Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjo),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. J., S. K., J. K., S. D., E. V., V. K., B. J., P. P., E. K., V. J., P. J., E. V., J. K., V. S., R. R., K. J., V. A. M., S. N., V. B., J. J., J. S., J. G., J. J., V. Ž., K. B. ir V. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S., M. V. ir V. J. ieškinį atsakovams A. J., S. K., J. K., S. D., E. V., V. K., B. J., P. P., E. K., V. J., P. J., E. V., J. K., A. M., V. S., R. R., K. J., V. A. M., S. N., V. B., J. J., J. S., J. G., J. J., V. Ž., K. B., V. J. dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo, neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys – UAB „Lietuvos žinios“, UAB „Tauragės kurjeris“.

Ieškovai A. S., M. V. ir V. J. nurodė, kad 2002 m. vasario 2 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“ Nr. 27 ir 2002 m. vasario 8 d. laikraštyje „Tauragės kurjeris“ buvo paskelbtas atsakovų atviras laiškas, adresuotas Seimo pirmininkui, Ministrui pirmininkui ir Vidaus reikalų ministrui, pavadinimu „Dėl šmeižto ir susidorojimo akcijos prieš Tauragės apskrities viršininką A. B.“, kuriame atsakovai paskleidė apie ieškovus tokias žinias: „Iš skundų, rašytų į aukščiausias šalies tarnybas, matyti persekiojimo iniciatoriai ir organizatoriai: tai Tauragės apskrities viršininko administracijos Teisės departamento direktorė V. J., Tauragės apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Tauragės rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas A. S., Žemės ūkio rūmų atstovas Tauragės rajone M. V. <...> atkreipti <...> dėmesį į aukščiau išvardytus <...> šmeižto bei persekiojimo organizatorius, <...> kai <...> aukštesnėms institucijoms pateikia klaidingą, netgi sąmoningai melagingą informaciją“. Šios žinios neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų garbę bei orumą. Atviro laiško teiginiai apie ieškovus yra melagingi ir įžeidžiantys, analizuojant teksto visumą, sakinių konstrukciją ir minčių dėstymą galima daryti išvadą apie naujo fakto paskelbimą, t. y. kad ieškovai yra šmeižikai, mėginantys neteisėtomis priemonėmis susidoroti su apskrities viršininku A. B.. Tokia veika visuomenėje vertinama vienareikšmiškai neigiamai, o jos darytojai turi atsakyti pagal įstatymą. Tokie duomenys negali prilygti kritikai už tai, kad ieškovai savo darbo santykius su apskrities viršininku sprendė įstatymų nustatyta tvarka. Atviro laiško teiginiai negali būti vertinami kaip nuomonė, nes ji nėra pagrįsta jokiais tikrais faktais. Dėl paskleistų žinių ieškovams padaryta didelė neturtinė žala, nes jie patyrė didelį dvasinį išgyvenimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą visuomenėje.