Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-110-892/2021

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-12
Bylos Nr.: e2-110-892/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00240-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Pluirienė
Ieškovas: A. S.
Atsakovas: R. M.
Trečiasis asmuo: UAB „Delfi“
Advokatai: Erika Jurgutytė, Justas Vilys, Giedrė Čitavičiūtė

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas

Civilinė byla Nr. e2-110-892/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00240-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4.; 2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2021 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei

dalyvaujant ieškovei A. S.

ieškovės atstovei advokatei Erikai Jurgutytei

atsakovei R. M.

atsakovės atstovui advokatui Justui Viliui, advokato padėjėjai Giedrei Čitavičiūtei

trečiojo asmens UAB „Delfi“ atstovui advokatui A. Č.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei R. M. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, jų paneigimo bei neturtinės žalos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Delfi“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašė:

1.1. pripažinti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) laiške „Google“ grupėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paskleidė šią tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę A. S., kuri žemina jos garbę ir orumą: a) “Reikia paminėti ir tai, kad 2018 metų pabaigoje Mokykla gavo skundą dėl nederamo jūsų elgesio visų mūsų vaikų akivaizdoje. Taip pat nekalbama apie pedagogų psichologinį terorizavimą ir net grasinimus“; 2) „Viena ranka dovanojate gėles, o kita grasinate. Mokyklos administracija ir pedagogai yra įbauginti“;

1.2. Įpareigoti atsakovę R. M. per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos „Google“ grupėje (duomenys neskelbtini) (ar kitoje su A. S. suderintoje vietoje) išplatinti tokio turinio paneigimo tekstą: „Aš, R. M., (duomenys neskelbtini) siųstame laiške (duomenys neskelbtini) klasės tėvams pateikiau tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. S. nurodydama, kad ji nederamai elgėsi visų mūsų vaikų akivaizdoje, dėl to mokykla gavo skundą, taip pat psichologiškai terorizuoja pedagogus ir grasina jiems. Neturiu jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius mano siųstame laiške išsakytus teiginius apie A. S.“;

1.3. Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) portale www.delfi.lt publikuotame straipsnyje (duomenys neskelbtini) atsakovė R. M. paskleidė šią tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę A. S., kuri žemina jos garbę ir orumą: a)„Ji ((duomenys neskelbtini) - DELFI) įsiveržė prieš pamokas į klasę, mano vaikas jau buvo klasėje, ir prieš visus vaikus pradėjo ant tos mokytojos rėkti, plėšti iš jos rankų dokumentus ir taip, sakykime, pažemino jos autoritetą“; b) „Mokytoja jau yra įbauginta, jai yra grasinta, net raštu TAMO buvo pagrasinta, kad su ja susidoros, kad tu čia nedirbsi“; c) „Mama yra įsiaudrinusi ir nepriima jokių siūlymų, viską atmetinėja. Sprendimų kaip ir nėra, ji nori, kad eitų galvos“; d) „Net ta jų mergaitė jau buvo įbauginta ir viską transliuodavo tam, kad surinktų kažkokius įrodymus jos užmačiai (pakeisti mokytoją - DELFI)“;

1.4. Įpareigoti atsakovę R. M. per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis patalpinti portale www.delfi.lt tokio turinio paneigimą: „Aš, R. M., (duomenys neskelbtini) internetinio portalo www.delfi.lt publikuotame straipsnyje „Po mamos pasakojimo apie mokykloje slepiamas baisias problemas prabilo kiti tėvai: tai yra keršto istorija“ pateikiau tikrovės neatitinkančią informaciją apie (duomenys neskelbtini) smurtą patyrusios mergaitės mamą, nurodydama, jog ji įsiveržė į klasę ir pradėjo rėkti ant mokytojos visų vaikų akivaizdoje, plėšė iš mokytojos rankų dokumentus, jai grasino susidorojimu, įbaugino, siekė, kad „eitų galvos“ bei buvo įbauginusi savo pačios dukrą. Neturiu jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius straipsnyje mano išsakytus teiginius“.

1.5. Priteisti iš atsakovės R. M. ieškovei A. S. 500 Eur neturtinę žalą;

1.6. Priteisti iš atsakovės R. M. ieškovei A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jos nepilnametė dukra R. S. iki 2019 m. birželio mėnesio mokėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokykloje ir klasėje buvo įsigalėjusios patyčios ir smurtas, šių problemų mokykla nesprendė. 2019 m. kovo 21 d. ieškovės dukra mokykloje buvo sužalota kito vaiko. Ieškovė buvo klasės tėvų komiteto pirmininkė, aktyvi bendruomenės narė, todėl ne kartą kreipėsi į mokyklos administraciją prašydama imtis atitinkamų veiksmų, tačiau tai padaryta nebuvo, ieškovės veiksmai iššaukė mokyklos administracijos priešiškumą. (duomenys neskelbtini) atsakovė, galimai paskatinta mokyklos administracijos, išsiuntė laišką (duomenys neskelbtini) klasės tėvų komiteto nariams prašydama jai suteikti komiteto pirmininkės pareigas. Ieškovė apie tokį atsakovės veiksmą informavo kitus klasės tėvus. Atsakovė, neigiamai vertindama ieškovės pradėtą viešą diskusiją su klasės tėvais, išsiuntė laišką, kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją bei teiginiais “Reikia paminėti ir tai, kad 2018 metų pabaigoje Mokykla gavo skundą dėl nederamo jūsų elgesio visų mūsų vaikų akivaizdoje. Taip pat nekalbama apie pedagogų psichologinį terorizavimą ir net grasinimus“; „Viena ranka dovanojate gėles, o kita grasinate. Mokyklos administracija ir pedagogai yra įbauginti“ pažemino ieškovės garbę ir orumą. Ieškovė apie mokykloje egzistuojančias problemas pasisakė (duomenys neskelbtini) portalo „Delfi“ publikuotame straipsnyje „Sužinoję apie sužalotą dukrą tėvai nutarė netylėti: už uždarų mokyklos durų slepiamos baisios problemos“. Atsakovė kreipėsi į portalą. 2019 m. rugpjūčio 2 d. straipsnyje „Po mamos pasakojimo apie mokykloje slepiamas baisias problemas prabilo kiti tėvai: tai yra keršto istorija“ atsakovė pateikė teiginius: „Šiais mokslo metais, rudenį, prasidėjo labai aktyvus mūsų klasės auklėtojos puolimas iš tos šeimos“, „Ji įsiveržė prieš pamokas į klasę, mano vaikas jau buvo klasėje, ir prieš visus vaikus pradėjo ant tos mokytojos rėkti, plėšti iš jos rankų dokumentus ir taip, sakykime, pažemino jos autoritetą“; „Mokytoja jau yra įbauginta, jai yra grasinta, net raštu TAMO buvo pagrasinta, kad su ja susidoros, kad tu čia nedirbsi“; „Mama yra įsiaudrinusi ir nepriima jokių siūlymų, viską atmetinėja. Sprendimų kaip ir nėra, ji nori, kad eitų galvos“; d) „Net ta jų mergaitė jau buvo įbauginta ir viską transliuodavo tam, kad surinktų kažkokius įrodymus jos užmačiai (pakeisti mokytoją - DELFI)“. Ieškovės manymu, laiške ir straipsnyje paskleistų duomenų apie ieškovę faktas yra akivaizdus, nes su laiške esančiais teiginiais susipažino visi klasės tėvai, straipsnis paskelbtas visuomenės informavimo priemonėje, jis prieinamas bet kuriam skaitytojui. Didžiajai mokyklos bendruomenės daliai (mokytojams ir tėvams) buvo žinoma, kad sužalojimą pamokų metu patyrė ieškovės dukra, straipsnyje atsakovės komentarai buvo atsakas į ieškovės komentarus ankstesniame straipsnyje, todėl netgi straipsnyje nenurodžius ieškovės pavardės, tretieji asmenys suprato ir galėjo suprasti, kad paskleisti duomenys yra apie ieškovę. Ieškovė teigė, kad atsakovė nuosekliai ir tendencingai skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę, nurodydama, kad ieškovė turi nusistatymą prieš klasės mokytoją ir ją terorizuoja, grasina, puola, vaikų akivaizdoje ant mokytojos rėkė, išplėšė iš mokytojos rankų dokumentus ir pan. Ieškovė niekuomet nėra atlikusi tokio pobūdžio atsakovės nurodytų veiksmų klasės mokytojos atžvilgiu, su klasės mokytoja visuomet bendraudavo pagarbiai ir tik dalykiniais klausimais, kiek tai buvo susiję su mergaitės ugdymo klausimais. Ieškovė nėra mačiusi jokio skundo dėl jos tariamo nederamo elgesio, todėl neaišku, kuo remiantis atsakovė tokius teiginius nurodo, o net jei toks skundas ir egzistuotų, kaip jai gali būti žinoma tokia informacija, susijusi su asmens duomenimis. Atsakovė straipsnyje pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydama, kad ieškovė atakuoja, aktyviai puola klasės mokytoją laiškais, siųsdama jų po 8-10 per dieną, jog net raštu per TAMO pagrasino, kad susidoros, kad mokytoja nebedirbs. Ieškovė niekuomet nėra siuntusi nei tokio atsakovės nurodyto kiekio, nei tokio turinio laiškų klasės mokytojai. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė siųstuose laiškuose niekuomet nėra prašiusi, kad mokytoja pasiaiškintų, kodėl ji parašė vieną ar kitą įvertinimą mergaitei. Atsakovė straipsnyje melagingai nurodo ir tai, kad ieškovė yra įsiaudrinusi, nepriima jokių pasiūlymų, viską atmetinėja bei nori, kad „eitų galvos“, ieškovė niekuomet nėra sulaukusi jokių siūlymų, tad ieškovė nei juos priimti, nei jų atsisakyti negalėjo, niekada nesiekė kažkam savo veiksmais pakenkti. Galiausiai, atsakovė straipsnyje net nurodė, kad ieškovė yra įbauginusi savo pačios dukrą ir dėl to mergaitė buvo priversta rinkti mokykloje įrodymus, kurie leistų ieškovei pagal jos įnorius, užmačias pakeisti klasės mokytoją, ko niekada nebuvo. Ieškovė teigė, kad laiške nurodyti teiginiai dėl jos naudoto smurto prieš mokyklos administraciją nepagrįsti. Ieškovė po įvykio, kurio metu buvo sužalota jos dukra, kreipėsi į atitinkamas institucijas, kad prieš mergaitę panaudoti smurtiniai veiksmai būtų atitinkamai įvertinti, nes pati mokykla jokių priemonių nesiėmė, tačiau paminėti veiksmai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė terorizavo, įbaugino, grasino mokyklos pedagogams ar administracijai. Atsakovė tiek laiške, tiek straipsnyje apkaltino ieškovę pažeminus mokytojos autoritetą, kadangi ji neva įsiveržė į klasę ir mokinių akivaizdoje aprėkė mokytoją bei išplėšė iš jos rankų dokumentus, taip pat atsakovė teigia, kad dėl tokio ieškovės nederamo elgesio yra gautas skundas, tačiau ieškovė niekuomet nėra atlikusi tokio pobūdžio atsakovės nurodytų veiksmų klasės mokytojos atžvilgiu vaikų akivaizdoje. Straipsnyje atsakovės nurodomas ieškovės ir klasės mokytojos susitikimas buvo dalykinis, apie mergaitės mokymosi rezultatus, susitikimo metu ieškovė su klasės mokytoja bendravo pagarbiai, nesiėmė jokių neteisėtų veiksmų klasės mokytojos atžvilgiu, juo labiau mokinių akivaizdoje. Be to, ieškovė nėra mačiusi jokio atsakovės minimo skundo dėl ieškovės tariamo nederamo elgesio, todėl neaišku, kuo remiantis atsakovė tokius teiginius nurodo, o net jei toks skundas ir egzistuotų, kaip jai gali būti žinoma tokia informacija, susijusi su asmens duomenimis. Atsakovė, tokio pobūdžio teiginiais, kaip „įsiveržė į klasę“, „rėkė ant mokytojos“, „išplėšė iš mokytojos rankų dokumentus ir taip pažemino jos autoritetą“, charakterizavo ieškovę prieš visą mokyklos bendruomenę ir plačią portalo Delfi.lt skaitytojų auditoriją kaip konfliktinio pobūdžio asmenybę, kuri net mokinių akivaizdoje gali naudoti psichologinį smurtą jų mokytojos atžvilgiu, aktyviais veiksmais veržtis į klasę ir pradėti žeminti mokytojos autoritetą ar atlikti kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus kieno nors atžvilgiu. Atsakovė straipsnyje viešai apkaltino ieškovę, kad ji savo veiksmais jau yra įbauginusi klasės mokytoją, yra jai raštu grasinusi susidorojimu bei įbauginusi mokytoją, kad ji nebedirbs mokykloje, tačiau ieškovė niekuomet nėra atlikusi tokio pobūdžio atsakovės nurodytų veiksmų. Ieškovės ir klasės mokytojos santykiai visuomet buvo dalykiški ir konstruktyvūs, ieškovė niekuomet nėra turėjusi jokio nusistatymo prieš klasės mokytoją ir visuomet su ja bendraudavo pagarbiai ir tik dalykiniais klausimais, kiek tai buvo susiję su mergaitės ugdymo procesu. Jokiais savo veiksmais ieškovė nėra bauginusi klasės mokytojos, ar juo labiau raštu grasinusi susidorojimu, ar kad mokytoja nebedirbs mokykloje, ieškovės atžvilgiu nėra pradėtų ar atliktų jokių ikiteisminių tyrimų, ar priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, kurių pagrindu atsakovė galėtų teigti, kad ieškovė grasino klasės mokytojai susidorojimu, kėlė jai baimę, ar ėmėsi kitokių smurtiniu veiksmų mokytojos atžvilgiu. Ieškovės teigimu, atsakovės straipsnyje pateikta informacija tretiesiems asmenims, jog ieškovė baugino klasės mokytoją, kėlė jai baimę ir juo labiau grasino jai susidorojimu, yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, kadangi atsakovė tokiu būdu charakterizavo ieškovę kaip nusikalstamo pobūdžio asmenybę, kuri gali imtis smurtinių ir nusikalstamų veiksmų, ar net susidoroti. Atsakovė tretiesiems asmenims viešai teigia, kad ieškovė ignoruoja jai teikiamus pasiūlymus, neina į kompromisą, yra turinti tikslą susidoroti su žmonėmis, kaip įvardijo atsakovė - „ji nori, kad eitų galvos“, tačiau visiškai nėra aišku, apie kokius pasiūlymus atsakovė kalba straipsnyje, kadangi ieškovei niekuomet nebuvo teikti jokie pasiūlymai (išskyrus pakeisti klasę), be to, ji niekuomet nėra atlikusi jokių veiksmų, siekdama, kad „eitų galvos“. Atsakovė, straipsnyje nurodydama, kad ieškovė „viską atmetinėja“, nori, kad „eitų galvos“, viešai charakterizuoja ieškovę prieš trečiuosius asmenis kaip visiškai konfliktinio pobūdžio asmenybę, kuri nesugeba rasti abiem pusėms priimtinų ir taikių sprendimų. Atsakovė, vartodama tokį hiperbolizuojantį teiginį, kaip „ji nori, kad eitų galvos“, siekia sudaryti įspūdį tretiesiems asmenims, kad ieškovė neteisėtais būdais nori patenkinti savo asmeninius įnorius, be jokio teisinio pagrindo siekdama, kad vienas ar kitas mokykloje dirbantis darbuotojas būtų atleistas iš darbo ar sulauktų kitokių pasekmių. Akivaizdu, kad pedagogų ar kitų darbuotojų darbas mokykloje niekaip nepriklauso nuo ieškovės norų ar pageidavimų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Atsakovė, straipsnyje pateikdama tokio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją, priskyrė ieškovei teisės ir moralės požiūriu nepriimtinus veiksmus, kurių ieškovė niekuomet nėra atlikusi, todėl atsakovė pateikė diskredituojančią informaciją apie ieškovę ir suformuodama viešą negatyvią nuomonę apie ją, kaip asmenybę. Atsakovė straipsnyje tretiesiems asmenims nurodo, kad ieškovė įbaugino net savo pačios dukrą, dėl ko mergaitė tik dėl ieškovės užmačių buvo priversta mokykloje rinkti ieškovei įrodymus. Tokie atsakovės paskleisti duomenys yra ne tik neatitinkantys tikrovės, tačiau yra absurdiški ir akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, įžeidžiantys, nes ieškovė niekuomet nėra atlikusi kokių nors neteisėtų veiksmų savo dukros atžvilgiu, veikusi priešingai jos interesams, ar juo labiau siekusi įbauginti savo pačios dukrą, dėl ko mergaitė būtų priversta tenkinti ieškovės neteisėtus įnorius. Akivaizdu, kad atsakovė straipsnyje pateikdama tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ieškovė gali imtis neteisėtų veiksmų net prieš savo pačios dukrą, priskyrė ieškovei tokius veiksmus, kurie visuomenės požiūriu yra smerkiami ir nepriimtini. Be kita ko, tokia atsakovės straipsnyje paskleista informacija yra diskredituojanti bei suponuojanti neigiamas trečiųjų asmenų nuostatas apie ją, kaip motiną. Ieškovė teigė, kad ji dėl atsakovės straipsnyje ir laiške paskleistų jos garbę ir orumą žeminančių tikrovės neatitinkančių teiginių stipriai išgyveno, ilgą laiką jautėsi prislėgta, norėjo atsiriboti nuo visuomenės, prasidėjo nemiga, buvo sunku dirbti ir susikaupti, kadangi visos ieškovės mintys nuolatos sukosi tik apie atsakovės straipsnyje ir laiške išsakytus teiginius. Dėl patirto didelio streso ieškovei paūmėjo ir jos liga - psoriazė, kuri pasireiškė viso ieškovės kūno bėrimais, rankų ir kojų odos sutrūkinėjimais. Dėl vizualiai matomos paūmėjusios ligos požymių ieškovė jautėsi nepatogiai, nuolatos reikėjo dengti savo odą. Po atsakovės straipsnyje ir laiške paskleistų tikrovės neatitinkančių teiginių, ieškovė susilaukė didelės reakcijos iš mokyklos bendruomenės narių, kaimynų bei artimųjų giminaičių. Jie nuolatos klausinėjo ieškovės, kaip ji gali grasinti klasės mokytojai susidorojimu, terorizuoti pedagogus ar imtis neteisėtų veiksmų, siekdama atleisti vieną ar kitą mokykloje dirbantį darbuotoją susidoroti su jais. Dėl susilaukto didelio dėmesio, ieškovei nuolatos teko aiškinti aplinkiniams, kad atsakovės paskleista informacija yra klaidinga ir melaginga. Ieškovė straipsnyje ir laiške prieš mokyklos bendruomenę ir didelę portalo Delfi.lt skaitytojų auditoriją atsakovės buvo charakterizuota kaip asmenybė, kuri gali imtis neteisėtų veiksmų, siekdama susidoroti su pedagogais, galinčią mokinių akivaizdoje naudoti psichologinį smurtą prieš jų mokytoją bei netgi veikiančią prieš savo pačios dukros interesus, siekdama patenkinti savo neteisėtus įnorius. Atsakovė savo neteisėtais veiksmais suformavo ir viešą neigiamą nuomonę apie ieškovės šeimą, dėl ko dauguma mokyklos bendruomenės narių nustojo su visais šeimos nariais sveikintis ir bendrauti, nors iki tol jų santykiai buvo geri. Dėl mokyklos bendruomenėje atsiradusio neigiamo požiūrio į ieškovės šeimą mergaitei netgi teko pakeisti ugdymo įstaigą. Atitinkamai dėl to dabar ieškovei ir jos sutuoktiniui tenka patirti ir didelius nepatogumus, kadangi kiekvieną dieną veža mergaitę ir jos jaunesnįjį brolį į kitą ugdymo įstaigą, kuri yra visiškai kitoje miesto dalyje, nei visai šalia namų buvusi mokykla. Atsižvelgiant į visus aukščiau paminėtus ieškovės patirtus neigiamus išgyvenimus, dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ieškovė vertina, kad ji patyrė 500 Eur neturtinę žalą.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje pateikiamos faktinės ginčo aplinkybės yra iškreiptos ir atspindi subjektyvias ieškovės pažiūras, tačiau visiškai neatitinka tikrovės. Ieškinio 9 punkte ieškovė daro visiškai nepagrįstą prielaidą, jog atsakovė pasiūlė suteikti jai 4E klasės tėvų komiteto pirmininkės pareigas, kad ieškovė nebekeltų mokyklos administracijai nepatogių klausimų ir nebeviešintų mokykloje esančių problemų, tokia prielaida neatitinka tikrovės, yra nepagrįsta ir nelogiška, kadangi nuomonę reikšti ir problemas analizuoti gali bet kuris klasėje besimokančių vaikų tėvų - tam visiškai nėra būtina būti klasės tėvų komiteto pirmininku. Atsakovė pasiūlė pakeisti klasės tėvų komiteto pirmininką, dėl to, jog ieškovė, pradėjusi intensyvius teisinius ginčus su mokykla, tapo šališka ir nebegalėjo objektyviai atstovauti visos klasės interesams (ypač įvertinant aplinkybę, kad vaikas, 2019 m. kovo 21 d. metęs kėdę ir užkliudęs ieškovės dukrą, tebesimokė toje pačioje klasėje ir ieškovė, kaip klasės tėvų komiteto pirmininkė, turėjo atstovauti ir šio vaiko bei jo tėvų interesams). Ieškinio 13 punkte ieškovė daro prielaidą, kad atsakovė pati savo iniciatyva kreipėsi į Delfi.lt portalą, tačiau į atsakovę telefonu kreipėsi straipsnio autorė - portalo Delfi.lt žurnalistė G. B., kuri atsakovei paaiškino, jog siekia atskleisti konfliktinės padėties (duomenys neskelbtini) progimnazijoje aplinkybes, priežastis ir prašė atsakovės pateikti savo nuomonę ir plačiau pakomentuoti jai žinomas aplinkybes. Atsakovė žurnalistei išsakė savo nuomonę apie mokykloje vykstančius įvykius ir pateikė jų vertinimą. Atsakovė straipsnyje išsakyta nuomone nesiekė pažeisti ieškovės garbės ir orumo, tik atsakė į žurnalistės klausimus ir pateikė savo įvykių vertinimą (nuomonę) sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų, neįžeidžiant ieškovės, nesiekiant jos pažeminti ar menkinti. Atsakovės laiške ir straipsnyje paskleista informacija yra subjektyvi asmeninė nuomonė bei mokykloje vykstančių įvykių vertinimas, išsakytai nuomonei susidaryti egzistavo realus faktinis pagrindas, todėl ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė nurodė, kad mokykla 2018 m. gruodžio mėnesį gavo skundą dėl ieškovės nederamo elgesio. Skunde nurodoma, jog 2018 m. gruodžio 14 d. prieš 8 val. ryte, (duomenys neskelbtini) klasėje prie jau susirinkusių vaikų, vieno klasės mokinio mama visų vaikų akivaizdoje nepagarbiai ir žeminančiai elgėsi mokytojos atžvilgiu. Atsakovė kreipėsi į mokyklos administraciją siekdama užtikrinti savo dukrai emociškai saugią aplinką. Skunde nėra nurodomas konkretus ieškovės asmuo (vardas, pavardė ar kiti konkretų asmenį leidžiantys identifikuoti duomenys), tačiau siekiama atkreipti mokyklos dėmesį į klasėje kylančias problemas. Atsakovė buvo sąžiningai įsitikinusi įvykusių įvykių tikrumu, kadangi apie ieškovės elgesį ji sužinojo 2018 m. gruodžio 14 d. pokalbio telefonu metu, kai mokytoja I. M. atsakovei verkdama papasakojo apie dienos įvykį, kad (duomenys neskelbtini) prieš pirmąją pamoką, jau susirinkusių vaikų akivaizdoje ieškovė nederamai elgėsi mokytojos atžvilgiu taip pažemindama mokytojos autoritetą prieš klasėje buvusius vaikus bei sukėlė mokytojai didelį stresą. Mokytoja išreiškė bijanti ieškovės. Taip pat papasakojo apie nuolatinį srautą laiškų su užklausomis dėl įvairiausių detalių susijusių su jos vaiko mokymusi (kodėl to nepranešė, kodėl toks vertinimas, kodėl klaida vertinime ir pan.). Laiškų būdavo daug ir kasdien. Mokytoja teigė nespėjanti atsakinėti, tada išreiškiamas priekaištas, kodėl neatsako laiku ir t.t. Mokytoja guodėsi, kad nespėja ruoštis ir vykdyti ugdomąją veiklą, nes visą pasiruošimo laiką ir asmeninio laiko sąskaita atsakinėja į laiškus ir reiškiamus priekaištus. Mokytoja atsakovei telefonu pasakė, kad yra įbauginta. Atsakovei atvykus į mokyklą apie 2018 m. gruodžio 14 d. įvykį ir jo poveikį mokytojai, jos emocinei būklei patvirtino ir mokyklos direktorė. Atsakovė tik įsitikinusi (duomenys neskelbtini) įvykio aplinkybių realumu pateikė skundą mokyklos administracijai. Atsakovei yra žinoma, jog dėl (duomenys neskelbtini) įvykio mokytoja pateikė tarnybinį pranešimą mokyklos direktorei, kuri priėmė įsakymą dėl psichologo pagalbos mokytojai teikimo (toliau - Įsakymas). Atsakovė laiške pateikdama nuomonę apie ieškovės elgesį turėjo realų faktinį pagrindą tokiai savo nuomonei ir visiškai nesiekė pažeminti konkretų asmenį (ieškovę), o ragino ieškoti sprendimų konfliktinei situacijai ir išvengti panašių įvykių ateityje. Todėl ieškinio reikalavimas paneigti laiške paskleistą informaciją - “Reikia paminėti ir tai, kad 2018 metų pabaigoje Mokykla gavo skundą dėl nederamo jūsų elgesio visų mūsų vaikų akivaizdoje“ yra objektyviai nepagrįstas, nes šie duomenys atitinka tikrovę. Ieškinio reikalavimai paneigti laiške paskleistą informaciją: „Taip pat nekalbama apie pedagogų psichologini terorizavimą ir net grasinimus” bei „Viena ranka dovanojate gėles, o kita grasinate, mokyklos administracija ir pedagogai yra įbauginti", taip pat yra visiškai nepagrįsti. Ieškovės susirašinėjimas su mokytoja, kuris vyko 2018 m. spalio mėnesį ir atspindi ieškovės psichologinį spaudimą bei išsakytą grasinimą mokytojai. Ieškovė savo laiške kaltina mokytoją bei nurodo, kad neįvykdžius ieškovės reikalavimų, mokytojos laukia nekonkretizuotos neigiamos pasekmės. (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė laiške (duomenys neskelbtini) klasės mokinių tėvams konstatuoja, jog „visus šiuos mokslo metus Ingrida patyrė daugkartinius mamos nepasitenkinimus raštu ir žodžiu dėl mokytojos pedagoginių kompetencijų ir dukros šeimos lūkesčių nepateisinimų“. Mokyklos direktorė taip pat konstatuoja, jog dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio į mamos advokatų išsiųstus skundus atsakėme įvairioms institucijoms: Vilniaus m. savivaldybei, Vilniaus Vaikų teisių apsaugos skyriui, policijai, du raštus patiems advokatams, Vaiko teisių apsaugos kontrolierei, taip pat žinome, kad planuojama pradėti teisminius procesus prieš mokyklą. Nervų, laiko ir pastangų įdėta labai daug. Mokyklos direktorės laiške taip pat patvirtinama aplinkybė, jog ieškovė mokytoją šmeižė, kaltino, laikė nekompetentinga ir grasino teismais. Dėl ieškovės skundų universitete, kuriame mokytoja studijavo doktorantūros studijas, jos studijos buvo suspenduotos. Mokytoja dėl visus metus trunkančio ieškovės neadekvataus elgesio mokslo metų gale, t. y. (duomenys neskelbtini) patyrė sunkų nervinį priepuolį, dėl kurio netgi buvo netekusi regos, buvo atvežta į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Atsakovės vertinimu, laišku apskritai nebuvo paskleista jokia informacija, nes uždaroje tėvų grupėje daugelis tėvų (įskaitant pačią ieškovę) dalinosi nuogąstavimais bei nuomonėmis apie mokykloje susidariusią konfliktinę padėtį, ką, beje, pripažįsta ir pati ieškovė. Ieškinyje teigiama, kad atsakovė laiške pateikia subjektyvią nuomonę ir ją formuoja „aštriais" terminais, tokiais kaip „psichologinis terorizavimas", „įbauginimas", „grasinimai". Tačiau tai yra pateisinama, kai diskutuojama apie šalims labai svarbius ir emociškai reikšmingus dalykus, tokius kaip vaikų saugumas ir tinkamos ugdymo aplinkos užtikrinimas. Tuo labiau, kad pati ieškovė nevengia itin „aštrios“ retorikos bei kaltinimų. Ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti, jog laiške atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, yra visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovės laiške paskleista informacija buvo subjektyvi asmeninė nuomonė, kuriai susiformuoti buvo realus faktinis pagrindas, todėl ieškovės reikalavimas išplatinti laiško paneigimą yra visiškai nepagrįstas. Dėl reikalavimo pripažinti, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. portale www.delfi.lt publikuotame straipsnyje „Po mamos pasakojimo apie mokykloje slepiamas baisias problemas prabilo kiti tėvai: tai yra keršto istorija“ atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę bei išplatinti paneigimą, atsakovė pažymėjo, kad, visų pirma, ne ji, o straipsnio autorė iniciavo pokalbį bei susisiekė su atsakove telefonu. Žurnalistė atsakovei paaiškino, jog siekia atskleisti konfliktinės padėties mokykloje aplinkybes, priežastis ir prašė atsakovės pateikti savo nuomonę ir plačiau pakomentuoti jai žinomas aplinkybes. Atsakovė žurnalistei išsakė savo nuomonę apie mokykloje vykstančius įvykius ir pateikė jų vertinimą, tačiau visiškai nesiekė ir nenorėjo pažeminti ieškovės orumo ir garbės. Koks straipsnio turinys ir ar išvis straipsnis bus parengtas ir publikuotas, atsakovė nežinojo, iki tol, kol kaip įprastas skaitytojas nepamatė straipsnio „Delfi.lt“ naujienų portale. Straipsnyje nėra minima A. S. vardas, pavardė ar kiti asmens duomenys, kurie leistų vienareikšmiškai identifikuoti konkretų asmenį, todėl ieškinio teiginiai, jog straipsnyje atsakovės paskleisti duomenys apie ieškovę tapo žinomi tretiesiems asmenims, kas patvirtina duomenų apie ieškovę paskleidimo faktą ir dideli mastą - tėra visiškai nepagrįstos ieškovės prielaidos. Ieškinio 28 punkte pridėtas pašalintas komentaras, neįrodo fakto, jog tretiesiems asmenims pavyko identifikuoti konkretų ieškovės asmenį, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, koks buvo pašalinto komentaro turinys: pašalintame komentare galėjo būti atskleisti ir neteisingi asmens duomenys ir pačios atsakovės duomenys (pavardė) ar netgi bet kurio trečiojo asmens pavardė, kuris apskritai nėra nesusijęs su aprašomais straipsnyje įvykiais. Ieškinio 29 punkte pateiktas anoniminis Renatos komentaras taip pat neįrodo, jog ieškovę pažįstantys tretieji asmenys identifikavo ieškovę, kadangi anoniminis komentarus gali rašyti bet kuris asmuo, įskaitant pačią ieškovę, siekiančią pagrįsti savo reikalavimus. Be to, straipsnyje buvo pateikta atsakovės nuomonė, kadangi asmuo subjektyviai vertino iškilusią konfliktinę situaciją. Subjektyvus faktų (konfliktinės situacijos) vertinimas negali būti patikrinamas per tiesos kriterijų, todėl teiginiai savo teisine prigimtimi yra nuomonė, o ne žinia. Straipsnyje atsakovės nuomonė apie susidariusią situaciją mokykloje buvo išreikšta sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų, neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo pažeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą - paaiškinti, kodėl susidarė konfliktinė situacija mokykloje ir kaip ją būtų galima išspręsti. Ieškovė yra pateikusi savo nuomonę apie minėtą konfliktą tiek straipsnyje, tiek kitame, portale https://www.delfi.lt (duomenys neskelbtini) publikuotame straipsnyje, todėl atsakydama į pačios ieškovės inicijuotą diskusiją žiniasklaidoje bei mokyklos tėvų komiteto grupėje, atsakovė turėjo objektyvų faktinį pagrindą, naudodamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteikta asmens saviraiškos laisve išsakyti savo nuomonę. Be to, pati ieškovė straipsnyje sutinka, kad jame kalbama apie konfliktinės situacijos vertinimą (nuomonių pateikimą), o ne apie žinių paskleidimą. Pasisakydama dėl pirmos ieškovės prašomos paneigti straipsnio citatos atsakovė nurodė, kad jis atitinka realybę, tai patvirtina įrodymų visuma; dėl antros – ji atitinka realybę ir yra atsakovei žinoma iš pokalbių telefonu su mokytoja ir mokyklos direktore, tai patvirtina elektroniniai laiškai; dėl trečios – aplinkybės atitinka tikrovę, tai patvirtina ir aplinkybę, kad ieškovė nesutiko perkelti dukros į kitą klasę kaip jai buvo siūloma, ieškovės šeima atsisakė spręsti kilusias problemas alternatyviais būdais, buvo ieškoma konfliktinės situacijos sprendimo būdų bendrame klasės tėvų ir mokyklos administracijos susirinkime, tačiau ieškovės netenkino nė vienas iš pasiūlymų; dėl ketvirto – nurodytos aplinkybės yra subjektyvus atsakovės mokykloje vykstančių įvykių vertinimas, paremtas realiu faktiniu pagrindu – mokytojos pasakojimais bei (duomenys neskelbtini) ieškovės elektroniniu laišku „TAMO“, kuriame ji patvirtina, jog renka informaciją apie klasės gyvenimą jau 2 metus, klasės tėvų susirašinėjimo grupėje dalinosi informacija apie kitų klasės mokinių išdaigas, tarpusavio santykius, bendravimą, nors pati ieškovė minėtuose įvykiuose nedalyvavo, dėl ko akivaizdu, kad visą informaciją ir rinko ir perdavė ieškovės dukra. Dėl ieškovės reikalavimo patalpinti www.delfi.lt naujienų portale paneigimą atsakovė nurodė, kad ji neturi jokių realių galimybių daryti įtakos „Delfi.lt“ naujienų portalo publikuojamos informacijos turiniui, todėl minėtas reikalavimas yra pareikštas ne tam atsakovui.

4. Dublike ieškovė teigė, kad atsakovės pozicija, jog laiške ir straipsnyje paskleista informacija yra subjektyvi atsakovės nuomonė bei mokykloje vykstančių įvykių vertinimas, susiformuoti buvo realus faktinis pagrindas, yra visiškai nepagrįsta. Atsakovės laiške ir straipsnyje išsakyti teiginiai atsižvelgiant į jų konstrukciją, lingvistinę išraišką bei į visą laiško ir straipsnio turinį yra pateikti kaip konstatuojamojo pobūdžio faktai, siekiant sudaryti įspūdį, kad atsakovės paskleisti duomenys apie ieškovę yra realūs, todėl atsakovė laiške ir straipsnyje paskleidė žinią minėtus teiginius pateikdama ne kaip savo subjektyvų egzistuojančių duomenų apie ieškovę vertinimą, požiūrį į juos, jų supratimą, o kaip teiginius apie objektyviai egzistuojančius dalykus, aiškiai nurodančius ir leidžiančius kitiems asmenims suprasti, kad ieškovė yra konfliktinio, ar netgi nusikalstamo pobūdžio asmenybė. Atsižvelgiant į teiginių konstrukciją, lingvistinę išraišką, teiginių kategoriškumą bei jų išraiškos pobūdį bet kuris vidutinis informacijos gavėjas, susipažinęs su tokia informacija, galėtų vienareikšmiškai manyti, kad tai objektyviai egzistuojantys bei neginčijami faktai apie ieškovę ir tai nėra tik subjektyvi atsakovės nuomonė. Kita vertus, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų, pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, turint pozityvų trūkumą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą, kai jie yra nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Ieškovė teigė, kad atsakovė savo paskleistų teiginių pagrįstumą grindžia tik savo pačios (duomenys neskelbtini) skundu apie (duomenys neskelbtini) įvykius, kuriuose ji pati nedalyvavo, skundą, o vėliau ir informaciją laiške atsakovė pateikė įvertinusi tik subjektyvių trečiųjų asmenų, tai yra mokytojos ir direktorės suvokimą, šių asmenų nurodytas aplinkybes. Atsakovė neturėjo jokio realaus faktinio pagrindo išvadai, kad mokytojos ir direktorės pasakyta informacija atitinka tikrovę, juo labiau paskleisti tokią informaciją. Atsakovė, paskleisdama informaciją net nebandė įsitikinti jos pagrįstumu, nesikreipė į ieškovę išsiaiškinti, ar koks nors įvykis (duomenys neskelbtini) apskritai buvo, pasiteirauti dėl jo aplinkybių, detalių, nors (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovė maloniai bendravo, kai atsakovė pasiėmė dukrą iš ieškovės dukros gimtadienio, taip pat ne kartą bendravo tiek mokykloje vykstančių renginių, tiek klasės tėvų susirinkimo metu, tiek ir elektroniniais laiškais. Ieškovė teigė, kad (duomenys neskelbtini) susitikimas tarp ieškovės ir mokytojos buvo dalykinis, kaip ir visas kitas bendravimas, visada buvęs pagarbus ir konstruktyvus. Ieškovės nuomone, jos 2018 m. spalio mėnesio susirašinėjimas su mokytoja niekaip nepagrindžia, kad ieškovė terorizuoja, grasina pedagogams, kad yra įbauginusi mokyklos administraciją ir pedagogus, nes atsakovės nurodytoje laiško dalyje nėra išsakoma jokių grasinimų, nukreiptų į mokytoją, kurie leistų atsakovei daryti išvadas apie psichologinį mokytojos terorizavimą ar net grasinimus, nukreiptus į mokytoją bei kitus pedagogus, laiške nėra kalbama apie jokias nekonkretizuotas pasekmes mokytojos atžvilgiu, kaip matyti laiškas apskritai ištrauktas iš konteksto, todėl atsakovė neturėjo jokio realaus faktinio pagrindo paskleisti tokią informaciją laiške. Be to, pagrįsti savo argumentus, nurodytus (duomenys neskelbtini) laiške atsakovė naudoja (duomenys neskelbtini) gautus duomenis, kurie jai nebuvo žinomi, kai ji laiške skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovės nurodomas direktorės laiškas taip pat buvo siųstas tik (duomenys neskelbtini), tai yra anksčiau nei (duomenys neskelbtini) atsakovės laiškas, taigi, atsakovė negali savo teiginių pagrįstumo įrodinėti minėtu laišku, nes atsakovei paskleidžiant tokią informaciją laiške, direktorės laiško atsakovė nebuvo gavusi ir tokių išvadų apie ieškovės elgesį objektyviai padaryti negalėjo, be to, minėtas direktorės laiškas niekaip nepagrindžia, kad ieškovė terorizavo, grasino ar net įbaugino mokyklos administraciją bei pedagogus. Ieškovė nurodė, kad po minėto direktorės laiško pajutusi daugumos tėvų nusistatymą prieš ją. Ieškovė teigė, kad (duomenys neskelbtini) mokytoją priepuolis ištiko ne dėl ieškovės elgesio, bet dėl pačios mokytojos veiksmų, kuomet ji atskleidė ieškovės asmens duomenis kito mokinio mamai. Ieškovė jokios įtakos mokytojos sveikatai ar psichologinei būklei nepadarė, mokytoja jau kuris laikas turėjo sveikatos problemų ir suprantama, kad (duomenys neskelbtini) įvykiai galėjo sukelti padidintą mokytojos reakciją dėl savo pačios veiksmų. Ieškovė teigė, kad straipsnį interneto portale iniciavo ne žurnalistė, o atsakovė. Straipsnyje buvo aprašomas su ieškovės dukra susijęs smurto įvykis mokykloje, todėl tretieji asmenys galėjo identifikuoti ieškovę kaip asmenį, apie kurį kalbėjo atsakovė. Ieškovė teigė, kad įgyvendinant saviraiškos teisę negalima pulti asmens, tarpu atsakovės straipsnyje paskleisti teiginiai yra tiesiogiai nukreipti į ieškovę turint tikslą ją įžeisti, pažeminti, o ne siekiant pozityviai paaiškinti mokykloje susidariusią situaciją. Ieškovė neigė atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovė ir jos sutuoktinis nebendradarbiavo siekdami spręsti konfliktinę situaciją, nurodė, kad jos dukra niekada nerinko jokių įrodymų, apie klasės gyvenimą ieškovė sužinojusi iš dukters, kuri pati tai papasakodavo. Ieškovė teigė, kad straipsnyje atsakovės komentarai apie ieškovę yra perteikiami kaip tikslios atsakovės citatos, pati atsakovė kreipėsi į žurnalistę pateikdama savo komentarus apie mokykloje susiklosčiusią situaciją siekdama portale inicijuoti straipsnį, nukreiptą prieš ieškovę, todėl visuomenės informavimo priemonė yra tik duomenų paskleidimo priemonė (įrankis), kuriuo atsakovė pasinaudojo, pirminis paskleistų duomenų šaltinis yra atsakovė, nes straipsnyje yra perteikiamos tikslios ir neiškraipytos atsakovės citatos.

Atsiliepimas

5. Atsakovė triplike nurodė, kad aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) ieškovė sukėlė konfliktą mokinių akivaizdoje patvirtina ne tik pačios atsakovės skundas, tačiau ir (duomenys neskelbtini). mokytojos tarnybinis pranešimas ir progimnazijos direktorės reakcija į įvykį, t. y. į mokyklą po įvykio pasiaiškinti iškviesta ieškovė bei direktorės įsakymas dėl psichologinės pagalbos teikimo mokytojai, (duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos priežiūros specialistės pranešimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė iš tiesų užsipuolė mokytoją, todėl teiginys „reikia paminėti ir tai, kad 2018 metų pabaigoje mokykla gavo skundą dėl jūsų nederamo elgesio visų mūsų vaikų akivaizdoje“, objektyviai atitiko tikrovę, todėl, kad ieškovė elgėsi nederamai vaikų akivaizdoje ir mokykloje buvo gautas skundas. Atsakovės teigimu, aplinkybę, kad ieškovė grasino mokytojai įrodo mokytojos (duomenys neskelbtini) tarnybinis pranešimas, kuriame mokytoja nurodė, kad ieškovė jai sakė, kad „tau baigsis blogai, ji eis iki galo“, taip pat 2018 m. spalio 17 d. elektroninis laiškas, kuriame ieškovė rašė “Mokytoja, visi šitie Jūsų išsisukinėjimai, melagystės, bei kuriamos intrigos buvo nepastebimi pirmus du metus. Dabar jos jau labai gerai matomos. Ir geriau Jūs jas baikite, nes vieną dieną jos atsisuks prieš Jus“. Taip pat (duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos priežiūros specialistės pranešime nurodoma, kad ieškovė grasino mokytojai mokinių akivaizdoje. Faktą, kad 2019 m. kovo mėnesį mokyklos administracija buvo įbauginta patvirtina ir mokyklos direktorės laiškas, kuriame nurodoma, jog dėl 2019 m. kovo 21 d. įvykio į ieškovės advokatų skundus mokykla atsakė įvairioms institucijoms. Atsakovė nurodė, kad straipsnyje išsakyta nuomonė apie ieškovę yra kritiška, tačiau tai nereiškia, kad ji žemina ieškovės garbę ir orumą. Atsakovės išsakytai nuomonei susidaryti egzistavo objektyvus faktinis pagrindas, tai yra ieškovės elgesys su mokykla, mokytoja ir vaikų tėvais, kurie nepalaikė ieškovės konflikte su mokykla, skundus dėl mokyklos, mokytojos valstybinėms institucijoms. Be to, pagal teismų praktiką, analizuojant paskleistą informaciją būtina įvertinti, ar asmuo, apie kurį paskleista informacija, savo veiksmais nėra prisidėjęs prie galimos kritikos jo atžvilgiu. Ieškovė nuo 2018 m. rudens pradėjo neadekvačiai kištis į dukros mokymosi procesą, reikšdama nepasitenkinimą ir kritikuodama mokytoją, jos taikomus ugdymo metodus, tai buvo žinoma atsakovei iš pokalbių su mokytoja, mokyklos administracija bei bendrų susirašinėjimų su ieškove ir kitais klasės vaikų tėvais. Todėl straipsnyje paskleisti teiginiai buvo paskleisti sąžiningai ir atitiko tikrovę, realius mokykloje vykstančius įvykius ir dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad jie žemina ieškovės garbę ir orumą. Atsakovė teigė, kad ieškovė yra konfliktiška asmenybė, tai įrodo jos įvairioms institucijoms teikiamų skundų gausa.

Žemesnės instancijos teismas

6. Tretysis asmuo UAB „Delfi“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9. Kiekvienu atveju teismas, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 32 punktas).

10. Antra, byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė. Teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Nuomonė – tai požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis).

11. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Gali turėti reikšmės ir pasisakymo aplinkybės ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 3K-3-667/2006, 3K-3-51/2009). Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-667/2006).

12. Fakto suvokimas yra subjektyvus, o suvokimo procesas yra veikiamas tam tikros ideologijos, kuri atskleidžia įsivaizduojamą individo santykį su konkrečiomis fakto egzistavimo sąlygomis. Taigi fakto suvokimas priklauso nuo individo aplinkos pažinimo formos. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. 3K-3-106/2011). Galimai netinkamas faktinių aplinkybių įvertinimas, traktavimas skaudina asmenį, tačiau nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

13. Asmens garbė – tai teigiamas asmens socialinis vertinimas, gera viešoji nuomonė apie jį. Orumas yra asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomeninis vertinimas, nes visuomenė nustato, kokie elgesio standartai yra teigiami, kokie neigiami. Įstatymas gina asmens garbę ir orumą kaip asmens moralinį vertinimą, tačiau saugo ne visas šio vertinimo puses. Asmeniui garantuojamas tik tas vertinimas, kurį jis sukuria savo veiksmais, poelgiais. Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu, ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien ta aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog pažeisti asmens garbė ir orumas. Pagal kasacinio teismo praktiką žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Aplinkybė, jog apeliantui yra priskiriamas neigiamas, priešingas teisei elgesys, savaime nereiškia pažeistos apelianto garbės ir orumo (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-556-803/2020).

Dėl elektroniniame laiške parašytų frazių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovę, žeminančiomis ieškovės garbę ir orumą

14. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) į „Google“ grupę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsiuntė laiką, kuriame parašė šias frazes“: 1) 2018 metų pabaigoje Mokykla gavo skundą dėl nederamo jūsų elgesio visų mūsų vaikų akivaizdoje. Taip pat nekalbama apie pedagogų psichologinį terorizavimą ir net grasinimus“; 2) „Viena ranka dovanojate gėles, o kita grasinate. Mokyklos administracija ir pedagogai yra įbauginti“. Ieškovės nuomone, minėtos frazės neatitinka tikrovės, žemina ieškovės garbę ir orumą, todėl ieškovė prašo įpareigoti atsakovę jas paneigti.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Gali turėti reikšmės ir pasisakymo aplinkybės ir tikslai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 3K-3-667/2006, 3K-3-51-/2009). Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-441/2010).

16. Remiantis ieškovės, atsakovės paaiškinimais, į bylą pateiktu 2019 m. kovo 24 d. – kovo 26 d. elektroniniu susirašinėjimu nustatyta, kad minėtą laišką atsakovė atsiuntė uždaroje tėvų grupėje diskusijoje dėl tėvų komiteto pirmininko. Klausimą dėl tėvų komiteto pirmininko iškėlė atsakovė 2019 m. kovo 24 d. 13:05 išsiųstame laiške. Atsakydama į jį ieškovė 2019 m. kovo 26 d. 10:55 laiške nurodė su tokiu siūlymu nesutinkanti. Tęsiantis diskusijai tarp ieškovės ir atsakovės, atsakovė 2019 m. kovo 26 d. 20:49 atsiuntė laišką.

17. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė uždaroje (duomenys neskelbtini) klasės tėvų grupėje pateikė pasiūlymą dėl klasės komiteto pirmininko pakeitimo bei kilus diskusijai oponuodama į ieškovės išsakytą poziciją 2019 m. kovo 26 d. 20:49 atsiuntė elektroninį laišką, kuriame be ieškovės ginčijamų frazių taip pat nurodė, kad ieškovė tėvų klasės komiteto pasitikėjimo neturi, pažymėjo, kad smagu girdėti gerų intencijų ir noro, visi to paties siekia, tačiau ne visos priemonės yra pateisinamos. Atsakovės 2019 m. kovo 26 d. 20:49 elektroninio laiško surašymo priežastis, turinys, jame naudoti žodžiai „manau“, „nemanau“, „kviečiu pasisakyti“ sudaro pagrindą konstatuoti, jog minėtame elektroniniame laiške atsakovė išsakė savo nuomonę dėl ieškovės galimybių atstovauti klasę ir ją pagrindė jai žinoma informacija apie ieškovės elgesį.

18. Atsakovė elektroniniame laiške nurodė: „2018 metų pabaigoje Mokykla gavo skundą dėl nederamo jūsų elgesio visų mūsų vaikų akivaizdoje“. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė elektroniniu paštu 2018 m. gruodžio 17 d. išsiuntė mokyklos administracijai 2018 m. gruodžio 14 d. raštą dėl incidento klasėje, kuriame nurodė, jog 2018 m. gruodžio 14 d. prieš 8 val. (duomenys neskelbtini) prie jau susirinkusių vaikų vieno mokinio mama visų vaikų akivaizdoje nepagarbiai ir žeminančiai elgėsi mokytojos atžvilgiu, panašus elgesys mokytojos atžvilgiu demonstruojamas jau nebe pirmą kartą, reiškiami nuolatiniai priekaištai dėl nekompetencijos ir pan., prašė mokyklos vadovybę išnagrinėti susiklosčiusią situaciją ir imtis atitinkamų priemonių, kad netinkamas elgesys mokytojos atžvilgiu būtų užkardintas, o vaikai būtų apsaugoti nuo žalojančios aplinkos. Elektroniniame laiške nėra nurodyta, apie kokio asmens elgesį kalbama, tačiau tiek šalių paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai teismo posėdyje patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 17 d. skundas buvo susijęs su ieškovės elgesiu. Taigi, atsakovės 2019 m. kovo 26 d. 20:49 elektroniniame laiške nurodyta aplinkybė dėl skundo, susijusio su nederamu ieškovės elgesiu mokykloje, gavimo, atitinka tikrovę. Nagrinėjamu atveju skundo pagrįstumas nėra nagrinėjimo dalykas, nes fraze „2018 metų pabaigoje Mokykla gavo skundą dėl nederamo jūsų elgesio visų mūsų vaikų akivaizdoje“ paskleidžiami duomenys apie skundo dėl nederamo ieškovės elgesio gavimo faktą. Nustačius, kad atsakovė paskleidė tikrovę atitinkančią informaciją, nėra pagrindo įpareigoti ją paneigti.

19. Tiek tarptautinė, tiek nacionalinė teisė pripažįsta, jog asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo juos žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo ar neetiškai išreikštos kritikos, nuomonės ar vertinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų. Pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais asmens garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiškai, nesąžiningai, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą. Nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios bei nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovas privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas ieškinį, privalo tirti ir vertinti, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys ir teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, ar nuomonė išreikšta etiškai ir ar nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

20. Atsižvelgiant į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus toliau vertintina, ar atsakovė turėjo pakankamą pagrindą nuomonei dėl ieškovės elgesio, kurį ji apibūdino išsireiškimais „Taip pat nekalbama apie pedagogų psichologinį terorizavimą ir net grasinimus“, „Viena ranka dovanojate gėles, o kita grasinate“, „Mokyklos administracija ir pedagogai yra įbauginti“, susiformuoti.

21. Teismo posėdyje liudytoja apklausta gimnazijos direktorė J. N. parodė, kad ne kartą bendravo su ieškove, ieškovės šeima yra rėmusi mokyklą finansiškai. Liudytoja taip pat parodė, kad ieškovė ateidavo aiškintis dėl mokytojos I. M. kompetencijos, nežino, kodėl ieškovė nemėgo mokytojos, parodė, kad 2018 m. rudenį ieškovė pakvietė liudytoją į susitikimą ne mokykloje (kavinėje McDonalde), kuriame ieškovė išsakė, kad I. M. prasta mokytoja ir ji negali būti paskirta pavaduotoja, priešingu atveju ieškovė nurodė direktorei, kad „Jūs labai pasigailėsite“, liudytoja nurodė dabar tai suprantanti kaip grasinimą. Liudytoja parodė, kad atėjus pokalbiui 2018 m. rudenį, ieškovės vienas iš nepasitenkinimų buvo tai, kad mokytoja ne laiku atrašė į ieškovės laiškus, ieškovė į daug klausimų norėjo iš karto gauti atsakymą, dėstė savo požiūrį dėl ugdymo metodų (pvz., kodėl tam tikra užduotis pateikta, ji neturi būti teikiama, kodėl klasėje, ne namuose, kodėl tikrindama diktantą praleido kablelį). Liudytoja taip pat parodė, kad ieškovės elgesys pasireiškė nuolatiniu persekiojimu, spaudimu, atėjimu į mokyklą, skambučiais, jį vertina kaip terorizuojantį. Liudytoja nurodė, kad mokytoja Ingrida skundėsi bijanti ieškovės, taip pat mokytoja sakė direktorei, jog bijodavo atsakyti į laiškus. Mokyklos direktorė parodė, kad dėl ieškovės elgesio pedagogai buvo įbauginti, 2019 metų pavasarį ne vienas mokytojas pasakė, kad atsisako dirbti su ieškovės vaikų klasėmis.

22. Teismo posėdyje liudytoja apklausta mokytoja I. M. parodė, kad po užsipuolimo mokykloje ieškovės bijo. Liudytoja parodė, kad ieškovė „ateina, šypsosi į akis, o po to paskaitai apie save blogiausius dalykus“. Tokį elgesį medikai įvertino kaip psichologinį smurtą ir rekomendavo ieškovei keisti darbą. Liudytoja taip pat parodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. ieškovė atvyko ir prašė testų atsakymų, pirmiausia mokytoja išgirdo, „vėluoji“, „tu man dabar pateiksi“, ieškovė sakė „tu dabar čia skundiesi, dabar tau bus“, ieškovė reikalavo atsakymų, mokytoja atsisakė duoti, ieškovė sakė „tu dabar staigiai duodi“, šūsnį lapų turėjo, tėškė ant stalo, buvo pakeltas tonas, ieškovė sakė, kad „visi tavo melai atsisuks, dar tu drįsti skųstis, dabar tau bus“. Mokytoja nurodė buvusi įbauginta po įvykio. Liudytoja parodė, kad buvo sutrikusi, pirmiausia paskambino atsakovei, penktadienį surašė tarnybinio tekstą ir pirmadienį įteikė. Liudytoja I. M. parodė, kad ieškovė ateidavusi šypsojosi į akis, tačiau mokytoja girdėjo iš kitų (taip pat klasės tėvų), kad ieškovė blogai apie ją kalba. Tokį ieškovės elgesį vertina kai psichologinį smurtą. Mokytoja parodė, kad 2018 m. rudenį vyko jos, ieškovės, direktorės susitikimai dėl komunikavimo, ieškovė išreiškė priekaištus, nurodė, kad jos netenkina mokytojos darbo metodai, pedagogika. Liudytoja nurodė pripažinusi klaidas, buvo sutarta, kad informuos tėvus, praneš, jei kas sunkiau seksis ieškovės dukrai.

23. Analizuojant byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad 2018 m. gruodžio 17 d. tarnybiniame pranešime mokytoja I. M. nurodė, kad gruodžio 14 d. apie 7.53 val. atėjusi prie klasės stovėjo mokiniai ir ieškovė, priėjus artyn ieškovė pasakė „vėluoji“, įėjus į klasę garsiu ir įsakmiu tonu pasakė atiduoti Rugilės darbus, kurių mokytoja nenuskenavo, nes gruodžio 11 d. gautame laiške ji reikalavo visos jos atsiskaitomuosius darbus nuskenuoti, mokytoja paprašė kalbėti ramiau, tačiau ji dar labiau pakėlė balsą, sakė, kad mokytoja nemandagi, nes nespėja, dar kartą pakartojo žodžius „staigiai atiduodi dabar“, sukluso šalia buvę mokiniai, iš lentynos mokytoja paėmė ir rinko darbus, ieškovė padėjo ant stalo atspausdintus TAMO išrašus, mokytoja norėjo pasitikrinti, kokių darbų prašoma, tačiau ieškovė griebė lapus. Taigi, liudytoja apklaustos mokytojos parodymai atitinka jos tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

24. 2018 m. gruodžio 14 d. pranešime mokyklos administracijai visuomenės sveikatos priežiūros specialistė nurodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. į ją kreipėsi I. M. dėl patirto streso, nes prieš pirmą pamoką 4 E mokinės R. S. mama su ja kalbėjo pakeltu tonu, nemandagiai elgėsi, grasino mokinių akivaizdoje, prašo atkreipti dėmesį į mokytojos psichologinę būklę ir numatyti pagalbą. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos 2018 m. gruodžio 17 d. įsakymu nurodoma mokyklos psichologei teikti konsultaciją 4 E pradinio ugdymo mokytojai I. M. dėl patirto 2018 m. gruodžio 14 d. streso pokalbio metu su 4 E klasės mokinės R. S. mama. Liudytoja apklausta direktorė J. N. parodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. ryte telefonu gavo iš mokytojos I. M. žinutę „Direktore, gelbėkit“, nuėjo į klasę, atėjusi pamatė ieškovę stovinčią prie palangės, ieškovė blaškėsi, buvo susinervinusi, dėliojo popierius, pradėjo šaukti, klasės durys buvo uždarytos, direktorė pasiūlė nusileisti į apačią, kad ginčas netrukdytų klasės darbui.

25. Teismo vertinimu, ieškovės paaiškinimai dėl jos pagarbaus, ramaus, dalykiško elgesio 2018 m. gruodžio 14 d. susitikimo su mokytoja metu yra paneigti tiek liudytojų paaiškinimais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, tiek rašytiniais įrodymais (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Aplinkybė, kad mokytoja teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovei išėjus iš kabineto negirdėjo jos šaukimo, nesudaro pagrindo abejoti liudytoja apklaustos direktorės parodymų patikimu, nes mokytoja, išėjus ieškovei iš klasės turėjo koncentruotis į pamokos vedimą, todėl pagrįstai galėjo negirdėti, kas vyko ieškovei išėjus iš klasės. Aplinkybė, kad tarnybinis pranešimas buvo surašytas po savaitgalio, nepaneigia jo kaip rašytinio įrodymo patikimumo, nes tarnybiniai pranešimai gali būti (praktikoje dažnai būna) surašomi ir ne tą pačią dieną, tačiau tai nepaneigia juose nurodytų aplinkybių pagrįstumo. Tai, kad tarnybinis pranešimas nebuvo pateiktas ieškovei jį surašius taip pat nemenkina jo įrodomosios reikšmės, nes tokios pareigos mokykla neturėjo. Aplinkybė, kad atsakovė pati tiesiogiai nedalyvavo 2018 m. gruodžio 14 d. įvykyje nereiškia, kad ji apie minėtą įvykį negalėjo žinoti. Ieškovės atstovės argumentai, kad atsakovė neturi pagrindo savo teiginių įrodinėti tarnybiniu pranešimu, įsakymu ir pranešimu, nes jų neturėjo žinių paskleidimo metu, nepagrįsti, nes atsakovė turi teisę teikti įrodymus, numatytus CPK 177 straipsnyje, nepaisant to, kada ji sužinojo apie jų egzistavimą.

26. Aukščiau paminėtų įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog ieškovės elgesys buvo dvilypis – ji, viena vertus, stengėsi rūpintis mokyklos reikalais (rėmė finansiškai, aktyviai dalyvavo tėvų komiteto veikloje, ateidavo pasikalbėti su mokytoja ar direktore), tačiau kėlė tam tikrus reikalavimus mokyklos administracijai/mokytojai, teikė priekaištus dėl mokytojos darbo, jo metodų, kurių nepaisymas/nevykdymas kėlė ieškovės nepasitenkinimą. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė elektroninėje žinutėje turėjo pakankamą pagrindą ieškovės elgesį apibūdinti metafora „viena ranka dovanojate gėles, o kita grasinate“. Juolab, kad liudytoja apklausta mokyklos direktorė parodė, kad ieškovė yra dovanojusi gėlių, tokią aplinkybę ieškovė nurodė ir 2019 m. kovo 26 d. laiške (grįsdama savo pozicija, kad jos šeima aktyviai dalyvavo mokyklos ir klasės problemų sprendime bei gyvenime atstovaujant klasės vaikų ir tėvelių interesus ieškovė, be kita ko, nurodė, kad 2018 m. rugsėjį gėlėmis ir saldžia padėka padėkojo mokyklos administracijai bei pedagogams už pastangas, kad mokykla taip keičiasi ir atrodo taip gražiai kaip šiandien). Tuo tarpu liudytoja apklausta mokyklos direktorė parodė, kad susitikimo kavinėje metu ieškovė išreiškė poziciją, kad mokytoja neturi būti paskirta direktorės pavaduotoja, priėmusi tokį sprendimą direktorė gailėsis. Liudytoja apklausta mokytoja parodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. į mokyklą atvykusi ieškovė sakė „tu dabar čia skundiesi, dabar tau bus“, „visi tavo melai atsisuks, dar tu drįsti skųstis, dabar tau bus“. 2018 m. kovo 17 d. elektroniniame laiške mokytojai ieškovė rašė: „Mokytoja, visi šitie Jūsų išsisukinėjimai, melagystės bei kuriamos intrigos buvo nepastebimos pirmus du metus. Dabar jos jau labai gerai matomos. Ir geriau Jūs jas baikite, nes vieną dieną jos atsisuks prieš Jus“. Minėti duomenys pakankamai pagrindžia, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog ieškovė grasina būsimais nemalonumais mokytojai ir mokyklai, jei pastarųjų elgesys neatitiks ieškovės lūkesčių, ir tokią nuomonę išsakyti elektroniniame laiške.

27. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad konfliktų su mokytoja nebuvo, 2018 m. gruodžio 14 d. apsilankymo mokykloje metu ji ramiai įėjo į klasę, nerėkė, neplėšė dokumentų, tačiau, kaip minėta, liudytoja apklaustos mokytojos parodymai bei jos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės dėl įsakmaus ieškovės kalbėjimo tono, replikos „vėluoji“ ir kt., nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovės elgesys minėto apsilankymo metu buvo geranoriškas/tinkamas. Liudytoja I. M. parodė, kad pamačiusi atvykusią į mokyklą ieškovę išsiuntė direktorei žinutę „Direktore, gelbėkit“, tai teismo posėdyje patvirtino ir J. N.. Aplinkybė, kad mokytoja, bendraudama su mokinio mama išsiunčia administracijai žinutę prašant pagalbos, pakankamai patvirtina, kad mokytoja buvo įbauginta ieškovės elgesio. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytoja apklaustos mokytojos parodymai, kad ji, atsakydama į ieškovės elektronines žinutes, konsultuodavosi su psichologu.

28. Ieškovė baigiamosiose kalbose nurodė, kad liudytojomis apklaustos mokytojos ir direktorės parodymai buvo akivaizdžiai suderinti su atsakove. Vertinant minėtą argumentą, visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad liudytojos derino parodymus su atsakove. Vien tai, kad liudytojų parodymai neatitinka ieškovės paaiškinimų neįrodo parodymų derinimo su atsakove fakto. Antra, vien aplinkybė dėl vienos iš šalių galimo bendravimo su liudytoju (pvz. draugiški santykiai) savaime nesudaro pagrindo liudytoju netikėti. Trečia, vien tai, kad, kaip nurodė ieškovės atstovė, mokytoja ne vieną kartą parodė, jog buvo įbauginta, nereiškia parodymų suderinimo ir nemenkina jų patikimumo, nes liudytojas gali kelis kartus pakartoti tas pačias aplinkybes, ypač, kai apklausos metu užduodami panašūs klausimai. Nagrinėjamu atveju, svarbią reikšmę turi tai, kad liudytojų parodymai atitinka rašytinius įrodymus, sudarytus įvykių metu. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog 2019 m. gegužės 19 d. elektroniniame laiške atsakovei mokyklos direktorė nurodo, kad penktadienį mokytoja Ingrida patyrė stiprų nervinį šoką dėl vienos iš klasės mamos ilgo terorizavimo visais galimais klausimais, išsigalvojimais ir norais pakenkti mokytojai; visus mokslo metus Ingrida patyrė daugkartinius mamos nepasitenkinimus raštu ir žodžiu dėl mokytojos pedagoginių kompetencijų ir dukros šeimos lūkesčių nepateisinimų; mes jos dukrai ne kartą siūlėme pereiti į kitą klasę, ne vieną kartą buvo bendri pokalbiai, bet jokio kompromiso nepasekėme, Jūsų pasirašyta peticija taip pat rezultatų nedavė, nes apskundė visoms galimoms institucijoms, kuriose mes turime ginti Ingridą. Iš laiške nurodyto 2020 m. kovo 21 d. įvykio aišku, kad laiške minima „mama“ yra ieškovė. Iš minėto laiško matyti, kad mokyklos administracija ieškovės elgesį vertino kaip terorizuojantį. Taigi, ne vienas įrodymas patvirtina, kad ieškovės elgesys su mokytoja pastarąją baugino, ieškovė ne kartą išreiškė grasinimus mokytojos atžvilgiu.

29. Ieškovė triplike nurodė, kad jos elgesys jokios įtakos mokytojos sveikatai ar psichologinei būklei nepadarė, mokytoja jau kuris laikas turėjo sveikatos problemų, todėl 2019 m. gegužės įvykiai galėjo sukelti padidintą mokytojos reakciją dėl savo pačios veiksmų. Vertinant minėtą argumentą pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie mokytojai diagnozuotus sveikatos sutrikimus iki 2019 m. gegužės mėnesio įvykių. Liudytoja apklausta mokytoja parodė, kad nervinių priepuolių neturėjo (ieškovė šios aplinkybės nepaneigė), pervargimų buvo. Tačiau vien pervargimo faktas negali būti pagrindu laikyti įrodytu, kad asmuo turi psichinės sveikatos sutrikimų. Ieškovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad 2016 m., kai jokios informacijos apie neva ieškovės nederamą elgesį nebuvo, ieškovė gavo net keletą laiškų apie pablogėjusią mokytojos sveikatą. Tačiau ieškovės pateiktas 2016 m. birželio mėnesio elektroninis susirašinėjimas yra bendro pobūdžio (jame kalbama apie mokytojos išsekimą mokslo metų pabaigoje, vienas iš tėvų nurodo, kad mokytoja per mėnesį spėjo atsistatyti, jau veda intensyvias stovyklas), todėl nėra pakankamas laikyti įrodyta aplinkybę, kad mokytoja turėjo sveikatos sutrikimų, kurie buvo pagrindinė mokytoją ištikusio priepuolio 2019 m. gegužės 17 d. priežastis. I. M. 2019 m. gegužės 17 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos išrašo anamnezėje nurodoma, kad vienos mokinės mama labai konfliktiška, agresyvi, šiandien pacientė gavo labai daug piktų laiškų, labai susijaudino, išsigando, atsirado pykinimas, sutriko rega, užtemo akys, nematė kelias minutes dešine akimi, atsirado drebulys, bendradarbiai iškvietė GMP. 2019 m. gegužės 20 d. išrašo anamnezėje nurodyta, kad apie 1 metus mokinės (kuri dabai labai išgyvena dėl dabartinės situacijos) mama internete pradėjo rašyti piktus laiškus apie pacientę, pokalbių metu būdavo labai agresyvi verbaliai, net mesdavo daiktus, išgąsdino vaikus, nuo 2019 m. vasario mėnesio pacientė lankosi pas privatų psichologą dėl išgyvenamos situacijos, 2019 m. gegužės 17 d. ši moteris paskelbė mokykloje, kad pradinukai platina narkotikus, kad pacientė „paviešino“ jos kontaktus, dėl ko pacientę ištiko panikos priepuolis. Atkreiptinas dėmesys, kad medicininių dokumentų anamnezėje nurodytos aplinkybės atitinka kitus byloje esančius įrodymus (tarnybinį pranešimą, sveikatos specialisto pranešimą ir kt.). Aplinkybė, kad mokytoja, ieškovei atvykus į klasę išsiunčia žinutę su pagalbos prašymu, kaip ir liudytoja apklaustos mokytojos parodymai, kad ji su mokyklos psichologe tardavosi, kaip atsakyti ieškovei į užklausas per TAMO dienyną, pakankami išvadai, kad ieškovės elgesys sąlygojo stresą mokytojai, ją baugino. Šią aplinkybę patvirtina ir mokytojos parodymai. Teismo posėdyje apklausta mokytoja teikė nuoseklius, argumentuotus parodymus bei sudarė adekvačios, pasitikinčios savimi asmenybės įspūdį. Todėl nėra pagrindo netikėti jos parodymų patikimumu. Vien tai, kad mokytoja artimai bendravo ar bendrauja su atsakove nesudaro pagrindo netikėti jos parodymai, nes juos patvirtina rašytiniai įrodymai (tarnybinis pranešimas, visuomenės sveikatos priežiūros specialistės pranešimas administracijai), tai yra duomenys, užfiksuoti daug anksčiau nei iškelta byla. Visų paminėtų duomenų visuma sudaro pagrindą labiau manyti, kad 2019 m. gegužės mėnesį mokytoją ištikusį priepuolį sąlygojo ilgą laiką besitęsiantys ieškovės elgesys, kurį mokytoja bei mokyklos direktorė įvardino kaip psichologinį smurtą, terorizuojantį elgesį, o ne mokytojos neadekvati reakcija į jos pačios veiksmus kitam asmeniui ieškovės duomenis (telefono numerį)-(CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis).

30. Ieškovės atstovė 2020 m. gegužės 6 d. prašymu prašė nelaikyti 2020 m. kovo 5 d. su atsiliepimu į ieškinį pateikto priedo Nr. 3 įrodymu ir nesivadovauti juo. Poziciją motyvavo tuo, kad susirašinėjimas tarp jos ir mokytojos gauti neteisėtu būdu, persiunčiant laiškus atsakovei buvo pažeista teisė į privatumą, laiškai buvo susiję su ieškovės nepilnametės dukters privačiais ir konfidencialiais ugdymo klausimais, mokytoja pateikė laiškus atsakovei tuo metu, kai jau nebedirbo mokykloje, neteisėtai prisijungdama prie mokyklos elektroniniu adresu registruoto elektroninio pašto, juos gavo neteisėtai ir persiuntė atsakovei neteisėtai. Vertinant minėtus argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad laiškus pateikė mokykla, valdanti pašto dėžutę, mokytoja parodė, kad ji turėjo teisę naudotis elektroninio pašto dėžute. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad laiškai gauti neteisėtu būdu. Antra, teisė į asmens gyvenimo privatumą nėra absoliuti. Šiuo atveju, kai atsakovė turi pareiga įrodyti, kad paskleista informacija atitinka tikrovę, prioriteto suteikimas ginant ieškovės teisę į privatų gyvenimą neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nes apribotų atsakovės teisę gintis nuo jos nuomone nepagrįsto reikalavimo bei trukdytų tiesos nustatymui byloje. Todėl nėra teisinio pagrindo atsakovės pateiktais elektroniniais laiškais šioje byloje nesiremti. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė, keldama abejones dėl elektroninių laiškų leistinumo, patikimumo, atitikimo rašytiniams įrodymams keliamiems reikalavimams formos ir turinio prasme, nepaneigė jų turinio, tai yra neteigė, kad pateiktų laiškų nebuvo rašyta, nepateikė įrodymų, kad pateikti laiškai buvo iškraipyto turinio, tai yra, kad buvo rašyti kitokie laiškai nei pateikti (CPK 178 straipsnis).

31. Aukščiau paminėtų įrodymų visuma, sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė turėjo pakankamą manyti, jog mokyklos administracija yra įbauginta, todėl ji pagrįstai elektroniniame laiške parašė, kad „Mokyklos administracija ir pedagogai yra įbauginti“. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę dėl ieškovės išsakytų frazių tiek mokyklos administracijai, tiek mokytojai, kurie gali būti vertinami kaip grasinimai dėl galimų neigiamų pasekmių, jei nebus atsižvelgta į ieškovės pastabas (nuomonę), todėl visiškai pagrįstai atsakovė turėjo teisę elektroniniame laiške ieškovės elgesį apibūdinti sakiniu „Taip pat nekalbama apie pedagogų psichologinį terorizavimą ir net grasinimus“. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovė parašė laišką į privatų 4 E klasės tėvų puslapį kaip privatus fizinis asmuo, todėl neturėjo pareigos kruopščiai įvertinti kiekvieno žodžio prasmę, viso teksto emocinio intensyvumo lygį. Vien aplinkybė, kad elektroninėje žinutėje atsakovė pavartojo žodį „terorizavimą“ nesudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė jam suteikė baudžiamajame kodekse nurodytą prasmę bei, kad kiti asmenys, gavę laišką, dėl atsakovės veiksmų (žodžio laiške „terorizavimas“ panaudojimo) pradėjo ieškovę vertinti kaip nusikaltimus darantį asmenį. Žodis „terorizavimas“ buitinėje kalboje vartojamas intensyviam neigiamo pobūdžio asmens elgesio apibūdinimui. Atsakovė kaip privatus fizinis asmuo uždaroje privataus pobūdžio grupėje turėjo teisę reikšti savo nuomonę hiperbolizuotai. Teksto turinio analizė bei jo parašymo aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė savo nuomonę išreiškė nesąžiningai ar etiškai, sąmoningai nuslėpdama ar iškraipydama faktus, siekdama pažeminti ar sumenkinti ieškovę. Priešingai, kaip paaiškino atsakovė teismo posėdyje bei nepaneigė ieškovė ir kaip matyti iš bylos duomenų, 2019 m. kovo 26 d. 20:49 elektroninis laiškas parašytas atsikertant į ieškovės argumentus atsakovės iškeltoje diskusijoje dėl ieškovės tinkamumo eiti klasės atstovės pareigas, tai yra atsakovei ir visai klasei aktualiu klausimu. Atsakovė tiek teismo posėdyje, tiek elektroniniame laiške pagrindė, dėl kokių priežasčių inicijavo diskusiją. Įvertinus atsakovės laiško rašymo motyvus, tikslą, juos patvirtinančius įrodymus apie ieškovės elgesį mokytojos/mokyklos administracijos atžvilgiu, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės elgesys/veikimo būdas pagrindžiant elektroniniame laiške savo nuomonę buvo netinkamas, nesąžiningas ar prieštaravo moralės normos.

32. Apibendrinant paminėtą darytina išvada, kad įvertinus atsakovės pasisakymo tekstą, aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikta informacija, konstatuotina, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) į „Google“ grupę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) atsiųstame laiške pateikė savo vertinimą apie ieškovės elgesį klasės mokytojos/mokyklos atžvilgiu, tai yra pateikė savo nuomonę. Byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovės laiške išreikšta nuomonė buvo paskleista neetiškai, nesąžiningai, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais. Priešinga, bylos duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog atsakovės išreikšta nuomonė apie ieškovės elgesį galėjo turėti objektyvų faktinį pagrindą. Aplinkybė, kad atsakovė gavo dalį jos nuomonę pagrindžiančių rašytinių įrodymų jau iškėlus bylą neįrodo, kad atsakovė neturėjo jokio faktinio pagrindo laiške išreikštai nuomonei apie ieškovės elgesį susidaryti, nes atsakovės nuomonė pagrįstai galėjo susiformuoti po pokalbio su mokytoja, mokyklos administracija, kitų šaltinių (ieškovės elgesio, kitų tėvų nuomonės ir pan.). Taip pat nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė turėjo pareigą tikrinti mokytojos pateiktos informacijos patikimumą kreipdamasi į ieškovę ar atlikdama kitus veiksmus, nes, visų pirma, atsakovė neturėjo pagrindo mokytoja nepasitikėti. Antra, kaip nurodoma teismų praktikoje, aiškindamas, kad nuomonė turi kilti iš tam tikro fakto, kuris yra objektyviai pagrindžiamas, ir tiksliai atitikti fakto turinį, nėra teisiškai pagrįsta (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-556-803/2020). Ieškovės atstovės nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje pateiktą išaiškinimą dėl pareigos nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą nagrinėjamu atveju neaktuali, nes skiriasi šios ir minėtos bylos aplinkybės (minėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl žurnalisto televizijos laidoje viešosios diskusijos metu pareigų skleidžiant informaciją, šioje byloje – fizinio asmens pareigos pateikiant savo nuomonę uždaroje internetinėje grupėje). Atsakovė nagrinėjamu atveju veikė kaip privatus fizinis asmuo, turintis teisę ne tik laisvai reikšti savo nuomonę, bet pasirinkti, kokiais būdais (iš kokių šaltinių) ji būtų suformuota. Šioje byloje svarbią reikšmę turi ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog atsakovės elektroninis laiškas buvo kitų klasės tėvų nuomonės apie ieškovę susiformavimo pagrindas ar, kad ją esmingai pakeitė neigiama linkme. Todėl nėra pagrindo laikyti įrodytu, kad laiško turinys pažemino ieškovės garbę ir orumą. Ieškovė neįrodė, kad kitų asmenų elgesys jos atžvilgiu, ieškovės vertinimas pasikeitė dėl atsakovės surašyto laiško. Vien aplinkybė, kad atsakovės laiške pateikta nuomonė apie ieškovę nebuvo teigiama, savaime nereiškia pažeistos garbės ir orumo (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-556-803/2020). Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė priskyrė atsakovei elgesį, būdingą nusikaltimus darantiems asmenims, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė dėl minėto laiško parašymo buvo pradėta kitų klasės tėvų vertinti kaip teisės pažeidėja (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-556-803/2020). Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrindinis reikalavimas teisei į garbės ir orumo pažeidimą įgyvendinti – pastarųjų vertybių pažeidimas, tačiau pareikštų ieškinio reikalavimų specifiškumas neatleidžia reikalavimus pateikusios šalies nuo pareigos įrodyti ir pagrįsti savo reikalavimus. Vien deklaratyviai nurodytos aplinkybės apie atsakovės teiginių įtaką ieškovės garbei ir orumui, nėra pakankami konstatuoti šiuos teiginius kaip žeminančius ieškovų garbę ir orumą (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-449-856/2020).

33. Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalavimas pripažinti, kad atsakovė 2019 m. kovo 26 d. laiške „Google“ grupėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią ieškovės garbę ir orumą informaciją bei įpareigoti atsakovę ją paneigti, netenkintinas (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai).

Dėl straipsnyje paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančios tikrovę, žeminančia ieškovės garbę ir orumą bei jos paneigimo

Žemesnės instancijos teismas

34. Ieškinio 13 punkte ieškovė nurodė, kad atsakovė pati savo iniciatyva kreipėsi į Delfi.lt portalą. Elektroniniame laiške straipsnio autorė G. B., atsakydama į atsakovo atstovės paklausimą nurodė, kad po pirmosios publikacijos su ja susisiekė kiti į aprašytą ugdymo įstaigą savo atžalas leidžiantys tėvai ir pateikė kitokią poziciją apie situaciją ir mokykloje kilusį konfliktą, jie taip pat rekomendavo kreiptis į atsakovę kaip žinančią daugiau apie situaciją bei galinčią pateikti daugiau informacijos, nepamena, ar prieš interviu informavo atsakovę, jog rengia antrą straipsnį dėl įvykių mokykloje, mano informavusi, jog ruošia istorijos tęsinį, kadangi atsirado daugiau detalių, publikacijos prieš pasirodant straipsniui su atsakove nederino, prašymo susipažinti su straipsniu prieš jį publikuojant ir jį koreguoti iš atsakovės negavo. Minėtas rašytinis įrodymas bei atsakovės paaiškinimai teismo posėdyje paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovė savo iniciatyva kreipėsi į „Defi.lt“ portalą. Bylos duomenys patvirtina, kad į atsakovę telefonu kreipėsi straipsnio autorė – portalo Delfi.lt žurnalistė G. B., kuri, paaiškinusi, kad siekia atskleisti konfliktinės padėties Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje aplinkybes, priežastis, prašė atsakovės pateikti savo nuomonę ir plačiau pakomentuoti jai žinomas aplinkybes.

35. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad ji iniciavo pirmo straipsnio „Sužinoję apie sužalotą dukrą tėvai nusprendė netylėti: už uždarų mokyklos durų slepiamos baisios problemos“ paskelbimą. Inicijuodama straipsnio apie mokykloje susiklosčiusią situaciją paskelbimą ieškovė negalėjo nežinoti, kad gali būti klausiama kitų asmenų nuomonės dėl susiklosčiusios situacijos. Atsakovė, į kurią kreipėsi žurnalistė, turėjo teisę pareikšti savo nuomonę apie mokykloje susiklosčiusią situaciją, o manydama, kad tam tikri konfliktai ar situacijos mokykloje yra sąlygotos ieškovės elgesio, tokią nuomonę laisvai išreikšti (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis). Taigi, vien straipsnio, kuriame paskleistą informaciją ieškovė prašo paneigti, atsiradimo bei atsakovės pasakytų frazių jame paskleidimo priežastys, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad straipsnyje buvo paskleista atsakovės nuomonė. Ieškovės atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad straipsnyje atsakovė komentarai buvo pateikti kaip atsakas į ieškovės komentarus ankstesniame portalo straipsnyje, nors ankstesniame straipsnyje ieškovės išsakyta pozicija buvo bendrai apie situaciją mokykloje, egzistuojančias patyčias ir smurtą klasėje, kuriuos mokytoja ignoruoja, nors ji visiškai nebuvo susijusi su atsakove ir jai adresuota. Vertinant minėtą argumentą pažymėtina, kad atsakovė turėjo teisę pareikšti nuomonę dėl ieškovės pirmame straipsnyje išdėstytos pozicijos savo nuožiūra, tame tarpe pareikšdama nuomonę ir dėl ieškovės elgesio, bet ne tik ieškovės numanomu būdu, tai yra sutinkant arba nesutinkant su ieškovės teiginiais pirmame straipsnyje.

36. Ieškovė teigė, kad 2019 m. rugpjūčio2 d. portale www.delfi“.lt paskelbtame straipsnyje nurodytos atsakovės frazės „Ji (Kristina - DELFI) įsiveržė prieš pamokas į klasę, mano vaikas jau buvo klasėje, ir prieš visus vaikus pradėjo ant tos mokytojos rėkti, plėšti iš jos rankų dokumentus ir taip, sakykime, pažemino jos autoritetą“; „Mokytoja jau yra įbauginta, jai yra grasinta, net raštu TAMO buvo pagrasinta, kad su ja susidoros, kad tu čia nedirbsi“, „Mama yra įsiaudrinusi ir nepriima jokių siūlymų, viską atmetinėja. Sprendimų kaip ir nėra, ji nori, kad eitų galvos“; „Net ta jų mergaitė jau buvo įbauginta ir viską transliuodavo tam, kad surinktų kažkokius įrodymus jos užmačiai (pakeisti mokytoją - DELFI)“ neatitinka tikrovės, žemina ieškovės garbę ir orumą ir prašė įpareigoti jas paneigti.

37. Šiame sprendime konstatuota, kad liudytojos mokytojos I. M., direktorės J. N. parodymai teismo posėdžio metu, mokytojos I. M. 2018 m. gruodžio 17 d. tarnybinis pranešimas, 2018 m. gruodžio 14 d. sveikatos priežiūros specialistės pranešimas mokyklos administracijai labiau sudaro pagrindą manyti, kad 2018 m. gruodžio 14 d. atėjus ieškovei į mokyklą jos elgesys pasireiškė straipsnyje nurodytu būdu nei ieškovės ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytu būdu (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad mokytoja jai telefonu 2018 m. gruodžio 14 d. paskambino ir papasakojo apie įvykį. Apie buvusį įvykį, kaip paaiškino atsakovė, patvirtino ir jos vaikas, buvęs klasėje. Turėdama asmeninę nuomonę apie ieškovės būdą iš klasėje/mokykloje vykstančių įvykių, žinodama iš pirminių šaltinių (mokytojos, vaiko), kurių patikimumu neturėjo pagrindo netikėti, apie ieškovės elgesį, atsakovė turėjo pakankamą pagrindą straipsnyje, reikšdama savo nuomonę pasakyti, kad „Ji (Kristina - DELFI) įsiveržė prieš pamokas į klasę, mano vaikas jau buvo klasėje, ir prieš visus vaikus pradėjo ant tos mokytojos rėkti, plėšti iš jos rankų dokumentus ir taip, sakykime, pažemino jos autoritetą“. Ieškovė teismo posėdyje teigė, kad ji neplėšė jokių dokumentų, tačiau liudytoja apklausta mokytoja parodė, kad ieškovė tiesė mokytojai lapus ir šiai ketinant juos imti, patraukdavo, tokį veiksmą mokytoja apibūdino kaip plėšimą dokumentų. Mokytoja taip pat parodė, kad ieškovės tonas buvo įsakmus, pakeltas. Liudytoja apklausta direktorė parodė, kad atėjusi pamatė ieškovę stovinčią prie palangės, ieškovė blaškėsi, buvo susinervinusi, dėliojo popierius, pradėjo šaukti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad manymas, jog nuomonė turi kilti iš tam tikro fakto, kuris yra objektyviai pagrindžiamas, ir tiksliai atitikti fakto turinį, nėra teisiškai pagrįsta (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-556-803/2020). Taigi, prieš kalbėdama su straipsnio autore atsakovė neturėjo pareigos kruopščiai ištirti aplinkybes dėl 2018 m. gruodžio 14 d. įvykusio įvykio, tame tarpe išklausydama ieškovės nuomonę ar surinkdama kitus įrodymus. Be to, šioje byloje aplinkybė, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 14 d. susitikimo su mokytoja metu elgėsi nepagarbiai, aukščiau straipsnyje nurodytu būdu, laikyta įrodyta (sprendimo 21- 25 punktai). Todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę paneigti frazę „Ji ((duomenys neskelbtini) - DELFI) įsiveržė prieš pamokas į klasę, mano vaikas jau buvo klasėje, ir prieš visus vaikus pradėjo ant tos mokytojos rėkti, plėšti iš jos rankų dokumentus ir taip, sakykime, pažemino jos autoritetą“.

Žemesnės instancijos teismas

38. Tai, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad mokytoja yra įbauginta, jai grasinta, raštu per TAMO buvo grasinta, kad su ja susidoros, kad ji čia nedirbs, pasisakyta šiame sprendime (26 - 31 punktai). Taigi, bylos duomenys pakankamai patvirtina, kad atsakovė išsakytai frazei „Mokytoja jau yra įbauginta, jai yra grasinta, net raštu TAMO buvo pagrasinta, kad su ja susidoros, kad tu čia nedirbsi“ turėjo objektyvų faktinį pagrindą ir atsakovė turėjo teisę tokią nuomonę pasakyti straipsnio autorei (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis).

39. Bylos duomenys patvirtina, kad siekiant išspręsti situaciją po 2019 m. kovo 21 d. įvykio mokykloje, kurio metu buvo sužalota ieškovės dukra, 2019 m. balandžio mėnesį buvo sušauktas klasės tėvų susirinkimas. 2019 m. balandžio 3 d. atsakovės parengtame rašte dėl 4E klasės tėvų susirinkimo nurodoma, kad tėvai išsakė nepritarimą nukentėjusios mokinės tėvų priekaištams mokyklos administracijai 2019 m. kovo 21 d. ir ankstesnių konfliktų atvejais, ragino ieškoti sprendimų visiems kartu klasės bendruomenėje, o ne pasitelkti kraštutines priemones teikiant skundus kitoms institucijoms mokyklos ir mokytojos atžvilgiu, išreikštas nepritarimas nukentėjusios mergaitės tėvų pareiškimui, kad klasėje vyrauja smurtas ar patyčių kultūra. Minėtas raštas parengtas tik atsakovės, tačiau ieškovė jo nepaneigė, neįrodinėjo, kad jame nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Teismo posėdyje tiek ieškovė, tiek liudytoju apklaustas jos sutuoktinis M. S. patvirtino, kad susirinkimo metu vienas iš tėvų pasiūlė palikti mokyklą. Minėti įrodymai, o taip pat liudytoja apklaustos direktorės J. N. parodymai, kad po 2018 m. gegužės mėn. mokytoją ištikusio nervinio priepuolio mokytojai grįžus į mokyklą klasės tėvai pasitiko ją su gėlių puokšte, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ne tik atsakovė, bet ir kiti tėvai manė, jog dėl susidariusios krizinės situacijos yra labiau kalta ieškovė nei mokytoja. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, jog mokykla siūlė susidariusią situaciją spręsti pasitelkiant mediaciją. 2019 m. birželio 24 d. elektronine žinute ieškovės sutuoktinis atsako, kad yra išvykę ir negalės dalyvauti. Administracijai pasiūlius pasisakyti dėl kito laiko, į žinutę nebuvo atsakyta. Minėtas neveikimas pagrįstai sudarė pagrindo tiek mokyklos administracijai, tiek atsakovei manyti, jog ieškovės šeima nebuvo linkę bendradarbiauti sprendžiant situaciją, nes negalint atvykti siūlomu laiku į mediaciją, priešingai pusei prašant nurodyti kitą laiką tuo atveju, jei iš tiesų norima dalyvauti mediacijoje, į žinutę atsakoma (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis).

40. Aukščiau paminėti duomenys, o taip pat įrodymai apie ieškovės išsakytus grasinimus tiek pokalbio su direktore 2018 metų rudenį metu (jei mokytoja bus paskirta pavaduotoja, direktorė pasigailės), tiek 2018 m. gruodžio 14 d. atvykus į mokyklą (išsakytos frazės „dabar tau bus“ ir pan.), 2018 m. kovo 17 d. elektroninis laiškas, kuriame ieškovė nurodo: „Mokytoja, visi šitie Jūsų išsisukinėjimai, melagystės bei kuriamos intrigos buvo nepastebimos pirmus du metus. Dabar jos jau labai gerai matomos. Ir geriau Jūs jas baikite, nes vieną dieną jos atsisuks prieš Jus“, ieškovės skundų dėl mokykloje vykstančių įvykių visuma, sudarė pakankamą pagrindą atsakovei manyti, kad ieškovė yra įsiaudrinusi, nepriima siūlymų bei nori, kad mokytoja ar direktorė dėl susiklosčiusios situacijos patirtų neigiamas pasekmes (CPK 185 straipsnis). Todėl atsakovė turėjo teisę straipsnio autorei savo susiklosčiusios situacijos vertinimą apibūdinti frazėmis „Mama yra įsiaudrinusi ir nepriima jokių siūlymų, viską atmetinėja. Sprendimų kaip ir nėra, ji nori, kad eitų galvos“. Todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę tokią nuomonę paneigti.

41. Ieškovė 2019 m. kovo 22 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodo, kad turi viską išsaugojusi, užfiksavusi, informaciją renka jau du metus, turi jos daug, klasėje daug informacijos pateikiama melagingai ir iškraipytai, bet patikrinus faktus išlenda daug nesutapimų ir melagysčių, ką pavyko užfiksuoti, viską turi ir didžiąją dalį savo kaltinimų ir žodžių gali pagrįsti konkrečiais faktais. Ieškovė taip pat nurodo, kad „jei kalbėti apie kūno kultūrą Jūsų dukra yra nukentėjusi taip pat kaip ir Rugilė net kelis kartus nuo č-ę berniukų. Pasikalbėkite su ja, manau tikrai papasakos“. Minėtas laiškas, kuriame pasakoma, kad ieškovė renka informaciją apie klasę ne vienerius metus bei pasakymas apie su atsakovės vaiku susijusius įvykius mokykloje pamokų metu, tai yra tuo metu, kai ieškovė įvykių tiesiogiai negalėjo matyti, bylos duomenys, pagrindžiantys, kad ieškovė buvo linkusi smulkmeniškai gilintis į vykstančius įvykius (tokią ieškovės savybę parodė liudytoju apklaustas S. B., tuo tarpu liudytoja apklausta direktorė J. N. parodė, kad ieškovė atvykusi pokalbiui 2018 m. rudenį atsinešė segtuvą su skirtukais) pagrįstai sudarė pagrindą atsakovei susiformuoti nuomonę, kad „Net ta jų mergaitė jau buvo įbauginta ir viską transliuodavo tam, kad surinktų kažkokius įrodymus jos užmačiai“ bei ją išreikšti straipsnio autorei. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės atstovė baigiamojoje kalboje (67 punktas) nurodė, kad, tikėtina, jog mokytoja sąmoningai detaliai 2019 m. gegužę gydytojui nurodė savo priepuolio priežastis tik dėl to, kad jau tada rinko įrodymus siekiant neigiamai pavaizduoti ieškovę, jei to prireiktų. Vertinant minėtą argumentą, visų pirma, pažymėtina, kad jis yra deklaratyvus, nes nepatvirtintas jokiais įrodymais, tai yra duomenimis, kad mokytoja vizito pas gydytoją metu galėjo numanyti apie teisminius procesus, kuriems būtina pasiruošti ir dėl to sąmoningai rinko įrodymus nurodydama gydytojui, kad galima jos negalavimų priežastis yra ieškovės veiksmai. Tačiau, kita vertus, ieškovės nuomonė apie kito asmens elgesį yra netiesioginis įrodymas, pagrindžiantis pačios ieškovės galimą elgesį. Tai yra paminėtas ieškovės pateiktas mokytojos veiksmų vertinimas sustiprina manymą dėl atsakovės teiginio, kad netgi ieškovės dukra sąmoningai arba nesąmoningai rinko įrodymus apie klasėje/mokykloje vykstančius įvykius, pagrįstumo.

42. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. portale www.delfi.lt publikuotame straipsnyje „Po mamos pasakojimo apie mokykloje slepiamas baisias problemas prabilo ir kiti tėvai: tai krešto istorija“ paskleistos ieškovė nurodytos frazės buvo atsakovės nuomonė, kuriai susidaryti ji turėjo objektyvų faktinį pagrindą bei straipsnio autorei, ruošiančiai istorijos tęsinį pasikreipus į atsakovę, ją išreikšti. Byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovės laiške išreikšta nuomonė buvo paskleista neetiškai, nesąžiningai, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais. Ieškovės deklaratyviai nurodytos aplinkybės apie atsakovės teiginių įtaką ieškovės garbei ir orumui nėra pakankamos konstatuoti, kad atsakovės išsakyta nuomonė žemina ieškovės garbę ir orumą (žr. taip pat šio sprendimo 32 punktą).

43. Dėl nurodytų argumentų, ieškovės reikalavimai dėl portale www.delfi.lt paskelbtame straipsnyje paskleistos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančia ieškovės garbę ir orumą bei įpareigojimo ją paneigti atmestini kaip nepagrįsti. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų nėra teisinio pagrindo spręsti dėl žalos priteisimo, todėl minėtas reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

44. Atsakovės atstovas advokatas Justas Vilys teismo posėdžio metu prašė skirti ieškovei A. S. 5 000 Eur baudą už visiškai nepagrįstą civilinės bylos iniciavimą, 50 procentų baudos sumos skiriant atsakovei.

45. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Taigi numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti: tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-346/2012).

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

47. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

48. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad ieškovė ar jos atstovė sąmoningai būtų pareiškusios aiškiai nepagrįstus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovei, naudojasi teise kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ši teisė yra pamatinė žmogaus teisė, numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, todėl ieškovės kreipimasis į teismą, kad būtų apginta galimai pažeista jos teisė, negali būti vertinamas kaip tyčinis nesąžiningas elgesys ar piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Teismo nuomone, ieškinio pareiškimas dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, neturtinės žalos priteisimo, nors ir šiuo atveju netenkintinas, nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti vienareikšmiškai vertinamos kaip ieškovės akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės atstovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkintinas (CPK 185 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos

49. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 8,84 Eur, kurios ieškinį atmetus valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

51. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas advokatas Justas Vilys į bylą pateikė prašymą dėl 5 018,01 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prie prašymo pridėtos teisinių paslaugų suvestinės, PVM sąskaitos - faktūros, mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad atsakovė už advokato ir advokato padėjėjos atstovavimo paslaugas sumokėjo: 2020 m. kovo 12 d. – 962,50 Eur sumą; 2020 m. birželio 8 d. – 1 282,60 Eur sumą; 2020 m. balandžio 8 d. – 66,55 Eur sumą; 2020 m. gegužės 7 d. – 155,73 Eur sumą; 2020 m. rugsėjo 22 d. – 931,70 Eur sumą; 2020 m. lapkričio 16 d. – 133,10 Eur sumą; 2021 m. kovo 17 d. – 55 Eur sumą; 2021 m. kovo 31 d. – 665 Eur sumą; 2021 m. balandžio 8 d. – 765,33 Eur sumą, iš viso – 5 018,01 Eur sumą. Atsakovės atstovas į bylą pateikė atsakovei išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas, kuriose yra detalizuotos teisinės paslaugos, įkainiai, laiko sąmata. 2020 m. kovo 6 d. sąskaitoje Nr. 90 nurodyti atlikti veiksmai/paslaugos: užklausos Delfi.lt žurnalistei rengimas 0,75 val. – 82,5 Eur; konsultacija dėl civilinės bylos 1,5 val. – 165 Eur; prašymo dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo rengimas 0,5 val. – 55 Eur; atsiliepimo į ieškinį rengimas 6 val. – 660 Eur. 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JV004134 nurodyti atlikti veiksmai/paslaugos: prašymo dėl dokumentų išreikalavimo rengimas (0,5 val.) – 66,55 Eur. 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JV004163 nurodyti atlikti veiksmai/paslaugos: prašymo I. M. dėl informacijos pateikimo (0,5 val.); prašymo mokyklai dėl informacijos pateikimo (0,67 val.) – 155,73 Eur. 2020 m. birželio 5 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 105 nurodyti atlikti veiksmai/paslaugos: užklausos Delfi.lt žurnalistei rengimas (0,66 val.) 72,60 Eur; tripliko rengimas (11 val.) – 1210 Eur. 2020 m. kovo 16 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 170 nurodyti atlikti veiksmai/paslaugos: prašymo dėl papildomų dokumentų parengimas (0,5 val.) – 55 Eur. 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JV004344 nurodyti atlikti veiksmai/paslaugos: prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas ir pateikimas (0,5 val.); prašymo priimti 2020 m. birželio 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą rengimas (0,5 val.); pasirengimas civilinei bylai (1 val.); atstovavimas civilinėje byloje 2020 m. rugpjūčio 26 d. (1 val.); atstovavimas apklausoje Vilniaus miesto VPK dėl A. S. pareiškimo / pasirengimas bylai, procesinių dokumentų analizė (2 val.) – viso 931,70 Eur. 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JV00439 nurodyti atlikti veiksmai/paslaugos: pasirengimas, atstovavimas bylos aptarimas 2020 m. spalio 12 d. (1 val.) – 133,10 Eur. 2021 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JV004691 nurodyti atlikti veiksmai/paslaugos: pasirengimas ir atstovavimas 2021 m. kovo 31 d. posėdyje (5 val.) – 665,50 Eur. 2021 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JV004718 nurodyti atlikti veiksmai/paslaugos: 2021 m. kovo 31 d. 9 val. posėdis civilinėje byloje Zoom. Nagrinėjimas iš esmės (2,5 val.); prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas (0,25 val.); 2021 m. balandžio 9 d. posėdis Z. P. ir nagrinėjimas iš esmės (3 val.) – viso 765,33 Eur.

52. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad dalis atsakovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstos, atsakovės atstovo pateikta 2020 m. kovo 6 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 90, kurioje išrašyti darbai – 2020 m. vasario 19 d. užklausos Delfi.lt žurnalistei rengimas (82,5 Eur), tačiau byloje nėra pateikto tokio paklausimo. Byloje yra tik atsakovės paklausimas 2020 m. gegužės 25 d., už kurio parengimą buvo išrašyta kita 2020 m. birželio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 105. Taip pat tiek ši paslauga dėl 2020 m. vasario 19 d. užklausos, tiek 2020 m. vasario 19 d. konsultacija (165 Eur), tiek prašymo dėl prieigos prie EPP suteikimo rengimas (55 Eur) buvo išrašyti advokato padėjėjos Giedrės Čitavičiūtės, nors jai perįgaliojimas atstovauti atsakovei suteiktas tik 2020 m. vasario 20 d. Taip pat pažymėjo, kad 2020 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. JV004134 nurodytos 2020 m. kovo 23 d. suteiktos paslaugos rengiant prašymą dėl dokumentų išreikalavimo (66,55 Eur), tačiau toks prašymo byloje nebuvo tenkintas. Todėl ir išlaidos už šias paslaugas turi būti nepriteistos. 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. JV004163 nurodytos 2020 m. balandžio 27 d. suteiktos paslaugos - prašymo I. M. dėl informacijos pateikimo rengimas ir prašymo mokyklai dėl informacijos pateikimo parengimas (155,73 Eur), tačiau tokie prašymai į bylą nėra pateikti, todėl nepagrįsta, kad tokios paslaugos iš tikro buvo suteiktos. Taip pat 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. JV004344 įtrauktos teisinės paslaugos atstovaujant apklausoje Vilniaus miesto VPK dėl ieškovės pareiškimo, kurios nurodytos kartu su pasirengimu šiai civilinei bylai ir procesinių dokumentų analize. Tačiau atstovavimas apklausoje nėra susijęs su teisinėmis paslaugomis šioje byloje, todėl už jas patirtos išlaidos taip pat nepriteistinos. Ieškovė dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžio/įkainių prieštaravimų nereiškė.

53. Atsakovės atstovas atsikirtimų dėl ieškovės atstovės argumentų, susijusių su prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumu, nepateikė. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei ieškovės atstovės pastebėjimus, teismas pažymi, kad advokato padėjėjos Giedrės Čitavičiūtės perįgaliojimas 2020 m. vasario 20 d. t.y. viena diena vėliau nei buvo atliktos teisinės paslaugos, nepaneigia fakto, kad teisinės paslaugos atsakovei buvo suteiktos ir ji už jas sumokėjo (2021 m. kovo 12 d. mokėjimo pavedimas), todėl ieškovės atstovės argumentas šiuo aspektu vertintinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad 2020 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. JV004134 nurodytos advokato Justo Vilio 2020 m. kovo 23 d. suteiktos paslaugos rengiant prašymą dėl dokumentų išreikalavimo (66,55 Eur) yra pagrįstos, kadangi teisme 2021 m. kovo 24 d. gautas atsakovės atstovo prašymas dėl duomenų išreikalavimo, liudijimo išdavimo (DOK-16007). Teismas sutinka su ieškovės atstovės argumentu, kad į bylą nėra pateikti šie dokumentai: advokato padėjėjos 2020 m. vasario 19 d. užklausos Delfi.lt žurnalistei (82,5 Eur) bei 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. JV004163 nurodyti 2020 m. balandžio 27 d. parengti prašymai I. M. dėl informacijos pateikimo rengimas ir mokyklai dėl informacijos pateikimo (155,73 Eur), dėl ko šios išlaidos atsakovei iš ieškovės nepriteistinos. Taip pat sutiktina su ieškovės atstovės argumentu, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. JV004344 įtrauktos teisinės advokato Justo Vilio paslaugos atstovaujant atsakovę apklausoje Vilniaus miesto VPK dėl ieškovės pareiškimo nėra susijusios su teisinėmis paslaugomis šioje byloje. Minėtoje sąskaitoje konkrečiai nenurodyta, kiek laiko 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo atstovaujama apklausoje Vilniaus miesto VPK dėl A. S. pareiškimo, kadangi prie šių paslaugų buvo nurodytos ir kitos suteiktos teisinės paslaugos, t.y. pasirengimas bylai, procesinių dokumentų analizė, kurios iš viso įvertintos 2 val. darbu, kas pinigine išraiška siekia 266,20 Eur. Teismo nuomone, protinga šis išlaidas mažinti per pusę, t.y. nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų už atsakovės atstovavimą apklausoje Vilniaus miesto VPK dėl A. S. pareiškimo (1 val. – 133,10 Eur).

54. Taigi atsižvelgiant į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus atsakovės atstovų atliktus procesinius veiksmus ir jų kiekį, į aplinkybę, kad nagrinėjant bylą buvo surengti keturi teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovės atstovas, taip pat į tai, kad minėta teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas bei advokato ir advokato padėjėjo darbo valandos įkainių, įvertinus tai, kad sąskaitose už teisines paslaugas išsamiai nurodytas teisinių paslaugų susidarymo pobūdis, teismas konstatuoja, kad iš esmės mažinti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Taigi, netenkinus ieškinio, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 4 646,68 Eur (5 018,01 Eur - 133,10 Eur – 82,50 Eur – 155,73 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4 646,68 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,84 Eur (aštuonis eurus 84 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė