkimą ir pateikimą. Dukra 2024 m. įtraukta į Lietuvos rinktinę, 2024 m. buvo apdovanota moterų kategorijos sportininkų reitinge. Dukra išreiškė norą tęsti fitneso varžybas rudenį ir aktyviai ruoštis su trenerių pagalba. Jei ateityje dukra nuspręstų grįžti prie sportinių šokių, šių užsiėmimų išlaidos bus analogiškos;
13.4. paauglio poreikiai yra žymiai didesni nei jaunesnio amžiaus vaiko, todėl MMA ar net mažesnė nei MMA suma nėra pakankama realiam ir oriam vaiko pragyvenimui užtikrinti. Tai, kad atsakovas sąmoningai nesiekia padidinti savo oficialių pajamų, galimai dirba šešėlyje, negali būti priežastis, dėl kurios vaiko poreikių tenkinimo našta turėtų būti perkelta kitam tėvui;
13.5. ieškovė, reaguodama į atsakovo teismui teikiamus naujus įrodymus, su šiuo atsiliepimu teikia naujus įrodymus – naujausią susirašinėjimą su dukra, kuris paneigia atsakovo dėstomas aplinkybes, jog vaikas nebelanko ir nebelankys fitneso užsiėmimų, taip pat nuotraukas, patvirtinančias, kad dukra į savo sportinę veiklą žiūri rimtai, sėkmingai dalyvauja varžybose, kurios reikalauja papildomų išlaidų.
Šalies argumentai
14. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš naujo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą bei priteisti atsakovo naudai iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad:
14.1. teismas neteisingai apskaičiavo atsakovo patenkintų reikalavimų dalį. Atsakovo reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 4 546,58 Eur ir priteisti atsakovui jo banko sąskaitose buvusius 4 546,58 Eur buvo tenkintas visiškai, o reikalavimas priteisti 5 817,10 Eur kompensaciją tenkintas 22 proc., tokiu būdų buvo tenkinti 61 proc. atsakovo reikalavimų;
14.2. nesudėtingoje byloje ieškovė patyrė 15 232,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, kai atsakovas patyrė beveik trečdaliu mažiau. Ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė 2 kartus tikslindama ieškinį, ieškovė pateikė 6 rašytinius paaiškinimus, kuriuose buvo nurodomos aplinkybės, apie kurias ieškovė galėjo pasisakyti žodžiu. Ieškovė net 11 val. konsultavosi su advokate ir už tai sumokėjo 1 358,28 Eur. Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis nors ir neviršija dydžio nustatyto Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), tačiau neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl turėjo būti mažinamas, bent iki atsakovo patirtų išlaidų dydžio;
14.3. ieškovės ir atsakovo reikalavimai buvo tenkinti labai panašia apimtimi (66 proc. ir 61 proc.), tinkamai sumažinant ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto, teismas turėjo įskaityti šalių vieną kitai priteistina bylinėjimosi išlaidų sumą ir ieškovei iš atsakovo jokios sumos nepriteisti.
Atsiliepimas
15. Ieškovė G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad:
15.1. klaidingai nurodoma, jog teismas tenkino atsakovo reikalavimą priteisti atsakovui jo banko sąskaitose buvusius 4 546,58 Eur, kadangi 2025-03-03 patikslintu priešieškiniu atsakovas buvo pareiškęs tik vieną reikalavimą – priteisti iš ieškovės 5 817,10 Eur kompensaciją, kitų prieš tai buvusių reikalavimų atsakovas atsisakė. Teismas tenkino vienintelį atsakovo reikalavimą ne pilnai, priteisė 1 256,13 Eur kompensaciją, priešieškinis reikalavimas buvo tenkintas 22 proc.;
15.2. ieškovė pirmą kartą ieškinį tikslino dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, gavus atsakymą iš AB „Regitra“. Ieškovė buvo priversta reikšti reikalavimą dėl santuokos metu lizingo sutarties pagrindu gautų lėšų panaudojimo asmeniniams atsakovo poreikiams. Paaiškėjus, kiek atsakovas asmeninėmis lėšomis yra sumokėjęs kreditoriui įmokų, ieškovė buvo priversta pareikšti reikalavimą dėl pusės šios sumos priteisimo. Dukrai pradėjus profesionaliai lankyti fitneso užsiėmimus, pasikeitė vaiko poreikiai, dėl ko buvo tikslinamas išlaikymo dydis. Ieškinio tikslinimas buvo neišvengiamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;
15.3. maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už ieškovės 2024-04-04 ieškinį siekia 5 275,75 Eur. Byla yra didelės apimties ir tęsėsi nuo 2024 m. balandžio mėn. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo ženkliai didesnės, nei būtų buvusios, esant sąžiningam atsakovo procesiniam elgesiui. Atsakovas privertė ieškovę imtis papildomų procesinių veiksmų, todėl patirtos papildomos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Dėl atsakovo nenuoseklių procesinių veiksmų, melagingai dėstomų ir slepiamų aplinkybių, nepagrįstų prašymų ir teiginių apie tariamą santuokos metu sukurtą ar pagerintą ieškovės turtą, dėl reikštų reikalavimų susijusių su nepilnamete dukra, ieškovė buvo priversta teikti papildomus dokumentus;
15.4. atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, įvertinus byloje teiktų procesinių dokumentų kiekį, iš esmės yra panašios į ieškovės patirtas išlaidas. Atsakovo sutikimas su reikalavimais neeliminuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pareigos. Tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su reikalavimais sutinka, nereiškia, kad ieškovė neturėjo pagrindo reikšti tokio pobūdžio reikalavimų. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir turėjo būti mažinamos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo A. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Šalys pateikė į bylą papildomus įrodymus.
20. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas; 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-823/2024, 72 punktas).
21. Teisėjų kolegija įvertinusi pateiktų įrodymų nedidelė apimtį, tai, kad būtinybė pateikti papildomus įrodymus iškilo po sprendimo priėmimo, kad papildomi įrodymai susiję išimtinai su vaiko išlaikymo dydžio nustatymu, ir tai, kad abi šalys su pateiktais papildomai įrodymais susipažino, sprendžia, kad yra pagrindas tiek atsakovo, tiek ieškovės pateiktus papildomus įrodymus prijungti prie bylos. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių.
Dėl išlaikymo priteisimo
22. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Dėl išlaidų maistui
23. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su išvada, jog dukros maitinimo išlaidos sudaro tik 200–220 Eur / mėn. Tokia suma neatitinka realių išlaidų ir byloje esančių duomenų. Teismas neatsižvelgė į 2024–2025 m. infliacijos mastą ir išaugusias maisto kainas. Atsakovo pateiktas skaičius – 150 Eur / mėn. – neatitinka net minimalių higienos, mitybos ir sveikatingumo reikalavimų augančiam paaugliui. Sprendimas šiuo klausimu paremtas nepagrįsta ir neįrodyta atsakovo pozicija.
24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pagrįstai sumažinta ieškovės nurodoma suma (350 Eur) maistui iki 200–220 Eur sumos. Vaikas nemažai laiko praleidžia su atsakovu, maitinasi jo namuose ir jo sąskaita. Vaiko mokykla yra prie atsakovo namų, vaikas kasdien ateina pas atsakovą 1–2 kartus pavalgyti.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo argumentą, kad dukra kasdien pavalgo būdama pas tėvą, taip pat tai, kad pirminiame ieškinyje ieškovė nurodė, jog maitinimo išlaidas mokykloje apmoka atsakovas, realia išlaidų maistui per mėnesį suma laiko 200–220 Eur.
26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius išlaidas vaikui, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).
27. Ieškovė nurodė, kad maistui dukrai reikalingi 250 Eur / mėn., taip pat reikalingos 100 Eur / mėn. išlaidos maitinimuisi mokykloje, iš viso 350 Eur / mėn.
28. Ieškovė pateikė parduotuvių kvitus, kuriuose atsispindi išleidžiamos lėšos parduotuvėse Iki, Maxima, Lidl, Norfa, Rimi. Ieškovė paaiškino, kad taip pat apsiperka turguose pas ūkininkus, kurie neišduoda kvitų. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad dalis kvituose perkamų daiktų / produktų akivaizdžiai nėra skirti vaiko maisto poreikių tenkinimui, pvz., dulkių siurblys, kriaušių ir obuolių sidras, žiebtuvėlis, laukin. aviečių alus, kriaušių sk. alaus kokteilis, gaz. vaisių vyno gėrimas, frizzantino aperityvas, lager tipo alus, pus. sald. ferment. gėrimas 7,5 %, mimosa, vyno kokteilis, alkoholinis kokteilis Mango, Winston silver ir pan. Taip pat vienas kvitas Nr. 00139713 pateiktas du kartus. Be to, dalyje kvitų tarp maisto prekių yra nemažai prekių, kurios skirtos namų apyvokos, higienos reikmėms, yra pateikti kvitai, kuriuose matyti perkamos vien tik ne maisto prekės maisto prekių parduotuvėje arba kvitai iš rūbų, kosmetikos parduotuvių (Stradivarius, Eurokos).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, natūralu, kad dalis prekių kvituose yra skirtos ne vaiko maisto poreikių tenkinimui, kadangi šalių dukra gyvena su ieškove. Tačiau ieškovė pateikdama maisto išlaidas pagrindžiančius įrodymus nepaskaičiavo bent preliminariai išleidžiamų sumų maisto produktams parduotuvėje per mėnesį, atimant savo poreikiams pirktų prekių kainas ir minusuojant pirktas ne maisto prekes. Apeliantė pateikdama įrodymus nesugrupavo kvitų pagal datą / mėnesį, kad būtų aišku, kiek per mėnesį išleidžiama maisto prekių parduotuvėse, nepaaiškino ar kvituose nurodyti maisto produktai pirkti išimtinai tik dukros poreikių tenkinimui ar jai ir dukrai kartu. Apeliantė pateikė savo sąskaitos išrašus, kuriuose matyti jos išleidžiamos sumos maisto prekių parduotuvėse, tačiau iš šių išrašų nėra galimybės nustatyti, kokios prekės buvo pirktos ir kieno poreikiams tenkinti, nes kaip jau minėta, dalyje pateiktų kvitų yra akivaizdžiai ne vaiko poreikiams pirktų prekių.
30. Ieškovė nurodo, kad dukra kartu su bendraklasiais neretai po pamokų eina pavalgyti mieste į kavinę, todėl ji perveda papildomų pinigų. Pažymėtina, kad ieškovė su ieškiniu pateikė tik vieną neryškų kvitą iš Mcdonald`s restorano, vertinant kitus įrodymus (ieškovės banko sąskaitos išrašus), matyti, kad buvo patirtos išlaidos Ikea restorane, tačiau neaišku, kas buvo pirkta. Daugiau įrodymų apie dažnai patiriamas išlaidas valgant restoranuose ar kavinėse į bylą pateikta nebuvo.
31. Apeliantė teikdama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2024–2025 m. infliacijos mastą ir išaugusias maisto kainas, nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, be to, atkreiptinas dėmesys, kad priteista išlaikymo suma yra kasmet indeksuojama atsižvelgiant į infliaciją, todėl šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir deklaratyvus. Apeliantė teigia, kad priteistos išlaidos maistui neatitinka net minimalių higienos, mitybos ir sveikatingumo reikalavimų augančiam paaugliui, tačiau įvertinus apeliantės su ieškiniu pateiktus apsipirkimo maisto prekių parduotuvėje kvitus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais nepagrįstais ieškovės teiginiais. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į atsakovo paaiškinimus, ieškovei nepaneigus pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaiko maisto išlaidoms nustatė 200–220 Eur / mėn. sumą.
Dėl išlaidų būsto nuomai / komunalinėms paslaugoms
32. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, svarstydamas komunalinių paslaugų išlaidas, peržengė įrodinėjimo ribas ir rėmėsi spėlionėmis. Teismo išvada, kad ieškovės motina tikėtina kompensuoja ieškovei komunalines išlaidas, yra nepagrįsta. Ieškovės motinos piniginės paramos faktas nereiškia, kad ji padengia konkrečias komunalines ar nuomos išlaidas. Ne ieškovės motina, o ieškovė kartu su nepilnamete dukra gyvena bute ir patiria buitines išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
33. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepateikė mokėjimų už komunalines paslaugas, kurie būtų daromi paslaugų tiekėjams. Teismui pateikti apmokėjimai buvo daromi ne komunalinių paslaugų tiekėjams, o ieškovės motinai, kai kurių mokėjimų paskirtyje nurodant „Grąžinimas“. Teigti, kad šie mokėjimai patvirtina komunalinių paslaugų išlaidas, negalima.
34. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė gyvena jos motinai N. M. priklausančiame bute, iš kurios nuolatos gauna finansinę paramą, todėl tikėtina, kad jei ir pati ieškovė sumoka už komunalines paslaugas, tai šios išlaidos jai kompensuojamos.
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (nuo 2023-01-01 iki 2024-06-25) ieškovės motina pervedė ieškovei 11 935 Eur.
36. Ieškovė nurodė, kad išlaidos komunalinėms paslaugos per mėnesį sudaro 67 Eur.
37. Ieškovė pateikė sąskaitas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos gautas iš UAB „Vilniaus vandenys“, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Elektrum Lietuva“, UAB „Admi“. Nustatyta, kad dalis sąskaitų yra išrašytos ieškovės G. B. vardu. Ieškovė pateikė mokėjimo nurodymus atliktus savo motinai N. M., kurių paskirtyje nurodyta – „už kom. pasl.“, „už kom. pasl.“, „NT mok.“.
38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti išlaidas už komunalines paslaugas, kadangi tai yra su vaiko poreikių tenkinimu tiesiogiai susijusios išlaidos, kurios turi būti atlyginamos. Pažymėtina, kad yra neginčytina tai, kad vaiko išlaidos maistui, higienai, aprangai, ugdymui ir kitiems būtiniesiems poreikiams yra savaime suprantamos ir būtinos. Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Išlaidos susijusios su komunalinėmis paslaugomis priskirtinos prie būtinųjų, savaime suprantamų vaiko poreikių, tokios išlaidos yra realios, todėl ieškovė neturi įrodinėti visiems žinomų aplinkybių apie patiriamas išlaidas komunalinėms paslaugoms. Tai, kad ieškovė nepateikė apmokėjimų daromų tiesiogiai komunalinių paslaugų tiekėjams, o tik mokėjimo nurodymus, kuriais atliko mokėjimus savo motinai už komunalines paslaugas, net ir tai, kad tarp kelių mokėjimų yra du pavedimai su mokėjimo paskirtimi – „grąžinimas“, nereiškia, kad ieškovė, tenkindama dukters poreikius, nepatiria komunalinių paslaugų išlaidų. To neneigė ir atsakovas, savo pirminėje pozicijoje nurodęs, kad jo vertinimu dukters išlaidos komunalinėms paslaugoms sudaro 40 Eur / mėn. Aplinkybė, kad ieškovės motina jai perveda ženklias pinigų sumas, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl šalių dukters poreikio ir patiriamų išlaidų komunalinėms paslaugoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės motina neturi pareigos išlaikyti anūkę, o jos ieškovei pervedamos pinigų sumos vertintinos, kaip savanoriška parama dukrai ir anūkei.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovė dalinai ir pagrindė komunalinių paslaugų išlaidas, tačiau iš atliktų pavedimų ieškovės motinai negalima nustatyti, kaip dažnai, kokiu reguliarumu pavedimai už komunalines paslaugas yra daromi – ar pavedimai yra daromi kas mėnesinį, kas ketvirtį ar kas metus. Ieškovė nėra pateikusi į bylą mėnesinių komunalinių paslaugų paskaičiavimų, remiantis paslaugų tiekėjų sąskaitomis. Atsižvelgiant į tai negalima tiksliai nustatyti vaikui tenkančios komunalinių išlaidų dalies, todėl teismas laiko, kad pagrįstos ir tiesiogiai su vaiku susijusios išlaidos už komunalines paslaugas yra 60 Eur / mėn.
40. Apeliantės vertinimu, teismas vertindamas buto nuomos išlaidas, nepagrįstai spekuliavo ieškovės turto perleidimo motyvais. Nekilnojamojo turto dovanojimo ar perleidimo sandoriai tarp motinos ir dukros nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nesusiję su vaiko poreikių nustatymu. CPK 12 straipsnio ir 177 straipsnio pagrindu šalių įrodymai turi būti vertinami tiek, kiek jie turi įtakos vaiko interesams. Buto nuomos sutartis yra realiai vykdoma, mokama nuoma, bute gyvenama.
41. Atsakovas pabrėžia, kad butas, kuriame gyvena ieškovė, nuosavybės teise priklauso jos motinai, kuri gavo jį dovanų iš ieškovės 2022-10-13 (t. y. likus 1,5 mėn. iki ieškovės išėjimo iš namų). Ieškovė galėjo nedovanoti motinai šio turto, tuomet jai nebūtų tekę jo iš jos nuomotis už 200 Eur / mėn. Ieškovės motina reguliariai finansiškai remia ieškovę, pervesdama jai dideles pinigų sumas. Teismas pagrįstai atmetė nelogiškus ieškovės teiginius, kad motina finansiškai ją dosniai remdama, tuo pačiu reikalauja iš jos mokėti nuomos mokestį už butą, kurį gavo dovanų iš ieškovės.
Žemesnės instancijos teismas
42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išlaidos buto nuomai susidarė išskirtinai dėl ieškovės tikslų ir veiksmų, dėl to prie jų kompensavimo atsakovas gali prisidėti mažesne dalimi, nei ieškovė.
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-12-16 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė, atstovaujama savo motinos N. M., už 185 000 Eur pardavė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ir 2020-01-08 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi už 132 900 Eur įsigijo butą su terasa (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštele bei dalimi žemės sklypo. Tačiau 2022-10-13 dovanojimo sutartimi Nr. 2751 (likus 1,5 mėn. iki šalių gyvenimo skyrium pradžios – 2023-01-01) butą padovanojo savo motinai N. M.. Ieškovė kartu su dukra šiame bute gyvena ir jį nuomojasi iš ieškovės motinos N. M. 2022-12-30 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2023/01 pagrindu.
44. Tėvai turi užtikrinti vaikų teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Negalima versti vaikų gyventi netinkamomis sąlygomis. Tačiau šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad išimtinai dėl ieškovės sprendimo, likus 1,5 mėn. iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, padovanoti savo motinai N. M., jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, susidarė situacija, jog yra patiriamos papildomos būsto nuomos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovei ir dukrai įsikėlus gyventi į šiuo metu jau ieškovės motinai priklausantį būstą, nėra pagrindo priteisti būsto nuomos išlaidų, kadangi būtent dėl apeliantės veiksmų, tokios išlaidos atsirado.
Dėl TV platformų (Netflix, Spotify) išlaidų
45. Ieškovės nuomone, vertindamas ryšio, interneto bei TV platformų (Netflix, Spotify) išlaidas pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne objektyviu poreikių vertinimu, o prielaidomis. Teismas nurodė, kad Spotify ar Netflix paslaugos galimai nėra būtinos, tačiau pripažino, kad jos aktualios jaunimui. Atsakovas dėl Spotify ir Netflix paslaugų nepateikė jokių alternatyvų ar realių pigesnių pasiūlymų.
Žemesnės instancijos teismas
46. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių dukrai gyvenant su ieškove ir bendrai naudojantis internetu bei TV paslaugomis šios išlaidos turi būti dalijamos per pusę. Nurodė, kad neneigtinas ieškovės argumentas, kad jaunimui Spotify ir Netflix programą yra aktuali.
47. Ieškovė nurodo, kad Spotify muzikos programėlės prenumerata ir Netflix kino programos prenumeratos išlaidoms patiria 21 Eur / mėn. Nurodo, kad Netflix ir televizijos retransliavimo paslaugų išlaidos yra būtinybė šiuolaikiniam vaikui, Netflix yra skaitmeninė platforma, kuri suteikia paauglei galimybę naudotis edukaciniu, kultūriniu turiniu.
48. Ieškovė pateikė į bylą sąskaitos išrašus, kuriuose matosi atlikti mokėjimai už šių programų kasmėnesines prenumeratas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos turi būti dalijamos per pusę, kadangi ieškovei gyvenant kartu su dukra jos šiomis paslaugomis naudojasi bendrai. Priteistina 11 Eur / mėn. suma šių TV platformų išlaidoms.
Dėl išlaidų knygoms, sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms, žurnalams, kuprinėms ir pan.
49. Apeliantė nurodo, kad teismas, vertindamas 50 Eur / mėn. išlaidas knygoms, sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms, žurnalams, kuprinėms ir pan., sumenkino šių išlaidų būtinumą, remdamasis prielaida, kad šios prekės perkamos kas mėnesį atskirai. Apeliantė neteigė, kad kiekvieną mėnesį perkama kuprinė ar visos priemonės iš naujo. 600 Eur per metus yra reali suma, atitinkanti vidutines mokyklinio amžiaus vaiko reikmes: vadovėlius, pratybas, sąsiuvinius, rašymo priemones, dailės priemones, kuprinių ir sportinių krepšių atnaujinimą, ugdymui skirtas knygas (ne tik grožinę literatūrą, bet ir mokyklai reikalingą medžiagą). Šios išlaidos kyla iš dukros mokymosi pareigos ir kasdienio ugdymo proceso.
50. Atsakovo vertinimu, pagrįstai sumažinta ieškovės nurodoma suma lavinimosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms, knygoms, pratyboms, kompiuteriui, jo priežiūrai ir kt. Ieškovė nepateikė tokias vaiko išlaidas patvirtinančių įrodymų, o 600 Eur suma per metus yra per didelė ir neatitinka tikrovės.
Žemesnės instancijos teismas
51. Pirmosios instancijos teismas laikė abejotinu, kad kas mėnesį šios išlaidoms yra reikalinga 50 Eur suma. Abejotina, kad kiekviena mėnesį būtų perkamos knygos, kurių dukra dėl savo užimtumo neturi kada skaityti. Sąsiuviniai, kanceliarinės prekės, tikėtina, nėra reikalingos pirkti kiekvieną mėnesį, o tuo labiau kiekvieną mėnesį nėra būtinumo pirkti mokyklinę kuprinę.
52. Nors apeliantė teigia, kad 600 Eur per metus suma šioms išlaidoms yra reali, tačiau į bylą tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad mokytoja el. pranešimais nurodo kiek ir kas kainuoja, o visos knygos ir kiti mokyklos reikmenys įsigyjami grynaisiais pinigais. Kitos priemonės ir mokyklos reikmenys perkami nuolatos, kai prireikia. Apeliantė į bylą nepateikė nei minėtų mokytojos pranešimų, nei kitų pirkimo kvitų, kurie pagrįstų patiriamas išlaidas kanceliarinėms prekėms, kuprinei ir pan. Vis tik neabejotina, kad išlaidos kanceliarinėms prekėms yra patiriamos kiekvieno moksleivio, jos būtinos, siekiant užtikrinti sklandų vaiko ugdymo procesą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstomis ir realiomis pripažįstamos 20 Eur / mėn. išlaidos kanceliarinėms prekėms.
Dėl išlaidų higienos ir grožio paslaugoms
53. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė objektyvaus poreikių vertinimo ribas ir sumenkino nepilnametės dukros bazinius higienos bei saviraiškos poreikius, pateikė nepagrįstas rekomendacijas pataupyti vaiko sąskaita. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl minėtų išlaidų priteisimo remiantis rinkos kaina ar būtinybe, o paliko tai kaip ginčą tarp šalių pozicijų, jo neišsprendė. Paauglei mergaitei šios paslaugos yra ne prabanga, o kasdienės priežiūros dalis.
54. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išlaidos kirpimui, manikiūrui, pedikiūrui yra gana brangios ir jų kainos gali tik didėti, o merginai jos yra aktualios.
55. Ieškovė prašo išlaidoms kirpėjo paslaugoms, manikiūrui, pedikiūrui priteisti 65 Eur / mėn. Paaiškino, kad dukra nuolat darosi ilgalaikį manikiūrą, bei pedikiūrą. Plaukų kirpimo, manikiūro ir pedikiūro išlaidos neretai sudaro daugiau nei 50 Eur / mėn. Vien nagų lakavimas su manikiūru kainuoja ne mažiau kaip 30 Eur, kurį reikia atlikti daugiausia kas 3,5 savaitės. Moterų kirpimas brangesnis nei vyrų, kainos svyruoja nuo 50 Eur už paprastą plaukų galiukų kirpimą.
56. Ieškovė pateikė kelis bankiniais pavedimus meistrams, iš kurių matyti, kad D. S. vieną kartą pervesta 40 Eur, paskirtis – „ilgalaikis S. ir G.“, kitą kartą atliktas pavedimas 20 Eur sumai, paskirtis – „ilgalaikis S.“. Taip pat pateiktas pavedimas 51 Eur sumai, mokėjimo paskirtis –„SG“.
57. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėtos paslaugos nors ir yra šalių dukrai aktualios, tačiau yra brangios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidos manikiūro ir pedikiūro paslaugoms nėra būtino pobūdžio išlaidos ir niekaip neprisideda prie mergaitės ugdymo ir vystymosi, todėl nėra pagrindo jų priteisti. Išlaidos kirpėjo paslaugoms vertintinos, kaip būtinos, tačiau apeliantė nenurodė, kaip dažnai šalių dukra lankosi kirpykloje, todėl šioms išlaidoms priteistina 40 Eur / mėn.
58. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasiūlė sumažinti higienos ir buities reikmenų išlaidas nuo 60 Eur iki 30–40 Eur, be jokios analizės, nenurodydamas, kokių prekių vaikui nereikėtų, ir kokiomis kainomis jos galėtų būti perkamos.
59. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė 60 Eur / mėn. higienos išlaidas patvirtinančių įrodymų, o suma – net 720 Eur per metus, yra per didelė ir neatitinka tikrovės.
Žemesnės instancijos teismas
60. Pirmosios instancijos teismas dėl išlaidų higienos ir buities reikmenims sprendė, kad išlaidos galėtų būti mažesnės, nei nurodė ieškovė, maždaug 30–40 Eur / mėn.
61. Ieškovė nurodo, kad išlaidos rankšluosčiams, muilui, šampūnui, skalbimo milteliams, dantų pastai, patalynei ir kt. sudaro 60 Eur / mėn. sumą. Ieškovė pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuriame matyti, jog buvo apsiperkama Ikea parduotuvėje, tačiau iš pateikto banko sąskaitos išrašo negalima nustatyti, kokios higienos priemonės dukrai buvo pirktos. O pateiktuose išrašuose matomos išlaidos Ikea restorane nepriskirtinos išlaidoms higienos prekėms. Taip pat ieškovė pateikė keletą pavienių kvitų iš Eurokos parduotuvės, Optikos pasaulio. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti įrodymai nepagrindžia 60 Eur / mėn. išlaidų higienos prekėms. Be to, pažymėtina, kad tokios prekės kaip rankšluosčiai ar patalynė nėra perkama kiekvieną mėnesį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta 30–40 Eur / mėn. suma higienos ir buities reikmenims.
Dėl išlaidų „žaislams“ (paspirtukui, dviračiui, slidėms ir pan.)
62. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl „žaislų“ (paspirtukų, dviračių, slidžių ir pan.) vertino, kad jų nereikia nuolat, todėl galima pataupyti, tačiau ignoravo, kad šios priemonės susijusios su vaiko fiziniu aktyvumu, sveikatingumu, socializacija ir saugiu judėjimu mieste.
63. Atsakovo vertinimu, žaislai ir kt. išlaidos nėra patiriamos dėl vaiko amžiaus (17 m.).
Žemesnės instancijos teismas
64. Pirmosios instancijos teismas dėl išlaidų paspirtukams, riedučiams ir pan. nurodė, kad šias išlaidas galima sumažinti, t. y. „pataupyti“ ir nebūtinai visas jas turi padengti atsakovas. Šios išlaidos nėra pastovios, nėra aišku, kokiu intensyvumu tam tikru metu dukra turės poreikį naudotis riedučiais, paspirtuku ar kt.
65. Žaislams ir kitam sporto ir laisvalaikio praleidimo inventorius (dviračiams, riedučiams, paspirtukams, rogėms, slidinėjimo inventorius ir kt.) ieškovė prašė priteisti 41,67 Eur / mėn. arba 500 Eur per metus. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti, kad tokios išlaidos šalių dukros yra patiriamos ar kad jos yra reikalingos. Nors apeliantė nurodo, kad šios priemonės susijusios su vaiko fiziniu aktyvumu, sveikatingumu, socializacija ir saugiu judėjimu, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų apie patirtas išlaidas įsigyjant ar nuomojantis minėtą inventorių, nėra nei ieškovės platesnio paaiškinimo, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis dukra naudoja šias priemonės, nėra nuotraukų, kurios įrodytų, kad dukra tokias priemones laisvalaikiu naudoja. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šios išlaidos nėra pastovios, todėl nėra pagrindo jų įtraukti į šalių dukros būtinųjų poreikių lentelę.
Dėl kuro ir transporto išlaidų
66. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi prielaida, kad dukros vežiojimas nėra reguliarus, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė neorganizuotų dukros kelionių į mokyklą, būrelius ar pas senelius. Visos kasdienės transporto išlaidos tenka ieškovei. Atsakovo argumentas apie retkarčiais pasitaikančias nakvynes pas jį nepaneigia, kad dukra gyvena su motina, o kasdienis transportas (įskaitant Bolt ar viešąjį) yra būtinas ir neišvengiamas. 100 Eur / mėn. kuro ir transporto yra pagrįsta suma.
67. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vaikui naudotis Bolt ar kitokiomis taksi paslaugomis nėra būtina, vaikas važiuoja į mokyklą pats, todėl ir kurui nėra išleidžiama 100 Eur / mėn. Teismas pagrįstai pasisakė, kad abi šalys, ypač ieškovė gali pataupyti. Toks teiginys negali būti vertinamas kaip vaiko teisių ar teisėtų interesų nepaisymas.
Žemesnės instancijos teismas
68. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė ne visada vežioja dukrą (17 m.) į mokyklą ir atsakovas nebūtinai turi apmokėti išlaidas dukros kelionių pas ieškovės tėvus arba padengti kiekvieną sąskaitą, jei dukra naudojasi pavežėjų Bolt paslaugomis. Dukros mokykla yra netoli atsakovo namų, dukrai nakvojant pas tėvą, jai iš ryto nereikia transporto, kad pasiektų mokyklą.
69. Ieškovė nurodė, kad šalių dukra dažnai naudojasi Bolt pavežėjo paslaugomis nuvykti į treniruotes. Ieškovė patiria išlaidas kurui mergaitę vežant į treniruotes, į varžybas kituose Lietuvos miestuose, todėl prašė kuro išlaidoms vaiko nuvežimui į ugdymo, gydymo įstaigas, būrelius, pas senelius ir t.t. priteisti 100 Eur / mėn., taip pat autobuso bilietui – 17 Eur / mėn.
70. Ieškovė pateikė teismui eilę savo banko sąskaitos išrašų, kuriuose matyti, kad buvo atsiskaitoma įvairiose degalinėse (Alauša, Neste ir kt.), tačiau iš pateikto banko sąskaitos išrašo negalima nustatyti, kas buvo perkama ir už kokias prekes ir / ar paslaugas mokėta. Apeliantė nepateikė paaiškinimų ar patirtos išlaidos, atsiskaitant degalinėse, buvo patirtos išimtinai dukters poreikių tenkinimui. Apeliantė nepateikė paskaičiavimų, paaiškinimų, kaip dažnai per mėnesį 17 m. dukrą veža į mokyklą, treniruotes, varžybas. Apeliantė taip pat pateikė apmokėjimą Bolt pavėžėjui, teigia, jog dukra dažnai naudojasi pavežėjo paslaugomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Bolt pavežėjų paslaugos neturėtų sudaryti didelės sumos per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors neabejotinai apeliantė, tenkindama dukters poreikius, patiria išlaidas kurui, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 100 Eur / mėn. suma yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismui nenurodžius konkrečios sumos kuro išlaidoms, teisėjų kolegija, įvertinusi šalių dukters amžių ir kitas bylos aplinkybes sprendžia, kad 50 Eur / mėn. dukters išlaidoms transportui (kurui, autobuso bilietui, pavežėjų paslaugoms) yra pagrįsta suma.
Dėl išlaidų telefono atnaujinimui
71. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai eliminuoja šiuolaikinės komunikacijos priemonės būtinybę. Atsakovas patvirtino, kad dukra naudoja Iphone įrenginį. Teismo svarstymas apie pigesnių gamintojų galimybę yra nelogiškas, kai ankstesnė kokybės kartelė nustatyta abiejų tėvų valia. Telefonas nefunkcionuoja taip, kaip reikalinga aktyviam paaugliui, tai tiesiog būtina pakeisti ar suremontuoti
72. Atsakovas akcentuoja, kad naujo telefono, ypač už 1 200 Eur vaikui nereikia, kadangi atsakovas nupirko vaikui naująjį mobilųjį telefoną IPhone 13 2022 m. spalio mėn. ir jam dar net nėra pasibaigęs garantinis terminas.
Žemesnės instancijos teismas
73. Pirmosios instancijos teismo konstatavo, kad telefono atnaujinimo klausimas nelaikytinas tokiu, kuris turėtų esminę įtaką nustatytino dukters išlaikymo dydžiui.
74. Iš ieškovės į bylą pateikto garso įrašo su dukra girdėti, kad dukrai netinka pigesnis telefonas, pvz., Iphone 15, ne Pro Max, ji nori būtent Iphone 15 Pro Max modelio telefono. Jei būtų perkamas Samsung gamintojo telefonas, tai dukra nurodė, kad jo neimtų visai. Pažymėtina, kad dukters noras turėti būtent Iphone 15 Pro Max modelio telefoną, nėra būtinosios išlaidos, tai vertintina, kaip prabangos elementas, užgaida, noras, tačiau ne poreikis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad telefono atnaujinimo klausimas, tai yra vienkartinės išlaidos, kurios neturi esminės įtakos nustatant periodinį išlaikymą šalių dukrai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys turi tarpusavyje susitarti dėl šių papildomų išlaidų dukters telefonui ir kartu nuspręsti, ar šiuo metu dukrai reikia pirkti naują Iphone telefoną, ar telefono atnaujinimas gali būti išspręstas kitu būdu.
Dėl išlaidų, dėl kurių nėra ginčo (apranga, sveikata, kultūra, gimtadieniai)
75. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimo 60 punkte apsiribojo atsakovo sutikimo su kai kuriomis ieškovės nurodytomis išlaidomis konstatavimu, tačiau tai nereiškia, kad teismas gali išvengti vertinimo pagal vaiko poreikius bei įstatymus. Šios išlaidos (apranga, sveikata, kultūra, gimtadieniai) sudaro esminę vaiko vystymosi dalį – jos negali būti automatiškai priimamos kaip tinkamos vien dėl to, kad atsakovas jų neginčijo.
Žemesnės instancijos teismas
76. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas sutiko su ieškovės nurodytomis 100 Eur / mėn. išlaidomis aprangai, avalynei, su išlaidomis odontologo paslaugoms (16,67 Eur / mėn.), vaistams, vitaminams (33,50 Eur / mėn.), akių lęšiams (33,50 Eur / mėn.), šventėms, ekskursijoms (30 Eur / mėn.), teatrui, kinui, draugų gimtadieniams (40 Eur / mėn.), dukros gimtadieniui (20,80 Eur / mėn.).
77. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas dėl šalių vaiko poreikių vertinimo, kai tarp šalių nėra ginčo, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad nurodyti ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti vaiko poreikiai galėtų būti vertinami kitaip. Apeliacinės instancijos teismas tik patiksliną sumą, kuri skirta vaistams, vitaminams – 16,67 Eur, pirmosios instancijos teismas padarė klaidą nurodydamas ne tą sumą, kadangi ieškovė šioms išlaidoms prašė priteisti 16,67 Eur / mėn., o ne 33,50 Eur.
Dėl išlaidų korepetitoriui
78. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 100 Eur išlaidos korepetitoriui atsirado tik patikslintame ieškinyje, anksčiau ieškovė šių vaiko išlaidų neminėjo. Nurodžiusi, kad vaikui reikalingas chemijos korepetitorius, ieškovė nepateikė tokio teiginio įrodymų. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad vaikas chemijos korepetitoriaus paslaugomis nesinaudoja, išlaidos yra tik planuojamos. Rengiant šį apeliacinį skundą atsakovas dar kartą užklausė vaiko dėl chemijos korepetitoriaus, vaikas nurodė kad tokio nebuvo. Teismas nepagrįstai šias išlaidas pripažino galimomis.
79. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas vengia prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Visa finansinė našta teko išimtinai ieškovei. Dėl to ieškovė nebuvo finansiškai nepajėgi tenkinti visų vaiko poreikių, įskaitant korepetitorių paslaugas, kurios būtinos. Dukra turi sunkumų ne tik su matematikos dalyku, bet ir su chemijos mokslu. Nepakankamas pasirengimas gali apriboti jos pasirinkimus ateityje. Ieškovė korepetitoriaus poreikį vertina atsakingai ir prašo tik minimumo – vieno užsiėmimo per savaitę, kurio kaina siekia apie 25 Eur. Tai, jog ieškovė šiuo metu nepatiria šių išlaidų, nereiškia, kad jos nėra būtinos. Tai tik atspindi ieškovės finansinį nepajėgumą vienai padengti visas vaiko išlaidas. Tačiau toks poreikis egzistuoja objektyviai.
Žemesnės instancijos teismas
80. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog mokymo programos yra sunkios ir dėl didelio užimtumo neretai objektyviai moksleiviams prireikia papildomų pamokų, kurios individualios yra naudingesnės.
81. Ieškovė nurodė, kad dukra skundžiasi, kad jai reikalingas chemijos korepetitorius, tačiau ieškovė viena išlaikydama dukrą neturi galimybės patenkinti tokio poreikio. Vaikas patiria sunkumų chemijoje, neišsprendus šios problemos, gali sumažėti jos galimybės sėkmingai baigti mokyklą ir įstoti į norimą universitetą.
82. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vaikas chemijos korepetitoriaus paslaugomis šiuo metu nesinaudoja. Ieškovė ne kartą nurodė, kad nors dukra ir turi poreikį papildomai mokytis su korepetitoriumi chemijos, tačiau ji, atsakovui vengiant prisidėti prie dukros išlaikymo, tokio poreikio patenkinti šiuo metu negali. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors išlaidų korepetitoriui nėra patiriama šiuo metu, tačiau apeliantas nepaneigė, kad tokį poreikį šalių dukra turi, kad jai reikia papildomos pagalbos mokantis chemiją, taip pat nepasiūlė kitų būtų, kaip galima įveikti kilusius sunkumus dukrai mokantis chemijos. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepaneigė, kad šalių dukrai yra reikalingos korepetitoriaus paslaugos, todėl šiam dukros poreikiui nurodytos 100 Eur / mėn. išlaidos laikytinos pagrįstomis.
Dėl išlaidų fitnesui
83. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, atsakovas privalo prisidėti prie vaiko išlaidų fitnesui, kurios siekia 292 Eur / mėn. Vaikas lankyti fitnesą pradėjo šalims 1,5 m. gyvenant atskirai. Ieškovė nederino su atsakovu šių kas mėnesinių išlaidų. Atsakovas nepritaria šiai vaiko veiklai. Ieškovė išlaidų fitnesui nepagrindė įrodymais: nepateiktas nei viena įrodymas, kuris patvirtintų, kad kas mėnesį yra mokama treneriams už treniruotes net 150 Eur; pateikta sutartis su Sport Gate sporto klubu, kurią 2024-06-06 sudarė vaikas, kuriam buvo 15 metų, tačiau nepateikti įrodymai, kad klubo mokestis buvo mokamas; pateikti mokėjimai už grimą, šukuoseną, makiažą yra atlikti panašiu laiku, tikėtina vienoms varžyboms. Mokėjimuose nurodytos sumos neatitinka ieškinyje nurodytų sumų. Mokėjimuose sumos yra didesnės, tikėtina, mokėjimai atlikti ne tik už vaiką, bet ir už ieškovę, kuri irgi dalyvauja varžybose, galimai ir už kitus asmenis siekiant padidinti išlaidas. Nepateikta įrodymų, kad tokios išlaidos patiriamos kelis kartus per metus, ieškovės nurodytas varžybų skaičius kinta (nuo 2 iki 4–5 varžybų per metus); nepateikta įrodymų apie tai, kad varžyboms būtų nuomota apranga.
84. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad iki pradėdama lankyti fitneso treniruotes, šalių dukra daug metų profesionaliai užsiėmė sportiniais šokiais. Patyrus traumą, ji nutraukė šią veiklą ir ieškojo būdų likti fiziškai aktyvia. Pradėjo lankytis sporto klubą ir profesionaliai sportuoti su kvalifikuotu treneriu, dalyvauti varžybose ir rodyti rezultatus. Nors vaiko naujas laisvalaikio užsiėmimas (fitnesas) nebuvo derintas su atsakovu, tai nereiškia, kad tokios išlaidos yra nepagrįstos. Dalis mokėjimų už fitneso užsiėmimus, varžybų mokesčius, aprangą bei kitas su sportine veikla susijusias išlaidas buvo atliekami ir grynaisiais pinigais, ne visuomet įmanoma visas išlaidas dokumentuoti mokėjimo pavedimu ar kvitu. Vaiko sportinė veikla yra tapusi reikšminga jos gyvenimo dalimi, tokios išlaidos laikytinos būtinos vaiko interesams.
Žemesnės instancijos teismas
85. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas turi prisidėti prie dukters išlaidų fitnesui – treniruotėms, varžyboms ir pan.
86. Ieškovė su 2024-11-27 patikslintu ieškiniu pateikė duomenis apie išlaidas fitnesui: mokėjimo pavedimai, sporto klubo paslaugų sutartis. Nustatyta, kad šalių dukra 2024 m. įtraukta į Lietuvos rinktinę bei 2024 m. buvo apdovanota moterų kategorijos sportininkų reitinge.
87. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
88. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių dukrai vieną popamokinę veiklą (sportinius šokius), pakeitus kita veikla (fitnesu), atsakovui anksčiau prisidėjus prie sportinių šokių išlaidų, nėra pagrindo spręsti, kad dukrai pakeitus mėgstamą veiklą, atsakovui išnyko pareiga prisidėti prie dukters pomėgių, gabumų ugdymo. Tai, kad dukra nederino su atsakovu savo naujos veiklos, pomėgio (fitneso) lankymo, nereiškia, kad tokios išlaidos yra nepagrįstos ir nepatiriamos. Nors apeliantas kelia abejones dėl to, kad nepateikti įrodymai, kad mokamas klubo mokestis ar kad sutartį pasirašė pati dukra, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, jog šalių dukra patiria išlaidas fitnesui. Galiojanti sporto klubo sutartis įrodo, kad šalių dukra lanko sporto klubą, jo paslaugos yra apmokamos, o sutartis – vykdoma. Tai, kad ieškovė nepateikė kiekvieno pavienio mokėjimo, negali būti traktuojama kaip įrodymų trūkumas. Atsakovas neneigia, kad dukra dalyvauja treniruotėse, lanko sporto klubą, dalyvauja varžybose. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės pateikti įrodymai apie dukters pasiekimus ir rezultatus. Byloje esantys įrodymai ir jų visuma patvirtina, kad fitnesas dukrai patinka, ji treniruotes noriai lanko, turi tam tikrą įdirbi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, kad jam nekyla pareiga prisidėti prie dukters išlaidų fitnesui.
89. Apeliantas pabrėžia, kad ieškovė, duodama paaiškinimus, nurodė, kad vaikas planuoja mesti fitneso užsiėmimus nuo 2025 m. vasaros ir bandys grįžti į sportinius šokius. Rengiant apeliacinį skundą, atsakovas užklausė vaiko apie tai, ar ji vis dar užsiima fitnesu, vaikas nurodė, kad lanko sporto salę dėl savęs. Taigi, su treneriais vaikas neužsiima ir varžybose nedalyvauja.
90. Ieškovė nurodo, kad šiai dienai dukra išreiškė norą dalyvauti fitneso varžybose rudenį ir aktyviai ruoštis su trenerių pagalba – tai patvirtina ir dukros susirašinėjimas su ieškove. Net jei ateityje dukra nuspręstų grįžti prie sportinių šokių, šių užsiėmimų išlaidos, tikėtina, bus analogiškos dabartinėms fitneso išlaidoms, todėl nėra pagrindo dabartinių fitneso išlaidų laikyti nepagrįstomis.
91. Atsakovas pateikė naują įrodymą – susirašinėjimą su dukra, kad ji sportuoja tik dėl savęs. Ieškovė pateikė naują įrodymą – susirašinėjimą su dukra, kuris paneigia atsakovo dėstomas aplinkybes, jog vaikas nebelanko ir nebelankys fitneso užsiėmimų, taip pat nuotraukas, patvirtinančias, kad dukra į savo sportinę veiklą žiūri rimtai, sėkmingai dalyvauja varžybose.
92. Ieškovė nurodė, kad fitneso treniruočių kaina per mėnesį sudaro 150 Eur, SportGate klubo mokestis 36 Eur / mėn., metų startinės narystės knygelės mokestis varžyboms 60 Eur / mėn. Varžybų išlaidas sudaro: 200 Eur makiažas ir šukuosena, 100 Eur – grimas, 50 Eur varžybų mokestis, iš viso 350 Eur, be kelionės ir maitinimo išlaidų, varžybų aprangos nuoma – 200 Eur. Paaiškino, kad dukra per metus dalyvauja 4–5 varžybose.
93. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių dukra atsakovui teigė, jog sportuoja tik dėl savęs, tačiau ieškovei nurodė, kad planuoja dalyvauti varžybose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos šalių naujai pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad paauglių norai ir nuomonė yra linkusi dažnai keistis, ką patvirtina ir susiklosčiusi situacija, sprendžia, kad išlaidos fitnesui priteisiamos už treniruotes – 150 Eur / mėn. už treniruotes ir 36 Eur / mėn. mokestis už sporto klubo lankymą. Kitos išlaidos, susijusios su dalyvavimu varžybose, nėra būtinos, todėl nepriteistinos, kadangi nėra aišku, ar šalių dukra varžybose dalyvaus, ar ne. Pagrįstomis pripažįstamos 186 Eur / mėn. išlaidos fitnesui.
Dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) taikymo
94. Apeliantas nurodo, kad atėmus neegzistuojančias korepetitoriaus“ ir fitneso išlaidas, vaikui užtenka sumos, kuri yra net mažesnė už ½ MMA ir siekia apie 608 Eur. Atsakovas sutinka, kad būtų laikoma, jog vaiko poreikiai siekia vieno MMA dydį – 777 Eur. Tokį dydį nurodė ir Tarnybos atstovas. Iš šios sumos atėmus išmoką vaikui (122,50 Eur), šalys turi prisidėti prie vaiko išlaikymo 327 Eur suma. Toks išlaikymo dydis yra pagrįstas, teisingas, bei atitinka ne tik vaiko interesus, bet ir šalių turtinę padėtį.
95. Ieškovė teigia, kad paauglio poreikiai yra žymiai didesni nei jaunesnio amžiaus vaiko, todėl MMA ar net mažesnė nei MMA suma nėra pakankama realiam ir oriam vaiko pragyvenimui užtikrinti. Ieškovė prieštarauja tokiam mechaniniam išlaidų vertinimui. Visi byloje pateikti įrodymai patvirtina realų ir pagrįstą vaiko poreikių dydį.
Žemesnės instancijos teismas
96. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į MMA dydį, kuris 2024 m. buvo 924 Eur, o nuo 2025 m. yra 1 038 Eur (atskaičius mokesčius – 777 Eur), kas reiškia, kad minimalus vieno iš tėvų vaikui teikiamo išlaikymo dydis sudaro 388,50 Eur (777 : 2).
97. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad priteistino išlaikymo dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16- 706/2016). Pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
98. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).
Dėl pagrįstų vaiko poreikių
99. Anot ieškovės bendra vaiko mėnesinių poreikių suma sudaro ne mažiau kaip 1 267,47 Eur. Tai reiškia, kad net minimaliai skaičiuojant, remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimu, vaiko išlaikymo poreikiai reikšmingai viršija priteistą 500 Eur dydį bei paneigia sprendime miglotai minėtą „apie 1 000 Eur“ poreikio ribą. Tokie neatitikimai tarp teismo motyvų ir faktinių skaičių rodo, kad sprendimas yra ne tik nemotyvuotas.
100. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovės pozicija dėl vaiko patiriamų išlaidų nuolat kito – pradiniu ieškiniu ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga 1 560,65 Eur / mėn. suma; 2024-11-27 patikslintame ieškinyje teigė, kad vaikui per mėnesį reikalinga 1 780 Eur suma; o 2025-02-17 patikslintu ieškiniu – kad vaiko išlaikymui laikotarpiu nuo 2024-04-04 (pradinio ieškinio pateikimo diena) iki 2024-06-01 kas mėnesį buvo būtina 1 127,31 Eur / mėn. suma, tuo tarpu nuo 2024-06-01 vaiko išlaikymui yra būtina 1 629,31 Eur suma. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia 1 267,47 Eur sumos.
Žemesnės instancijos teismas
101. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių dukters poreikiai yra ne mažesni, kaip 1 000 Eur / mėn.
102. Išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, todėl net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
103. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės vertinimu, kad remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimu, vaiko išlaikymo poreikiai viršija sprendime minimą apie 1 000 Eur poreikio ribą. Dėl dalies išlaidų pirmosios instancijos teismas konkrečiai nepasisakė, jų tikslaus dydžio nenustatė, jas tiesiog sukritikavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaiko poreikiai ženkliai viršija pirmosios instancijos teismo nustatytus poreikius.
104. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstomis pripažino šias išlaidas: maitinimui – 220 Eur; komunalinėms paslaugos – 60 Eur; internetas, TV, telefonas – 15 Eur (30 Eur : 2); Spotify, Netflix – 11 Eur; kanceliarinės prekės – 20 Eur; drabužiai ir avalynė – 100 Eur; odontologas – 16,67 Eur; vaistai, vitaminai – 16,67 Eur (pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, kadangi ieškovė prašė priteisti 16,67 Eur / mėn., o ne 33,50 Eur); akių lęšiai – 33,50 Eur; šventės, ekskursijos – 30 Eur; teatras, kinas, draugų gimtadieniai – 40 Eur; dukters gimtadienio išlaidos – 20,80 Eur; higiena ir buities reikmenys – 40 Eur; kirpimas – 40 Eur; žaislai ir kt. sporto ir laisvalaikio inventorius – 0 Eur; buto nuoma – 0 Eur; transportas / kuras – 50 Eur; telefonas – 0 Eur; korepetitorius – 100 Eur; fitneso treniruotės, klubo mokestis – 186 Eur. Iš viso šalių dukters poreikiai sudaro 1 000,64 Eur per mėnesį.
Dėl tėvų finansinės padėties
105. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad šalių dukros būtini poreikiai sudaro ne mažiau kaip 1 000 Eur / mėn., tačiau, neįvertinęs realios šalių turtinės padėties, priteisė tik 500 Eur išlaikymą iš atsakovo, tarsi likusią dalį automatiškai turėtų padengti ieškovė. Teismas nenustatė ir neįvertino, ar ieškovė objektyviai pajėgi dengti likusius 500 Eur kas mėnesį.
106. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad abi šalys yra bedarbiai, gyvenantys iš bedarbio pašalpos, todėl nei ieškovė, nei atsakovas nėra pajėgūs skirti vaiko išlaikymui po 500 Eur / mėn. (atsakovo pašalpa net nesiekia šios sumos ir sudaro 484 Eur / mėn.). Atsakovas galėtų skirti 327 Eur. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo papildomų pajamų gavimą ar egzistavimą, nes papildomų pajamų atsakovas negauna.
107. Ieškovės vertinimu tai, kad atsakovas sąmoningai nesiekia padidinti savo oficialių pajamų, galimai dirba šešėlyje, negali būti priežastis, dėl kurios visa vaiko poreikių tenkinimo našta turėtų būti perkelta kitam tėvui. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad minėtos išlaidos nėra perteklinės ar nebūtinos, bet atitinka vaiko realią situaciją, raidos ypatumus ir individualius gebėjimus. Sprendimas pripažinti šias išlaidas pagrįstomis buvo priimtas remiantis ne tik pateiktais finansiniais dokumentais, bet ir vaiko norais, pastangomis bei aktyvia veikla.
108. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu šalys tapo bedarbiais, ir kiekvieno jų nedarbo pašalpa sudarė apie 900 Eur, atsakovo darbo išmoka nuo 2024-12-01 buvusios 784 Eur sumažėjo iki 484 Eur 2025-08-01. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024-04-04 reikšdama ieškinį ieškovė nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ir jos atlyginimas atskaičius mokesčius sudarė 1 800 Eur. Atsakovas tuo metu dirbo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė gaunamą 930 Eur atlyginimą, pagal Sodros duomenis 2024 m. spalio mėn. atsakovo draudžiamosios pajamos sudarė 1 451,88 Eur. Nustatyta, kad atsakovas gauna atlyginimą iš (duomenys neskelbtini), atsakovo brolio įmonės. Atlyginimas nedidelis, apie 6–10 Eur / mėn. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovas užsiima pervežimų veikla per įmonę (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja atsakovo draugė, valdo krovininę transporto priemonę „Volkswagen“ Crafter, su kuria atsakovas vykdo veiklą. Ieškovė kelia abejones, kad (duomenys neskelbtini) moka atsakovui atlyginimą grynaisiais pinigais arba pavedimais, kurie įvardijami kaip paskola.
109. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys neginčija sprendime nustatytų faktinių aplinkybių dėl jų turtinės padėties. Tačiau šalys nesutinka, kad jų turtinė padėtis leidžia skirti dukros išlaikymui teismo nustatytą sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šalys šiuo metu yra bedarbiai, tačiau ankstesnė jų darbinė padėtis bei anksčiau gautas darbo užmokestis leidžia pagrįstai spręsti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas, gali gauti panašų darbo užmokesčio dydį, kokį gaudavo iki tampant bedarbiais, t. y. ieškovė – 1 800 Eur, atsakovas – 1 451,88 Eur. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Spręsdamas dėl ieškovės ir atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad abu tėvai yra jauni, darbingi, išsilavinę, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo pačių ir vaiko išlaikymui ir gali būti pajėgūs užtikrinti jiems tenkančius nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikius. Todėl tai, jog šalys šiuo metu gauna santykinai nedideles pajamas, yra jų subjektyvus pasirinkimas.
110. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad šalys šiuo metu neturi darbo, nepaneigia jų pareigos teikti dukrai tinkamo ir reikalingo dydžio išlaikymą.
Dėl išmokos vaikui
111. Ieškovė, vadovaudamasi teismų praktika ir atsižvelgdama į šalių turtinę padėtį, prašė priteistino išlaikymo vaikui nemažinti valstybės mokamų išmokų suma.
112. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys.
113. Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
114. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra bedarbiai ir jų gaunamas pajamas sudaro tik nedarbo pašalpa, sprendžia, kad yra pagrindas vaikui priteisto išlaikymo dydį sumažinti išmokos vaikui dydžiu. Nustatytinas 878,14 Eur (1 000,64 - 122,50) šalių dukrai reikalingo išlaikymo dydis.
115. Įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas išlaikymas, mokamas po 440 Eur (878,14 Eur / 2) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-04-04) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl kitų argumentų susijusių su išlaikymo dydžio nustatymu
116. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne vaiko poreikius, kaip tai imperatyviai CK 3.192 straipsnis, bet orientavosi išskirtinai į atsakovo galimybes bei tai, kad likęs išlaikymo laikotarpis būtų trumpas. Tai prieštarauja fundamentaliems civilinės teisės principams ir vaiko interesų prioritetui. Teismas vadovavosi ne vaiko, bet atsakovo interesais. Toks sprendimo pagrindimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nes vaiko poreikiai nėra eliminuojami dėl to, kad tėvui liko vieneri metai prievolės vykdymo.
117. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo aplinkybę, jog atsakovas pradiniu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės vaiko išlaikymui 522 Eur / mėn. Atsakovas tokią sumą nurodė ne todėl, kad vaiko poreikiai būtų dideli, o dėl to, kad atsakovas prašė teismo nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas nurodė, kad vaiko poreikiai siekia apie 700 Eur / mėn. Nesutiktina su teismo pozicija, kad išlaikymo mokėjimo terminas nėra ilgas, todėl ir atsakovo prievolė mokėti po 500 Eur nesitęs ilgai.
118. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikui priteistinas išlaikymo dydis nustatytinas atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Šiais kriterijais vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas nustatė vaikui teiktino išlaikymo dydį, todėl apeliantų argumentai dėl kitų, papildomų pirmosios instancijos teismo motyvų, su kuriais jie nesutinka, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl jie atmestini.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
119. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
120. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
121. Apeliantė nurodo, kad teismo akcentuojamas ieškovės pozicijos nenuoseklumas dėl įsiskolinimo dydžio negali būti vertinama kaip aplinkybė, paneigianti įsiskolinimo faktą. Apeliantė elgėsi sąžiningai – nuosekliai koregavo ieškinį, mažindama reikalavimą, o ne jį dirbtinai keldama. Tokie patikslinimai yra teisėta ieškinio elementų formavimo praktika. Atsakovo pavieniai mokėjimai, nors ir egzistuojantys, nėra nei reguliarūs, nei proporcingi išlaidoms, todėl negali būti vertinami kaip tinkamas išlaikymo pareigos vykdymas. Atsakovas, teikdamas, kad teikė vaikui išlaikymą privalėjo tai įrodyti. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl to, kad teikė vaikui reguliarų, jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą, Apeliantei teko kreiptis į antstolį, kad jis išieškotų priteistą 306 Eur išlaikymo sumą. Laikinas išlaikymas buvo nustatytas tik nuo 2024 m. balandžio mėn., todėl negali paneigti įsiskolinimo, susidariusio 2023– 2024 m. pradžioje. Reikalavimas dėl 7 677 Eur išlaikymo įsiskolinimo buvo pagrįstas.
122. Atsakovo vertinimu, pagrįstai buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 677 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė, teigdama, kad atsakovas yra jei skolingas už vaiko išlaikymą, nesugebėjo nurodyti tokio įsiskolinimo. Įsiskolinimas nebuvo atsiradęs, kadangi nuo santuokos faktinio iširimo momento (2023-01-01) iki pradinio ieškinio pateikimo dienos atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką. Nuo 2023-01-01 iki 2023-03-30 šalių vaikas gyveno išimtinai su atsakovu, kuris rūpinosi juo materialiai (dalį išlaidų ieškovė kompensuodavo). Vėliau apie mėnesį laiko šalių vaikas gyveno su abiem tėvais pakaitomis (po savaitę), iki 2023 m. rugpjūčio vėl praleisdavo daugiausiai laiko su atsakovu. Tik nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. vaikas gyvena su ieškove. Šalių gyvenimo atskirai laikotarpiu, atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo net didesne suma, negu ieškovė. Atsakovas pirko maistą, higienos priemones, mokėjo už vaiko pramogas ir kt.
123. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į ieškovės pozicijos nenuoseklumą, t. y. nuolatinį įsiskolinimo dydžio keitimą, kas reiškia, jog pati ieškovė nėra užtikrinta išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Konstatavo, kad neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovas tinkama forma ir pakankama apimtimi neprisidėjo prie dukters išlaikymo ieškovės nurodomu galimo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu.
124. Byloje nėra ginčo, kad nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2023-01-01) dukra apie 2,5 mėn. gyveno pas atsakovą ir atsakovas rūpinosi dukra. Vėliau šalių dukra pakaitomis gyvendavo tai pas ieškovę, tai pats atsakovą, kol 2023 m. persikėlė gyventi pas savo ieškovę.
125. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatę, kad, galimai jau esant pablogėjusiems šalių santykiams atsakovas 2022-12-06 pervedė ieškovei 40 Eur, 2023-01-06 pervedė ieškovei 105 Eur už dukros stovyklą, 2023-01-16 pervedė ieškovei 750 Eur už dukros suknelę (pusę mokėtinos sumos), 2023-03-04 pervedė 38 Eur už dukros šokius, 2023-03-10 pervedė 100 Eur už dukros šokių varžybas, 2023-03-29 pervedė S. M. (treneriui) 10 Eur už dukrą, 2023-04-01 pervedė ieškovei 70 Eur už dukros šokių varžybas, 2023-04-02 pervedė 15 Eur už dukros varžybas, 2023-05-30 pervedė ieškovei 34 Eur už dukrai suteiktas odontologo paslaugas, 2023-06-03 pervedė ieškovei 60 Eur už dukros šokių varžybas (pusę sumos), 2023-07-11 pervedė ieškovei 75 Eur už dukros stovyklą, 2023-10-09 pervedė S. M. (treneriui) 138 Eur, 2023-10-12 pervedė ieškovei 10 Eur už dukros paslaugas, 2023-11-03 pervedė ieškovei 37 Eur už dukros šokius, 2023-11-04 pervedė ieškovei 45 Eur už dukros šokius, 2023-11-07 sumokėjo VšĮ sportinių šokių klubui „Juventos“ 35 Eur klubo nario mokestį už dukrą, 2023-11-14 sumokėjo ieškovei 52 Eur už dukros batus, 2023-12-04 sumokėjo VšĮ sportinių šokių klubui „Juventos“ 35 Eur klubo nario mokestį už dukrą, 2024-01-06 sumokėjo ieškovei 122 Eur už dukros šokių varžybas, 2024-02-05 sumokėjo VšĮ sportinių šokių klubui „Juventos“ 35 Eur klubo nario mokestį už dukrą, 2024-03-05 sumokėjo VšĮ sportinių šokių klubui „Juventos“ 35 Eur klubo nario mokestį už dukrą.
126. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas prisidėjo prie šalių dukters išlaikymo – pirko rūbus ir avalynę; reguliariai mokėjo už dukters šokių treniruotes, laikotarpiu 2023-01-01–2024-05-14, iš viso 1 232 Eur; pervedinėjo pinigus ieškovei, skirtus dukters išlaikymui, laikotarpiu 2023-01-01–2024-05-14, iš viso – 829,50 Eur; pervedinėjo pinigus dukrai į jos kortele, laikotarpiu 2023-01-01–2024-05-14, iš viso – 1 629 Eur, mokėjo komunalinius mokesčius už būstą, kuriame gyveno su vaiku, reguliariai mokėjo už vaiko išmaniuosius įrenginius, laikotarpiu 2023-01-01–2024-05-14, iš viso – 1 975,60 Eur; reguliariai mokėjo už vaiką draudimą, iš viso 255,64 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
127. Teikdamas paaiškinimus atsakovas nurodė, kad dukra dažnai ateina į jo butą, pavalgo, būna pas tėvą ir su nakvynėmis. Šalių dukra nuolatos bendrauja su tėvu.
128. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti apeliantės teiginiais, kad atsakovo pavieniai mokėjimai, nors ir egzistuojantys, nėra nei reguliarūs, nei proporcingi išlaidoms, todėl negali būti vertinami kaip tinkamas išlaikymo pareigos vykdymas. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis sprendžia, kad atsakovas teikė reguliarų išlaikymą dukrai (reguliariai apmokėdavo dukters šokio treniruotes, komunalinius mokesčius, reguliariai mokėjo už dukters naudojamus įrenginius ir vaiko draudimą, pervedinėjo pinigus ieškovei). Nors ieškovė teigia, kad atsakovo pavedimai buvo neproporcingi dukters išlaidoms, tačiau teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad atsakovas prie dukters išlaikymo neprisidėjo pakankama apimtimi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo nuolatiniai ir reguliarūs mokėjimai, susiję su išlaidų apmokėjimu dukters poreikiams tenkinti patvirtina aplinkybę, kad atsakovas nevengė pareigos išlaikyti dukrą laikotarpiu, kurį ieškovė nurodė kaip atsakovo neprisidėjimą prie vaiko išlaikymo. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl kompensacijos pardavvus automobilį „Volkswagen“ Touareg
129. Apeliantės vertinimu, teismas nevertina fakto, kad apie automobilio realizavimą apeliantė sužinojo tik iš AB „Regitros“, o ne iš atsakovo. Tai paneigia teismo prielaidą, jog informacija buvo žinoma. Ši aplinkybė įrodyta dokumentais, t. y. oficialia užklausa ir AB „Regitros“ atsakymu, kurie nebuvo nei paneigti, nei atmesti kaip nepatikimi. Atsakovas nepateikė įrodymų, kur konkrečiai buvo panaudoti 6 000 Eur gauti už automobilį. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė gavo ar naudojo bent dalį šios sumos. Teismo pozicija, jog atsakovo teiginiai apie tariamą lėšų panaudojimą laikytini nepaneigtais, būtent atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, kad gautos lėšos (6 000 Eur už automobilį bei 7 561,75 Eur draudimo išmoka) buvo panaudotos šeimos poreikiams. Priešingu atveju teismas neturi pagrindo deklaratyvius teiginius laikyti nepaneigtais.
130. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad automobilis buvo parduotas 2022-10-28 , t. y. šalims dar gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Ieškovei buvo žinoma apie tai, kad automobilis parduotas, atsakovas neslėpė ir kitų sandorio aplinkybių. Atsakovas už parduotą automobilį gavo 6 000 Eur grynais, apie ką ieškovė žinojo, kaip žinojo ir apie tai kada ir kokio dydžio draudimo išmoką už automobilį gavo atsakovas. Pinigai buvo laikomi šalių namuose, jais naudojosi tiek atsakovas, tiek ieškovė, jie buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovei išėjus iš šeimos namų ir palikus atsakovą su vaiku, atsakovui laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-03-30 teko vienam rūpintis šeimos ir vaiko poreikių tenkinimu, ieškovė kompensavo tik nedidelę dalį išlaidų. Pinigai, gauti už automobilio pardavimą, nuo ieškovės nuslėpti nebuvo, jie šalių buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
131. Pirmosios instancijos teismo sprendė, kad atsakovas atskleidė ieškovei automobilio pardavimo aplinkybes, t. y. pasakė ir pardavimo kainą.
132. Byloje nėra ginčo, kad po 2022-10-28 įvykusio eismo įvykio, automobilis buvo sudaužytas. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis parduotas 2022-10-27, t.y. likus keliems mėnesiams iki gyvenimo skyrium pradžios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalims gyvenant kartu, apeliantei žinant apie įvykusį eismo įvykį, jai negalėjo nebūti žinoma apie automobilio pardavimą ir jo kainą. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šalims dar gyvenant kartu ieškovė neabejotinai turėjo teirautis atsakovo, kas buvo padaryta su apgadintu automobiliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovė pateikė oficialią užklausą ir AB „Regitros“ atsakymą, neįrodo, kad iki užklausos pateikimo ir atsakymo gavimo, jai nebuvo žinoma apie automobilio pardavimą.
133. Apeliantė teigia, kad atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, kad gautos lėšos (6 000 Eur už automobilį bei 7 561,75 Eur draudimo išmoka) buvo panaudotos šeimos poreikiams. Tačiau tiek šalims gyvenant kartu, tiek vėliau ieškovei išsikrausčius, bet šalių dukrai likus gyventi kartu su ieškovu, neabejotinai atsakovas patyrė išlaidas šeimos poreikių tenkinimui. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovė nepaneigė, kad lėšas atsakovas panaudojo skoloms už elektros energiją padengti, kasdieniams šalių ir jų dukters poreikiams tenkinti.
Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų
134. Apeliantas nurodo, kad teismas papildomu sprendimu neteisingai apskaičiavo atsakovo patenkintų reikalavimų dalį. Atsakovo reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 4 546,58 Eur ir priteisti atsakovui jo banko sąskaitose buvusius 4 546,58 Eur buvo tenkintas visiškai, o reikalavimas priteisti atsakovui iš ieškovės 5 817,10 Eur kompensaciją tenkintas 22 proc. tokiu būdų buvo tenkinti 61 proc. atsakovo reikalavimų.
135. Ieškovės vertinimu, atsakovas klaidingai nurodo, jog teismas tenkino atsakovo reikalavimą priteisti atsakovui jo banko sąskaitose buvusius 4 546,58 Eur, kadangi 2025-03-03 patikslintu priešieškiniu atsakovas buvo pareiškęs tik vieną reikalavimą – priteisti atsakovui iš ieškovės 5 817,10 Eur kompensaciją. Visų kitų prieš tai buvusių reikalavimų atsakovas atsisakė. Teismas tenkino šį vienintelį atsakovo reikalavimą ne pilna apimtimi, t. y. priteisiant 1 256,13 Eur kompensaciją, atsakovo priešieškinis reikalavimas buvo tenkintas 22 proc.
136. Patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad jis sutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje pareikštu reikalavimu priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 468,53 Eur, o atsakovo naudai – iš ieškovės 4 546,58 Eur, todėl atskiro reikalavimo šioje dalyje atsakovas nereiškia. Priešieškiniu atsakovas pareiškė tik vieną reikalavimą – priteisti atsakovui iš ieškovės 5 817,10 Eur kompensaciją.
137. Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo pirmosios instancijos teismui teiktus procesinius dokumentus ir juose aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštą poziciją, sprendžia, kad apelianto argumentai, kad buvo tenkinti 61 proc. jo prešieškinio reikalavimų yra nepagrįsti.
138. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina net 10 238,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje, kuri nebuvo itin sudėtinga, ieškovė patyrė 15 232,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, kai tuo tarpu atsakovas jų patyrė beveik trečdaliu mažiau. Ieškovė daug bylinėjimosi išlaidų patyrė 2 kartus tikslindama savo ieškinio reikalavimus (tai didindama, tai mažindama priteistino išlaikymo vaikui dydį ir išlaikymo įsiskolinimo dydį). Ieškovė tokiu būdu ne tik didino savo bylinėjimosi išlaidas, bet ir vertė atsakovą jas patirti, kadangi į abu patikslintus ieškinius atsakovas buvo įpareigotas pateikti atsiliepimus.
139. Ieškovė teigia, kad pirmą kartą ieškinį tikslino dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. gavus oficialų atsakymą iš AB „Regitra“ paaiškėjo, kad atsakovas pardavė šalių bendrąja jungtine nuosavybe buvusį automobilį ir pardavimo lėšas iššvaistė asmeninėms reikmėms. Be to, ieškovė buvo priversta reikšti reikalavimą dėl santuokos metu lizingo sutarties pagrindu gautų lėšų panaudojimo asmeniniams atsakovo poreikiams. Iš bylos duomenų paaiškėjus, kiek atsakovas asmeninėmis lėšomis yra sumokėjęs kreditoriui įmokų, ieškovė buvo priversta pareikšti reikalavimą dėl pusės šios sumos priteisimo atsakovo naudai. Šalių nepilnametei dukrai bylos nagrinėjimo metu pradėjus profesionaliai lankyti fitneso užsiėmimus, pasikeitė vaiko poreikiai, dėl ko buvo tikslinamas išlaikymo dydis. Ieškinio tikslinimas buvo neišvengiamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
140. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atlikti tiek ieškinio tikslinimų nebuvo tikslinga. Apeliacinės instancijos jau aukščiau nutartyje nurodė, kad ieškovė apie automobilio pardavimą negalėjo nežinoti, todėl nebuvo pagrindo ieškinio tikslinimui toje dalyje. Taip pat atmestini ieškovės teiginiai, kad dukrai pakeitus sportinius šokius fitneso užsiėmimu, buvo pagrindas tikslinti ieškinį. Ieškovė ne kartą bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog tiek sportinių šokių lankymo metu, tiek užsiimant fitnesu yra patiriamos labai panašios išlaidos ir dukters išlaikymas dėl to ženkliai nesiskiria. Ieškovė net apeliaciniame skunde pabrėžė, kad net jei ateityje dukra nuspręstų grįžti prie sportinių šokių, šių užsiėmimų išlaidos, tikėtina, bus analogiškos fitneso išlaidoms. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, kad ieškovė tokiu būdu padidino savo bylinėjimosi išlaidas.
141. Apeliantas teigia, kad be reguliaraus ieškinio tikslinimo, ieškovė pateikė į bylą net 6 rašytinius paaiškinimus, kuriuose buvo nurodomos aplinkybės, apie kurias ieškovė galėjo pasisakyti žodžiu teismo posėdžių metu. Vadovaujantis pažymos duomenimis, ieškovė net 11 val. konsultavosi su advokate ir už tai sumokėjo net 1 358,28 Eur. Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis nors ir neviršija dydžio nustatyto Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), tačiau neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl turėjo būti mažinamas, bent iki atsakovo patirtų išlaidų dydžio.
142. Ieškovė nurodo, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo ženkliai didesnės, nei būtų buvusios, esant sąžiningam atsakovo procesiniam elgesiui. Atsakovas, nepagrįstai reikšdamas procesinius prašymus ir priešieškinius privertė ieškovę imtis papildomų procesinių veiksmų. Tik aktyvios ieškovės procesinės gynybos dėka, atsakovas tam tikrų reikalavimų išvis nereiškė. Ieškovės veiksmai buvo sąlygoti atsakovo nepagrįstų procesinių pareiškimų, todėl patirtos papildomos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Ginantis nuo atsakovo melagingų pareiškimų, ieškovei teko ne kartą rengti papildomus rašytinius paaiškinimus ir teikti atsakovo nurodomas aplinkybes paneigiančius įrodymus ir nuolat konsultuotis su savo atstove. Šios konsultacijos buvo būtinos siekiant tinkamai pasirengti gynybai, pateikti įrodymus ir paaiškinimus, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos išaugo dėl atsakovo kaltės.
143. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pateikė daug rašytinių paaiškinimų. Manytina, kad nei toks kiekis rašytinių paaiškinimų, nei tiek valandų konsultacijų, įvertinus nagrinėjamus klausimus byloje, kurie nėra teisiškai sudėtingi, nebuvo reikalingas. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad tiek pati ieškovė, tiek jos atstovas galėjo paaiškinimus pateikti žodžiu, teismo posėdžio metu.
144. Ieškovė teigia, kad jos išlaidos neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčių, tačiau Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byla nelaikytina sudėtinga, todėl priteisiant patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti taikytini vidutiniai kriterijai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra nepagrįstai didelės, todėl jos nemažintinos. Tačiau ieškovė, advokato pagalbai apmokėti, išleido ženklias pinigų sumas ir teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo nesudėtinga, sumažiną priteistinų iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti 30 proc. ir laiko pagrįsta 10 662,71 Eur (15 232,44 Eur – 30 proc.) sumą.
145. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės ir atsakovo reikalavimai buvo tenkinti labai panašia apimtimi (66 proc. ir 61 proc.), tinkamai sumažinant ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto, teismas turėjo įskaityti šalių vieną kitai priteistina bylinėjimosi išlaidų sumą ir ieškovei iš atsakovo jokios sumos nepriteisti.
146. Ieškovės vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, jų apimtimi ir, įvertinus byloje teiktų procesinių dokumentų kiekį, iš esmės yra panašios į ieškovės patirtas išlaidas. Klausimai, kurie turi būti išspręsti nutraukiant santuoką, buvo pareikšti tik ieškovės procesiniuose dokumentuose. Tuo tarpu atsakovas teikdamas atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad su visais likusiais ieškovės reikalavimais sutinka. Atsakovo sutikimas su reikalavimais neeliminuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pareigos. Tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su reikalavimais sutinka, nereiškia, kad ieškovė neturėjo pagrindo reikšti tokio pobūdžio reikalavimų. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir turėjo būti mažinamos.
147. Byloje nesant ginčo dėl tenkintų ieškinio reikalavimų procento, laikytina, kad ieškinys tenkintas 66 proc. Apeliacinės instancijos teismui apskaičiavus pagrįstas ieškovės bylinėjimosi išlaidas (10 662,71 Eur) iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 7 222,19 Eur bylinėjimosi išlaidų (10 662,71 Eur + 280 x 66 proc.). Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo priešieškinio reikalavimai tenkinti 22 proc., paliktina nepakeista iš ieškovės atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 2 404,08 Eur. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 4 818,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
148. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
149. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 4 260,18 Eur bylinėjimosi išlaidų – 68 Eur žyminis mokestis, konsultacija (1 val.) – 117,99 Eur, apeliacinio skundo parengimas – 1 873,99 Eur, susipažinimas su atsakovo apeliaciniu skundu dėl galutinio teismo sprendimo – 138,81 Eur, konsultacija (1 val.) – 117,99 Eur, atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimas – 1 041,10 Eur, susipažinimas su atsakovo apeliaciniu skundu dėl papildomo sprendimo – 104,11 Eur, atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo parengimas – 798,18 Eur. Ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus – mokėjimo nurodymą ir pažymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.
150. Atsakovas įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė. Atsakovas patyrė 47 Eur žyminio mokesčio išlaidas.
151. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su apeliacinio skundo parengimu nepriteistinos. Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimus į atsakovo apeliacinius skundus – 1 041,10 Eur ir 798,18 Eur.
152. Laikytina, kad atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo tenkintas 35 proc., dėl papildomo teismo sprendimo apeliacinis skundas tenkintas 38 proc. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su atsiliepimų į atsakovo apeliacinius skundus parengimu – 676,70 Eur (1 041,10 Eur x 65 proc.) ir 494,90 Eur (798,18 Eur x 62 proc.), iš viso 1 171,60 Eur.
153. Atsakovo apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo tenkinus 35 proc., jam iš ieškovės priteistinos jo patirtos žyminio mokesčio išlaidos 16,45 Eur (47 Eur x 35 proc.).
Dėl bylos procesinės baigties
154. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesinius dokumentus, priimto sprendimo ir papildomo sprendimo turinį, jame išdėstytus argumentus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino reikšmingas ginčui aplinkybes, tačiau sprendžiama, kad atsakovo A. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės G. B. apeliacinį skundą atmesti.
atsakovo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies .
atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. papildomo sprendimo tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečiam vaikui priteisto periodinio išlaikymo dydžio nustatymo ir nurodyti taip:
„Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. balandžio 4 d.) iki dukters pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.“
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nurodyti taip:
„Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 818,11 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniolika eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. B. (po santuokos nutraukimo pavardė M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.“
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 171,60 Eur (tūkstantį šimtą septyniasdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės G. B. (po santuokos nutraukimo pavardė M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės G. B. (po santuokos nutraukimo pavardė M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,45 Eur (šešiolika eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.