Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2191-794/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-19
Bylos Nr.: e2A-2191-794/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00240-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Petkuvienė, Vaclovas Paulikas, Inga Staknienė
Ieškovas: A. S.
Atsakovas: R. M.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2191-794/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00240-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.13; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ingos Staknienės ir Rūtos Petkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-110-892/2021 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei R. M. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, jų paneigimo bei neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. M., prašydama:

1.1. pripažinti, kad atsakovė 2019 m. kovo 26 d. laiške „Google“ grupėje „4E_JBO_tėvai“, adresu (duomenys neskelbtini), paskleidė šią tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę A. S., kuri žemina jos garbę ir orumą: a) “Reikia paminėti ir tai, kad 2018 metų pabaigoje Mokykla gavo skundą dėl nederamo jūsų elgesio visų mūsų vaikų akivaizdoje. Taip pat nekalbama apie pedagogų psichologinį terorizavimą ir net grasinimus“; b) „Viena ranka dovanojate gėles, o kita grasinate. Mokyklos administracija ir pedagogai yra įbauginti“ (toliau – laiškas, elektroninis laiškas);

1.2. Įpareigoti atsakovę R. M. per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos „Google“ grupėje (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), (ar kitoje su A. S. suderintoje vietoje) išplatinti tokio turinio paneigimo tekstą: „Aš, R. M., 2019 m. kovo 26 d. siųstame laiške 4E klasės tėvams pateikiau tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. S. nurodydama, kad ji nederamai elgėsi visų mūsų vaikų akivaizdoje, dėl to mokykla gavo skundą, taip pat psichologiškai terorizuoja pedagogus ir grasina jiems. Neturiu jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius mano siųstame laiške išsakytus teiginius apie A. S.“;

Šalies argumentai

1.3. Pripažinti, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. portale www.delfi.lt publikuotame straipsnyje „Po mamos pasakojimo apie mokykloje slepiamas baisias problemas prabilo kiti tėvai: tai yra keršto istorija“ (toliau – straipsnis) atsakovė R. M. paskleidė šią tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę A. S., kuri žemina jos garbę ir orumą: a)„Ji (Kristina - DELFI) įsiveržė prieš pamokas į klasę, mano vaikas jau buvo klasėje, ir prieš visus vaikus pradėjo ant tos mokytojos rėkti, plėšti iš jos rankų dokumentus ir taip, sakykime, pažemino jos autoritetą“; b) „Mokytoja jau yra įbauginta, jai yra grasinta, net raštu TAMO buvo pagrasinta, kad su ja susidoros, kad tu čia nedirbsi“; c) „Mama yra įsiaudrinusi ir nepriima jokių siūlymų, viską atmetinėja. Sprendimų kaip ir nėra, ji nori, kad eitų galvos“; d) „Net ta jų mergaitė jau buvo įbauginta ir viską transliuodavo tam, kad surinktų kažkokius įrodymus jos užmačiai (pakeisti mokytoją - DELFI)“;

1.4. Įpareigoti atsakovę R. M. per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis patalpinti portale www.delfi.lt tokio turinio paneigimą: „Aš, R. M., 2019 m. rugpjūčio 2 d.. internetinio portalo www.delfi.lt publikuotame straipsnyje „Po mamos pasakojimo apie mokykloje slepiamas baisias problemas prabilo kiti tėvai: tai yra keršto istorija“ pateikiau tikrovės neatitinkančią informaciją apie (duomenys neskelbtini) progimnazijoje smurtą patyrusios mergaitės mamą, nurodydama, jog ji įsiveržė į klasę ir pradėjo rėkti ant mokytojos visų vaikų akivaizdoje, plėšė iš mokytojos rankų dokumentus, jai grasino susidorojimu, įbaugino, siekė, kad „eitų galvos“ bei buvo įbauginusi savo pačios dukrą. Neturiu jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius straipsnyje mano išsakytus teiginius“.

1.5. Priteisti iš atsakovės ieškovei 500,00 Eur neturtinę žalą bei priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jos nepilnametė dukra R. S. iki 2019 m. birželio mėnesio mokėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje 4 E klasėje. Mokykloje ir klasėje buvo įsigalėjusios patyčios ir smurtas, šių problemų mokykla nesprendė. 2019 m. kovo 21 d. ieškovės dukra mokykloje buvo sužalota kito vaiko. Ieškovė buvo klasės tėvų komiteto pirmininkė, aktyvi bendruomenės narė, todėl ne kartą kreipėsi į mokyklos administraciją prašydama imtis atitinkamų veiksmų, tačiau tai padaryta nebuvo, ieškovės veiksmai iššaukė mokyklos administracijos priešiškumą. 2019 m. kovo 24 d. atsakovė, galimai paskatinta mokyklos administracijos, išsiuntė laišką 4 E klasės tėvų komiteto nariams prašydama jai suteikti komiteto pirmininkės pareigas. Ieškovė apie tokį atsakovės veiksmą informavo kitus klasės tėvus. Atsakovė, neigiamai vertindama ieškovės pradėtą viešą diskusiją su klasės tėvais, išsiuntė laišką, kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją bei teiginiais “Reikia paminėti ir tai, kad 2018 metų pabaigoje Mokykla gavo skundą dėl nederamo jūsų elgesio visų mūsų vaikų akivaizdoje. Taip pat nekalbama apie pedagogų psichologinį terorizavimą ir net grasinimus“; „Viena ranka dovanojate gėles, o kita grasinate. Mokyklos administracija ir pedagogai yra įbauginti“ pažemino ieškovės garbę ir orumą. Ieškovė apie mokykloje egzistuojančias problemas pasisakė 2019 m. liepos 15 d. portalo „Delfi“ publikuotame straipsnyje „Sužinoję apie sužalotą dukrą tėvai nutarė netylėti: už uždarų mokyklos durų slepiamos baisios problemos“. Atsakovė kreipėsi į portalą. 2019 m. rugpjūčio 2 d. straipsnyje „Po mamos pasakojimo apie mokykloje slepiamas baisias problemas prabilo kiti tėvai: tai yra keršto istorija“ atsakovė pateikė teiginius: „Šiais mokslo metais, rudenį, prasidėjo labai aktyvus mūsų klasės auklėtojos puolimas iš tos šeimos“, „Ji įsiveržė prieš pamokas į klasę, mano vaikas jau buvo klasėje, ir prieš visus vaikus pradėjo ant tos mokytojos rėkti, plėšti iš jos rankų dokumentus ir taip, sakykime, pažemino jos autoritetą“; „Mokytoja jau yra įbauginta, jai yra grasinta, net raštu TAMO buvo pagrasinta, kad su ja susidoros, kad tu čia nedirbsi“; „Mama yra įsiaudrinusi ir nepriima jokių siūlymų, viską atmetinėja. Sprendimų kaip ir nėra, ji nori, kad eitų galvos“; d) „Net ta jų mergaitė jau buvo įbauginta ir viską transliuodavo tam, kad surinktų kažkokius įrodymus jos užmačiai (pakeisti mokytoją - DELFI)“. Ieškovės manymu, laiške ir straipsnyje paskleistų duomenų apie ieškovę faktas yra akivaizdus, nes su laiške esančiais teiginiais susipažino visi klasės tėvai, straipsnis paskelbtas visuomenės informavimo priemonėje, jis prieinamas bet kuriam skaitytojui. Ieškovė teigė, kad atsakovė nuosekliai ir tendencingai skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę, nurodydama, kad ieškovė turi nusistatymą prieš klasės mokytoją ir ją terorizuoja, grasina, puola, vaikų akivaizdoje ant mokytojos rėkė, išplėšė iš mokytojos rankų dokumentus ir pan. Ieškovė niekuomet nėra atlikusi tokio pobūdžio atsakovės nurodytų veiksmų klasės mokytojos atžvilgiu, su klasės mokytoja visuomet bendraudavo pagarbiai ir tik dalykiniais klausimais, kiek tai buvo susiję su mergaitės ugdymo klausimais. Ieškovė nėra mačiusi jokio skundo dėl jos tariamo nederamo elgesio, todėl neaišku, kuo remiantis atsakovė tokius teiginius nurodo, o net jei toks skundas ir egzistuotų, kaip jai gali būti žinoma tokia informacija, susijusi su asmens duomenimis. Atsakovė straipsnyje pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydama, kad ieškovė atakuoja, aktyviai puola klasės mokytoją laiškais, siųsdama jų po 8-10 per dieną, jog net raštu per TAMO pagrasino, kad susidoros, kad mokytoja nebedirbs. Ieškovė niekuomet nėra siuntusi nei tokio atsakovės nurodyto kiekio, nei tokio turinio laiškų klasės mokytojai. Atsakovė straipsnyje melagingai nurodo ir tai, kad ieškovė yra įsiaudrinusi, nepriima jokių pasiūlymų, viską atmetinėja bei nori, kad „eitų galvos“, ieškovė niekuomet nėra sulaukusi jokių siūlymų, tad ieškovė nei juos priimti, nei jų atsisakyti negalėjo, niekada nesiekė kažkam savo veiksmais pakenkti. Galiausiai, atsakovė straipsnyje net nurodė, kad ieškovė yra įbauginusi savo pačios dukrą ir dėl to mergaitė buvo priversta rinkti mokykloje įrodymus, kurie leistų ieškovei pagal jos įnorius, užmačias pakeisti klasės mokytoją, ko niekada nebuvo. Atsakovė, straipsnyje pateikdama tokio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją, priskyrė ieškovei teisės ir moralės požiūriu nepriimtinus veiksmus, kurių ieškovė niekuomet nėra atlikusi, todėl atsakovė pateikė diskredituojančią informaciją apie ieškovę ir suformuodama viešą negatyvią nuomonę apie ją, kaip asmenybę. Atsakovė straipsnyje tretiesiems asmenims nurodo, kad ieškovė įbaugino net savo pačios dukrą, dėl ko mergaitė tik dėl ieškovės užmačių buvo priversta mokykloje rinkti ieškovei įrodymus. Tokie atsakovės paskleisti duomenys yra ne tik neatitinkantys tikrovės, tačiau yra absurdiški ir akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, įžeidžiantys, nes ieškovė niekuomet nėra atlikusi kokių nors neteisėtų veiksmų savo dukros atžvilgiu, veikusi priešingai jos interesams, ar juo labiau siekusi įbauginti savo pačios dukrą, dėl ko mergaitė būtų priversta tenkinti ieškovės neteisėtus įnorius. Akivaizdu, kad atsakovė straipsnyje pateikdama tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ieškovė gali imtis neteisėtų veiksmų net prieš savo pačios dukrą, priskyrė ieškovei tokius veiksmus, kurie visuomenės požiūriu yra smerkiami ir nepriimtini. Be kita ko, tokia atsakovės straipsnyje paskleista informacija yra diskredituojanti bei suponuojanti neigiamas trečiųjų asmenų nuostatas apie ją, kaip motiną. Ieškovė teigė, kad ji dėl atsakovės straipsnyje ir laiške paskleistų jos garbę ir orumą žeminančių tikrovės neatitinkančių teiginių stipriai išgyveno, ilgą laiką jautėsi prislėgta, norėjo atsiriboti nuo visuomenės, prasidėjo nemiga, buvo sunku dirbti ir susikaupti, kadangi visos ieškovės mintys nuolatos sukosi tik apie atsakovės straipsnyje ir laiške išsakytus teiginius. Dėl patirto didelio streso ieškovei paūmėjo ir jos liga - psoriazė, kuri pasireiškė viso ieškovės kūno bėrimais, rankų ir kojų odos sutrūkinėjimais. Dėl vizualiai matomos paūmėjusios ligos požymių ieškovė jautėsi nepatogiai, nuolatos reikėjo dengti savo odą. Po atsakovės straipsnyje ir laiške paskleistų tikrovės neatitinkančių teiginių, ieškovė susilaukė didelės reakcijos iš mokyklos bendruomenės narių, kaimynų bei artimųjų giminaičių. Dėl susilaukto didelio dėmesio, ieškovei nuolatos teko aiškinti aplinkiniams, kad atsakovės paskleista informacija yra klaidinga ir melaginga. Dėl mokyklos bendruomenėje atsiradusio neigiamo požiūrio į ieškovės šeimą mergaitei netgi teko pakeisti ugdymo įstaigą. Atitinkamai dėl to dabar ieškovei ir jos sutuoktiniui tenka patirti ir didelius nepatogumus, kadangi kiekvieną dieną veža mergaitę ir jos jaunesnįjį brolį į kitą ugdymo įstaigą, kuri yra visiškai kitoje miesto dalyje, nei visai šalia namų buvusi mokykla. Atsižvelgiant į visus aukščiau paminėtus ieškovės patirtus neigiamus išgyvenimus, dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ieškovė vertina, kad ji patyrė 500,00 Eur neturtinę žalą.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje pateikiamos faktinės ginčo aplinkybės yra iškreiptos ir atspindi subjektyvias ieškovės pažiūras, tačiau visiškai neatitinka tikrovės. Atsakovė pasiūlė pakeisti klasės tėvų komiteto pirmininką, dėl to, jog ieškovė, pradėjusi intensyvius teisinius ginčus su mokykla, tapo šališka ir nebegalėjo objektyviai atstovauti visos klasės interesams (ypač įvertinant aplinkybę, kad vaikas, 2019 m. kovo 21 d. metęs kėdę ir užkliudęs ieškovės dukrą, tebesimokė toje pačioje klasėje ir ieškovė, kaip klasės tėvų komiteto pirmininkė, turėjo atstovauti ir šio vaiko bei jo tėvų interesams). Atsakovė straipsnyje išsakyta nuomone nesiekė pažeisti ieškovės garbės ir orumo, tik atsakė į žurnalistės klausimus ir pateikė savo įvykių vertinimą (nuomonę) sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų, neįžeidžiant ieškovės, nesiekiant jos pažeminti ar menkinti. Atsakovės laiške ir straipsnyje paskleista informacija yra subjektyvi asmeninė nuomonė bei mokykloje vykstančių įvykių vertinimas, išsakytai nuomonei susidaryti egzistavo realus faktinis pagrindas, todėl ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė nurodė, kad mokykla 2018 m. gruodžio mėnesį gavo skundą dėl ieškovės nederamo elgesio. Skunde nurodoma, jog 2018 m. gruodžio 14 d. prieš 8 val. ryte, 4 E klasėje prie jau susirinkusių vaikų, vieno klasės mokinio mama visų vaikų akivaizdoje nepagarbiai ir žeminančiai elgėsi mokytojos atžvilgiu. Atsakovė kreipėsi į mokyklos administraciją siekdama užtikrinti savo dukrai emociškai saugią aplinką. Skunde nėra nurodomas konkretus ieškovės asmuo, tačiau siekiama atkreipti mokyklos dėmesį į klasėje kylančias problemas. Atsakovė buvo sąžiningai įsitikinusi įvykusių įvykių tikrumu, kadangi apie ieškovės elgesį ji sužinojo 2018 m. gruodžio 14 d. pokalbio telefonu metu, kai mokytoja I. M. atsakovei verkdama papasakojo apie dienos įvykį, kad 2018 m. gruodžio 14 d. prieš pirmąją pamoką, jau susirinkusių vaikų akivaizdoje ieškovė nederamai elgėsi mokytojos atžvilgiu taip pažemindama mokytojos autoritetą prieš klasėje buvusius vaikus bei sukėlė mokytojai didelį stresą. Mokytoja išreiškė bijanti ieškovės. Taip pat papasakojo apie nuolatinį srautą laiškų su užklausomis dėl įvairiausių detalių susijusių su jos vaiko mokymusi. Mokytoja teigė nespėjanti atsakinėti, tada išreiškiamas priekaištas, kodėl neatsako laiku ir t.t. Mokytoja guodėsi, kad nespėja ruoštis ir vykdyti ugdomąją veiklą, nes visą pasiruošimo laiką ir asmeninio laiko sąskaita atsakinėja į laiškus ir reiškiamus priekaištus. Mokytoja atsakovei telefonu pasakė, kad yra įbauginta. Atsakovei atvykus į mokyklą apie 2018 m. gruodžio 14 d. įvykį ir jo poveikį mokytojai, jos emocinei būklei patvirtino ir mokyklos direktorė. Atsakovė tik įsitikinusi 2018 m. gruodžio 14 d. įvykio aplinkybių realumu pateikė skundą mokyklos administracijai. Atsakovei yra žinoma, jog dėl 2018 m. gruodžio 14 d. įvykio mokytoja pateikė tarnybinį pranešimą (toliau – tarnybinis pranešimas) mokyklos direktorei, kuri priėmė įsakymą dėl psichologo pagalbos mokytojai teikimo (toliau - Įsakymas). Atsakovė laiške pateikdama nuomonę apie ieškovės elgesį turėjo realų faktinį pagrindą tokiai savo nuomonei ir visiškai nesiekė pažeminti konkretų asmenį (ieškovę), o ragino ieškoti sprendimų konfliktinei situacijai ir išvengti panašių įvykių ateityje. Todėl ieškinio reikalavimai paneigti laiške paskleistą informaciją yra visiškai nepagrįsti. Ieškovės susirašinėjimas su mokytoja, kuris vyko 2018 m. spalio mėnesį ir atspindi ieškovės psichologinį spaudimą bei išsakytą grasinimą mokytojai. Ieškovė savo laiške kaltina mokytoją bei nurodo, kad neįvykdžius ieškovės reikalavimų, mokytojos laukia nekonkretizuotos neigiamos pasekmės. 2019 m. gegužės 19 d. mokyklos direktorė laiške 4 E klasės mokinių tėvams konstatuoja, jog „visus šiuos mokslo metus I. patyrė daugkartinius mamos nepasitenkinimus raštu ir žodžiu dėl mokytojos pedagoginių kompetencijų ir dukros šeimos lūkesčių nepateisinimų“. Mokyklos direktorė taip pat konstatuoja, jog dėl 2019 m. kovo 21 d. įvykusio įvykio į mamos advokatų išsiųstus skundus atsakėme įvairioms institucijoms: Vilniaus m. savivaldybei, Vilniaus Vaikų teisių apsaugos skyriui, policijai, du raštus patiems advokatams, Vaiko teisių apsaugos kontrolierei, taip pat žinome, kad planuojama pradėti teisminius procesus prieš mokyklą. Mokyklos direktorės laiške taip pat patvirtinama aplinkybė, jog ieškovė mokytoją šmeižė, kaltino, laikė nekompetentinga ir grasino teismais. Dėl ieškovės skundų universitete, kuriame mokytoja studijavo doktorantūros studijas, jos studijos buvo suspenduotos. Mokytoja dėl visus metus trunkančio ieškovės neadekvataus elgesio mokslo metų gale, t. y. 2019 m. gegužės 17 d. patyrė sunkų nervinį priepuolį, dėl kurio netgi buvo netekusi regos, buvo atvežta į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Atsakovės vertinimu, laišku apskritai nebuvo paskleista jokia informacija, nes uždaroje tėvų grupėje daugelis tėvų (įskaitant pačią ieškovę) dalinosi nuogąstavimais bei nuomonėmis apie mokykloje susidariusią konfliktinę padėtį, ką, beje, pripažįsta ir pati ieškovė. Ieškinyje teigiama, kad atsakovė laiške pateikia subjektyvią nuomonę ir ją formuoja „aštriais" terminais, tokiais kaip „psichologinis terorizavimas", „įbauginimas", „grasinimai". Tačiau tai yra pateisinama, kai diskutuojama apie šalims labai svarbius ir emociškai reikšmingus dalykus, tokius kaip vaikų saugumas ir tinkamos ugdymo aplinkos užtikrinimas. Tuo labiau, kad pati ieškovė nevengia itin „aštrios“ retorikos bei kaltinimų. Ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti, jog laiške atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, yra visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovės laiške paskleista informacija buvo subjektyvi asmeninė nuomonė, kuriai susiformuoti buvo realus faktinis pagrindas, todėl ieškovės reikalavimas išplatinti laiško paneigimą yra visiškai nepagrįstas. Dėl reikalavimo pripažinti, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. portale www.delfi.lt publikuotame straipsnyje „Po mamos pasakojimo apie mokykloje slepiamas baisias problemas prabilo kiti tėvai: tai yra keršto istorija“ atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę bei išplatinti paneigimą, atsakovė pažymėjo, kad, visų pirma, ne ji, o straipsnio autorė iniciavo pokalbį bei susisiekė su atsakove telefonu. Žurnalistė atsakovei paaiškino, jog siekia atskleisti konfliktinės padėties mokykloje aplinkybes, priežastis ir prašė atsakovės pateikti savo nuomonę ir plačiau pakomentuoti jai žinomas aplinkybes. Atsakovė žurnalistei išsakė savo nuomonę apie mokykloje vykstančius įvykius ir pateikė jų vertinimą, tačiau visiškai nesiekė ir nenorėjo pažeminti ieškovės orumo ir garbės. Straipsnyje nėra minima A. S. vardas, pavardė ar kiti asmens duomenys, kurie leistų vienareikšmiškai identifikuoti konkretų asmenį, todėl ieškinio teiginiai, jog straipsnyje atsakovės paskleisti duomenys apie ieškovę tapo žinomi tretiesiems asmenims, kas patvirtina duomenų apie ieškovę paskleidimo faktą ir dideli mastą - tėra visiškai nepagrįstos ieškovės prielaidos. Straipsnyje atsakovės nuomonė apie susidariusią situaciją mokykloje buvo išreikšta sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų, neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo pažeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą - paaiškinti, kodėl susidarė konfliktinė situacija mokykloje ir kaip ją būtų galima išspręsti. Ieškovė yra pateikusi savo nuomonę apie minėtą konfliktą tiek straipsnyje, tiek kitame, portale https://www.delfi.lt 2019 m. liepos 15 d. publikuotame straipsnyje, todėl atsakydama į pačios ieškovės inicijuotą diskusiją žiniasklaidoje bei mokyklos tėvų komiteto grupėje, atsakovė turėjo objektyvų faktinį pagrindą, naudodamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteikta asmens saviraiškos laisve išsakyti savo nuomonę. Dėl ieškovės reikalavimo patalpinti www.delfi.lt naujienų portale paneigimą atsakovė nurodė, kad ji neturi jokių realių galimybių daryti įtakos „Delfi.lt“ naujienų portalo publikuojamos informacijos turiniui, todėl minėtas reikalavimas yra pareikštas ne tam atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei 4 646,68 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš ieškovės valstybei 8,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

5. Teismas nustatė, jog atsakovė uždaroje 4 E klasės tėvų grupėje pateikė pasiūlymą dėl klasės komiteto pirmininko pakeitimo bei kilus diskusijai oponuodama į ieškovės išsakytą poziciją 2019 m. kovo 26 d. 20:49 val. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame be ieškovės ginčijamų frazių taip pat nurodė, kad ieškovė tėvų klasės komiteto pasitikėjimo neturi, pažymėjo, kad smagu girdėti gerų intencijų ir noro, visi to paties siekia, tačiau ne visos priemonės yra pateisinamos. Teismas vertino, kad atsakovės 2019 m. kovo 26 d. 20:49 elektroninio laiško surašymo priežastis, turinys, jame naudoti žodžiai „manau“, „nemanau“, „kviečiu pasisakyti“ sudaro pagrindą konstatuoti, jog minėtame elektroniniame laiške atsakovė išsakė savo nuomonę dėl ieškovės galimybių atstovauti klasę ir ją pagrindė jai žinoma informacija apie ieškovės elgesį.

Atsiliepimas

6. Atsakovė elektroniniame laiške nurodė: „2018 metų pabaigoje Mokykla gavo skundą dėl nederamo jūsų elgesio visų mūsų vaikų akivaizdoje“. Teismas nustatė, kad atsakovė elektroniniu paštu 2018 m. gruodžio 17 d. išsiuntė mokyklos administracijai 2018 m. gruodžio 14 d. raštą dėl incidento klasėje, kuriame nurodė, jog 2018 m. gruodžio 14 d. prieš 8 val. 4 E prie jau susirinkusių vaikų vieno mokinio mama visų vaikų akivaizdoje nepagarbiai ir žeminančiai elgėsi mokytojos atžvilgiu, panašus elgesys mokytojos atžvilgiu demonstruojamas jau nebe pirmą kartą, reiškiami nuolatiniai priekaištai dėl nekompetencijos ir pan., prašė mokyklos vadovybę išnagrinėti susiklosčiusią situaciją ir imtis atitinkamų priemonių, kad netinkamas elgesys mokytojos atžvilgiu būtų užkardintas, o vaikai būtų apsaugoti nuo žalojančios aplinkos. Nors elektroniniame laiške nėra nurodyta, apie kokio asmens elgesį kalbama, tačiau teismas nustatė, jog tiek šalių paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 17 d. skundas buvo susijęs su ieškovės elgesiu. Teismas sprendė, jog atsakovės 2019 m. kovo 26 d. 20:49 elektroniniame laiške nurodyta aplinkybė dėl skundo, susijusio su nederamu ieškovės elgesiu mokykloje, gavimo, atitinka tikrovę. Teismas pažymėjo, jog skundo pagrįstumas nėra nagrinėjimo dalykas, nes fraze „2018 metų pabaigoje Mokykla gavo skundą dėl nederamo jūsų elgesio visų mūsų vaikų akivaizdoje“ paskleidžiami duomenys apie skundo dėl nederamo ieškovės elgesio gavimo faktą. Nustačius, kad atsakovė paskleidė tikrovę atitinkančią informaciją, teismas sprendė, jog nėra pagrindo įpareigoti ją paneigti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas vertino, jog ieškovės paaiškinimai dėl jos pagarbaus, ramaus, dalykiško elgesio 2018 m. gruodžio 14 d. susitikimo su mokytoja metu yra paneigti tiek liudytojų paaiškinimais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, tiek rašytiniais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Aplinkybė, kad mokytoja teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovei išėjus iš kabineto negirdėjo jos šaukimo, nesudaro pagrindo abejoti liudytoja apklaustos direktorės parodymų patikimu, nes mokytoja, išėjus ieškovei iš klasės turėjo koncentruotis į pamokos vedimą, todėl pagrįstai galėjo negirdėti, kas vyko ieškovei išėjus iš klasės. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog tarnybinis pranešimas buvo surašytas po savaitgalio, nepaneigia jo kaip rašytinio įrodymo patikimumo. Tai, kad tarnybinis pranešimas nebuvo pateiktas ieškovei jį surašius taip pat nemenkina jo įrodomosios reikšmės, nes tokios pareigos mokykla neturėjo. Aplinkybė, kad atsakovė pati tiesiogiai nedalyvavo 2018 m. gruodžio 14 d. įvykyje nereiškia, kad ji apie minėtą įvykį negalėjo žinoti. Ieškovės atstovės argumentai, kad atsakovė neturi pagrindo savo teiginių įrodinėti tarnybiniu pranešimu, įsakymu ir pranešimu, nes jų neturėjo žinių paskleidimo metu, teismas vertino, jog yra nepagrįsti, nes atsakovė turi teisę teikti įrodymus, numatytus CPK 177 straipsnyje, nepaisant to, kada ji sužinojo apie jų egzistavimą.

8. Teismas sprendė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog ieškovės elgesys buvo dvilypis – ji, viena vertus, stengėsi rūpintis mokyklos reikalais (rėmė finansiškai, aktyviai dalyvavo tėvų komiteto veikloje, ateidavo pasikalbėti su mokytoja ar direktore), tačiau kėlė tam tikrus reikalavimus mokyklos administracijai/mokytojai, teikė priekaištus dėl mokytojos darbo, jo metodų, kurių nepaisymas/nevykdymas kėlė ieškovės nepasitenkinimą. Todėl, teismas vertino, jog atsakovė elektroninėje žinutėje turėjo pakankamą pagrindą ieškovės elgesį apibūdinti metafora „viena ranka dovanojate gėles, o kita grasinate“. Be to, liudytoja apklausta mokytoja parodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. į mokyklą atvykusi ieškovė sakė „tu dabar čia skundiesi, dabar tau bus“, „visi tavo melai atsisuks, dar tu drįsti skųstis, dabar tau bus“. 2018 m. kovo 17 d. elektroniniame laiške mokytojai ieškovė rašė: „Mokytoja, visi šitie Jūsų išsisukinėjimai, melagystės bei kuriamos intrigos buvo nepastebimos pirmus du metus. Dabar jos jau labai gerai matomos. Ir geriau Jūs jas baikite, nes vieną dieną jos atsisuks prieš Jus“. Teismas vertino, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog ieškovė grasina būsimais nemalonumais mokytojai ir mokyklai, jei pastarųjų elgesys neatitiks ieškovės lūkesčių, ir tokią nuomonę išsakyti elektroniniame laiške.

9. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad konfliktų su mokytoja nebuvo, 2018 m. gruodžio 14 d. apsilankymo mokykloje metu ji ramiai įėjo į klasę, nerėkė, neplėšė dokumentų, tačiau, kaip minėta, liudytoja apklaustos mokytojos parodymai bei jos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės dėl įsakmaus ieškovės kalbėjimo tono, replikos „vėluoji“ ir kt., nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovės elgesys minėto apsilankymo metu buvo geranoriškas/tinkamas. Liudytoja I. M. parodė, kad pamačiusi atvykusią į mokyklą ieškovę išsiuntė direktorei žinutę „Direktore, gelbėkit“, tai teismo posėdyje patvirtino ir J. N.. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad mokytoja, bendraudama su mokinio mama išsiunčia administracijai žinutę prašant pagalbos, pakankamai patvirtina, kad mokytoja buvo įbauginta ieškovės elgesio.

Šalies argumentai

10. Ieškovė nurodė, kad liudytojomis apklaustos mokytojos ir direktorės parodymai buvo akivaizdžiai suderinti su atsakove. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad liudytojos derino parodymus su atsakove. Vien tai, kad liudytojų parodymai neatitinka ieškovės paaiškinimų neįrodo parodymų derinimo su atsakove fakto. Be to, vien aplinkybė dėl vienos iš šalių galimo bendravimo su liudytoju (pvz. draugiški santykiai) savaime nesudaro pagrindo liudytoju netikėti. Teismas pažymėjo, jog liudytojas gali kelis kartus pakartoti tas pačias aplinkybes, ypač, kai apklausos metu užduodami panašūs klausimai, liudytojų parodymai atitinka rašytinius įrodymus, sudarytus įvykių metu. Teismas nurodė, jog ne vienas įrodymas patvirtina, kad ieškovės elgesys su mokytoja pastarąją baugino, ieškovė ne kartą išreiškė grasinimus mokytojos atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas konstatavo, jog atsakovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog mokyklos administracija yra įbauginta, todėl ji pagrįstai elektroniniame laiške parašė, kad „Mokyklos administracija ir pedagogai yra įbauginti“. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę dėl ieškovės išsakytų frazių tiek mokyklos administracijai, tiek mokytojai, kurie gali būti vertinami kaip grasinimai dėl galimų neigiamų pasekmių, jei nebus atsižvelgta į ieškovės pastabas (nuomonę), todėl teismas sprendė, jog visiškai pagrįstai atsakovė turėjo teisę elektroniniame laiške ieškovės elgesį apibūdinti sakiniu „Taip pat nekalbama apie pedagogų psichologinį terorizavimą ir net grasinimus“. Teismas pažymėjo, jog atsakovė parašė laišką į privatų 4 E klasės tėvų puslapį kaip privatus fizinis asmuo, todėl neturėjo pareigos kruopščiai įvertinti kiekvieno žodžio prasmę, viso teksto emocinio intensyvumo lygį. Vien aplinkybė, kad elektroninėje žinutėje atsakovė pavartojo žodį „terorizavimą“ teismo vertinimu, nesudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė jam suteikė baudžiamajame kodekse nurodytą prasmę bei, kad kiti asmenys, gavę laišką, dėl atsakovės veiksmų (žodžio laiške „terorizavimas“ panaudojimo) pradėjo ieškovę vertinti kaip nusikaltimus darantį asmenį. Žodis „terorizavimas“ buitinėje kalboje vartojamas intensyviam neigiamo pobūdžio asmens elgesio apibūdinimui. Atsakovė kaip privatus fizinis asmuo uždaroje privataus pobūdžio grupėje turėjo teisę reikšti savo nuomonę hiperbolizuotai. Teksto turinio analizė bei jo parašymo aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė savo nuomonę išreiškė nesąžiningai ar etiškai, sąmoningai nuslėpdama ar iškraipydama faktus, siekdama pažeminti ar sumenkinti ieškovę. Teismui įvertinus atsakovės laiško rašymo motyvus, tikslą, juos patvirtinančius įrodymus apie ieškovės elgesį mokytojos/mokyklos administracijos atžvilgiu, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės elgesys/veikimo būdas pagrindžiant elektroniniame laiške savo nuomonę buvo netinkamas, nesąžiningas ar prieštaravo moralės normos.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovė 2019 m. kovo 26 d. į „Google“ grupę „4E_JBO_tėvai“, adresu (duomenys neskelbtini), atsiųstame laiške pateikė savo vertinimą apie ieškovės elgesį klasės mokytojos/mokyklos atžvilgiu, tai yra pateikė savo nuomonę. Byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovės laiške išreikšta nuomonė buvo paskleista neetiškai, nesąžiningai, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog atsakovės elektroninis laiškas buvo kitų klasės tėvų nuomonės apie ieškovę susiformavimo pagrindas ar, kad ją esmingai pakeitė neigiama linkme. Teismas vertino, kad nėra pagrindo laikyti įrodytu, kad laiško turinys pažemino ieškovės garbę ir orumą. Ieškovė taip pat neįrodė, kad kitų asmenų elgesys jos atžvilgiu, ieškovės vertinimas pasikeitė dėl atsakovės surašyto laiško. Vien ieškovės deklaratyviai nurodytos aplinkybės apie atsakovės teiginių įtaką ieškovės garbei ir orumui, nėra pakankami konstatuoti šiuos teiginius kaip žeminančius ieškovų garbę ir orumą.

13. Taip pat teismas vertino, jog įrodymai apie ieškovės išsakytus grasinimus tiek pokalbio su direktore 2018 metų rudenį metu (jei mokytoja bus paskirta pavaduotoja, direktorė pasigailės), tiek 2018 m. gruodžio 14 d. atvykus į mokyklą (išsakytos frazės „dabar tau bus“ ir pan.), 2018 m. kovo 17 d. elektroninis laiškas, kuriame ieškovė nurodo: „Mokytoja, visi šitie Jūsų išsisukinėjimai, melagystės bei kuriamos intrigos buvo nepastebimos pirmus du metus. Dabar jos jau labai gerai matomos. Ir geriau Jūs jas baikite, nes vieną dieną jos atsisuks prieš Jus“, ieškovės skundų dėl mokykloje vykstančių įvykių visuma, sudarė pakankamą pagrindą atsakovei manyti, kad ieškovė yra įsiaudrinusi, nepriima siūlymų bei nori, kad mokytoja ar direktorė dėl susiklosčiusios situacijos patirtų neigiamas pasekmes (CPK 185 straipsnis). Todėl atsakovė turėjo teisę straipsnio autorei savo susiklosčiusios situacijos vertinimą apibūdinti frazėmis „Mama yra įsiaudrinusi ir nepriima jokių siūlymų, viską atmetinėja. Sprendimų kaip ir nėra, ji nori, kad eitų galvos“. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę tokią nuomonę paneigti.

14. Taip pat teismas konstatavo, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. portale www.delfi.lt publikuotame straipsnyje „Po mamos pasakojimo apie mokykloje slepiamas baisias problemas prabilo ir kiti tėvai: tai krešto istorija“ paskleistos ieškovės nurodytos frazės buvo atsakovės nuomonė, kuriai susidaryti ji turėjo objektyvų faktinį pagrindą bei straipsnio autorei, ruošiančiai istorijos tęsinį pasikreipus į atsakovę, ją išreikšti. Byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovės laiške išreikšta nuomonė buvo paskleista neetiškai, nesąžiningai, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais. Teismas vertino, jog ieškovės deklaratyviai nurodytos aplinkybės apie atsakovės teiginių įtaką ieškovės garbei ir orumui nėra pakankamos konstatuoti, kad atsakovės išsakyta nuomonė žemina ieškovės garbę ir orumą. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl portale www.delfi.lt paskelbtame straipsnyje paskleistos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančia ieškovės garbę ir orumą bei įpareigojimo ją paneigti atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo spręsti dėl žalos priteisimo, todėl minėtą reikalavimą taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Ieškovė A. S. (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-110-892/2021 ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės A. S. ieškinį visa apimtimi. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas 2 340,06 bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Apeliantė nurodė, jog teismas konstatuodamas, jog atsakovė paskleidė savo nuomonę, o ne žinią, visiškai neanalizavo atsakovės išsakytų teiginių konstrukcijos, lingvistinė išraiškos, formuluočių konstatuojamojo pobūdžio, kuriomis atsakovė nurodo apie ieškovę faktus kaip realiai egzistuojančią tikrovę, o ne išsako dvejonę, abejonę ar samprotavimus. Atsakovės laiške ir straipsnyje išsakyti teiginiai, atsižvelgiant į visą jų konstrukciją, lingvistinę išraišką bei į visą jų turinį, yra pateikti kaip konstatuojamojo pobūdžio faktai, taip siekiant sudaryti įspūdį, kad atsakovės paskleisti duomenys apie ieškovę yra realūs. Vien tai, kad laiške atsakovė nurodė tokius žodžius kaip „manau“, „nemanau“, „kviečiu pasisakyti“, nepaneigia atsakovės teiginių kvalifikavimo kaip žinios, o ne nuomonės. Be to, straipsnyje apskritai jokių abejonių atsakovė nėra išreiškusi, o priešingai, nei nurodė teismas, atsakovė tiek laiške, tiek ir straipsnyje paskleidė žinią, teiginius pateikdama ne kaip savo subjektyvų egzistuojančių faktinių duomenų apie ieškovę vertinimą, požiūrį į juos, jų supratimą, o kaip teiginius apie objektyviai egzistuojančius dalykus, aiškiai nurodančius ir leidžiančius tretiesiems asmenims suprasti, kad atsakovės teiginiai atitinka tikrovę ir realiai egzistuoja.

15.2. Apeliantės vertinimu, net jei ir būtų pripažinta, kad atsakovės paskleista informacija apie ieškovę yra laikoma jos subjektyvia nuomone, o ne žinia, ji bet kokiu atveju turėtų būti pripažįstama pažeidžiančia ieškovės garbę ir orumą. Atsakovės laiške bei straipsnyje pateikta realybės neatitinkanti informacija buvo išreikšta nesąžiningai, neetiškai ir ja iš esmės buvo siekiama įžeisti, pažeminti ir sumenkinti ieškovę bei sukurti neigiamą požiūrį į ją tiek atsakovei siekiant būti perrinktai 4E klasės tėvų komiteto primininke ir tokiais teiginiais siekiant sukompromituoti ieškovę, tiek straipsnyje pasisakant apie ieškovės pateiktą poziciją ankstesniame Delfi straipsnyje, nors pastarasis straipsnis niekaip nebuvo nukreiptas į atsakovės asmenį. Pati atsakovė intensyviais veiksmais siekė neigiamai charakterizuoti ieškovę, todėl niekuo nepagrįstas teismo argumentas, jog pati ieškovė negalėjo nežinoti, jog apie susiklosčiusią situaciją mokykloje.

15.3. Taip pat teismas klaidingai konstatavo, jog atsakovės teiginiai kitų asmenų nuomonei apie ieškovę susiformuoti įtakos nepadarė. Tiek ieškovė, tiek pati atsakovė bei liudytojas M. S. patvirtino, kad jau 2019 m. balandžio mėn. tėvų susirinkime jautėsi tėvų priešiškumas, tėvai gatvėje nustojo sveikintis. Be to, vienintelė Speičių dukra nebuvo pakviesta į kasmet vykstančią edukacinę išvyką birželio mėn. į Žaliąją savaitę.

15.4. Teismas netinkamai vertino atsakovės teiginius ir nepagrįstai atsakovės įrodymus laikė pakankamais netinkamam ieškovės elgesiui 2018 m. gruodžio 14 d. susitikime pagrįsti, o mokytojos ir direktorės paaiškinimus be jokių motyvų laikė svarbesniais ir patikimesniais nei ieškovės paaiškinimai. Teismas vertino neteisingai ir konstatavo, jog pačiai atsakovei parašius skundą, laiško teiginys apie mokykloje gautą skundą atitinka tikrovę. Tačiau pačiame atsakovės teiginyje (laiške) yra nurodyta, kad gautas „skundas dėl nederamo elgesio“, tuo tarpu atsakovės raštas buvo „Dėl 2018 12 14 dienos incidento klasėje“.

15.5. Taip pat laiške minimą skundą (2018 m. gruodžio 17 d. atsakovės raštą dėl incidento klasėje) apie 2018 m. gruodžio 14 d. ieškovės ir mokytojos susitikimą surašė pati atsakovė, nors ji pati tame susitikime net nedalyvavo. Tiek ieškovė, tiek byloje liudijęs ieškovės vyras M. S. patvirtino, kad jų dukra niekada nėra pasakojusi, kad ieškovė mokykloje su mokytoja jų akivaizdoje netinkamai elgėsi. Apie tokį įvykį nieko nepasakojo ir E. K. sūnus, ką ši liudytoja patvirtino 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdyje. E. K. taip pat nurodė, kad jai niekada nebuvo žinoma, kad ieškovė netinkamai elgtųsi su mokytoja, apie tai niekada nebuvo kilusios diskusijos klasėje. Prieš tai klasėje mokiusios mergaitės tėtis S. B. 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad niekada nepastebėjo, kad ieškovė netinkamai elgtųsi ar bendrautų su mokytoja. Taigi toks pačios atsakovės rašytas 2018 m. gruodžio 17 d. raštas nelaikytinas patikimu įrodymu netinkamam ieškovės elgesiui su mokytoja pagrįsti, o teismas visiškai nevertino kitų liudytojų (ne tik mokytojos ir direktorės) parodymų ir patvirtinimų, kad apie nederamą ieškovės elgesį kitiems tėvams nebuvo žinoma ir vaikai apie tai nepasakojo.

15.6. Teismas remdamasis dėl 2018 m. gruodžio 14 d. įvykio mokytojos pateiktu direktorei tarnybiniu pranešimu ir liudytojų direktorės bei mokytojos paaiškinimais nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė netinkamai elgėsi su mokytoja 2018 m. gruodžio 14 d. susitikime. Tarnybinis pranešimas buvo parengtas pačios mokytojos tik pagal jos pačios versiją. Tokia vienpusiška mokytojos pozicija nepatvirtina, kad tokios aplinkybės realiai egzistavo. Tarnybinio pranešimo turinys turėjo būti teismo kritiškai vertintinas ir dėl to, kad jis buvo pateiktas tik po 3 d. nuo susitikimo. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ieškovė gruodžio 14 d. laišku reikalavo nuskanuoti visus dukros darbus, tačiau tokio laiško nei realiai, nei byloje nėra. Be to, tarnybinio pranešimo kopija niekada nebuvo pateikta ieškovei ir nesudaryta galimybė atsikirsti ir tuos melagingus teiginius paneigti. Ieškovei apie tarnybinio pranešimo turinį tapo žinoma tik atsakovei jį pateikus šioje byloje. Direktorė pripažino, kad niekada jo kopijos nepateikė ieškovei, o neva jį perskaitė ieškovės vyrui 2018 m. gruodžio 17 d. Tuo tarpu ieškovės vyras M. S. paneigė tokias aplinkybes ir nurodė, kad direktorė skaitė kažkokį skundą (tikėtina, atsakovės raštą), bet jam nebuvo leista to dokumento pamatyti, su juo susipažinti ar gauti jo kopiją bei atsiliepti. Teismas šių aplinkybių iš viso nevertino ir net nurodė, kad mokykla tokios pareigos pateikti skundo kopijos neturėjo. Todėl tarnybinis pranešimas nėra patikimas įrodymas ir neginčijimai nepatvirtina, kad ieškovė netinkamai elgėsi su mokytoja.

15.7. Teismas neteisingai vertino byloje esančias aplinkybes nurodydamas, kad mokytoja ir neturėjo girdėti ieškovės triukšmo, nes vedė pamoką ir buvo į tai susikoncentravusi. Tokie teismo argumentai yra prieštaringi, nes kaip mokytoja galėjo negirdėti ieškovės menamo triukšmo koridoriuje, nors ateinančios direktorės žingsnius ji girdėjo. 2018 m. gruodžio 14 d. ieškovės ir mokytojos susitikimo aplinkybės, jog ieškovė netinkamai elgėsi su mokytoja, įsiveržė į klasę, rėkė, plėšė iš rankų dokumentus ir taip pažemino mokytojos autoritetą, neatitinka tikrovės ir nei tarnybinis pranešimas, nei direktorės ar mokytojos parodymai teismo posėdyje nepagrindžia buvus priešingai. Teismas taip pat rėmėsi direktorės ir mokytojos 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis, jog direktorė 2018 m. gruodžio 14 d. ryte telefonu gavo iš mokytojos žinutę „Direktore, gelbėkit“ ir direktorė nuėjo į klasę ir pamatė prie palangės stovinčią ieškovę, tačiau byloje nėra tokių įrodymų. Jokių įrodymų, išskyrus pačios mokytojos pateiktą versiją apie 2018 m. gruodžio 14 d. susitikimą ir netinkamą ieškovės elgesį su mokytoja, nėra. Teismas ieškovės argumentų visiškai nevertino ir dėl nežinomų motyvų mokytojos pateiktus paaiškinimus laikė svarbesniais, nei analogiškos įrodomosios galios ieškovės teiginius konstatuodamas, kad ieškovės elgesys apsilankymo metu nebuvo geranoriškas/tinkamas.

15.8. Ieškovė pasisakydama po direktorės liudijimo nurodė, kad ji niekada nėra susitikusi su direktore McDonalds kavinėje 2018 m. rudenį ir nėra kalbėjusi apie mokytoją, jos tinkamumą būti pavaduotoja ir niekada nėra sakiusi „Jūs labai pasigailėsite“. Tokios aplinkybės nėra pagrįstos ir jokiais kitais įrodymais byloje. Todėl teismas nepagrįstai direktorės parodymus laikė patikimais ir atitinkančiais tikrovę. Be to, direktorė pasakojo susitikusi su ieškove 2018 m. rugpjūtį, tuo tarpu teismas nurodė, kad toks susitikimas vyko rudenį. Ieškovės ir mokytojos susirašinėjimuose niekur nėra ieškovės grasinimo, kad bus susidorota su mokytoja, ar kad mokytoja nebedirbs. Tiek mokytoja, tiek direktorė patvirtino, kad ieškovė niekada nesiekė, kad mokytoja būtų atleista iš darbo, „eitų galvos“. Todėl nėra aišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokias frazes išsakyti.

15.9. Teismas taip pat grįsdamas ieškovės grasinimus, rėmėsi 2019 m. gegužės 19 d. direktorės laišku, tačiau jis niekaip nepatvirtina direktorės teiginių teisingumo ir ieškovės grasinimų mokytojai ar kitiems pedagogams. Visų pirma, šis direktorės laiškas buvo siųstas tik 2019 m. gegužės 19 d., kai tuo tarpu atsakovė savo teiginius laiške pateikė 2019 m. kovo 26 d., t. y. daug anksčiau. Teismas negalėjo atsakovės anksčiau išsakytų teiginių grįsti vėlesnės datos įrodymu. Atsakovei paskleidžiant tokią informaciją laiške, šio įrodymo atsakovė apskritai dar nebuvo gavusi ir tokių išvadų apie ieškovės elgesį objektyviai padaryti negalėjo. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, jog jokių ieškovės ar jos advokatų skundų ji nematė ir su jais nėra susipažinusi. Ieškovei tik šioje byloje tapo žinoma apie tokį direktorės laišką, kadangi ji niekada tokio negavo. Taip pat direktorės laiškas niekaip nepagrindžia, kad ieškovė terorizavo, grasino bei įbaugino mokyklos administraciją ir pedagogus. Be to, ieškovė mokyklos atžvilgiu nei laiško siuntimo metu, nei šiuo metu nebuvo ir nėra iniciavusi jokių teisminių procesų nei prieš mokyklą, nei prieš kurį nors mokyklos darbuotoją (įskaitant ir mokytoją) ir kt. Esant nustatytoms tikrovės neatitinkančioms aplinkybėms direktorės laiške, teismas neturėjo pagrindo šiuo laišku remtis kaip pagrindžiančiu ieškovės netinkamą elgesį su mokytoja.

15.10. Teismas konstatuodamas, jog nėra byloje įrodyta aplinkybė, jog mokytoja iki priepuolio turėjo sveikatos problemų, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Byloje ieškovė pateikė įrodymus, kad 2019 m. gegužės mėn. priepuolis buvo ne vienintelis kartas, kai mokytoja turi panašių problemų su sveikata. Mokytoja jau kuris laikas turėjo sveikatos problemų ir suprantama, kad 2019 m. gegužės įvykiai galėjo sukelti padidintą mokytojos reakciją dėl savo pačios neteisėtų veiksmų, o ne dėl ieškovės veiksmų.

15.11. Teismas nemotyvavo, kodėl atsakovės išsakyta frazė, jog „Mokyklos administracija ir pedagogai yra įbauginti“ atitinka tikrovę. Teismas visus argumentus grindė netinkamu ieškovės bendravimu su mokytoja, tačiau byloje nei atsakovė neįrodinėjo, nei teismas nurodė, kad ieškovė būtų netinkamai bendravusi su mokyklos administracija, kitais mokyklos pedagogais ir būtų juos įbauginusi. Teismas taip pat nemotyvavo, kuo remiantis padarė išvadas, jog atsakovės frazė „apie pedagogų psichologinį terorizavimą ir net grasinimus“ nereiškia ieškovės kaltinimo nusikalstama veika, nes žodis „terorizavimas“ buitinėje kalboje vartojamas intensyviam neigiamo pobūdžio asmens elgesiui apibūdinti. Teismas nenurodė, kokiu šaltiniu remiantis yra paaiškinama tokia žodžio “terorizavimas“ reikšmė.

15.12. Ieškovei nėra suprantama, kaip ieškovės laiškas yra susijęs su ieškovės dukros įbauginimu ar raginimų rinkti informaciją ieškovės užmačiai. Ieškovė savo laiške tik nurodė, kad ji pati turi surinkusi (išsisaugojusi) informaciją už tam tikrą laikotarpį, o ne jos dukra informaciją renka. Apie tai, kad dukra būtų įbauginta, elgtųsi neįprastai ar būtų raginama rinkti kažkokią informaciją, nepastebėjo ir ieškovės vyras M. S., nurodęs, kad ieškovė puikiai sutaria su dukra ir jokio netinkamo ieškovės elgesio su dukra jis nėra pastebėjęs.

15.13. Atsakovė, laiške ir straipsnyje pateikdama tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ieškovė mokinių akivaizdoje naudojo psichologinį smurtą jų mokytojos atžvilgiu bei atliko kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, dėl ko buvo gautas net skundas, priskyrė ieškovei teisės ir moralės požiūriu nepriimtinus veiksmus, kurių ieškovė niekuomet nėra atlikusi. Be kita ko, tokie atsakovės paskleisti duomenys apie ieškovę yra diskredituojantys, todėl jie leidžia suponuoti neigiamas trečiųjų asmenų nuostatas apie ieškovę. Atsakovės tretiesiems asmenims pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, kad ieškovė „terorizuoja“ mokyklos pedagogus, juos „baugina“ bei jiems „grasina“, yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, kadangi atsakovė apkaltino ieškovę padarius nusikalstamą veiką visiškai neturėdama tam jokio teisinio pagrindo. Atsakovė, tretiesiems asmenims pateikdama tokio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę, charakterizavo ją kaip nusikalstamo pobūdžio asmenybę, siekdama suformuoti viešą negatyvią nuomonę apie ieškovę.

15.14. Taip pat atsakovė, straipsnyje pateikdama tokio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją ir nurodydamas tokius teiginius kaip ieškovė „viską atmetinėja“, nori, kad „eitų galvos“, viešai charakterizuoja ieškovę prieš trečiuosius asmenis kaip visiškai konfliktinio pobūdžio asmenybę, kuri nesugeba rasti abiem pusėms priimtinų ir taikių sprendimų. Be kita ko, atsakovė, vartodama tokį hiperbolizuojantį teiginį, kaip „ji nori, kad eitų galvos“, siekia sudaryti įspūdį tretiesiems asmenims, kad ieškovė neteisėtais būdais nori patenkinti savo asmeninius įnorius, be jokio teisinio pagrindo siekdama, kad vienas ar kitas mokykloje dirbantis darbuotojas būtų atleistas iš darbo ar sulauktų kitokių pasekmių. Atsakovė, straipsnyje pateikdama tokio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją, priskyrė ieškovei teisės ir moralės požiūriu nepriimtinus veiksmus, kurių ieškovė niekuomet nėra atlikusi. Tokiu būdu atsakovė pateikė diskredituojančią informaciją apie ieškovę ir suformuodama viešą negatyvią nuomonę apie ją, kaip asmenybę. Atsakovė bendraudama su Delfi žurnaliste žinojo, kad žurnalistė ruošia istorijos tęsinį į prieš tai rašytą straipsnį mokyklos tema. Todėl pasisakydama ir išsakydama tokius teiginius atsakovė turėjo aiškų tikslą sumenkinti ieškovę bei suformuoti viešą neigiamą nuomonę apie ją trečiųjų asmenų atžvilgiu, papildomai atsižvelgiant į tai, kad straipsnyje buvo pateikti tikslūs atsakovės teiginiai apie ieškovę (citatos). Atsakovė sąmoningai straipsnyje pateikė ieškovės garbę ir orumą žeminančius teiginius apie ieškovę.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo ieškovės apeliacinį skunda? atmesti kaip nepagrįsta?, o 2021 gegužės 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo priimta? sprendimą? civilinėje byloje Nr. e2-110-892/2021 palikti nepakeista?. Taip pat prašo iš ieškovės atsakovei priteisti 1 464,10 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Atsakovės teigimu, vertinant ieškovės paaiškinimus svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, pavyzdžiui: ieškovė ieškiniu reikalauja teismo įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir kategoriškai teigia, jog „ieškovė nėra mačiusi jokio skundo dėl jos tariamo nederamo elgesio. Todėl neaišku, kuo remiantis atsakovė tokius teiginius nurodo, o net jei toks skundas ir egzistuotu?, kaip jai gali būti žinoma tokia informacija, susijusi su asmens duomenimis.“ Atsakovei pateikus skundo kopiją su savo atsiliepimu į ieškinį, ieškovė pakeitė savo poziciją ir pripažino, jog vis tik 2018 m. gruodžio 16 d. ji buvo asmeniškai informuota mokyklos direktorės apie tai, jog dėl jos elgesio 2018 m. gruodžio 14 d. buvo gautas skundas ir paprašyta atvykti į mokyklą. Tai, jog ieškovė į mokyklą nusprendė neatvykti, o vietoj jos atvyko M. S., nekeičia fakto, kad toks skundas apskritai egzistavo. Be to, byloje liudytojais apklausti M. S. ir mokyklos direktorė J. N. patvirtino, jog skundas M. S. buvo perskaitytas garsiai, tokiu būdu skundo turinys tapo žinomas M. S., vėliau ir pačiai ieškovei. Ieškovė taip pat skunde teigia, kad neva jos „dukra vienintelė is? visos 4E klasės vaiku? nebuvo paimta į kasmet vykstančią tradicine? is?vykstamąją edukacine? kelione? į „Z?aliąją savaite?“ Latvijoje, į kurią is?vyko kiti 4E klasės vaikai“, tačiau liudytojai apklausti byloje patvirtino, kad po 2019 m. kovo 21 d. įvykio ir 2019 m. gegužės 17 d. mokytoją ištikusio nervinio priepuolio, klasės auklėtoja I. M. nedrįso važiuoti su auklėtiniais į ekskursiją. Dėl to iniciatyvūs 4E klasės mokinių tėvai patys savo jėgomis suorganizavo vaikams privačią išvyką. Kadangi tai buvo ne mokyklos organizuojama, o privati kelionė, išvykos organizatoriai galėjo visiškai laisvai nuspręsti kokius asmenis kviesti į šią kelionę. Ieškovė, sužinojusi apie privačią 4E klasės tėvų organizuotą išvyką vaikams, atvyko į mokyklą su antstoliu fiksuoti šios faktinės aplinkybės, kad vaikai išvykę. Ši aplinkybė taip pat patvirtina faktą, kad ieškovė savo neįprastu elgesiu gąsdina mokyklos mokytojus ir administraciją.

Šalies argumentai

16.2. Ieškovė taip pat teigia, kad Speičiai nebuvo ir nėra pradėję teisminių procesų prieš mokyklą, neterorizavo, nešmeižė ir nežemino I. M., tačiau ši faktinė aplinkybė taip pat neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad kai 2019 m. kovo 21 d. pertraukos metu ieškovės dukrą užgavo specialiųjų ugdymo poreikių turintis jos bendraklasis ir mergaitei atsirado mėlynė (kraujosruva), ieškovės iniciatyva policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Nors Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą apeliacine tvarka, konstatavo, jog 2019 m. kovo 21 d. įvykio metu mokytoja J. V. savo pareigas vykdė tinkamai, ėmėsi visų protingų ir adekvačių priemonių saugiai aplinkai užtikrinti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu į apklausas buvo kviečiami tiek mokyklos mokytojai, administracijos darbuotojai, tiek ir kitų mokinių tėvai. Taip pat ieškovė, pateikė skundus dėl mokyklos Vilniaus m. savivaldybei, Vilniaus Vaikų teisių apsaugos skyriui, Valstybinei asmens duomenų apsaugos inspekcijai. Ši nagrinėjama byla yra įrodymas, kad ieškovė yra iniciavusi teisminių procesų prieš mokyklos bendruomenės narius. Atsižvelgiant į I. M. 2019 m. gegužės 17 d. VšI? Antakalnio poliklinikos išrašo anamnezę, kurioje nurodoma, kad vienos mokinės mama labai konfliktiška, agresyvi, pacientė gavo labai daug piktų laiškų, labai susijaudino, išsigando, atsirado pykinimas, sutriko rega, užtemo akys, nematė kelias minutes dešine akimi, atsirado drebulys, bendradarbiai iškvietė GMP, konstatuotina, kad teiginiai, jog ieškovė niekada neterorizavo, nešmeižė ir nežemino I. M. taip pat yra neatitinkantys tikrovės.

Atsiliepimas

16.3. Atsakovė nurodo, jog ieškovė įžūliai neigia paties susitikimo su direktore McDonalds‘s kavinėje faktą, nepaisant prisiekusios liudytojos parodymų. Liudytoja apklausta direktorė gana detaliai atpasakojo susitikimo detales, kad jo metu ieškovė nurodė, kad I. M. prasta mokytoja ir ji negali būti paskirta pavaduotoja, priešingu atveju ieškovė nurodė direktorei, kad „Jūs labai pasigailėsite“. Nėra jokių objektyvių priežasčių netikėti direktorės parodymais, tuo tarpu ieškovės paaiškinimai, kad jokio susitikimo nebuvo, vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovės paaiškinimai negali būti laikomi patikimais, kadangi ieškovė procesiniuose dokumentuose nevengia pateikti melagingų, tikrovės neatitinkančių aplinkybių, jog sustiprintų savo argumentus ir poziciją byloje. Ieškovės paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams – rašytiniams ir liudytojų parodymams, todėl teismas visiškai pagrįstai jais ir nesivadovavo.

16.4. Laišku atsakovė siekė išreikšti savo nuomonę dėl ieškovės galimybių atstovauti klasę ir ją pagrindė jai žinoma informacija apie ieškovės elgesį. Atsakovė kaip privatus fizinis asmuo uždaroje privataus pobūdžio grupėje turėjo teisę reikšti savo nuomonę hiperbolizuotai. Teksto turinio analizė bei jo parašymo aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė savo nuomonę išreiškė nesąžiningai ar etiškai, sąmoningai nuslėpdama ar iškraipydama faktus, siekdama pažeminti ar sumenkinti ieškovę. Atsakovė nei laiške, nei straipsnyje kalbėdama apie ieškovę nenaudojo necenzūrinių žodžių, neetiškos leksikos ar išsireiškimų.

16.5. Įvertinus atsakovės pasisakymo tekstą, aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikta informacija, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė 2019 m. kovo 26 d. į „Google“ grupę „4E_JBO_tėvai“, adresu (duomenys neskelbtini), atsiųstame laiške pateikė savo vertinimą apie ieškovės elgesį klasės mokytojos/mokyklos atžvilgiu, t. y. pateikė savo nuomonę. Nepriklausomai nuo to ar atsakovė paskleidė laiške ir straipsnyje žinią ar nuomonę, apie neturtinės žalos atlyginimą galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu paskleista žinia neatitiko tikrovės ir žemino ieškovės garbę ir orumą. Akivaizdu, kad atsakovės paskleista informacija turėjo realų faktinį pagrindą ir atitiko tikrovę. Kadangi atsakovė paskleidė tikrovę atitinkančią informaciją, nėra pagrindo įpareigoti ją paneigti ar pripažinti, kad ji pažemino ieškovės garbę ir orumą.

Šalies argumentai

16.6. Ieškovė teigia, kad neatitikimą tikrovei įrodinėjo ne dėl skundo mokykloje gavimo fakto, kaip vertino teismas, o dėl to, kad atsakovė nurodė, jog ieškovė netinkamai su mokytoja vaikų akivaizdoje elgėsi. Atsakovė pažymi, kad tokia ieškovės pozicija yra nenuosekli, kadangi ieškinyje ieškovė apskritai neigė skundo egzistavimo faktą, atsakovei su atsiliepimu pateikus skundą į bylą, ieškovė pradėjo aiškinti, kad skundas neva buvo nepagrįstas. Tačiau tokia nenuosekli ieškovės yra visiškai nepagrįsta, kadangi lingvistinė sakinio „Reikia paminėti ir tai, kad 2018 metu? pabaigoje Mokykla gavo skundą dėl nederamo ju?su? elgesio visu? mu?su? vaiku? akivaizdoje“ – yra kalbama apie patį skundo gavimo faktą, „dėl nederamo jūsų elgesio“ – tai skundo pavadinimas, nurodymas apie kokį konkretų skundą rašo laiške atsakovė. Skundo pavadinimas nekeičia skundo esmės, kadangi kalbama apie tą patį 2018 m. gruodžio 14 d. įvykį. Ieškovė išskyrus savo paaiškinimus, kurie dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, negali būti laikomi patikimais, nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių atsakovės 2018 m. gruodžio 14 d. skunde nurodytas aplinkybes. Nors ieškovė kategoriškai teigia, jog nederamai ji niekada nesielgė su mokytoja, tačiau ieškovės, kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens paaiškinimai, prieštaraujantys byloje surinktiems rašytiniams ir kitiems įrodymams, vertintini kritiškai.

16.7. Pažymėjo, kad mokytoja I. M. pateikdama tarnybinį pranešimą dėl 2018 m. gruodžio 14 d. incidento negalėjo numatyti, kad ieškovė iškels nagrinėjamą civilinę bylą ir šis pranešimas bus naudojamas kaip įrodymas, dėl to tikimybė, jog tarnybiniame pranešime pateiktos 2018 m. gruodžio 14 d. susitikimo aplinkybės buvo sąmoningai iškraipytos, yra visiškai neįtikėtina. Ieškovė pati inicijavo nagrinėjamą ginčą ir būdama tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, sąmoningai klaidina teismą bandydama sukelti abejonių dėl jai nepalankių įrodymų.

16.8. Ieškovė yra tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, kuri savo žodinius paaiškinimus pateikia tokius, kokie yra jai palankūs ir pagrindžia jos ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, kai ginčo šaliai už melagingos informacijos pateikimą civilinėje byloje atsakomybė negresia. Dėl to ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad jos paaiškinimai turi analogišką teisinę reikšmę kaip mokytojos ir direktorės.

16.9. Pažymėjo, kad mokytoja I. M. 2018 m. gruodžio 14 d. įvykio metu patyrė didelį stresą dėl ieškovės elgesio ir ieškovei išėjus į koridorių turėjo susikoncentruoti į pamokos vedimą, dėl to visiškai suprantama ir normalu, kad tam tikrų įvykio smulkmenų, pvz.: kaip ieškovės šaukimas koridoriuje mokytoja neįsiminė ar neprisiminė apklausiama bylos nagrinėjimo metu. Tai, jog mokytoja bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino girdėjusi koridoriuje šaukiant ieškovę, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų tikrumu.

16.10. Atsakovė savo nuomonę apie mokykloje vykstančius įvykius galėjo susidaryti iš įvairių šaltinių – iš pokalbių su mokytoja, mokyklos administracijos darbuotojais, kitų mokinių tėvais ir pan. Ieškovė nėra vienintelis ir svarbiausias informacijos šaltinis, iš kurio atsakovė galėjo susidaryti nuomonę apie mokykloje vykstančius įvykius. Įrodymų, kurie patvirtina paskleistų duomenų atitikimo tikrovei faktą, sudarymo ar gavimo data neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl paskleistų duomenų atitikimo tikrovei.

Atsiliepimas

16.11. Ieškovės įžūlumą rodo ir tai, kad ji galimai daro neteisėtą poveikį liudytojams – pvz., ieškovė pateikė pretenziją tiek mokytojai I. M., tiek direktorei J. N.. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį 2020 m. kovo mėnesį pateikė prašymą dėl mokytojos ir direktorės apklausos. Po to abi liudytojos gavo pretenzijas su reikalavimu paneigti šioje byloje atsakovės pateiktus įrodymus. Svarbu paminėti ir tai, kad abi pretenzijos liudytojoms buvo pateiktos iki teismo posėdžio, kuriame buvo apklaustos, tokiu būdu ieškovė siekė padaryti spaudimą ir galimai išvengti jai nepalankių parodymų. Ieškovė pretenzijose grasino liudytojoms, jog kreipsis į teismą ne tik dėl tikrovės neatitinkančių teiginių paneigimo, bet ir dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tokie ieškovės veiksmai galimai atitinka BK 233 straipsnio 1 dalyje nuodytos nusikalstamos veikos sudėtį – t. y. poveikio liudytojui darymas.

Šalies argumentai

16.12. Ieškovė teigia, kad ji taip pat nėra niekuo dėta dėl direktorės įvardijamo mokytoją ištikusio nervinio šoko ar apakimo 2019 m. gegužę, tačiau šios faktinės aplinkybės taip pat buvo paneigtos liudytojų parodymais ir rašytiniais medicininiais įrodymais. Dėl to sutikti su nurodyta ieškovės pozicija nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Kadangi tiek byloje esantys ieškovės laiškai, tiek liudytojų parodymai patvirtino, jog ieškovė iš tiesų baugino mokyklos pedagogus ir administraciją, dėl to skundo argumentas, jog ieškovė niekada nėra grasinusi ar kitaip nederamai bendravusi su mokyklos administracija ar mokytojais yra visiškai nepagrįstas

16.13. Tai, kad ieškovė informaciją renka naudodamasi dukra įrodo 2019 m. kovo 22 d. laiškas atsakovei, kuriame ji nurodo, kad „jei kalbėti apie kūno kultūrą Jūsų dukra yra nukentėjusi taip pat kaip ir Rugilė net kelis kartus nuo č-ę berniukų. Pasikalbėkite su ja, manau tikrai papasakos“. Be to, ieškovė savo 2019 m. kovo 26 d. laiške rašo apie tai, kad kitos mergaitės penalas su rašymo priemonėmis buvo mėtomas į šiukšliadėžę, kad berniuko sąsiuviniui nukritus ant klasės grindų, priėjęs jo klasiokas sumindė ir sutrypė kojomis draugo sąsiuvinį ? ir pan. Taigi, akivaizdu, kad visą informaciją rinko ir perduodavo ieškovės dukra.

16.14. Bandydama įrodyti, kad atsakovės paskleista informacija, išsakyta kritiška nuomonė apie ieškovę žemina jos garbę ir orumą, ieškovė savo procesiniuose dokumentuose įžūliai meluoja, iškraipo faktus, nutyli arba kategoriškai neigia sau nepalankias faktines ginčo aplinkybes, keičia savo poziciją, taip pat bando įtikinti teismą, jog visi derina tarpusavyje pozicijas ar nuteikinėja kitus mokinių tėvus prieš ieškovę. Atsakovės kritišką nuomonę apie ieškovę suformavo tik pačios ieškovės konfliktiškas elgesys su mokyklos bendruomenės nariais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

21. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė 2019 m. kovo 26 d. į „Google“ grupę „4E_JBO_tėvai“, adresu (duomenys neskelbtini), atsiuntė laišką, kuriame parašė šias frazes“: 1) 2018 metų pabaigoje Mokykla gavo skundą dėl nederamo jūsų elgesio visų mūsų vaikų akivaizdoje. Taip pat nekalbama apie pedagogų psichologinį terorizavimą ir net grasinimus“; 2) „Viena ranka dovanojate gėles, o kita grasinate. Mokyklos administracija ir pedagogai yra įbauginti“. Ieškovės teigimu, minėtos frazės neatitinka tikrovės, žemina ieškovės garbę ir orumą, todėl ieškovė prašo įpareigoti atsakovę jas paneigti.

23. Taip pat ieškovė apie mokykloje egzistuojančias problemas pasisakė 2019 m. liepos 15 d. portalo „Delfi“ publikuotame straipsnyje „Sužinoję apie sužalotą dukrą tėvai nutarė netylėti: už uždarų mokyklos durų slepiamos baisios problemos“.

24. Atsakovė portalo „Delfi“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. publikuotame straipsnyje „Po mamos pasakojimo apie mokykloje slepiamas baisias problemas prabilo kiti tėvai: tai yra keršto istorija“ pateikė teiginius: „Šiais mokslo metais, rudenį, prasidėjo labai aktyvus mūsų klasės auklėtojos puolimas iš tos šeimos“, „Ji įsiveržė prieš pamokas į klasę, mano vaikas jau buvo klasėje, ir prieš visus vaikus pradėjo ant tos mokytojos rėkti, plėšti iš jos rankų dokumentus ir taip, sakykime, pažemino jos autoritetą“; „Mokytoja jau yra įbauginta, jai yra grasinta, net raštu TAMO buvo pagrasinta, kad su ja susidoros, kad tu čia nedirbsi“; „Mama yra įsiaudrinusi ir nepriima jokių siūlymų, viską atmetinėja. Sprendimų kaip ir nėra, ji nori, kad eitų galvos“; d) „Net ta jų mergaitė jau buvo įbauginta ir viską transliuodavo tam, kad surinktų kažkokius įrodymus jos užmačiai (pakeisti mokytoją - DELFI)“. Ieškovės manymu, šiame straipsnyje paskleistų duomenų apie ieškovę faktas yra akivaizdus, nes straipsnis paskelbtas visuomenės informavimo priemonėje, jis prieinamas bet kuriam skaitytojui. Ieškovė teigė, kad atsakovė nuosekliai ir tendencingai skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę.

Dėl elektroniniame laiške ir straipsnyje atsakovės parašytų frazių vertinimo

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje taip pat įtvirtinta žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau ji nėra absoliuti. Asmenys, besinaudojantys teise skleisti informaciją, turi laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių (taip pat į garbę ir orumą) bei teisėtų interesų (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis). Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. C., A. C. v. UAB „Tele-3“, UAB „TV PRO media“, bylos Nr. 3K-3-481/2012).

26. Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. CK 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovę, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

28. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo paskleistą informaciją kaip nuomonę. Apeliantės teigimu, atsakovės laiške ir straipsnyje išsakyti teiginiai, atsižvelgiant į visą jų konstrukciją, lingvistinę išraišką bei į visą jų turinį, yra pateikti kaip konstatuojamojo pobūdžio faktai, taip siekiant sudaryti įspūdį, kad atsakovės paskleisti duomenys apie ieškovę yra realūs. Vien tai, kad laiške atsakovė nurodė tokius žodžius kaip „manau“, „nemanau“, „kviečiu pasisakyti“, nepaneigia atsakovės teiginių kvalifikavimo kaip žinios, o ne nuomonės.

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽTT 2017 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Kwiecien prieš Lenkiją, Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

30. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu. Svarbu yra įvertinti ir pateikiamų teiginių kontekstą, formuluotes, ar išsakomos mintys suprantamos kaip neginčytinas faktas, ar kaip asmeninis pašnekovo tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis, civilinėje byloje E Nr. 3K-3-1-219/2015). Tad tiriant ir vertinant informaciją, svarbu vertinti ir bylos aplinkybių visumą, analizuoti paskleistų teiginių kontekstą, atsižvelgti į jų formuluotes.

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktą, žinias ar informaciją, o ne žinia. Vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Jeigu pagrindinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki arba nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtą laišką atsakovė atsiuntė uždaroje tėvų grupėje diskusijoje dėl tėvų komiteto pirmininko. Klausimą dėl tėvų komiteto pirmininko iškėlė atsakovė 2019 m. kovo 24 d. 13:05 išsiųstame laiške. Atsakydama į jį ieškovė 2019 m. kovo 26 d. 10:55 laiške nurodė su tokiu siūlymu nesutinkanti. Tęsiantis diskusijai tarp ieškovės ir atsakovės, atsakovė 2019 m. kovo 26 d. 20:49 atsiuntė minėtą laišką, kuriame nurodyti teiginiai, ieškovės teigimu, neatitinka tikrovės ir žemina jos garbę bei orumą (ieškinio priedas Nr. 3).

33. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad į atsakovę telefonu kreipėsi straipsnio autorė – portalo Delfi.lt žurnalistė G. B., kuri, paaiškinusi, kad siekia atskleisti konfliktinės padėties Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje aplinkybes, priežastis, prašė atsakovės pateikti savo nuomonę ir plačiau pakomentuoti jai žinomas aplinkybes (ieškinio priedas Nr. 5).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, peržiūrėjus ir išanalizavus atsakovės laiško ir straipsnio turinį lingvistiniu, loginiu ir sisteminiais aspektais, įvertinus paskelbto teksto visumą, jo kontekstą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą ir minčių dėstymą, jų seką bei priežastis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tiek laiške, tiek straipsnyje atsakovė perteikė savo nuomonę, o ne žinią. Atsakovė uždaroje 4 E klasės tėvų grupėje pateikė pasiūlymą dėl klasės komiteto pirmininko pakeitimo bei kilus diskusijai oponuodama į ieškovės išsakytą poziciją 2019 m. kovo 26 d. 20:49 atsiuntė elektroninį laišką, kuriame be ieškovės ginčijamų frazių taip pat nurodė, kad ieškovė tėvų klasės komiteto pasitikėjimo neturi, pažymėjo, kad smagu girdėti gerų intencijų ir noro, visi to paties siekia, tačiau ne visos priemonės yra pateisinamos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovės 2019 m. kovo 26 d. 20:49 elektroninio laiško surašymo priežastis, turinys, jame naudoti žodžiai „manau“, „nemanau“, „kviečiu pasisakyti“ sudaro pagrindą konstatuoti, jog minėtame elektroniniame laiške atsakovė išsakė savo nuomonę dėl ieškovės galimybių atstovauti klasę ir ją pagrindė jai žinoma informacija apie ieškovės elgesį. Be to, straipsnio, kuriame paskleistą informaciją ieškovė prašo paneigti, atsiradimo bei atsakovės pasakytų frazių jame paskleidimo priežastys, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad straipsnyje buvo paskleista atsakovės nuomonė. Pažymėtina, kad atsakovė turėjo teisę pareikšti nuomonę dėl ieškovės pirmame straipsnyje išdėstytos pozicijos savo nuožiūra, tame tarpe pareikšdama nuomonę ir dėl ieškovės elgesio, bet ne tik ieškovės numanomu būdu, t. y. sutinkant arba nesutinkant su ieškovės teiginiais pirmame straipsnyje.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama žinių ir nuomonės atribojimą, papildomai pažymi, kad atsakovė savo teiginiais nepaskelbė naujos informacijos, o pateikė nuomonę, t. y. laiške pateikė nuomonę dėl ieškovės galimybių atstovauti klasę ir ją pagrindė jai žinoma informacija apie ieškovės elgesį, o portalo Delfi.lt žurnalistei G. B., kuri, paaiškinusi, kad siekia atskleisti konfliktinės padėties mokykloje aplinkybes, priežastis bei prašydama atsakovės pateikti savo nuomonę ir plačiau pakomentuoti jai žinomas aplinkybes, atsakovė, atsakydama minėtai žurnalistei, taip pat pateikė savo nuomonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo atsakovės paskleistą informaciją tiek laiške, tiek straipsnyje kaip nuomonę, visapusiškai įvertinęs tiek kontekstą, kuriame ji buvo paskleistą, tiek informacijos paskelbimo aplinkybes, tiek atsakovės pavartotus emocinį vertinimą rodančius žodžius (t. y. „manau“, „nemanau“, „kviečiu pasisakyti“). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė turėjo teisę pareikšti savo nuomonę apie mokykloje susiklosčiusią situaciją, o manydama, kad tam tikri konfliktai ar situacijos mokykloje yra sąlygotos ieškovės elgesio, tokią nuomonę laisvai išreikšti (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė pateikė savo poziciją dėl tam tikros situacijos, t. y. išsakė nuomonę apie ieškovės galimybes atstovauti klasę ir ją pagrindė jai žinoma informacija apie ieškovės elgesį bei apie mokykloje susiklosčiusią situaciją.

Dėl elektroniniame laiške ir straipsnyje parašytų frazių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovę bei žeminančiomis ieškovės garbę ir orumą

36. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, jog net teismui ir kvalifikavus paskleistą informaciją kaip nuomonę, tai nepaneigia fakto, kad jos paskleidimu buvo padarytas ieškovės garbės ir orumo pažeidimas. Apeliantės nuomone, atsakovės laiške bei straipsnyje pateikta realybės neatitinkanti informacija buvo išreikšta nesąžiningai, neetiškai ir ja iš esmės buvo siekiama įžeisti, pažeminti ir sumenkinti ieškovę bei sukurti neigiamą požiūrį į ją tiek atsakovei siekiant būti perrinktai 4E klasės tėvų komiteto primininke ir tokiais teiginiais siekiant sukompromituoti ieškovę, tiek straipsnyje pasisakant apie ieškovės pateiktą poziciją ankstesniame Delfi straipsnyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Taigi visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais. Kitaip tariant, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26; kt.). Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr., Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000).

38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka apeliantės argumentu, jog nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai, etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovės subjektyvūs samprotavimai, komentuojant mokykloje susiklosčiusią situaciją, yra žeminantys apeliantės garbę ir orumą, neparemti faktiniu pagrindu, išreikšti neetiškai, nesąžiningai, nesiremiant jokiais faktais arba tam tikrus faktus nutylint.

39. Remiantis Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalimi, nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

40. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės nuomonei buvo faktinis pagrindas – atsakovė 2019 m. kovo 26 d. 20:49 elektroniniame laiške nurodė: „2018 metų pabaigoje Mokykla gavo skundą dėl nederamo jūsų elgesio visų mūsų vaikų akivaizdoje“, o bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė elektroniniu paštu 2018 m. gruodžio 17 d. išsiuntė mokyklos administracijai 2018 m. gruodžio 14 d. raštą dėl incidento klasėje, kuriame nurodė, jog 2018 m. gruodžio 14 d. prieš 8 val. 4 E prie jau susirinkusių vaikų vieno mokinio mama visų vaikų akivaizdoje nepagarbiai ir žeminančiai elgėsi mokytojos atžvilgiu, panašus elgesys mokytojos atžvilgiu demonstruojamas jau nebe pirmą kartą, reiškiami nuolatiniai priekaištai dėl nekompetencijos ir pan., prašė mokyklos vadovybę išnagrinėti susiklosčiusią situaciją ir imtis atitinkamų priemonių, kad netinkamas elgesys mokytojos atžvilgiu būtų užkardintas, o vaikai būtų apsaugoti nuo žalojančios aplinkos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai teismo posėdyje patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 17 d. skundas buvo susijęs su ieškovės elgesiu. Taigi, atsakovės 2019 m. kovo 26 d. 20:49 elektroniniame laiške nurodyta aplinkybė dėl skundo, susijusio su nederamu ieškovės elgesiu mokykloje, gavimo, atitinka tikrovę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šiuo atveju skundo pagrįstumas nėra nagrinėjimo dalykas, nes fraze „2018 metų pabaigoje Mokykla gavo skundą dėl nederamo jūsų elgesio visų mūsų vaikų akivaizdoje“ paskleidžiami duomenys apie skundo dėl nederamo ieškovės elgesio gavimo faktą.

41. Nors ieškovė teigia, jog pačiame atsakovės teiginyje yra nurodyta, kad gautas „skundas dėl nederamo elgesio“, tuo tarpu atsakovės raštas buvo „Dėl 2018 12 14 dienos incidento klasėje“, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis atitiko tikrovę, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog skirtingas skundo pavadinimas (įvardinimas) nekeičia skundo esmės, kadangi tiek skunde pavadinimu „Skundas dėl nederamo elgesio“, tiek atsakovės rašte pavadinimu „Dėl 2018 12 14 dienos incidento klasėje“ yra kalbama apie tą patį 2018 m. gruodžio 14 d. įvykį.

42. Apeliantė nurodo, jog laiške minimą skundą (2018 m. gruodžio 17 d. atsakovės raštą dėl incidento klasėje) apie 2018 m. gruodžio 14 d. ieškovės ir mokytojos susitikimą surašė pati atsakovė, nors ji pati 2018 m. gruodžio 14 d. susitikime net nedalyvavo. Apeliantės teigimu, toks pačios atsakovės rašytas 2018 m. gruodžio 17 d. raštas nelaikytinas patikimu įrodymu netinkamam ieškovės elgesiui su mokytoja pagrįsti, o teismas visiškai nevertino kitų liudytojų (ne tik mokytojos ir direktorės) parodymų ir patvirtinimų, kad apie nederamą ieškovės elgesį kitiems tėvams nebuvo žinoma ir vaikai apie tai nepasakojo. Taip pat apeliantės teigimu, teismas remdamasis tarnybiniu pranešimu ir liudytojų direktorės ir mokytojos paaiškinimais nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė netinkamai elgėsi su mokytoja 2018 m. gruodžio 14 d. susitikime. Tarnybinis pranešimas buvo parengtas pačios mokytojos tik pagal jos pačios versiją. Tokia vienpusiška mokytojos pozicija nepatvirtina, kad tokios aplinkybės realiai egzistavo, todėl tarnybinis pranešimas nėra patikimas įrodymas ir neginčijimai nepatvirtina, kad ieškovė netinkamai elgėsi su mokytoja.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

44. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009 ir kt.).

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais pažymi, jog aplinkybė, kad atsakovė pati tiesiogiai nedalyvavo 2018 m. gruodžio 14 d. įvykyje vienareikšmiški teigi, kad ji apie minėtą įvykį negalėjo žinoti, negalima. Pažymėtina, kad atsakovė savo nuomonę apie mokykloje vykstančius įvykius galėjo susidaryti iš įvairių šaltinių – iš pokalbių su mokytoja, mokyklos administracijos darbuotojais, kitų mokinių tėvais ir pan. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovė nėra pirminis ir/ar vienintelis bei svarbiausias informacijos šaltinis, iš kurio atsakovė galėjo susidaryti nuomonę apie mokykloje vykstančius įvykius.

46. 2018 m. gruodžio 17 d. tarnybiniame pranešime mokytoja I. M. nurodė, kad gruodžio 14 d. apie 7.53 val. atėjusi prie klasės stovėjo mokiniai ir ieškovė, priėjus artyn ieškovė pasakė „vėluoji“, įėjus į klasę garsiu ir įsakmiu tonu pasakė atiduoti Rugilės darbus, kurių mokytoja nenuskenavo, nes gruodžio 11 d. gautame laiške ji reikalavo visos jos atsiskaitomuosius darbus nuskenuoti, mokytoja paprašė kalbėti ramiau, tačiau ji dar labiau pakėlė balsą, sakė, kad mokytoja nemandagi, nes nespėja, dar kartą pakartojo žodžius „staigiai atiduodi dabar“, sukluso šalia buvę mokiniai, iš lentynos mokytoja paėmė ir rinko darbus, ieškovė padėjo ant stalo atspausdintus TAMO išrašus, mokytoja norėjo pasitikrinti, kokių darbų prašoma, tačiau ieškovė griebė lapus.

47. Pažymėtina, kad 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta mokytoja I. M. parodė, kad po užsipuolimo mokykloje ieškovės bijo. Liudytoja parodė, kad ieškovė „ateina, šypsosi į akis, o po to paskaitai apie save blogiausius dalykus“. Tokį elgesį medikai įvertino kaip psichologinį smurtą ir rekomendavo keisti darbą. Liudytoja taip pat parodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. ieškovė atvyko ir prašė testų atsakymų, pirmiausia mokytoja išgirdo, „vėluoji“, „tu man dabar pateiksi“, ieškovė sakė „tu dabar čia skundiesi, dabar tau bus“, ieškovė reikalavo atsakymų, mokytoja atsisakė duoti, ieškovė sakė „tu dabar staigiai duodi“, šūsnį lapų turėjo, tėškė ant stalo, buvo pakeltas tonas, ieškovė sakė, kad „visi tavo melai atsisuks, dar tu drįsti skųstis, dabar tau bus“. Mokytoja nurodė buvusi įbauginta po įvykio. Liudytoja parodė, kad buvo sutrikusi, pirmiausia paskambino atsakovei, penktadienį surašė tarnybinio tekstą ir pirmadienį įteikė. Liudytoja paaiškino, kad ieškovė ateidavusi šypsojosi į akis, tačiau mokytoja girdėjo iš kitų (taip pat klasės tėvų), kad ieškovė blogai apie ją kalba. Tokį ieškovės elgesį vertina kai psichologinį smurtą. Taigi, apklaustos mokytojos I. M. parodymai atitinka jos tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

48. Teismo posėdyje liudytoja apklausta mokyklos direktorė J. N. parodė, kad ne kartą bendravo su ieškove, ieškovės šeima yra rėmusi mokyklą finansiškai. Liudytoja taip pat parodė, kad ieškovė ateidavo aiškintis dėl mokytojos I. M. kompetencijos, nežino, kodėl ieškovė nemėgo mokytojos, parodė, kad 2018 m. rudenį ieškovė pakvietė liudytoją į susitikimą ne mokykloje (kavinėje McDonalde), kuriame ieškovė išsakė, kad I. M. prasta mokytoja ir ji negali būti paskirta pavaduotoja, priešingu atveju ieškovė nurodė direktorei, kad „Jūs labai pasigailėsite“, liudytoja nurodė dabar tai suprantanti kaip grasinimą. Liudytoja parodė, kad atėjus pokalbiui 2018 m. rudenį, ieškovės vienas iš nepasitenkinimų buvo tai, kad mokytoja ne laiku atrašė į ieškovės laiškus, ieškovė į daug klausimų norėjo iš karto gauti atsakymą, dėstė savo požiūrį dėl ugdymo metodų. Liudytoja taip pat parodė, kad ieškovės elgesys pasireiškė nuolatiniu persekiojimu, spaudimu, atėjimu į mokyklą, skambučiais, jį vertina kaip terorizuojantį. Liudytoja nurodė, kad mokytoja I. M. skundėsi bijanti ieškovės, taip pat mokytoja sakė direktorei, jog bijodavo atsakyti į laiškus. Mokyklos direktorė parodė, kad dėl ieškovės elgesio pedagogai buvo įbauginti, 2019 metų pavasarį ne vienas mokytojas pasakė, kad atsisako dirbti su ieškovės vaikų klasėmis.

49. Be to, liudytoja apklausta direktorė J. N. parodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. ryte telefonu gavo iš mokytojos I. M. žinutę „Direktore, gelbėkit“, nuėjo į klasę, atėjusi pamatė ieškovę stovinčią prie palangės, ieškovė blaškėsi, buvo susinervinusi, dėliojo popierius, pradėjo šaukti, klasės durys buvo uždarytos, direktorė pasiūlė nusileisti į apačią, kad ginčas netrukdytų klasės darbui.

50. Pažymėtina, kad ieškovė yra tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, kuri savo žodinius paaiškinimus pateikia tokius, kokie yra jai palankūs ir pagrindžia jos ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kai ginčo šaliai už melagingos informacijos pateikimą civilinėje byloje atsakomybė negresia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad liudytojos mokyklos direktorė J. N. bei mokytoja I. M. duotais paaiškinimais patvirtino Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, jų duoti paaiškinimai buvo nuoseklūs, jų nurodytos aplinkybės neprieštaraujančios viena kitai bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir atsakovės paaiškinimams, todėl priešingai nei nurodo apeliantė, pagrindo nesivadovauti minėtų liudytojų parodymais šiuo atveju nebuvo pagrindo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovės paaiškinimai dėl jos pagarbaus, ramaus, dalykiško elgesio 2018 m. gruodžio 14 d. susitikimo su mokytoja metu yra paneigti tiek liudytojų paaiškinimais, kuriais netikėti tiek pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, tiek rašytiniais įrodymais (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis).

51. Taip pat apeliantės teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai laikė patikimais direktorės J. N. parodymus dėl mokyklos pedagogų psichologinio terorizavimo, puolimo grasinimų ir įbauginimo, o nesivadovavo jos „lygiaverčiais“ paaiškinimais, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su atsakovės argumentais pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir įvertino įrodymų visumą, t. y. tai, kad atsakovės poziciją pagrindžiančių įrodymų yra žymiai daugiau, įvairių rūšių ir iš įvairių laikotarpių, tuo tarpu ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindžia išimtinai savo prieštaringais ir nenuosekliais paaiškinimais, subjektyviais įsitikinimais ir nuomone.

52. Apeliantė taip pat nurodo, jog direktorės laiškas buvo siųstas tik 2019 m. gegužės 19 d., kai tuo tarpu atsakovė savo teiginius laiške pateikė 2019 m. kovo 26 d., t. y. daug anksčiau, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsakovės anksčiau išsakytų? teiginiu? grįsti vėlesnės datos įrodymu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl garbės ir orumo yra įrodinėjama atsakovės paskleistų duomenų atitikimas tikrovei, o įrodymų, kurie patvirtina paskleistų duomenų atitikimo tikrovei faktą, sudarymo ar gavimo data neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl paskleistų duomenų atitikimo tikrovei. Ieškovės teigimu, ji taip pat nėra niekuo dėta dėl direktorės įvardijamo mokytoją ištikusio nervinio šoko ar apakimo 2019 m. gegužę, tačiau šios faktinės aplinkybės taip pat buvo paneigtos liudytojų parodymais ir rašytiniais medicininiais įrodymais – išrašais iš mokytojos I. M. ligos istorijos (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 7, 8). Atsižvelgiant į tai, sutikti su nurodyta ieškovės pozicija nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

53. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus byloje pateiktus įrodymus, t. y. ieškovės ir mokytojos 2018 m. spalio mėn. susirašinėjimai (ieškinio priedas Nr. 2 ir atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovės elgesys buvo dvilypis – ji, viena vertus, stengėsi rūpintis mokyklos reikalais (rėmė finansiškai, aktyviai dalyvavo tėvų komiteto veikloje, ateidavo pasikalbėti su mokytoja ar direktore), tačiau kėlė tam tikrus reikalavimus mokyklos administracijai/mokytojai, teikė priekaištus dėl mokytojos darbo, jo metodų, kurių nepaisymas/nevykdymas kėlė ieškovės nepasitenkinimą, todėl atsakovė elektroninėje žinutėje turėjo pakankamą pagrindą ieškovės elgesį apibūdinti metafora „viena ranka dovanojate gėles, o kita grasinate“. Tai patvirtina ir tai, jog liudytoja apklausta mokyklos direktorė parodė, kad ieškovė yra dovanojusi gėlių, tokią aplinkybę ieškovė nurodė ir 2019 m. kovo 26 d. laiške (ieškinio priedas Nr. 2). Be to, kaip pirmosios instancijos teismas nustatė, jog liudytoja apklausta mokyklos direktorė parodė, kad 2018 / 2019 mokslo metų pradžioje susitikimo kavinėje metu ieškovė išreiškė poziciją, kad mokytoja neturi būti paskirta direktorės pavaduotoja, priėmusi tokį sprendimą direktorė gailėsis. Liudytoja apklausta mokytoja parodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. į mokyklą atvykusi ieškovė sakė „tu dabar čia skundiesi, dabar tau bus“, „visi tavo melai atsisuks, dar tu drįsti skųstis, dabar tau bus“. 2018 m. kovo 17 d. elektroniniame laiške mokytojai ieškovė rašė: „Mokytoja, visi šitie Jūsų išsisukinėjimai, melagystės bei kuriamos intrigos buvo nepastebimos pirmus du metus. Dabar jos jau labai gerai matomos. Ir geriau Jūs jas baikite, nes vieną dieną jos atsisuks prieš Jus“. Minėti duomenys pakankamai pagrindžia, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog ieškovė grasina būsimais nemalonumais mokytojai ir mokyklai, jei pastarųjų elgesys neatitiks ieškovės lūkesčių, ir tokią nuomonę išsakyti elektroniniame laiške.

54. Nors ieškovė teigė, kad jokio susitikimo su mokyklos direktore nebuvo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad liudytoja mokyklos direktorė detaliai bei nuosekliai paaiškino susitikimo su ieškove McDonald‘s kavinėje aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti šiais liudytojos paaiškinimai, o ieškovės argumentai, jog minėto susitikimo išvis nebuvo, apeliacinės instancijos teismo vertintini kritiškai.

55. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aukščiau minėti duomenys pakankamai pagrindžia, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog ieškovė grasina būsimais nemalonumais mokytojai ir mokyklai, jei pastarųjų elgesys neatitiks ieškovės lūkesčių, todėl ji pagrįstai elektroniniame laiške parašė, kad „Mokyklos administracija ir pedagogai yra įbauginti“. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę dėl ieškovės išsakytų frazių tiek mokyklos administracijai, tiek mokytojai, kurie gali būti vertinami kaip grasinimai dėl galimų neigiamų pasekmių, jei nebus atsižvelgta į ieškovės pastabas (nuomonę), todėl visiškai pagrįstai atsakovė turėjo teisę elektroniniame laiške ieškovės elgesį apibūdinti sakiniu „Taip pat nekalbama apie pedagogų psichologinį terorizavimą ir net grasinimus“. Pažymėtina, kad atsakovė parašė laišką į privatų 4 E klasės tėvų puslapį kaip privatus fizinis asmuo, todėl neturėjo pareigos kruopščiai įvertinti kiekvieno žodžio prasmę, viso teksto emocinio intensyvumo lygį. Vien aplinkybė, kad elektroninėje žinutėje atsakovė pavartojo žodį „terorizavimą“ nesudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė jam suteikė baudžiamajame kodekse nurodytą prasmę bei, kad kiti asmenys, gavę laišką, dėl atsakovės veiksmų (žodžio laiške „terorizavimas“ panaudojimo) pradėjo ieškovę vertinti kaip nusikaltimus darantį asmenį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovė kaip privatus fizinis asmuo uždaroje privataus pobūdžio grupėje turėjo teisę reikšti savo nuomonę hiperbolizuotai.

56. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, kadangi jie nepagrindžia ieškovės įsiaudrinimo, ar pasiūlymų nepriėmimo, visko atmetinėjimo bei savo pačios dukros įbauginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovė informaciją renka naudodamasi dukra įrodo 2019 m. kovo 22 d. laiškas atsakovei, kuriame ji nurodo, kad „jei kalbėti apie kūno kultūrą Jūsų dukra yra nukentėjusi taip pat kaip ir Rugilė net kelis kartus nuo č-ę berniukų. Pasikalbėkite su ja, manau tikrai papasakos“ (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 4). Be to ieškovė savo 2019 m. kovo 26 d. laiške (ieškinio priedas Nr. 2.6) rašo apie tai, kad kitos mergaitės penalas su rašymo priemonėmis buvo mėtomas į šiukšliadėžę, kad berniuko sąsiuviniui nukritus ant klasės grindų, priėjęs jo klasiokas sumindė ir sutrypė kojomis draugo sąsiuvinį ir pan. Nors kasdieniniame klasės gyvenime pati ieškovė nedalyvavo, tačiau akivaizdu, kad visą informaciją rinko ir perduodavo jos dukra. Tai patvirtina pačios ieškovės 2019 m. kovo 22 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodytą informaciją, kad ieškovė turi viską išsaugojusi, užfiksavusi, informaciją renka jau du metus, turi jos daug, klasėje daug informacijos pateikiama melagingai ir iškraipytai, bet patikrinus faktus išlenda daug nesutapimų ir melagysčių, ką pavyko užfiksuoti, viską turi ir didžiąją dalį savo kaltinimų ir žodžių gali pagrįsti konkrečiais faktais. Taigi, atsakovė turėjo pagrindą suformuoti nuomonę, kad „Net ta jų mergaitė jau buvo įbauginta ir viską transliuodavo tam, kad surinktų kažkokius įrodymus jos užmačiai“ bei ją išreikšti straipsnio autorei.

57. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog tai, ar nuomonė yra etiška ir sąžininga, yra vertinamasis kriterijus, todėl tais atvejais, kaip pagal nuomonės pareiškimo kontekstą, formuluotes negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie jos įžeidžiantį pobūdį, ieškovas turi nurodyti ir neigiamus padarinius, kuriuos jam sukėlė ginčytina nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Taigi apeliantė, nurodydama, kad atsakovės informacijos pateikimas sukėlė neigiamą visuomenės reakciją bei neigiamą požiūrį į ieškovę, turėjo pareigą pateikti į bylą šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Nors ieškovė teigė, jog jau 2019 m. balandžio mėn. tėvų susirinkime jautėsi tėvų priešiškumas, tėvai gatvėje nustojo sveikintis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, o vien tai, jog ieškovė nurodo, kad su ja kiti tėvai nustojo sveikintis savaime nereiškia, jog jie turi ieškovės atžvilgiu neigiamą požiūrį į ją. Be to, nors ieškovė teigia, kad jos dukra vienintelė is? visos 4E klasės vaiku? nebuvo paimta į kasmet vykstančią tradicine? išvykstamąją edukacine? kelione? į „Žaliąją savaite?“ Latvijoje, į kurią išvyko kiti 4E klasės vaikai, pažymėtina, kad liudytojai apklausti byloje patvirtino, jog po 2019 m. kovo 21 d. įvykio ir 2019 m. gegužės 17 d. mokytoją ištikusio nervinio priepuolio, klasės auklėtoja I. M. nedrįso važiuoti su auklėtiniais į ekskursiją. Dėl to iniciatyvūs 4E klasės mokinių tėvai patys savo jėgomis suorganizavo vaikams privačią išvyką. Kadangi tai buvo ne mokyklos organizuojama, o privati kelionė, išvykos organizatoriai galėjo visiškai laisvai nuspręsti kokius asmenis kviesti į šią kelionę.

58. Taigi, nustačius, kad atsakovė paskleidė tikrovę atitinkančią informaciją, nėra pagrindo įpareigoti ją paneigti. Byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovės laiške ir straipsnyje išreikšta nuomonė buvo paskleista neetiškai, nesąžiningai, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais. Ieškovės deklaratyviai nurodytos aplinkybės apie atsakovės teiginių įtaką ieškovės garbei ir orumui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pakankamos konstatuoti, kad atsakovės išsakyta nuomonė žemina ieškovės garbę ir orumą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą bei įvertinusi nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, ieškovės reikalavimus dėl laiške ir portale www.delfi.lt paskelbtame straipsnyje paskleistos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančia ieškovės garbę ir orumą bei įpareigojimo ją paneigti, atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra teisinio pagrindo spręsti dėl žalos priteisimo, todėl minėtas reikalavimas taip pat pagrįstai buvo atmestas.

Dėl procesinės bylos baigties

59. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančias materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

61. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

62. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

63. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 1.464,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apeliantės atsakovei 1.464,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

64. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

65. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. S. atsakovei R. M. 1.464,10 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai šešiasdešimt keturi eurai 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė