Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-449-856/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-08
Bylos Nr.: e2A-449-856/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03221-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Statsiūnienė
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-449-856/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03221-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Statsiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-81-776/2020 pagal ieškovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti atsakovės (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 24 d. tarnybiniu pranešimu ir 2018 m. lapkričio 13 d. paaiškinimu paskleistą informaciją neatitinkančia tikrovės, žeminančia ieškovo (duomenys neskelbtini)garbę ir orumą, bei įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šią informaciją paneigti, išsiunčiant Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui rašytinį pranešimą, kuriame būtų išdėstytas tokio turinio paneigimas: „Pranešu, kad mano, (duomenys neskelbtini) , 2018 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl 2018 m. spalio 23 d. Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusio incidento išdėstyti teiginiai, nurodant, kad mokytojas (duomenys neskelbtini)2018 m. spalio 23 d. „pasityčiojo iš vaiko“, „smurtą ir patyčias patyrusią mergaitę prie visų vaikų pavadino „skundike““, neatitinka tikrovės“, išsiunčiant Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui rašytinį pranešimą, kuriame būtų išdėstytas tokio turinio paneigimas: „Pranešu, kad mano, (duomenys neskelbtini) , 2018 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime bei 2018 m. lapkričio 13 d. paaiškinime dėl 2018 m. spalio 23 d. Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusio incidento, kurie Jums buvo pateikti kartu su mano 2018 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl darbo trikdymo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, išdėstyti teiginiai, nurodant, kad mokytojas (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 23 d. „pasityčiojo iš vaiko“, „smurtą ir patyčias patyrusią mergaitę prie visų vaikų pavadino „skundike“, neatitinka tikrovės“, pripažinti atsakovės 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniu pranešimu ir 2018 m. lapkričio 23 d. prašymu paskleistą informaciją neatitinkančia tikrovės, žeminančia ieškovės (duomenys neskelbtini)garbę ir orumą, bei įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti šią informaciją, išsiunčiant Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui rašytinį pranešimą, kuriame būtų išdėstytas tokio turinio paneigimas: „Pranešu, kad mano, (duomenys neskelbtini) , 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime ir 2018 m. lapkričio 23 d. prašyme dėl 2018 m. lapkričio 21 d. Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusio incidento išdėstyti teiginiai, nurodant, kad „ji ((duomenys neskelbtini) ) mokiniams draudžia kreiptis į mane pagalbos“, „apie įvykį raštiška žinute informavau (duomenys neskelbtini) klasės auklėtoją (duomenys neskelbtini) “, tačiau „auklėtoja nesusiekė su manimi, nors aš leidau išspręsti konfliktą pačiai auklėtojai“, neatitinka tikrovės“, išsiunčiant Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui rašytinį pranešimą, kuriame būtų išdėstytas tokio turinio paneigimas: „Pranešu, kad mano, (duomenys neskelbtini) , 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime ir 2018 m. lapkričio 23 d. prašyme dėl 2018 m. lapkričio 21 d. Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusio incidento, kurie Jums buvo pateikti kartu su mano 2018 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl darbo trikdymo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, išdėstyti teiginiai, nurodant, kad „ji mokiniams draudžia kreiptis į mane pagalbos“, „apie įvykį raštiška žinute informavau (duomenys neskelbtini) klasės auklėtoją (duomenys neskelbtini) “, tačiau „auklėtoja nesusiekė su manimi, nors aš leidau išspręsti konfliktą pačiai auklėtojai“, neatitinka tikrovės“ bei priteisti iš atsakovės ieškovams 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įpareigojant atsakovę šią sumą sumokėti Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijai.

2. Ieškovai nurodė, kad atsakovė, raštu kreipdamasi į ugdymo įstaigos direktorę bei kitų institucijų atstovus, melagingai apkaltino ieškovą neetišku, tiek profesinių, tiek moralės normų neatitinkančiu elgesiu – viešu tyčiojimusi iš mokinės, jos vadinimu „skundike“ kitų mokinių akivaizdoje, taip paskleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją, ką, ieškovų nuomone, pripažino ir pati atsakovė, o toks paskleidimas ne tik skaudina ieškovą, kaip asmenį, daugiau nei trisdešimt metų užsiimantį pedagogo profesija bei vertinantį savo darbą, bet ir žemina ieškovo, kaip pedagogo, gerą vardą (reputaciją) tiek gimnazijos bendruomenės, tiek savivaldybės įstaigų tarnautojų akivaizdoje, taip pat formuoja neigiamą nuomonę apie ieškovą, jo darbinę veiklą. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovės 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime bei 2018 m. lapkričio 23 d. prašyme paskleistos žinios apie ieškovę, nurodant, kad ji draudė gimnazijos mokiniams kreiptis pagalbos į atsakovę, kaip socialinę pedagogę, taip pat nereagavo į atsakovės trumpąją žinutę (SMS) dėl 2018 m. lapkričio 21 d. įvykio (nesusisiekė su atsakove po žinutės išsiuntimo, tokiu būdu nepasinaudodama atsakovės, neva, suteikta galimybe išspręsti situaciją pačiai ieškovei), neatitinka tikrovės, nes pati atsakovė pripažino, jog trumposios žinutės (SMS) dėl 2018 m. lapkričio 21 d. galimo mokinių konflikto ji telefonu ieškovei neišsiuntė, aplinkybę, kad ieškovė negavo jokios atsakovės siųstos trumposios žinutės (SMS), pagrindžia ir ieškovės gautų telefoninių skambučių/trumpųjų žinučių išklotinė, be to, ieškovė niekada nedraudė mokiniams kreiptis į atsakovę pagalbos, tiesiog yra paaiškinusi, jog mokiniai, esant poreikiui, visuomet gali kreiptis į ją (ieškovę), kaip klasės auklėtoją, taip pat į mokyklos direktorių, o toks paskleidimas ne tik skaudina ieškovę, kaip ilgametę pedagoginio darbo patirtį turintį asmenį, atsakingai žiūrintį į savo darbą, bet ir žemina ieškovės, kaip pedagogės, gerą vardą (reputaciją) gimnazijos bendruomenės, savivaldybės institucijų akivaizdoje, taip pat formuoja neigiamą nuomonę apie ieškovę, kaip savo srities specialistę, jos darbinę veiklą. Ieškovams, kaip pedagogams, apkaltintiems nederamu elgesiu vaikų atžvilgiu, tokie kaltinimai sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, pažeminimo jausmą, lėmė reputacijos pablogėjimą bei ieškovo fizinės sveikatos sutrikimus, dėl kurių ieškovas buvo priverstas kreiptis į gydymo įstaigą bei vartoti jam paskirtus medikamentus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog ieškovai neįrodė asmens garbės ir orumo gynimo sąlygų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio pagrindu. Teigė, jog jos pasisakymas, kad ieškovas pasityčiojo iš vaiko, yra ne duomenys ar faktai, bet subjektyvi atsakovės nuomonė, ieškovo elgesio įvertinimas apibendrintai. Atsakovė, pateikdama pranešimus bei paaiškinimus kompetentingoms institucijos, įgaliotoms vertinti ieškovų veiksmus, atliko savo pareigas, priskiriamas pagal socialinio pedagogo pareigybes, todėl informacija apie ieškovus negali būti laikoma paskleista CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme. Informacija apie ieškovus negalėjo niekaip įtakoti ieškovų garbės ir/ar orumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovės teiginiai „smurtą ir patyčias patyrusią mergaitę prie visų vaikų pavadino „skundike“, „mokiniams draudžia kreiptis į mane pagalbos“, „apie įvykį raštiška žinute informavau (duomenys neskelbtini) klasės auklėtoją (duomenys neskelbtini) “, tačiau „auklėtoja nesusiekė su manimi, nors aš leidau išspręsti konfliktą pačiai auklėtojai“, yra žinios, o ne atsakovės nuomonė apie ieškovus.

6. Teismas vertino, kad teiginio „pasityčiojo iš vaiko“ formuluotė 2018 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime sukonstruota kaip fakto konstatavimas, o ne nuomonė, išreiškianti atsakovės požiūrį į tam tikrus faktus. Teiginys kategoriškas, nes atsakovė, 2018 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime išdėsčiusi 2018 m. spalio 23 d. Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusio mokinių incidento aplinkybes, konstatavo, kad įvykis parodė, jog ieškovas naudoja netinkamus pedagoginio darbo metodus, nurodydama 5 nustatytus ieškovo darbo trūkumus, tarp jų ir tai, kad ieškovas pasityčiojo iš vaiko. Atsakovė teiginį pateikė ne kaip savo subjektyvų egzistuojančių faktinių duomenų apie ieškovą vertinimą, o kaip teiginį apie objektyviai egzistuojantį dalyką, aiškiai nurodantį, kad ieškovas tyčiojosi iš mokinės. Šiame teiginyje nebuvo dvejonės, jis nepateiktas kita forma, kuri teiktų pagrindą kvalifikuoti jį kaip atsakovės nuomonę. Atsižvelgdamas į visą kontekstą, kuriame teiginys pateiktas, teismas nesutiko su atsakove, kad minėtas teiginys yra subjektyvi atsakovės nuomonė, todėl vertino, jog šis teiginys, priešingai nei nurodė atsakovė, patenka į CK 2.24 straipsnio taikymo sritį.

7. Teismas pažymėjo, jog faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį kaip susijusį su paskleista žinia. Ginčo byloje dėl to, kad atsakovės teiginiai tarnybiniuose pranešimuose, paaiškinime ir prašyme yra apie ieškovus, nėra. Todėl laikė CK 2.24 straipsnio taikymo prasme nustatytu faktą, kad atsakovės tarnybiniuose pranešimuose, paaiškinime ir prašyme nurodytos žinios yra apie ieškovus.

8. Teismas nurodė, kad ieškovų ginčijami teiginiai (duomenys) buvo paskleisti atsakovės 2018 m. spalio 24 d. ir 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniuose pranešimuose Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui, atsakovės 2018 m. lapkričio 13 d. paaiškinime Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui bei atsakovės 2018 m. lapkričio 23 d. prašyme Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui. Be to, atsakovė 2018 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrių, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorių ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių bei kartu su tarnybiniu pranešimu pateikė minėtus tarnybinius pranešimus, paaiškinimą ir prašymą. Teismas sprendė, jog vertinant šią aplinkybę formaliai, būtų galima teigi, kad egzistuoja prielaidos ginčo teiginių paskleidimo faktui konstatuoti, tačiau pažymėjo, jog atsakovė kreipėsi į nurodytas viešosios valdžios institucijas bei gimnazijos direktorių kaip Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinė pedagogė, siekdama inicijuoti objektyvų, nešališką ir sąžiningą tyrimą dėl galimų vaikų teisių pažeidimų, netinkamo ugdymo proceso organizavimo Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Išanalizavęs atsakovės raštų turinį teismas padarė išvadą, kad sakinių formuluotės leidžia pagrįstai teigti, jog ji kreipėsi dėl, atsakovės nuomone, netinkamų ieškovų veiksmų, kuriuos prašoma ištirti institucijų, kurioms priskirtos funkcijos, susijusios su švietimo įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimu, su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo bei apsaugos priežiūra ir kontrole, bei į mokyklos direktorių, kaip tiesioginį ieškovų vadovą bei tiesiogiai atsakingą už ugdymo proceso kokybę mokykloje.

9. Teismas nurodė, kad konstatuoti atsakovės nesąžiningumą pateikiant ginčo raštus pagrindo nėra. Tiek ginčo raštų turinys, tiek atsakovės paaiškinimai atskleidžia atsakovės siekį inicijuoti nešališką tyrimą dėl, atsakovės manymu, netinkamų ieškovų veiksmų, o ne pakenkti ieškovams. Į bylą pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad atsakovė buvo tendencingai nusistačiusi ieškovų atžvilgiu bei kad galimus asmeninius konfliktus bandė spręsti darbovietėje Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Pagal Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinio pedagogo pareigybės aprašo, patvirtinto Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus 2017 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) , 7.1., 7.3. ir 7.8. papunkčius, socialinis pedagogas vertina socialinės pedagoginės pagalbos vaikui ir mokiniui poreikius, dalyvauja sprendžiant krizinius atvejus mokykloje, ugdymo ir socialinių įgūdžių problemas, renka, kaupia ir analizuoja informaciją, reikalingą vaikų ir mokinių problemoms spręsti, bendradarbiaudamas su mokyklos bendruomene, esant būtinybei – su kitomis institucijomis. Tiek šalių paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, jog 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. lapkričio 21 d. Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvyko mokinių incidentai, ieškovų veiksmai per incidentus ir po incidentų nustatyti, atsakovei, kaip socialinei pedagogei, išklausius mokinių paaiškinimus, kilo abejonės dėl ieškovų, kaip pedagogų, elgesio, užtikrinant tinkamą ugdymo procesą, todėl ji atliko savo funkcijas, kurios jai pavestos kaip socialinei pedagogei. Atsižvelgdamas į tai teismas vertino, jog nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti atsakovės nesąžiningumo pateikiant ginčo raštus, išankstinio atsakovės nusistatymo prieš ieškovus nepatvirtina ir ieškovų pateiktas 2018 m. vasario mėnesio atsakovės komentaras į ieškovės laišką, publikuotą internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) .

10. Teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodinėjo, kad ginčo raštų informacija atsakovės būtų buvusi paskleista nesusijusiems su vykdomais tyrimais asmenims ar asmenims, kurie neturėjo teisės gauti ginčo raštuose pateiktos informacijos dėl jų užimamų pareigų. Kadangi atsakovė nesulaukė Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus aktyvių veiksmų sprendžiant atsakovės raštuose įvardintas, jos nuomone, nustatytas problemas, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimu, jog ji sąžiningai bandė, gindama Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinių teises, problemas dėl ieškovų elgesio spręsti ne tik su mokyklos direktoriumi, bet ir viešųjų valdžios institucijų lygmeniu. Teismas nurodė, jog ieškovams buvo pranešta apie jų atžvilgiu pateiktus ginčo raštus, liudytojas (duomenys neskelbtini) , Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorius, paaiškino, kad mokyklos bendruomenėje ir tarp mokinių tėvų buvo pasklidusi informacija apie atsakovės tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes apie ieškovus, tačiau teismas konstatavo, jog aplinkybės, kad tam tikros žinios apie mokykloje įvykusius incidentus ir apie atsakovės įvardintus, jos manymu, netinkamus ieškovų veiksmus po šių incidentų pasklido mažoje (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenėje, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta atsakovės nesąžiningumo pateikiant ginčo raštus, o ginčo raštų turinys tapo žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, ir ieškovai neįrodinėjo duomenų paskleidimo kitiems asmenims, nelaikė atsakovės veiksmų pateikiant ginčo raštus duomenų paskleidimu CK 2.24 straipsnio taikymo prasme.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažino, jog jos teiginys „apie įvykį raštiška žinute informavau (duomenys neskelbtini) klasės auklėtoją (duomenys neskelbtini) “, tačiau „auklėtoja nesusiekė su manimi, nors aš leidau išspręsti konfliktą pačiai auklėtojai“, neatitiko tikrovės. Kaip paaiškino atsakovė, po 2018 m. lapkričio 21 d. incidento ji surašė ieškovei trumpąją žinutę, tačiau dėl didelės apimties ji neišsisiuntė, o tą ji pastebėjo tik po kelių dienų. Aplinkybę, kad ieškovė negavo jokios atsakovės siųstos trumposios žinutės (SMS), pagrindžia ir ieškovės gautų telefoninių skambučių/trumpųjų žinučių išklotinė.

13. Teismas vertino, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad teiginiai „pasityčiojo iš vaiko“, „smurtą ir patyčias patyrusią mergaitę prie visų vaikų pavadino „skundike“, „mokiniams draudžia kreiptis į mane pagalbos“ atitiktų tikrovę. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ji turėjo labai ribotas galimybes įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę. Atsakovė rėmėsi tik savo paaiškinimais, tačiau, teismo vertinimu, liudytojų parodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2018 m. spalio 23 d. incidento metu ieškovas iš mokinės nesityčiojo, mokinę skundike pavadino ne ieškovas, o kiti mokiniai, bei kad ieškovė nebuvo aiškiai nurodžiusi mokiniams, kad jiems draudžiama kreiptis pas atsakovę, kaip socialinę pedagogę. Liudytoja (duomenys neskelbtini) , kurios vaikas mokėsi Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir kurio auklėtoja buvo ieškovė (duomenys neskelbtini) , parodė, jog jos vaikas nėra sakęs, kad auklėtoja (duomenys neskelbtini)draustų kreiptis į socialinę pedagogę. Liudytojas (duomenys neskelbtini) , Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorius, parodė, jog pradėjęs dirbti 2018 m. lapkričio 19 d., buvo informuotas apie 2018 m. spalio 23 d. incidentą, aiškinosi incidento aplinkybes, mokinė jam paaiškino, kad mokytojas jos skundike nevadino, skundike pavadino kiti mokiniai. Liudytojas taip pat parodė, kad nebuvo gavęs informacijos, jog ieškovė būtų uždraudusi mokiniams eiti pas atsakovę. Liudytoja (duomenys neskelbtini) , iki 2018 m. lapkričio 19 d. buvusi Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė, parodė, kad dėl 2018 m. spalio 23 d. įvykusio incidento inicijavo jo tyrimą Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos Vaiko gerovės komisijoje, kreipėsi į Šiaulių rajono švietimo pagalbos tarnybą dėl psichologo konsultacijos paskyrimo, tačiau su pačia mokine nekalbėjo ir nežino apie aplinkybes, ar ieškovas pavadino mokine skundike. Liudytoja (duomenys neskelbtini) , kurios vaikas lanko Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnaziją, parodė, kad jos vaikas yra sakęs, jog esant nusiskundimams būtina kreiptis į auklėtoją, tada į direktorių, tačiau nėra sakęs, kad jam buvo draudžiama kreiptis į atsakovę. Liudytoja (duomenys neskelbtini) , kurios vaikas mokosi Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, parodė, kad apie 2018 m. spalio 23 d. incidentą vaikas nepapasakojo, tačiau pasakė, kad mokytojas jos skundike nevadino. Taigi, teismas laikė, kad atsakovė ieškovų poelgius įvertino nevisiškai adekvačiai vykusiems faktams, todėl sprendė, jog labiau tikėtina, kad ginčo teiginiai „pasityčiojo iš vaiko“, „smurtą ir patyčias patyrusią mergaitę prie visų vaikų pavadino „skundike“, „mokiniams draudžia kreiptis į mane pagalbos“ neatitinka tikrovės.

14. Teismas vertino, kad atsakovės ginčo raštuose nurodyti teiginiai turėjo sukelti ieškovams tam tikras neigiamas emocijas, nes atsakovė įvardijo ne pozityvius ieškovų darbo aspektus, tačiau teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog ginčo teiginiai savo esme nėra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio. Ieškovai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog jų, kaip ilgamečių pedagogų, darbas buvo vertintas blogai, o atsakovės teiginiais jie buvo apkaltini tuo, kad netinkamai vykdė savo pareigas, netinkamai organizavo ugdymo procesą. Tačiau teismas nurodė, jog vertinant bendrąja prasme, tokių duomenų buvimas netrukdytų ieškovus laikyti nepriekaištingos reputacijos pedagogais. Be to, atsakovės nurodyti duomenys apie ieškovus nėra duomenys apie jų jau padarytus ugdymo proceso pažeidimus, teiginiais įvardinti galimi pažeidimai, kurie turėjo būti išsiaiškinti mokyklos direktoriaus ir institucijų. Taip pat teismas nustatė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos sudarymo“ sudaryta komisija padarė išvadą, jog ieškovas nesiaiškino priežasčių, dėl kurių 2018 m. spalio 23 d. jo vedamoje kūno kultūros pamokoje mokinė atsisakė dalyvauti komandinėje estafetėje ir dėl to patyrė bendraklasių patyčias ir smurtą, ir kad mokinė galimai patyrė mokytojo patyčias. Vertinant teiginius „mokiniams draudžia kreiptis į mane pagalbos“ ir „apie įvykį raštiška žinute informavau (duomenys neskelbtini) klasės auklėtoją (duomenys neskelbtini) “, tačiau „auklėtoja nesusiekė su manimi, nors aš leidau išspręsti konfliktą pačiai auklėtojai“, teismo nuomone, bet kokia prasme jie suprantami tik kaip apibūdinantys susidariusią situaciją, bet ne žeminantys ieškovės, kaip pedagogės, reputaciją.

15. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės teiginiai nesudarė pagrindo iš esmės suabejoti ieškovų reputacija, atsakovės teiginiai nėra tokio pobūdžio ir sunkumo lygio, kad būtų pakankamas pagrindas vertinti juos kaip žeminančius ieškovų garbę ir orumą, o ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog atsakovės teiginiai žemina jų garbę ir orumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009 ir kt). Pirmosios instancijos teismo išvada, nurodant, kad ginčo raštų turinys bei atsakovės paaiškinimai, neva, atskleidžia atsakovės sąžiningumą – tariamą siekį inicijuoti nešališką tyrimą dėl, atsakovės manymu, netinkamų veiksmų, bet ne ketinimą pakenkti ieškovams, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Atsakovės veiksmai, kuomet atitinkamoms institucijoms/pareigūnams yra nurodomos žinomai melagingos aplinkybės – tikrovės neatitinkantys teiginiai apie ieškovų tariamai netinkamą elgesį ugdymo procese, jokiais būdais negali būti pripažįstami sąžiningais, kadangi jais de facto nėra siekiama jokių teisėtų tikslų. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ne tik tai, ar atsakovė turėjo teisėtą pagrindą su ginčo raštais kreiptis į įstaigos vadovą/savivaldybės institucijas, bet ir nustatyti, ar nagrinėtos bylos atveju atsakovės teisės įgyvendinimo ribos nebuvo peržengtos. Teismas aptariamu klausimu visiškai nepasisakė.

16.2. Skundžiamu sprendimu konstatuodamas, jog atsakovė ginčo raštais tariamai nesiekė pakenkti ieškovams, teismas rėmėsi bylos medžiagai prieštaraujančiais argumentais. Atsakovės neigiamą nusistatymą ieškovų atžvilgiu pagrindė ne tik byloje pateiktas 2018 m. vasario mėnesį rašytas atsakovės komentaras ties ieškovės laišku, publikuotu internetiniame tinklalapyje www.(duomenys neskelbtini), atsakovei savo komentare įvardijant kaip „mokyklos vėžį“ bei tokiu būdu išreiškiant akivaizdų neigiamą nusistatymą profesinės sąjungos narių, įskaitant ieškovus, atžvilgiu, taip pat naudojant teisinėje visuomenėje nepriimtinus/žeidžiančius epitetus, bet ir kiti bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai: gimnazijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakymo pateikimo“, kuriame įstaigos vadovas aiškiai nurodė, jog „mokinių mamos, skirtingai nei socialinė pedagogė, raštu teigia, kad jokių pretenzijų mokytojui (duomenys neskelbtini) neturi, kad socialinė pedagogė primygtinai liepė rašyti skundus mokytojo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu“; Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos 2018 m. gruodžio 18 d. išvada, kurioje nurodyta, kad „bendradarbiavimą tarp socialinės pedagogės (duomenys neskelbtini) ir mokytojo (duomenys neskelbtini), sprendžiant su mokinių emocine, psichologine gerove susijusias problemas, užgožia tarpasmeniniai nesutarimai“ ir kt. Atsakovės neigiamą požiūrį ieškovų atžvilgiu iš esmės patvirtino ir byloje kaip liudytoja apklausta vieno iš mokinių mama (duomenys neskelbtini) , kuri 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog: „buvo tokių incidentų, kuomet po įvykio <...> žmonės parduotuvėje, darbovietėje šnekėjo, kad tai jau nebe pirmas kartas toks dėl visų tų skundų“. Šių įrodymų pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino bei dėl jų nepasisakė.

16.3. Skundžiamo sprendimo argumentai, jog teikdama ginčo raštus atsakovė, neva, siekė, kad ieškovų, kaip pedagogų, galimai netinkami veiksmai būtų įvertinti įstaigos vadovo, o pastarajam nesiėmus aktyvių veiksmų - ir savivaldybės institucijų, neatitinka bylos medžiagos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po pirmojo atsakovės tarnybinio pranešimo pateikimo, jos įvardytus nusiskundimus nagrinėjo gimnazijoje sudaryta Vaiko gerovės komisija, priėmusi atitinkamus nutarimus atsakovės iškeltais klausimais. Tuo tarpu su 2018 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrių, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorių bei Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių atsakovė kreipėsi praėjus vos vienai dienai nuo tarnybinio pranešimo tais pačiais klausimais pateikimo gimnazijos vadovui. Apie pastarąjį kreipimąsi į savivaldybės institucijas įstaigos vadovas nebuvo informuotas. Paminėtos aplinkybės nekvestionuotinai pagrindžia tai, kad atsakovė neturėjo absoliučiai jokio suinteresuotumo objektyviu/nešališku jos nusiskundimų išnagrinėjimu, t. y. jos tikrasis tikslas buvo kuo skubiau bei kuo platesniam subjektų ratui pateikti tikrovės neatitinkančią bei diskredituojančią informaciją apie ieškovus. Taigi, teismo išvada, kad atsakovės kreipimąsi į savivaldybės institucijas lėmė tariamas gimnazijos vadovo pasyvumas, yra deklaratyvi ir visiškai nepagrįsta. Toks atsakovės elgesys neatitinka ir paties pirmosios instancijos teismo akcentuotų socialinės pedagogės pareigybės aprašymo nuostatų, vadovaujantis kuriomis aptariamą pareigybę užimantis asmuo kilusias problemas kitose institucijose sprendžia tik esant būtinybei.

Žemesnės instancijos teismas

16.4. Nors pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktiką, remiantis kuria, vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo netinkamo elgesio sąžiningai naudojasi tokia teise, inter alia reikia nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti netinkamą elgesį, vis dėlto, su tuo susijusios aplinkybės, priimant skundžiamą sprendimą, liko visiškai neanalizuotos. Atsakovė gerai suprato, jog ieškovai jokių jos raštuose nurodytų neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu netgi pripažino, kad ginčo raštuose ieškovės atžvilgiu išdėstyti teiginiai neatitiko tikrovės, tačiau ji jokių veiksmų, kuriais pastarieji teiginiai būtų paneigti, nesiėmė. Atsakovė įstaigoje socialine pedagoge dirbo daugiau kaip penkiolika metų, t. y. ilgalaikė darbo patirtis toje srityje, su kuria buvo siejamas ginčo raštų pateikimas, suponuoja pakankamas atsakovės dalykines savybes, leidusias jai suprasti, jog tikrovės neatitinkančių žinių perdavimas įstaigos vadovui/savivaldybės institucijoms, yra nesuderinamas su jos pareigomis/sąžiningu turimų teisių įgyvendinimu.

16.5. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-264/2006 ir kt.), teismas, spręsdamas duomenų paskleidimo faktą, turi būti aktyvus, t. y. aiškintis, ar tokie duomenys nepasiekė ir trečiųjų asmenų. Pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodant, kad ginčo žinių (teiginių) paskleidimas (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenėje neva nebuvo susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams. Skirtingai nei teigiama skundžiamame sprendime, ieškovai ginčo raštuose išdėstytus faktus nuosekliai įrodinėjo tiek teikdami byloje procesinius dokumentus, tiek juos grindžiančius įrodymus, taip pat duodami žodinius paaiškinimus, t. y. ieškovų ieškinyje ne kartą buvo akcentuota, kad atsakovės paskleista informacija pasiekė ne tik gimnazijos vadovus, Šiaulių rajono savivaldybės institucijas, bet ir gimnazijos bendruomenės narius, taip pat pažymėta, jog tokia informacija žemina ieškovų, kaip pedagogų, gerą vardą gimnazijos bendruomenėje. Būtent įrodinėdami pastarąsias aplinkybes ieškovai išreiškė prašymą byloje liudytoju apklausti įstaigos vadovą, kuris, kaip pažymėjo ir pats pirmosios instancijos teismas, paliudijo ginčo teiginių pasklidimą (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenėje. 2020 m. sausio 13 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas gimnazijos vadovas, atsakydamas į ieškovų atstovo klausimą, ar jo žiniomis, ginčo teiginiai pasiekė ne tik patį vadovą bei savivaldybės institucijas, bet ir gimnazijos bendruomenės narius, nurodė, kad: „mokykla nėra uždara institucija“, jog „mokinių tėvai žinojo apie atsakovės teiginius, išdėstytus ieškovų atžvilgiu, kadangi gimnazijos direktorius buvo gavęs iš keleto tėvų jų raštus, prašant spręsti situaciją bei negilinti esančių problemų“. 2019 m. lapkričio 25 d. įvykusiame teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta vieno iš mokinių mama (duomenys neskelbtini) parodė, jog „(duomenys neskelbtini)apie incidentą tarp vaikų nieko nežinojo, nors mokinio mamai buvo pasakyta, kad mokytojai (ieškovei) yra išsiųsta SMS žinutė <...> pati mama papasakojo ieškovei apie įvykį tiek, kiek jai buvo pranešta. Norėdami pabrėžti platų ginčo teiginius sužinojusių asmenų ratą, ieškovai atkreipia dėmesį į 2019 m. kovo 30 d. internetiniame tinklalapyje www.(duomenys neskelbtini) publikuotą straipsnį. Savo straipsnyje žurnalistė aprašė tirtą situaciją, nurodydama, kad: „<...> man rūpėjo išsiaiškinti didžiausią nerimą kėlusią detalę iš pirmojo tarnybinio pranešimo. Todėl tiesiai šviesiai ir paklausiau, kas prieš pradinukų klasę aiškinantis incidentą, aprašytą viename pirmųjų tarnybinių, pavadino mergaitę skundike: mokytojas ar bendraklasiai. Ir (duomenys neskelbtini) tvirtai ištarė „Mokytojas“; „Narpliojant šį detektyvu vos netapusį mokinių pasistumdymą fizinio lavinimo pamokoje, paaiškėjo, kad nei (duomenys neskelbtini) , nei pradinukų mokytoja (duomenys neskelbtini) jokių pranešimų apie konkrečią situaciją nė akyse nebuvo regėjusios. (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo operatoriaus gauta išklotinė liudija, kad (duomenys neskelbtini)... apie informavimą dėl jos auklėtinio elgesio meluoja“.

16.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, nurodant, jog tikrovės neatitinkantys teiginiai nelaikytini „akivaizdžiai“ žeminančio pobūdžio, yra ne tik klaidinga, bet ir visiškai nemotyvuota – deklaratyvi. Teisės aktai asmens teisės ginti savo garbę ir orumą nesieja su „akivaizdžiu“ ar „neakivaizdžiu“ jo garbės ir orumo pažeidimu, pagrindinis reikalavimas tokiai teisei įgyvendinti – pastarųjų vertybių pažeidimas, kuris būtent ir pasireiškė esamo ginčo atveju. Teismo pozicija argumentas, jog: „ginčo teiginiai savo esme nėra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio“, pats savaime yra neaiškus bei dviprasmiškas. Skirtingai nei dėstoma skundžiamame sprendime, ginčo teiginių egzistavimas akivaizdžiai žemina ieškovų, kaip pedagogų, reputaciją ir tai aiškiai matyti vertinant pastaruosius teiginius ne tik „bendrąja prasme“, bet ir analizuojant aptariamos profesijos asmenims Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-561 patvirtinto Pedagogų etikos kodekse nustatytas konkrečias etikos normas.

16.7. Pats pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino faktą, jog ginčo raštuose išdėstyta informacija neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai yra visiškai nesuprantama teismo pozicija skundžiamame sprendime nurodant, kad atsakovės išdėstyti teiginiai nelaikytini duomenimis apie ieškovų padarytus ugdymo proceso pažeidimus, tokiais teiginiais neva įvardyti tik galimi pažeidimai, kurie turėjo būti išsiaiškinti gimnazijos vadovo bei savivaldybės institucijų. Atsakovė ginčo raštais nesiekė, kad gimnazijos vadovas/savivaldybės institucijos ištirtų, ar ieškovai de facto atliko pastaruosiuose raštuose melagingai nurodytus veiksmus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino dvi visiškai atskiras kategorijas – melagingus teiginius apie ieškovų faktinį elgesį bei šių faktų įvertinimą atitinkamose institucijose.

16.8. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos komisijos išvada, jog ieškovas nesiaiškino priežasčių, dėl kurių 2018 m. spalio 23 d. jo vestoje kūno kultūros pamokoje mokinė atsisakė dalyvauti komandinėje estafetėje bei dėl to patyrė bendraklasių patyčias ir smurtą, su tikrovės neatitinkančiais ginčo teiginiais nėra susijusi, t. y. pastaroji išvada pateikta komisijai įvertinus ieškovo veiksmus, kuriais siekta išsiaiškinti kilusio incidento priežastis, tačiau ji nėra grindžiama ginčo teiginiais, jog ieškovas „viešai pasityčiojo iš vaiko“, „pavadino mokinę skundike“. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo akcentuojama savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos komisijos išvada, jog mokinė galimai patyrė mokytojo (ieškovo) patyčias, neturi absoliučiai jokio konstatuojamojo pobūdžio bei yra grindžiama išimtinai atsakovės nurodytais melagingais faktais (dėl šios priežasties išvadoje ir vartojama sąvoka „galimai“).

16.9. Byloje buvo pateikti ginčo raštai, leidžiantys identifikuoti žeminantį atsakovės teiginių turinį/pobūdį, duoti ieškovų žodiniai paaiškinimai ieškovams nurodant, kaip melagingi teiginiai paveikė jų savęs vertinimą (orumą), taip pat apklausti liudytojai, parodę, jog ginčo informacija be gimnazijos vadovo/savivaldybės institucijų, pasiekė ir (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenę, kas suponuoja ne tik ieškovų orumo pažeidimą, bet ir sumenkintą jų reputaciją (garbę) kitų asmenų atžvilgiu. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma buvo pakankama atsakovės teiginius įvertinti kaip žeminančius ieškovų garbę ir orumą. Tuo tarpu iš skundžiamo sprendimo turinio netgi nėra aišku, kokių papildomų įrodymų pateikimo būtinybė, teismo nuomone, išliko byloje.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:

17.1. Byloje apeliantai jokių konkrečių nesutarimų su atsakove nenurodė. Jie tik išimtinai deklaratyviai tvirtino, neva atsakovė yra negeranoriška jų atžvilgiu ir dėl to paskleidė „duomenis“. Tuo tarpu bylos medžiaga leido spręsti apie tai, kad atsakovė veikė ne kaip asmuo, bet kaip socialinis pedagogas, ir be to esant objektyviems pagrindams.

17.2. Atsakovė turėjo pareigą kaip socialinė pedagogė reaguoti į įvykius, aiškintis smurto atsiradimo priežastis ir imtis priemonių, kad tokios situacijos ateityje nebepasikartotų. Kad po kreipimosi su 2018-10-24 ir 2018-11-22 tarnybiniais pranešimais į gimnazijos direktorių buvo reikalinga kreipti ir į kitas institucijas, patvirtina toliau nurodomos aplinkybės. Po atsakovės 2018-10-24 tarnybinio pranešimo gavimo tuometinės gimnazijos direktorės (duomenys neskelbtini) 2018-10-25 įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) buvo nutarta atlikti tyrimą dėl 2018-10-23 įvykusio konflikto tarp trečios klasės mokinių ir mokytojo (duomenys neskelbtini) veiksmų konflikto metu. Tyrimą atlikusi Vaiko gerovės komisija 2018-11-05 protokole nutarė „siūlyti direktorei kreiptis į Šiaulių rajono švietimo pagalbos tarnybą dėl psichologinės pagalbos skyrimo trečios klasės mokiniams ir prašyti atlikti klasės mikroklimato tyrimą (atsakinga gimnazijos direktorė (duomenys neskelbtini) )“. Vaiko gerovės komisijai klausimų kilo ir dėl pačios (duomenys neskelbtini) elgesio fizinio lavinimo pamokos metu. Buvo neaišku, dėl ko ji atsisakė dalyvauti kolektyviniame žaidime, kodėl vaikas nori atsiriboti nuo klasės draugų, kas savo ruožtu taip pat gali būti vertinama kaip artimoje aplinkoje patiriamo smurto pasekmė. Reaguodamas į (duomenys neskelbtini) nenorą sportuoti, ieškovas nutraukė vaikų mėgstamą fizinio lavinimo pamoką ir vietoje jos vedė matematikos pamoką, kas išprovokavo vaikų norą atkeršyti klasiokei. Dėl ieškovo manipuliacinio poelgio mergaitė patyrė klasiokų fizinį ir psichologinį smurtą. Duodamas paaiškinimus 2019-11-25 vykusio teismo posėdžio metu apeliantas pripažino supratęs, jog kiti vaikai liks nepatenkinti jo sprendimu nutraukti pamoką. Todėl klasės mikroklimato tyrimo atlikimas buvo reikalingas siekiant užtikrinti ne vieno vaiko, bet visos klasės mokinių teises, nustatyti tokio destruktyvaus elgesio priežastis ir jas pašalinti.

17.3. Minimas psichologinis tyrimas būtų buvęs atliktas, kadangi tuometinė gimnazijos direktorė (duomenys neskelbtini) jau buvo suderinusi specialisto apsilankymo laiką su Šiaulių rajono švietimo pagalbos tarnyba. Tačiau 2018 m. lapkričio mėnesį naujuoju gimnazijos direktoriumi tapęs dabartinis vadovas (duomenys neskelbtini) atšaukė suplanuotą specialisto vizitą. Todėl esamų faktinių aplinkybių kontekste atsakovei neliko nieko kita kaip tik remiantis pareigybės aprašo 2, 3, 7.2, 7.4 punktais, ir ypač 7.8 punktu, t. y. „bendradarbiaudamas su mokyklos bendruomene, esant būtinybei – su kitomis institucijomis“, bei LR Švietimo ir mokslo ministro 2017-08-03 įsakymu Nr.V-625 patvirtintų rekomendacijų 24.1 punktu, kreiptis dėl pagalbos vaikams suteikimo tiesiogiai į kitas kompetentingas institucijas.

17.4. Konkrečios faktinės situacijos aplinkybės neleido atsakovei užfiksuoti apelianto žodžių. Šių žodžių negirdėjo nei vienas suaugęs pašalinis žmogus, vaikų apklausti neleido teismas. Dėl gimnazijos direktoriaus atšaukto klasės psichologinio mikroklimato tyrimo tokių duomenų negalėjo užfiksuoti ir specialistai, kurie būtų bendravę su vaikais individualiai. Todėl atsakovės galimybės įrodyti savo žodžių pagrįstumą buvo niekinės. Tačiau byloje sutrinkti įrodymai, atsakovės vertinimu, labiau leido tikėti, kad apeliantas pavadino mergaitę skundike. Gimnazijos direktorius (duomenys neskelbtini) teisme sakė netiesą, tvirtindamas, jog psichologo pagalbos klasei buvo atsisakyta bendru jo ir specialistų sprendimu. Teismo išduoto liudijimo pagrindu gautas Šiaulių rajono švietimo pagalbos tarnybos 2020-01-31 raštas Nr.S-14 paneigė tokią liudytojo versiją. Taigi, liudytojas (duomenys neskelbtini) šioje byloje negali būti laikomas patikimu įrodymų šaltiniu. Tame tarpe ir jo paaiškinimai dėl mergaitės vadinimo/nevadinimo skundike. Mergaitės mama (duomenys neskelbtini) taip pat tvirtino negirdėjusi iš mergaitės nusiskundimų dėl jos pavadinimo skundike. Tačiau ji taip pat nenurodė, jog mergaitė būtų neigusi ją mokytojo pavadinta tokiu epitetu. Ji netgi nesakė, kad būtų uždavusi mergaitei klausimą, kaip ją vadino mokytojas, todėl minimos liudytojos duoti parodymai negali būti laikomi nei kaip faktą patvirtinantys, nei kaip paneigiantys įrodymai. Tuo tarpu jos 2018-10-24 rašte gimnazijos direktoriui, t. y. 3 lape, rašoma, jog „Ir tada (duomenys neskelbtini) supyko ant manęs ant mano dukros Medos, kad kreipėmės į gimnazijos direktorę ir net per rugsėjo pirmosios šventę priminė, kad neitume skųstis kitur, nors pats mokytojas neinformuoja ir vengia spręsti iškilusias problemas“. Iš ko seka, jog apeliantas pretenzijas mergaitei ir jos mamai dėl skundimosi reiškė jau ne kartą, ir į jų skundus reagavo ypač jautriai. Todėl mergaitei vėl apsilankius pas socialinį pedagogą ir vėl pasiskundus dėl kilusių nesklandumų klasėje, ieškovas galėjo ir veikiausiai pavadino ją „skundike“.

17.5. Atsakovė nelaiko parašytų „duomenų“ galinčiais daryti įtaką normaliai į aplinką reaguojančio žmogaus garbei ir/ar jo orumui. Šiuo klausimu atsakovė visiškai sutinka su sprendime išdėstytais teismo motyvais, jog „duomenys“ apie tai, kad apeliantas pavadino mokinį „skundiku“, adekvačiai vertinant aplinką, negali turėti įtakos apelianto garbei ir orumui.

17.6. Susipažinus su apeliantės (duomenys neskelbtini) duotais paaiškinimais 2019-11-25 vykusio teismo posėdžio metu matyti, jog ji pripažino žinojusi apie vaikų smurtavimą, jog bendravo su vaikais dėl smurto, tačiau jų tėvų ir gimnazijos direktoriaus apie tai neinformavo. Tuo tarpu jos pareigą informuoti vaikų tėvus ir mokyklos administraciją apie smurto apraiškas nustatė tiek „Tėvų informavimo apie jų vaikų ugdymo pasiekimus, lankomumą ir elgesį tvarkos aprašas“, patvirtintas gimnazijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini) , tiek ir LR Švietimo ir mokslo ministro 2017-08-03 įsakymu Nr.V-625 patvirtintų rekomendacijų 27, 28 punktai. Todėl atsakovė turėjo teisę ir pareigą informuoti gimnazijos vadovą apie vaikų teisių pažeidimus ir apeliantės netinkamą reagavimą į smurto apraiškas pamokų metu.

17.7. Dėl apeliantės argumento, jog atsakovės kreipimasis į institucijas kitą dieną po tarnybinio pranešimo pateikimo gimnazijos direktoriui reiškia neadekvačią reakciją su tikslu pakenti būtent apeliantei, pažymėjo, kad socialinio pedagogo pareigybių apraše yra ne kartą minima, jog šis specialistas turi užtikrinti vaikų teises ne vien dirbdamas su mokyklos kolektyvu, bet ir su kitais specialistais. Analogiškas reagavimo mechanizmas yra nustatytas ir LR Švietimo ir mokslo ministro 2017-08-03 įsakymu Nr.V-625 patvirtintų rekomendacijų 27 punkte. Todėl matydama, kad gimnazijos administracija nesugeba kokybiškai užtikrinti mokinių teisių ir lokalinių teisės aktų įgyvendinimo, atsakovė jautė pareigą ir reikalingumą pasitelkti kitų kompetentingų institucijų pagalbą. Juo labiau, kad tuo pačiu metu vyko ir anksčiau aptartų įvykių su trečios klasės mokine (duomenys neskelbtini) tyrimas, kuris gimnazijos direktoriaus iniciatyva baigėsi „niekuo“, t. y. gimnazijos direktorius (duomenys neskelbtini) nusprendė nevykdyti vaiko gerovės komisijos sprendimo dėl reikalingumo atlikti klasės psichologinio mikroklimato tyrimą ir atsisakė ankstesniojo direktoriaus užtikrintos psichologinės pagalbos paslaugų. Be to, apeliantė pradėjo asmeninio pobūdžio puolimą pieš atsakovę, sakė gimnazijos direktoriui netiesą. Pavyzdžiui, apeliantė teismo posėdžio metu nurodė žinojusi apie smurtą ir bendravusi su vaikais, tuo tarpu apklausiamas liudytoju (duomenys neskelbtini) nurodė, jog bendraudama su juo (duomenys neskelbtini)neigė ką nors žinojusi apie smurtą ir dėl to negalėjusi tinkamai reaguoti.

17.8. Apeliantai nepateikė įrodymų apie „duomenis“ sužinojusius trečiuosius asmenis, ne institucijų darbuotojus. Apeliantams duodant paaiškinimus 2019-11-25 vykusio teismo posėdžio metu, jų buvo paklausta, ar gali įvardinti tokius trečiuosius asmenis, bet jie to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) , eidama Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinės pedagogės pareigas, Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui 2018 m. spalio 24 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo informavo apie 2018 m. spalio 23 d. Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusį mokinių incidentą ir nurodė ginčo teiginius, jog ieškovas Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytojas (duomenys neskelbtini)2018 m. spalio 23 d. „pasityčiojo iš vaiko“, „smurtą ir patyčias patyrusią mergaitę prie visų vaikų pavadino „skundike“. Atsakovė 2018 m. lapkričio 13 d. su paaiškinimu kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrių, paaiškindama apie 2018 m. spalio 23 d. Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusio mokinių incidento aplinkybes ir nurodydama, kad ieškovas (duomenys neskelbtini)pavadino mokinę „skundike“. Atsakovė Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui 2018 m. lapkričio 22 d. surašė tarnybinį pranešimą ir 2018 m. lapkričio 23 d. surašė prašymą, jais informuodama apie 2018 m. lapkričio 21 d. Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusį mokinių incidentą ir nurodydama ginčo teiginius, kad ieškovė Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytoja (duomenys neskelbtini)„mokiniams draudžia kreiptis į mane pagalbos“, „apie įvykį raštiška žinute informavau (duomenys neskelbtini) klasės auklėtoją (duomenys neskelbtini) “, tačiau „auklėtoja nesusiekė su manimi, nors aš leidau išspręsti konfliktą pačiai auklėtojai“. Atsakovė 2018 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrių, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorių ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybiniame pranešime nurodyta Šiaulių rajono vaiko teisių apsaugos tarnyba) dėl ieškovų elgesio ir ugdymo proceso Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje bei pateikė šioms institucijoms minėtus tarnybinius pranešimus, paaiškinimą ir prašymą.

Dėl ginčo esmės

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei; 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

21. Apeliantai nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo dviejų iš anksčiau paminėtų sąlygų egzistavimą (faktą, jog atsakovė savo raštuose išdėstė tikrovės neatitinkančius teiginius (žinias) ir pastarieji teiginiai yra, būtent, apie ieškovus), tačiau likusiųjų sąlygų atžvilgiu (kiek tai susiję su žinių paskleidimo faktu bei jų žeminančiu pobūdžiu) skundžiamame sprendime buvo padarytos teisiškai klaidingos bei prieštaringos išvados.

22. Apeliantų įsitikinimu, atsakovės veiksmai, kuomet atitinkamoms institucijoms/pareigūnams yra nurodomos žinomai melagingos aplinkybės – tikrovės neatitinkantys teiginiai apie ieškovų tariamai netinkamą elgesį ugdymo procese, jokiais būdais negali būti pripažįstami sąžiningais, kadangi jais de facto nebuvo siekiama jokių teisėtų tikslų. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ne tik tai, ar atsakovė turėjo teisėtą pagrindą su ginčo raštais kreiptis į įstaigos vadovą/savivaldybės institucijas, bet ir nustatyti, ar nagrinėtos bylos atveju atsakovės teisės įgyvendinimo ribos nebuvo peržengtos.

Žemesnės instancijos teismas

23. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas minėtus apeliacinio skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad išanalizavus atsakovės raštų turinį, sakinių formuluotes, tai leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovė kreipėsi dėl, jos nuomone, netinkamų ieškovų veiksmų, kuriuos prašoma ištirti į institucijas, kurioms priskirtos funkcijos, susijusios su švietimo įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimu, su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo ir apsaugos priežiūra ir kontrole, bei į mokyklos direktorių, kaip tiesioginį ieškovų vadovą bei tiesiogiai atsakingą už ugdymo proceso kokybę mokykloje. Konstatuoti atsakovės nesąžiningumą pateikiant ginčo raštus pagrindo nėra. Tiek ginčo raštų turinys, tiek atsakovės paaiškinimai atskleidžia atsakovės siekį inicijuoti nešališką tyrimą dėl, jos manymu, netinkamų ieškovų veiksmų, o ne pakenkti ieškovams. Į bylą pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad atsakovė buvo tendencingai nusistačiusi ieškovų atžvilgiu bei kad galimus asmeninius konfliktus bandė spręsti darbovietėje.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat su sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išankstinio atsakovės nusistatymo prieš ieškovus nepatvirtina ir ieškovų pateiktas 2018 m. vasario mėnesio atsakovės komentaras į ieškovės laišką, publikuotą internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nusistatymo prieš ieškovus nepatvirtina ir apeliaciniame skunde nurodyti gimnazijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakymo pateikimo“, kuriame įstaigos vadovas aiškiai nurodė, jog „mokinių mamos, skirtingai nei socialinė pedagogė, raštu teigia, kad jokių pretenzijų mokytojui (duomenys neskelbtini) neturi, kad socialinė pedagogė primygtinai liepė rašyti skundus mokytojo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu“, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos 2018 m. gruodžio 18 d. išvada, kurioje nurodyta, kad „bendradarbiavimą tarp socialinės pedagogės (duomenys neskelbtini)ir mokytojo (duomenys neskelbtini) , sprendžiant su mokinių emocine, psichologine gerove susijusias problemas, užgožia tarpasmeniniai nesutarimai“, liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymai, kuri 2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog: „buvo tokių incidentų, kuomet po įvykio <...> žmonės parduotuvėje, darbovietėje šnekėjo, kad tai jau nebe pirmas kartas toks dėl visų tų skundų“. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, tikėtina, kad iki atsakovės kreipimosi su ginčo raštais į kompetentingus asmenis/institucijas, šalys galimai tarpusavyje turėjo nesutarimų, tačiau vien ši aplinkybė negali patvirtinti atsakovės siekio ginčo raštais pakenkti ieškovams.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsakovės teisės kreiptis į minėtus kompetentingus asmenis įgyvendinimo ribos buvo peržengtos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinio pedagogo pareigybės aprašo, patvirtinto Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus 2017 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) , nuostatas, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, pagrįstai sprendė, jog kilus abejonėms dėl ieškovų, kaip pedagogų, elgesio, užtikrinant tinkamą ugdymo procesą, atsakovė atliko savo funkcijas, kurios jai pavestos kaip socialinei pedagogei.

26. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog su 2018 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrių, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorių bei Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių atsakovė kreipėsi praėjus vos vienai dienai nuo tarnybinio pranešimo tais pačiais klausimais pateikimo gimnazijos vadovui, apie kreipimąsi į savivaldybės institucijas įstaigos vadovas nebuvo informuotas, neįrodo, jog atsakovė neturėjo jokio suinteresuotumo objektyviu jos nusiskundimų išnagrinėjimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gavus informacijos apie galimai pažeistus nepilnamečių vaikų interesus, socialinis pedagogas turi nedelsiant imtis operatyvių veiksmų siekiant apginti nepilnamečių vaikų interesus, ir jokie teisės aktai ar ugdymo įtaigos vidinės tvarkos taisyklės negali riboti socialinio pedagogo teisės nedelsiant, neapsiribojant kreipimusi į ugdymo įstaigos vadovą, kreiptis į kitus kompetentingus asmenis/institucijas dėl tyrimo inicijavimo. Kartu pastebėtina, kad nagrinėjamos bylos aspektu nurodytos apeliantų aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

27. Pagal kasacinio tesimo praktiką, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, jog duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).

29. Sistemiškai aiškinant anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką CK 2.24 straipsnio taikymo kontekste, galima daryti išvadą, kad atsakovės kreipimasis su 2018 m. spalio 24 d. ir 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniais pranešimais į Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorių, atsakovės 2018 m. lapkričio 13 d. paaiškinimas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui, atsakovės 2018 m. lapkričio 23 d. prašymas Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui, atsakovės 2018 m. lapkričio 23 d. tarnybinis pranešimas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui negali būti vertinami kaip žinių paskleidimas pašaliniams asmenims, nepriklausomai nuo skundo tyrimo rezultato.

30. Apeliantai apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės raštuose pateikta informacija nepasiekė trečiųjų asmenų (mokyklos bendruomenės). Apeliantų įsitikinimu, teismas, spręsdamas duomenų paskleidimo faktą, turi būti aktyvus, t. y. aiškintis, ar tokie duomenys nepasiekė ir trečiųjų asmenų. Pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodant, kad ginčo žinių (teiginių) paskleidimas (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenėje, neva, nebuvo susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams. Skirtingai nei teigiama skundžiamame sprendime, ieškovai ginčo raštuose išdėstytus faktus nuosekliai įrodinėjo tiek teikdami byloje procesinius dokumentus, tiek juos grindžiančius įrodymus, taip pat duodami žodinius paaiškinimus, t. y. ieškovų ieškinyje ne kartą buvo akcentuota, kad atsakovės paskleista informacija pasiekė ne tik gimnazijos vadovus, Šiaulių rajono savivaldybės institucijas, bet ir gimnazijos bendruomenės narius.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016). Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybės, kad tam tikros žinios apie mokykloje įvykusius incidentus ir apie atsakovės įvardintus, jos manymu, netinkamus ieškovų veiksmus po šių incidentų, pasklido mažoje (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenėje, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje nevyrauja viešas interesas, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismui būtų kilusi pareiga peržengti ieškinio ribas. Atkreiptinas dėmesys, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku negali būti laikomos aplinkybės ir dėl 2019 m. kovo 30 d. internetiniame tinklalapyje www.(duomenys neskelbtini) publikuoto straipsnio. Be to, pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyti teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų deklaratyvūs teiginiai jog: „mokykla nėra uždara institucija“, „mokinių tėvai žinojo apie atsakovės teiginius, išdėstytus ieškovų atžvilgiu, kadangi gimnazijos direktorius buvo gavęs iš keleto tėvų jų raštus, prašant spręsti situaciją bei negilinti esančių problemų“, „(duomenys neskelbtini) apie incidentą tarp vaikų nieko nežinojo, nors mokinio mamai buvo pasakyta, kad mokytojai (ieškovei) yra išsiųsta SMS žinutė <...> pati mama papasakojo ieškovei apie įvykį tiek, kiek jai buvo pranešta“, savaime nepatvirtina, jog ginčo raštų informacija atsakovės būtų buvusi paskleista nesusijusiems su vykdomais tyrimais asmenims ar asmenims.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakovės nesąžiningumo pateikiant ginčo raštus, o ginčo raštų turinys tapo žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, ir ieškovai neįrodinėjo duomenų paskleidimo kitiems asmenims, atsakovės veiksmai, pateikiant ginčo raštus, nelaikytini duomenų paskleidimu CK 2.24 straipsnio taikymo prasme.

33. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino faktą, kad ginčo raštuose išdėstyta informacija neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, yra visiškai nesuprantama teismo pozicija skundžiamame sprendime nurodant, kad atsakovės išdėstyti teiginiai nelaikytini duomenimis apie ieškovų padarytus ugdymo proceso pažeidimus, tokiais teiginiais, neva, įvardyti tik galimi pažeidimai, kurie turėjo būti išsiaiškinti gimnazijos vadovo bei savivaldybės institucijų.

34. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas minėtus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažindamas, kad labiau tikėtina, jog atsakovės ginčo raštuose išdėstyta informacija neatitinka tikrovės, tuo pačiu nekonstatavo, kad atsakovė ginčo raštų pateikimo metu žinojo, jog šiuo raštuose nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovė nepateikė įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog teiginiai „pasityčiojo iš vaiko“, „smurtą ir patyčias patyrusią mergaitę prie visų vaikų pavadino „skundike“, „mokiniams draudžia kreiptis į mane pagalbos“ atitiktų tikrovę, tačiau ji turėjo labai ribotas galimybes įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę. Išanalizavęs liudytojų gimnazijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) , buvusios gimnazijos direktorės (duomenys neskelbtini) , gimnazijos mokinių tėvų (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) parodymus, pirmosios instancijos teismas laikė, jog atsakovė ieškovų poelgius įvertino nevisiškai adekvačiai vykusiems faktams. Apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien ta aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog pažeisti asmens garbė ir orumas. Pagal kasacinio teismo praktiką žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė, kad ginčo raštuose esančia informacija atsakovė būtų siekusi pažeminti ieškovų garbę ir orumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės teiginiai nesudarė pagrindo iš esmės suabejoti ieškovų reputacija, atsakovės teiginiai nėra tokio pobūdžio ir sunkumo lygio, jog būtų pakankamas pagrindas vertinti juos kaip žeminančius ieškovų garbę ir orumą.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, jog po atsakovės raštuose išsakytų teiginių pasikeitė požiūris į juos, būtų sumenkęs ar tapęs neigiamas ieškovų ar jų veiklos vertinimas, kad būtų realiai paveiktas ieškovų kolegų, kitų mokyklos bendruomenės narių elgesys ieškovų atžvilgiu. Ieškovų išsakyti teiginiai, byloje nesant įrodymų apie sukeltas neigiamas pasekmes, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pakenkta ieškovų, kaip pedagogų, dalykinei reputacijai. Nors apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad teisės aktai asmens teisės ginti savo garbę ir orumą nesieja su „akivaizdžiu“ ar „neakivaizdžiu“ jo garbės ir orumo pažeidimu, pagrindinis reikalavimas tokiai teisei įgyvendinti – pastarųjų vertybių pažeidimas, tačiau pažymėtina, kad pareikštų ieškinio reikalavimų specifiškumas neatleidžia reikalavimų pateikusios šalies nuo pareigos įrodyti ir pagrįsti savo reikalavimus. Vien apeliantų deklaratyviai nurodytos aplinkybės apie atsakovės teiginių įtaką apeliantų garbei ir orumui, nėra pakankami konstatuoti šiuos teiginius kaip žeminančius ieškovų garbę ir orumą.

38. Byloje nustačius, kad žinių apie ieškovus paskleidimo fakto ir siekio pažeminti jų garbę ir orumą nebuvo, CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta civilinė atsakomybė atsakovei negali būti taikoma.

39. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas bei išsamiai motyvuotas išvadas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantai, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo gynimą (CK 2.24 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis) naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovų atsakovei priteisiamos 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 871,20 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno euro ir dvidešimties centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėIrena Stasiūnienė