Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškovo atstovė advokatė Ramunė Jatautienė teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilnai. Nurodė, kad aplinkybės dėl atsakovės neištikimybės yra konstatuotos nuosprendžiuose. Dėl įvykusio incidento mano, kad tai buvo ieškovo nesusivaldymas, sužinojus, kad žmona neištikima. Ieškovas įrengė namus pas uošvius, davė malkų, uzufruktas negali būti taikomas, nes jie negalėtų kartu gyventi, be to yra kreditorinis įsiskolinimas, atsakovė prie jo negali prisidėti. Atsakovė neįrodė, kiek pati prisideda prie vaikų išlaikymo, neišlaiko buto Lukšio g., todėl ieškovas nesutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimą.

Išvadą teikiančios institucijos Kėdainių VTAS atstovė Loreta Krylaitė teismo posėdyje paaiškino, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina, išlaikymo suma- 100,00 Eur per maža, juolab, kad yra teismo nutartimi priteistas laikinas išlaikymas didesnis, mano, kad ieškovo pradiniame ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka- tinkama. Dėl taikytino uzufrukto teigė neįsivaizduojanti, kaip šalys gyvens kartu. Šiuo metu atsakovės gyvenimo sąlygos yra pakenčiamos. Ieškovui priklausantį namą reikia išlaikyti, o atsakovės pajamos nėra didelės.

Kreditorė atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Liudytojas Ž. V., parodė, kad ieškovas yra dirbęs pas jį, gaudavo atlyginimą, o ar atsakovė dirbo, nežino, kažkada dirbo parduotuvėje. Ieškovas turėjo galimybę išlaikyti vaikus, juos išlaikė. Kai šalys kartu nebegyvena, brolis prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Žino, kad turėjo automobilį Dogde Grand Caravan, tačiau dabar apie jį nieko nežino. Girdėjo, kad atsakovė turi draugą, bet jo nematė. Nežino ar V. V. prisidėjo prie namo išlaikymo, dėl ko ji išėjo iš namų, taip pat nežino. Nežino ir apie smurtą.

Liudytojas M. R. parodė, jog atsimena, kaip ieškovas vežė malkas į Vaidos kaimą, kai jau kartu nebegyveno, kad nesušaltų vaikai, matydavo pas ieškovą vaikus, kai jau kartu šalys nebegyveno. Dėl ko iširo šeima, nežino, matė V. su kažkokiu vyru. Žino, kad K. augino gyvulius, yra ūkiškas, visai nekonfliktiškas žmogus, santuokoje jų santykiai buvo geri. Atsakovę matė kartu su kitu vyru, kai atsakovas dirbo Švedijoje. Ieškovas vienas remontavo namą, duodavo vaikams pinigų, kai jie ateidavo pas tėvą.

Liudytojas A. J. parodė, kad kai ieškovas negyveno šeimoje, ieškovas jam yra padėjęs, pinigų neėmė, bet paėmė malkas, nes reikėjo šeimai. Kai šalys pykosi, kaime sklandė gandai, kad ji turi kitą. Ieškovas duodavo vaikams pinigų, ateidavo pas jį su vaikais.

Liudytoja I. V. parodė, kad kai Vaida išsikraustė, sūnus vežė mėsos pas jos tėvus, ieškovas atsakovės tėvų namuose darė remontą, dėjo grindis, mokėjo už darželį, akinius, mergaitėms pirko striukes, vežė malkas pas jos tėvus su kaimynu. Vaikams pirko telefonus, kompiuterį, rūpinosi vaikais. Dodge Grand Caravan nėra, pardavė į metalo laužą, dėl priekabos-ji sena, o dėl Ford Focus- kas pirko, nežino. Nurodė, kad šalių šeima niekada nebuvo stipri, atsakovė turi kitą vyrą, „Facebook“ įsidėjusi nuotrauką. Lukšio g. bute ieškovas darė remontą, moka už butą. Nurodė, kad atsakovei vienai vaikus užauginti bus sunku, vaikai tėvą myli. Atsakovė leidžia bendrauti su anūkais. Žino, kad atsakovė iš namų išėjo dėl konflikto. Patvirtino, kad ieškovas buvo teistas už smurtą prieš atsakovę, ji visada išeidavo pas mamą. K. alkoholį vartoja savaitgaliais. Anūkė V. nori gyventi pas tėvelį. Atsakovė pradėjo dirbti prieš 2-3 metus, ankščiau nedirbo.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad atsakovė sakydavo jai, jog ieškovas smurtauja be priežasties. Ieškovas drausdavo atsakovei eiti pas draugus, jis nuteistas už smurtą prieš ją, yra ne kartą mačiusi ieškovą neblaivų. „Facebook“ drauguose pas atsakovę yra R. K., jos geras pažįstamas. Atsakovė pasakojo, kad vaikai eina pas tėtį, minėjo, kad tėvas davė kompiuterį. Atsakovė gyvena pas savo mamą, ieškovas važinėjo į užsienį. Lukšio g. butas įrengtas, bet labai mažas, keturiese netilptų. Vaida vartodavo alkoholį, tačiau nesikabinėdavo prie ieškovo, apie kitus vyrus nėra girdėjusi.

Liudytoja D. G. parodė, kad ieškovas mušė atsakovę. Atsakovė yra dirbusi pas ūkininkus. Kai ieškovas pareidavo girtas, ji su vaikais ateidavo pas ją. Buvo sumušęs nėščią. Nurodė, kad atsakovė iš namų išėjo dėl ieškovo smurto, jo bijojo. Gyvena 3 kambarių name, viename - jos vyras, kitame - jie visi. Nurodė, kad pas ieškovą buvo geros sąlygos, mergaitės gyveno viename kambaryje. Ieškovas ir neišgėręs visokiais negražiais žodžiais vadina atsakovę. Ji atsakovei padeda auginti vaikus. Lukšio g. negalėtų gyventi atsakovė su vaikais, nes butas per mažas. Nežino, kodėl dėl skyrybų kreipėsi ieškovas, o ne atsakovė. Dukra kartais nueidavo į klubą su savo vyru. Su R. K. atsakovė bendrauja šeimomis, būna kultūriniuose renginiuose, bendrauja ir su jo žmona Kavaliauskiene. Dėl malkų- jas atvežė ieškovo draugas J., jam ji pati sumokėjo 80,00 Eur už malkas ir 20,00 Eur už atvežimą. Kai negyveno kartu, ieškovas šaldytų vištų nebuvo davęs. Mergaitėms yra pirkęs striukes, telefonus, dviračius, akinius, kartais duodavo pinigų. Dukra nedirbo, nes augino vaikus. Remontą jos namuose darė sūnus, meistrai, ieškovas tik sakė, ką reikia padaryti. Dėl Ford Focus - ji davė dukrai pinigus, pardavusi žemę.

Liudytojas E. Š. parodė, kad vežant į aerouostą K. V., kai jis išskrido į Švediją, grįžtant K. K. ir V. automobilio gale bučiavosi. Prie Kastyčio namo jie persėdo į kitą automobilį, K. K. žmona rašė, kad Kęstas grįžo 24.00 val. D. K. – K. žmona. Jis pasakė apie tai K., jis sakė - skirsis. Jis manė, kad šalys išsiskyrusios, nes atsakovę matė su kitu vyru. Jį pažįsta iš matymo, vadina „R.“. Nurodė, kad ieškovas pastoviai dirbo, o atsakovė kažkiek dirbo pas ūkininką.

Žiaurus elgesys suprantamas kaip visuomenės netoleruotini veiksmai, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė. Žiaurus elgesys paprastai apibūdinamas kaip veikimas ar neveikimas, sukeliantis nukentėjusiajam fizinį ar psichinį skausmą (sumušimas, kankinimas, tyčiojimasis, laisvės apribojimas ir pan.).

Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, visapusiškai rūpintis šeima bei vykdyti kitas įstatyme numatytas pareigas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas, pagal byloje esančius įrodymus - ieškovas yra ne kartą teistas už smurtą artimoje aplinkoje, tai yra prieš sutuoktinę, daro išvadą, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas ir nesiėmė jokių tinkamų ir efektyvių priemonių santuokai išsaugoti. Liudytojų parodymai, kuriais ieškovas įrodinėjo atsakovės neištikimybę, vertintini kaip nekonkretūs, prieštaraujantys vieni kitiems ir nenuoseklūs, todėl atmestini. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovo patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas, o atsakovės patikslintas priešieškinis tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. V., gimusi 2006 m. rugsėjo 11 d., V. V., gimusi 2009 m. gegužės 11 d., ir K. V., gimęs 2013 m. gegužės 12 d., yra ieškovo K. V. ir atsakovės V. V. vaikai. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove V. V.. Patikslintame priešieškinyje atsakovė taip pat prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad nepilnamečių S. V., gimusios 2006 m. rugsėjo 11 d., V. V., gimusios 2009 m. gegužės 11 d., ir K. V., gimusio 2013 m. gegužės 12 d., nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su mama V. V.. Byloje nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra kartu su atsakove, vaikais rūpinasi ir su jais bendrauja abu tėvai. Institucija, teikianti išvadą byloje, sutiko, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatoma su atsakove, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti atsakovės galimybėmis užtikrinti kartu gyvenantiems vaikams sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei byloje pateiktas išvadas, į tai, kad ginčo dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, o vaikai faktiškai gyvena su atsakove, institucija, teikianti išvadą byloje nusiskundimų dėl atsakovės elgesio neturi bei neprieštarauja nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove, darytina išvada, kad ieškinio ir atsakovės reikalavimai dėl dukters S. V., gimusios 2006 m. rugsėjo 11 d., dukters V. V., gimusios 2009 m. gegužės 11 d., ir sūnaus K. V., gimusio 2013 m. gegužės 12 d., nuolatinės gyvenamosios vietos su motina V. V. nustatymo nepažeis nepilnamečių vaikų interesų, todėl tenkintinas. Nepilnametės dukters S. V., gimusios 2006 m. rugsėjo 11 d., dukters V. V., gimusios 2009 m. gegužės 11 d., ir sūnaus K. V., gimusio 2013 m. gegužės 12 d., gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, jų motina V. V. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).

Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 str.). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

14 Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti /nebendrauti su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų, todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką.

Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

Ieškovas K. V. turi teisę savo atostogų laikotarpiu du kartus per metus nepertraukiamai ne mažiau kaip septynias ir ne daugiau kaip keturiolika dienų praleisti su nepilnamečiais vaikais, išsivežant juos iš jų gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą kelionę, derinant su nepilnamečių vaikų užimtumu švietimo ar ugdymo įstaigoje. Vaikų motina privalo pateikti reikalingą rašytinį (notarinį) sutikimą ir/arba atlikti kitus reikalingus veiksmus tam, kad vaikų tėvas galėtų keliauti su nepilnamečiais vaikais į užsienį nurodytam terminui, jeigu šie sutikimai ir/arba veiksmai yra reikalingi.Tėvas K. V. turi teisę per nepilnamečių vaikų vasaros ir žiemos atostogas bendrauti su nepilnamečiais vaikais pasiimant ir išsivežant nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos 1/2 (pusę) vasaros ir žiemos atostogų švietimo ar ugdymo įstaigoje laikotarpiui arba kalendorinės vasaros.Tėvas K. V. turi teisę neporiniais metais bendrauti su nepilnamečiais vaikais pasiimant ir išsivežant juos iš jų gyvenamosios vietos per Šv. Kalėdas nuo gruodžio 23 d., 12 val. ir parvežant juos į jų gyvenamąją vietą šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare, bet ne vėliau kaip iki gruodžio 27 d. 21 val. Tėvai įsipareigoja bendrauti ir tartis, kad nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų atitinkamais metais numatyta bendrauti nepilnamečiams vaikams, jie sieks, kad per numatytas šventines dienas nepilnamečiai vaikai pabendrautų su abiem tėvais ir jų artimais giminaičiais.Tėvas K. V. turi teisę poriniais metais bendrauti su nepilnamečiais vaikais pasiimant ir išsivežant juos iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 28 d. 12 val. ir parvežant juos į jų gyvenamąją vietą Naujųjų metų šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare, bet ne vėliau kaip iki 21 val.

Tėvas K. V. turi teisę poriniais metais bendrauti su nepilnamečiais vaikais pasiimant ir išsivežant juos iš jų gyvenamosios vietos per Šv. Velykas savaitės laikotarpiui šventės išvakarėse 12 val. ir parvežant juos j jų gyvenamąją vietą po savaitės, prieš darbo dieną, vakare, bet ne vėliau kaip iki 21 val.Tėvas K. V. turi teisę lankyti nepilnamečius vaikus jų gyvenamojoje ar kitoje nepilnamečių vaikų buvimo vietoje arba kartu su jais išvykti iš gyvenamosios ar kitos jų buvimo vietos nepilnamečių vaikų gimimo dieną sutartam terminui.Tėvas K. V. turi teisę lankyti sergančius nepilnamečius vaikus jų gyvenamojoje vietoje ir praleisti su jais visą jiems skirtą slaugymo laikotarpį.Šalims susitarus, nepilnamečiai vaikai galės laikinai apsigyventi pas tėvą K. V. sutartam terminui.Esant bendram susitarimui, tėvas K. V. galės bendrauti su nepilnamečiais vaikais pasiimant ir išsivežant juos taip pat ir kitu tarpusavio žodžiu suderintu laiku.Klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų išsilavinimu, laisvalaikiu, sportiniu užimtumu ir ugdymu sprendžiami bendru sutarimu, maksimaliai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir jų pageidavimą.Tėvas K. V. turi teisę susipažinti su visa informacija bei dokumentais apie nepilnamečių vaikų sveikatą, taip pat su kita susijusia informacija, esančia gydymo, švietimo, ugdymo ar kitose įstaigose, tiesiogiai kreipiantis į tokią informaciją turinčias įstaigas, įmones, organizacijas ar asmenis, daryti atitinkamų dokumentų išrašus, nuorašus, kopijas. Vaikų motina išreiškia savo išankstinį rašytinį sutikimą vaikų tėvui gauti šiame punkte nurodytą informaciją.Vaikų motina V. V. įsipareigoja sudaryti visas sąlygas ir nekliudyti vaikų tėvui K. V. dalyvauti auklėjant nepilnamečius vaikus ir bendrauti su jais bei informuoti K. V. apie nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą. Apie numanomą nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos (adreso) pasikeitimą K. V. privalo informuoti ne mažiau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numanomos nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos (adreso) pasikeitimo dienos.K. V. turi teisę nevaržomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, skype, facebook, twitter ir kt.) bei kitomis susisiekimo priemonėmis.

Šalims išaiškinama, kad nustatoma tvarka gali būti pakeista jų sutarimu ar, joms nesutarus, teismo sprendimu. Į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo turi teisę kreiptis tiek šalys, tiek institucija, atsakinga už vaiko teises, jei ieškovo šeimos stebėjimo metu bus nustatytos aplinkybės, galinčios neigiamai įtakoti šalių vaiko interesus, vaikui būnant pas ieškovą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsniuose įtvirtinančiuose tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Ieškovas nurodo, kad nepilnamečių vaikų poreikiams jis gali skirti kiekvienam po 100,00 Eur. Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti po 150,00 Eur. Nepilnamečiai vaikai yra 11 metų, beveik 9 ir 5 metų, specialių poreikių neturi. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš ieškovo K. V. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams po 150,00 Eur kiekvienam vaikui nuo priešieškinio padavimo dienos (2017 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė nepareiškė savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių bylos nagrinėjimo metu, į tai, kad tokio amžiaus vaikams reikalinga pilnavertė mityba, tinkama apranga ir avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, lavinimas bei ugdymas, teismas sprendžia, kad kiekvienam po 150,00 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, todėl ši suma yra reali, būtina ir neviršija nepilnamečių vaikų poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovo, tiek atsakovės – valdžios dalis (CPK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog ieškovas turi darbą, taip pat padeda jo tėvai, atsakovė taip pat dirba, padeda jos tėvai. Ieškovas ir atsakovė turi nekilnojamojo turto, automobilių. Kadangi tėvas ir motina yra darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), todėl abu gali teikti savo nepilnamečiams vaikams po 150,00 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš ieškovo nepilnamečiams vaikams- dukters S. V., gimusios 2006 m. rugsėjo 11 d., dukters V. V., gimusios 2009 m. gegužės 11 d., ir sūnaus K. V., gimusio 2013 m. gegužės 12 d., priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. spalio 6 d. iki jų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama atsakovė V. V..

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą po nuo 2016 m. liepos 1 d. už 15 mėnesių - 6750,00 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovės teigimu, ieškovas neteikia vaikams išlaikymo nuo 2016 m. liepos 1 d. Teismas pažymi, kad sumos nepilnamečių vaikų išlaikymui gali būti priteisiamas tik nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Sumos, kurių vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų neteikė vaiko išlaikymui iki kreipimosi į teismą dienos, pripažintinos kaip išlaikymo įsiskolinimas.

Atsakovė prašė butą, esantį P. L. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį ir priekabą palikti ieškovui, o jai atitinkamai priteisti 2500,00 Eur piniginę kompensaciją. Šis atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas, išsprendus transporto priemonių ir buto padalijimo klausimą, atmestinas.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas pageidavo, kad atsakovei liktų santuokinė pavardė „V.“, o šiai pageidaujant, ji pasirinktų bet kurią kitą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išreiškė reikalavimą palikti pavardę „V.“, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos esamos pavardės – ieškovui – V., atsakovei – V. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 470,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomos priteisti sumos už ieškinių, priešieškinių surašymą, atsiliepimų į juos bei atstovavimą teismo posėdžiuose, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2 punktuose nustatytos Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) sumos už ieškinio, priešieškinio ir atsiliepimų į juos parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose, todėl jos priteistinos tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).