Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Z. skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų, suinteresuotieji asmenys – UAB „Intrum Lietuva“, antstolė Daiva Prunskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas D. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2023 m. birželio 8 d. patvarkymą iš dalies tenkinti 2023 m. gegužės 18 d. skolininkės prašymą Nr. S-23-68-15110 ir panaikinti 2023 m. birželio 9 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.

Antstolė Daiva Prunskienė patvarkymu pareiškėjo skundo nepatenkino, nurodydama, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasi įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.

Teisme 2023 m. birželio 28 d. gauti papildomi pareiškėjo D. Z. paaiškinimai.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolės Daiva Prunskienė vykdė vykdomąją bylą Nr. 0068/23/00874 pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. vykdomąjį raštą Nr. eA2-1341-861/2023 dėl 96,50 Eur kelionės išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Intrum Lietuva“, išieškotojo D. Z. naudai. 2023 m. gegužės 17 d. priimtas patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mežesnės nei 100 Eurų, išieškojimo Nr. S-23-68-13413, pagal kuriį priėmė vykdyti išieškotojo D. Z. pateiktą vykdyti dokumentą Nr. eA2-1341-861/2023. 2023 m. gegužės 18 d. antstolės Daivos Prunskienės kontoroje gautas skolininko UAB „Intrum Lietuva“ prašymas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0068/23/00874 ir vykdomąjį dokumentą grąžinti Vilniaus apygardos teismui, kadangi UAB „Intrum Lietuva“ iki vykdomosios bylos pradėjimo 2023 m. gegužės 12 d. raštu Nr. SL-3681 atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir tokiu būdu baigėsi skolininko UAB „Intrum Lietuva“ 96,50 Eur dydžio prievolė išieškotojui D. Z.. 2023 m. gegužės 19 d. gautas išieškotojo D. Z. prašymas netenkinti skolininko UAB „Intrum Lietuva“ prašymo dėl vykdomosios bylos Nr. 0068/23/00874 nutraukimo, kadangi skolininko 2023 m. gegužės 12 d. įskaitymas laikomas negaliojančiu. 2023 m. gegužės 25 d. antstolės kontoroje gautas išieškotojo 2023 m. gegužės 24 d. pranešimas ir 2023 m. gegužės 23 d. ieškinys, kuriuo išieškotojas prašo pripažinti 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį (ta apimtimi, kuria perleistas reikalavimas į D. Z. pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L031-47421-02) negaliojančiojimis ab initio. Antstolė 2023 m. birželio 8 d. priėmė patvarkymą iš dalies tenkinti 2023 m. gegužės 18 d. skolininkės prašymą Nr. S-23-368-15110, kuriuo nuspręsta užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0068/23/00874 CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir vykdomąjį raštą Nr. eA2-1341-861/2023 grąžinti vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai – Vilniaus apygardos teismui. Antstolė 2023 m. birželio 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-68-15280, kuriuo antstolė vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0068/23/00874 ir vykdomąjį dokumentą Nr. eA2-1341-861/2023 grąžino vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai Vilniaus apygardos teismui. 2023 m. birželio 9 d. gautas išieškotojo D. Z. skundas dėl antstolės veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti 2023 m. birželio 8 d. patvarkymą iš dalies tenkinti 2023 m. gegužės 18 d. skolininkės prašymą Nr. S-23-68-15110 ir panaikinti 2023 m. birželio 9 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.

Pažymėtina, kad vienas įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016; 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).

Nors CPK normose nėra nustatyta draudimų vykdymo procese pačioms šalims atlikti įskaitymo ir apie tai informuoti vykdymo veiksmus atliekantį antstolį, tačiau šiose normose nereglamentuojama, kaip turėtų elgtis antstolis, gavęs duomenis apie tai, jog vykdymo proceso metu skolininko prievolė išieškotojui pasibaigė CK 6.130 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai vykdymo proceso metu antstolis gauna informaciją apie skolininko atliktą įskaitymą, jis turi įvertinti gautą informaciją ir įsitikinti, ar skolininko prievolė (jos dalis) yra pasibaigusi CK 6.130 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021, 27 punktas).

Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę įskaitymo pagrįstumą ginčyti teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016). Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjo (ieškovo) D. Z. 2023 m. gegužės 23 d. pateiktas ieškinys Vilniaus apygardos teisme teisėjo rezoliucija buvo priimtas ir atitinkamai civilinė byla iškelta 2023 m. gegužės 24 d., kai tuo tarpu, skolininko UAB „Intrum Lietuva“ pranešimas apie 2023 m. gegužės 12 d. reikalavimų įskaitymą gautas 2023 m. gegužės 18 d., t.y. iki ginčo iškėlimo teisme dienos, kada įskaitymo draudimas pagal CPK 6.134 straipsnio 1 dalį dar negaliojo.

CPK 632 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų sąrašas – vykdomoji byla laikoma baigta, kai: 1) visiškai įvykdomas vykdomasis dokumentas; 2) CPK 631 straipsnio tvarka grąžinamas vykdomasis dokumentas išieškotojui; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 5) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Nustatyta, kad skolininko UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2817-265/2010 galiojantis ir nebuvo įvykdytas bei antstolei nenustačius įstatyme įtvirtintų įskaitymo sąlygų nebuvimo, taip pat draudimų įskaityti reikalavimus buvimo antstolė užbaigė vykdomąją bylą ją visiškai įvykdžius, konstatuojant, jog skolininko UAB „Intrum Lietuva“ 96,50 Eur dydžio prievolė išieškotojui D. Z. pasibaigė priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymu. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. vykdomasis raštas Nr. eA2-1341-861/2023 dėl 96,50 Eur kelionės išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Intrum Lietuva“, išieškotojo D. Z. naudai, yra visiškai įvykdytas, taigi vykdomoji byla Nr. 0068/23/00874 galėjo būti užbaigta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai priėmė 2023 m. birželio 8 d. priėmė patvarkymą iš dalies tenkinti 2023 m. gegužės 18 d. skolininkės prašymą Nr. S-23-368-15110 ir 2023 m. birželio 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-23-68-15280, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl civilinės bylos sustabdymo.

Pareiškėjas prašo teismo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2YT-14146-868/2023 iki, kol įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 ieškovo D. Z. ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiomis ab initio 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp BAB banko „Snoras“ ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“, ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Intrum Lietuva“, ta apimtimi, kuria šiomis pirkimo – pardavimo sutartimis buvo perleistas reikalavimas į D. Z. pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L 031-47421-02. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi nuo 2015 m. lapkričio 30 d. visos BAB Banko „Snoras“ reikalavimo teisės ir kitos teisės bei nauda, atsirandančios iš paskolos sutarties, sudarytos tarp BAB Banko „Snoras“ ir BUAB Prekybos namai „SPRUT”, kartu su šių prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytomis teisėmis bei kitomis papildomomis teisėmis, buvo perleistos pirkėjui/naujajam kreditoriui – UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Naujasis kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“, vadovaudamasis 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ir kitais susijusiais dokumentais, nuo 2019 m. sausio 31 d., perleido UAB „Intrum Lietuva“ turėtas reikalavimo teisės, be kita ko, į Priede Nr. 1 nurodytų skolininkų (t. y. D. Z.), kurio (-ių) išieškojimas jau buvo vykdomas antstolės Viktorijos Veliuvienės kontoroje. Tokiu būdu, reikalavimo teisė išliks suinteresuotam asmeniui UAB „Intrum Lietuva“, tačiau suinteresuotas asmuo retrospektyviai (nuo 2012 m. birželio 29 d. / nuo 2015 m. liepos 31 d. / nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d.) negalės teisėtai realizuoti savininkės teisių – valdyti, naudoti (tame tarpe – išieškoti ir įskaityti) ir disponuoti reikalavimo teise. Anot pareiškėjo, akivaizdu, jog įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimui, pareiškėjo skundas civilinėje byloje Nr. 2YT-14146-868/2023 turėtų būti tenkinamas.

Pažymėtina, kad, sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą. Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

CPK 163 straipsnio 3 punktas numato privalomąjį bylos sustabdymo atvejį, kurį nustačius bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas. Tačiau šis bylos sustabdymo atvejis negali būti taikomas formaliai, o turi būti motyvuotai konstatuojama, kad byla negali būti nagrinėjama ir turi būti stabdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 261/2007). CPK 163 straipsnio 3 punkto, t. y. privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo, pagrindu nagrinėjama byla sustabdoma ne tada, kai yra prielaidos manyti, kad kyla kitas teisinis ginčas, o tada, kai kita civilinė byla jau iškelta, o sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-942/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002 ir kt.).

Pagrindas konstatuoti, kad išnagrinėti civilinės bylos negalima tol, kol bus išnagrinėta kita byla, yra tada, jeigu tam tikri faktai, kurie reikalingi nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti, yra nustatinėjami kitoje byloje ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali šių faktų nustatyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, jog įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimu tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004).

Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005). Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkami nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimą dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-221/2008).

Teismo nuomone, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimui, pareiškėjo skundas civilinėje byloje Nr. 2YT-14146-868/2023 turėtų būti tenkinamas, nesudaro nei privalomojo, nei fakultatyvaus bylos sustabdymo pagrindo. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad šios bylos ginčo dalykas yra antstolės veiksmų, priimtų patvarkymų, teisėtumo įvertinimas. Be to, sustabdžius šios bylos nagrinėjimą, būtų nepagrįstai vilkinamas visas bylos procesas.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad sustabdyti civilinę bylą Nr. e2YT-14146-868/2023 iki, kol įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2269-852/2023 nėra teisinio pagrindo, vertinant antstolės veiksmų teisėtumą, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo D. Z. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo.

Pareiškėjo D. Z. skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0068/23/00874 grąžinti antstolei Daivai Prunskienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.