- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- e2-81-776/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03221-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- V. T., I. T.
- Atsakovas
- I. A.
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius, Mantas Mikalopas
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. T. ir I. T. ieškinį atsakovei I. A., dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai V. T. ir I. T. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti atsakovės I. A. 2018 m. spalio 24 d. tarnybiniu pranešimu ir 2018 m. lapkričio 13 d. paaiškinimu paskleistą informaciją neatitinkančia tikrovės, žeminančia ieškovo V. T. garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šią informaciją paneigti, išsiunčiant (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui rašytinį pranešimą, kuriame būtų išdėstytas tokio turinio paneigimas: „Pranešu, kad mano, I. A., 2018 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl 2018 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusio incidento išdėstyti teiginiai, nurodant, kad mokytojas V. T. 2018 m. spalio 23 d. „pasityčiojo iš vaiko“, „smurtą ir patyčias patyrusią mergaitę prie visų vaikų pavadino „skundike““, neatitinka tikrovės“, išsiunčiant Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui rašytinį pranešimą, kuriame būtų išdėstytas tokio turinio paneigimas: „Pranešu, kad mano, I. A., 2018 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime bei 2018 m. lapkričio 13 d. paaiškinime dėl 2018 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusio incidento, kurie Jums buvo pateikti kartu su mano 2018 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl darbo trikdymo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, išdėstyti teiginiai, nurodant, kad mokytojas V. T. 2018 m. spalio 23 d. „pasityčiojo iš vaiko“, „smurtą ir patyčias patyrusią mergaitę prie visų vaikų pavadino „skundike““, neatitinka tikrovės“, pripažinti atsakovės I. A. 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniu pranešimu ir 2018 m. lapkričio 23 d. prašymu paskleistą informaciją neatitinkančia tikrovės, žeminančia ieškovės I. T. garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti šią informaciją, išsiunčiant (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui rašytinį pranešimą, kuriame būtų išdėstytas tokio turinio paneigimas: „Pranešu, kad mano, I. A., 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime ir 2018 m. lapkričio 23 d. prašyme dėl 2018 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusio incidento išdėstyti teiginiai, nurodant, kad „ji (I. T.) mokiniams draudžia kreiptis į mane pagalbos“, „apie įvykį raštiška žinute informavau 2 klasės auklėtoją I. T.“, tačiau „auklėtoja nesusiekė su manimi, nors aš leidau išspręsti konfliktą pačiai auklėtojai“, neatitinka tikrovės“, išsiunčiant Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui rašytinį pranešimą, kuriame būtų išdėstytas tokio turinio paneigimas: „Pranešu, kad mano, I. A., 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime ir 2018 m. lapkričio 23 d. prašyme dėl 2018 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusio incidento, kurie Jums buvo pateikti kartu su mano 2018 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl darbo trikdymo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, išdėstyti teiginiai, nurodant, kad „ji (I. T.) mokiniams draudžia kreiptis į mane pagalbos“, „apie įvykį raštiška žinute informavau 2 klasės auklėtoją I. T.“, tačiau „auklėtoja nesusiekė su manimi, nors aš leidau išspręsti konfliktą pačiai auklėtojai“, neatitinka tikrovės“ bei priteisti iš atsakovės ieškovams 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įpareigojant atsakovę šią sumą sumokėti (duomenys neskelbtini) gimnazijai, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad atsakovė, raštu kreipdamasi į ugdymo įstaigos direktorę bei kitų institucijų atstovus, melagingai apkaltino ieškovą neetišku, tiek profesinių, tiek moralės normų neatitinkančiu elgesiu – viešu tyčiojimusi iš mokinės, jos vadinimu „skundike“ kitų mokinių akivaizdoje, taip paskleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją, ką, ieškovų nuomone, pripažino ir pati atsakovė, o toks paskleidimas ne tik skaudina ieškovą, kaip asmenį, daugiau nei trisdešimt metų užsiimantį pedagogo profesija bei vertinantį savo darbą, bet ir žemina ieškovo, kaip pedagogo, gerą vardą (reputaciją) tiek gimnazijos bendruomenės (administracijos, kitų mokytojų, mokinių ir jų tėvų), tiek savivaldybės įstaigų tarnautojų akivaizdoje, taip pat formuoja neigiamą nuomonę apie ieškovą, jo darbinę veiklą. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovės 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime bei 2018 m. lapkričio 23 d. prašyme paskleistos žinios apie ieškovę, nurodant, kad ji draudė gimnazijos mokiniams kreiptis pagalbos į atsakovę, kaip socialinę pedagogę, taip pat nereagavo į atsakovės trumpąją žinutę (SMS) dėl 2018 m. lapkričio 21 d. įvykio (nesusisiekė su atsakove po žinutės išsiuntimo, tokiu būdu nepasinaudodama atsakovės, neva, suteikta galimybe išspręsti situaciją pačiai ieškovei), neatitinka tikrovės, nes pati atsakovė pripažino, jog trumposios žinutės (SMS) dėl 2018 m. lapkričio 21 d. galimo mokinių konflikto ji telefonu ieškovei neišsiuntė, aplinkybę, kad ieškovė negavo jokios atsakovės siųstos trumposios žinutės (SMS) pagrindžia ir ieškovės gautų telefoninių skambučių/trumpųjų žinučių išklotinė, be to, ieškovė niekada nedraudė mokiniams kreiptis į atsakovę pagalbos, tiesiog yra paaiškinusi, jog mokiniai, esant poreikiui, visuomet gali kreiptis į ją (ieškovę), kaip klasės auklėtoją, taip pat į mokyklos direktorių, o toks paskleidimas ne tik skaudina ieškovę, kaip ilgametę pedagoginio darbo patirtį turintį asmenį, atsakingai žiūrintį į savo darbą, bet ir žemina ieškovės, kaip pedagogės, gerą vardą (reputaciją) gimnazijos bendruomenės, savivaldybės institucijų (jų atstovų) akivaizdoje, taip pat formuoja neigiamą nuomonę apie ieškovę, kaip savo srities specialistę, jos darbinę veiklą. Ieškovai, pasisakydami dėl patirtos neturtinės žalos, paaiškino, kad ieškovams, kaip pedagogams, apkaltintiems nederamu elgesiu vaikų atžvilgiu, tokie kaltinimai sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, pažeminimo jausmą, lėmė reputacijos pablogėjimą bei ieškovo fizinės sveikatos sutrikimus, dėl kurių ieškovas buvo priverstas kreiptis į gydymo įstaigą bei vartoti jam paskirtus medikamentus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė I. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovai neįrodė asmens garbės ir orumo gynimo sąlygų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pagrindu. Atsakovė nurodė, kad jos pasisakymas, kad ieškovas pasityčiojo iš vaiko, yra ne duomenys ar faktai, bet subjektyvi atsakovės nuomonė, ieškovo elgesio įvertinimas apibendrintai. Atsakovės nuomone, ji, pateikdama pranešimus bei paaiškinimus kompetentingoms institucijos, įgaliotoms vertinti ieškovų veiksmus, atliko savo pareigas, priskiriamas pagal socialinio pedagogo pareigybes, todėl informacija apie ieškovus negali būti laikoma paskleista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovės teigimu, informacija apie ieškovus negalėjo niekaip įtakoti ieškovų garbės ir/ar orumo.
Šalies argumentai
3. Ieškovas V. T. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas paaiškino, kad mokinės skundike nevadino, klasėje su atsakove, besiaiškinant aplinkybes dėl incidento per kūno kultūros pamoką, buvo sukelta sumaištis ir mokiniai mokinę išvadino skundike, po to atsakovė institucijoms pranešė, kad ieškovas tyčiojosi iš mokinės ir išvadino ją skundike. Ieškovas nurodė, kad tokių žodžių apie mokinę nėra sakęs. Ieškovas pažymėjo, kad jautė aplinkinių miestelio žmonių, kolegų pasmerkimą, atsakovė sumenkino jo reputaciją, jam reikėjo kreiptis į gydytoją dėl sutrikusios sveikatos. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė buvo nusistačiusi prieš jį dar iki incidento. Ieškovas paaiškino, kad kūno kultūros pamoką nutraukė, nes mokinė atsisakė dalyvauti estafetėje, tą darydamas suprato, kad kiti vaikai dėl to bus nepatenkinti. Ieškovas negalėjo įvardinti kitų asmenų, kuriems atsakovė paskleidė teiginius apie ieškovą.
4. Ieškovė I. T. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės trumpųjų žinučių dėl 2018 m. lapkričio 21 d. įvykio tarp mokinių negavo, mokiniams niekada nedraudė kreiptis į atsakovę, kaip į socialinę pedagogę, o atsakovės priešingi teiginiai žemina jos garbę ir orumą. Atsakovė nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad buvo sumenkinta jos, kaip pedagogės, reputacija, atsakovės išsakyti teiginiai sukėlė neigiamas emocijas.
5. Ieškovų V. T. ir I. T. atstovas advokatas Mantas Mikalopas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovo nepavadino skundiku, nors pagal kasacinio teismo praktiką tokia pareiga teko būtent atsakovei. Atstovas paaiškino, kad ieškovės garbę ir orumą pažeidžia būtent tai, kad pedagogo reputaciją žemina teiginys, kad jis nereaguoja į socialinio pedagogo pranešimą apie rimtą mokinių incidentą. Atstovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad atsakovė, peržengdama savo kompetencijos ribas, nesąžiningai, gindama ne savo teises paskleidė duomenis tretiesiems asmenims, todėl, nors jie buvo paskleisti institucijoms, tai vis tiek laikytina paskleidimu. Atstovo nuomone, atsakovė turėtų įrodyti, kad tai, ką ji paskleidė atitiko tikrovę. Atstovas pažymėjo, kad tai, jog buvo paskleistos žinios, o ne nuomonė, parodo atsakovės žodžių formuluotė, nes lingvistinė atsakovės žodžių analizė rodo, kad teiginyje nebuvo jokios atsakovės nuomonės, be to, pranešimas ir prašymas buvo teikti institucijoms, todėl negalėjo būti teikiama atsakovės nuomonė, o buvo pateikti faktai. Atstovo teigimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė buvo nusistačiusi prieš ieškovus, todėl pagrindinis jos tikslas buvo ne pateikti objektyvią informaciją institucijoms, o pakenkti ieškovams. Atstovas pažymėjo, kad atsakovės teiginiai žemina ieškovus kaip pedagogus, jų reputaciją, gerą vardą, byloje nėra duomenų, kad jų darbas buvo vertintas blogai. Atstovas nurodė, kad ieškovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė nervinę įtampą, nemigą. Atstovo teigimu, atsakovė, paskleidusi žinias, turėjo įrodyti, kad jos teiginiai atitinka tikrovę, tą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė, liudytojų parodymai paneigia atsakovės poziciją. Atstovas atkreipė dėmesį, kad atsakovė, turėjo išankstinį nusistatymą pakenkti ieškovų reputacijai, ir dėl to atliko visus veiksmus, dėl kurių kilo ginčas šioje byloje, o sprendžia, ar pažeista garbė ir orumas, būtent ieškovai, todėl ieškovai, būdami nepriekaištingos reputacijos pedagogai, apkaltini tuo, kad netinkamai vykdė savo pareigas, netinkamai organizavo ugdymo procesą, neturėjo kitos išeities, kaip ginti savo teises teisme.
Atsiliepimas
6. Atsakovė I. A. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atsakovė paaiškino, kad 2018 m. spalio 23 d. mokinė atėjo pagalbos, mokinei nusiraminus, ji ją palydėjo į pamoką, o aiškinantis su ieškovu, kas nutiko per kūno kultūros pamoką, ieškovas mokinę pavadino skundike, paaiškino, kad ji ne pirmą kartą skundžiasi, kad yra atėjusi su mama pas mokyklos direktorę jau anksčiau. Atstovė paaiškino, kad ši situacija buvo svarstoma Vaiko gerovės komisijoje, kuri rekomendavo suteikti mokiniams psichologo pagalbą, tačiau jos vėliau buvo atsisakyta, ieškovas nepageidavo, kad ji, kaip socialinė pedagogė, dalyvautų klasės valandėlėse. Atsakovė yra visiškai įsitikinusi, kad jos nurodyti teiginiai atitinka tikrovę, ieškovo garbės ir orumo nežemina, į institucijas kreipėsi, nes manė, kad jos objektyviai įvertins ieškovo veiksmus. Atsakovė nurodė, kad ieškovė I. T. prie jos yra klaususi vaikų, kuris drįso kreiptis į ją, kaip socialinę pedagogę. Atsakovė paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 21 d. mokinių incidentas įvyko kūno kultūros pamokoje, mokytojo nebuvo, mokinys atėjo vėliau, skundėsi, kad psichologiškai blogai jaučiasi, buvo informuota mokinio motina, kuriai atėjus į mokyklą buvo išsiaiškintos incidento aplinkybės, ieškovei apie incidentą rašė trumpąją žinutę, tačiau dėl didelės apimties ji neišsisiuntė. Atsakovė pažymėjo, kad visi teiginiai apie ieškovę atitinka tikrovę ir mano, kad jie ieškovės garbės ir orumo nežemina, ji teikė pranešimus apie ieškovę po to, kai reikėjo paaiškinti aplinkybes po ieškovės pateikto skundo. Atsakovė nurodė, kad, pamačiusi, jog trumpoji žinutė ieškovei neišsiuntė, pranešė gimnazijos direktoriui.
7. Atsakovės I. A. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas pažymėjo, kad nėra pagrindo kalbėti apie asmeninį ieškovų ir atsakovės konfliktą, tačiau būtina nagrinėti, kokias funkcijas atsakovė, kaip socialinė pedagogė, atliko (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Atstovo nuomone, užfiksavusi netinkamą ieškovo elgesį su mokiniais, atsakovė informaciją perdavė gimnazijos direktoriui, o vėliau, gimnazijos direktoriui nesiimant veiksmų, institucijoms, ir tai nelaikytina informacijos paskleidimu. Atstovas pažymėjo, kad atsakovė nurodydama, kad ieškovas pasityčiojo iš vaiko, išreiškė savo nuomonę, nes buvo įsitikinusi, kad ieškovas elgėsi nepedagogiškai. Atstovas nurodė, kad atsakovei buvo sudėtinga įrodyti savo teiginių teisingumą, tačiau visos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovas galėjo pavadinti mokinę skundike. Atstovas nurodė, kad faktai apie ieškovę laikytini neišgalvoti, nes pačios ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad ji mokiniams nurodė, kad pirmiausia būtina kreiptis į ją, o ne į socialinę pedagogę ar direktorių, be to, ieškovė žinojo apie mokinių konfliktą, tačiau neinformavo mokinių tėvų, o tai ir laikytina nereagavimu, todėl nors trumposios žinutės ieškovė negavo, tačiau faktas, kad ji nereagavo. Atstovo teigimu, ne kiekvienas pasakymas žemina asmens garbę ir orumą, atsakovės tikslas nebuvo įžeisti ieškovus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė I. A., eidama (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinės pedagogės pareigas, (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui 2018 m. spalio 24 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo informavo apie 2018 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusį mokinių incidentą ir nurodė ginčo teiginius, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytojas V. T. 2018 m. spalio 23 d. „pasityčiojo iš vaiko“, „smurtą ir patyčias patyrusią mergaitę prie visų vaikų pavadino „skundike““. Atsakovė 2018 m. lapkričio 13 d. su paaiškinimu kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrių, paaiškindama apie 2018 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusio mokinių incidento aplinkybes ir nurodydama, kad ieškovas V. T. pavadino mokinę „skundike“. Atsakovė (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui 2018 m. lapkričio 22 d. surašė tarnybinį pranešimą ir 2018 m. lapkričio 23 d. surašė prašymą, jais informuodama apie 2018 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusį mokinių incidentą ir nurodydama ginčo teiginius, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytoja I. T. „mokiniams draudžia kreiptis į mane pagalbos“, „apie įvykį raštiška žinute informavau 2 klasės auklėtoją I. T.“, tačiau „auklėtoja nesusiekė su manimi, nors aš leidau išspręsti konfliktą pačiai auklėtojai“. Atsakovė 2018 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrių, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorių ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybiniame pranešime nurodyta Šiaulių rajono vaiko teisių apsaugos tarnyba) dėl ieškovų elgesio ir ugdymo proceso (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir pateikė šioms institucijoms minėtus tarnybinius pranešimus, paaiškinimą ir prašymą. Ieškovai nurodė, kad atsakovė savo tarnybiniais pranešimais, paaiškinimu ir prašymu ieškovą apkaltino viešu tyčiojimųsi iš mokinės, o ieškovę – nereagavimu į galimą fizinį smurtą vieno iš auklėtinių atžvilgiu, taip pat draudimu vaikams įgyvendinti savo teises – kreiptis pagalbos į gimnazijos socialinę pedagogę, ir taip pažemino jų garbę ir orumą, todėl atsakovė privalo paneigti paskleistus duomenis. Taigi šioje byloje yra kilęs ginčas, ar, esant ieškovų nurodytoms aplinkybėms, jų garbė ir orumas gali būti ginami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pagrindu.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kaip teisingai pastebėjo ieškovai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).
10. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės teiginiai „smurtą ir patyčias patyrusią mergaitę prie visų vaikų pavadino „skundike““, „mokiniams draudžia kreiptis į mane pagalbos“, „apie įvykį raštiška žinute informavau 2 klasės auklėtoją I. T.“, tačiau „auklėtoja nesusiekė su manimi, nors aš leidau išspręsti konfliktą pačiai auklėtojai“ yra žinios, o ne atsakovės nuomonė apie ieškovus. Tačiau atsakovė nurodė, kad jos apie ieškovą išsakytas teiginys „pasityčiojo iš vaiko“ laikytinas jos subjektyvia nuomone, įvertinant ieškovo elgesį po 2018 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusio mokinių incidento.
11. Vertinant tai, ar atsakovės teiginys „pasityčiojo iš vaiko“ laikytinas nuomone ar žinia, svarbus sąvokų „žinia“ ir „nuomonė“ aiškinimas ir atskyrimas. Žinia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 taikymo tikslu yra laikoma informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Todėl žiniai taikomas tiesos kriterijus ir jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).
12. Teismo vertinimu, teiginio „pasityčiojo iš vaiko“ formuluotė 2018 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime sukonstruota kaip fakto konstatavimas, o ne nuomonė, išreiškianti atsakovės požiūrį į tam tikrus faktus. Teiginys kategoriškas, nes atsakovė 2018 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime išdėsčiusi 2018 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvykusio mokinių incidento aplinkybes konstatavo, kad įvykis parodė, kad ieškovas naudoja netinkamus pedagoginio darbo metodus, nurodydama 5 atsakovės nustatytus ieškovo darbo trūkumus, tarp jų ir tai, kad ieškovas pasityčiojo iš vaiko. Atsakovė teiginį pateikė ne kaip savo subjektyvų egzistuojančių faktinių duomenų apie ieškovą vertinimą, o kaip teiginį apie objektyviai egzistuojantį dalyką, aiškiai nurodantį, kad ieškovas tyčiojosi iš mokinės. Šiame teiginyje nebuvo dvejonės, jis nepateiktas kita forma, kuri teiktų pagrindą kvalifikuoti jį kaip atsakovės nuomonę. Atsižvelgiant į visą kontekstą, kuriame teiginys pateiktas, nesutiktina su atsakove, kad minėtas teiginys yra laikytinas jos subjektyvia nuomone. Todėl šis teiginys, priešingai nei nurodo atsakovė, patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio taikymo sritį.
13. Pažymėtina, kad faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį kaip susijusį su paskleista žinia. Ginčo byloje dėl to, kad atsakovės teiginiai tarnybiniuose pranešimuose, paaiškinime ir prašyme yra apie ieškovus, nėra. Todėl faktas, kad atsakovės tarnybiniuose pranešimuose, paaiškinime ir prašyme nurodytos žinios yra apie ieškovus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio taikymo prasme laikytinas nustatytu.
14. Toliau nustatant, ar atsakovė paskleidė žinias apie ieškovus, svarbu tai, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).
16. Nagrinėjamu atveju visų pirma būtina įvertinti tai, kur ir kokiomis aplinkybėmis ginčo duomenys buvo paskleisti. Minėta, kad ieškovų ginčijami teiginiai (duomenys) buvo paskleisti atsakovės 2018 m. spalio 24 d. ir 2018 m. lapkričio 22 d. tarnybiniuose pranešimuose (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui, atsakovės 2018 m. lapkričio 13 d. paaiškinime Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui bei atsakovės 2018 m. lapkričio 23 d. prašyme (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriui. Be to, atsakovė 2018 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrių, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorių ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių bei kartu su tarnybiniu pranešimu pateikė minėtus tarnybinius pranešimus, paaiškinimą ir prašymą.
17. Vertinant šią aplinkybę formaliai, būtų galima teigi, kad egzistuoja prielaidos ginčo teiginių paskleidimo faktui konstatuoti, tačiau, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ji, kaip (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinė pedagogė, kreipėsi į nurodytas viešosios valdžios institucijas bei gimnazijos direktorių, siekdama inicijuoti objektyvų, nešališką ir sąžiningą tyrimą dėl galimų vaikų teisių pažeidimų, netinkamo ugdymo proceso organizavimo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Išanalizavus atsakovės raštų turinį, darytina išvada, kad sakinių formuluotės leidžia pagrįstai teigti, jog ji kreipėsi dėl, atsakovės nuomone, netinkamų ieškovų veiksmų, kuriuos prašoma ištirti į institucijas, kurioms priskirtos funkcijos, susijusios su švietimo įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimu, su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo ir apsaugos priežiūra ir kontrole, bei į mokyklos direktorių, kaip tiesioginį ieškovų vadovą bei tiesiogiai atsakingą už ugdymo proceso kokybę mokykloje.
18. Kaip teisingai pastebėjo ieškovai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos. Vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo netinkamo elgesio sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą netinkamą elgesį, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti netinkamą elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).
19. Nagrinėjamu atveju konstatuoti atsakovės nesąžiningumą, pateikiant ginčo raštus, pagrindo nėra. Tiek ginčo raštų turinys, tiek atsakovės paaiškinimai atskleidžia atsakovės siekį inicijuoti nešališką tyrimą dėl, atsakovės manymu, netinkamų ieškovų veiksmų, o ne pakenkti ieškovams. Į bylą pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad atsakovė buvo tendencingai nusistačiusi ieškovų atžvilgiu bei kad galimus asmeninius konfliktus bandė spręsti darbovietėje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Pagal (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinio pedagogo pareigybės aprašo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus 2017 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-22, 7.1., 7.3. ir 7.8. papunkčius socialinis pedagogas vertina socialinės pedagoginės pagalbos vaikui ir mokiniui poreikius, dalyvauja sprendžiant krizinius atvejus mokykloje, ugdymo ir socialinių įgūdžių problemas, renka, kaupia ir analizuoja informaciją, reikalingą vaikų ir mokinių problemoms spręsti, bendradarbiaudamas su mokyklos bendruomene, esant būtinybei – su kitomis institucijomis. Tiek šalių paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, jog 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje įvyko mokinių incidentai, ieškovų veiksmai per ir incidentus po incidentų nustatyti, atsakovei, kaip socialinei pedagogei, išklausius mokinių paaiškinimus, kilo abejonės dėl ieškovų, kaip pedagogų, elgesio, užtikrinant tinkamą ugdymo procesą, todėl ji atliko savo funkcijas, kuriai jai pavestos kaip socialinei pedagogei. Atsižvelgiant į tai, nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti atsakovės nesąžiningumo pateikiant ginčo raštus. Išankstinio atsakovės nusistatymo prieš ieškovus nepatvirtina ir ieškovų pateiktas 2018 m. vasario mėn. atsakovės komentaras į ieškovės laišką, publikuotą internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini).
20. Ieškovai neįrodinėjo, kad ginčo raštų informacija atsakovės būtų buvusi paskleista nesusijusiems su vykdomais tyrimais asmenims ar asmenims, kurie neturėjo teisės gauti ginčo raštuose pateiktos informacijos dėl jų užimamų pareigų. Kadangi atsakovė nesulaukė (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus aktyvių veiksmų sprendžiant atsakovės raštuose įvardintas, jos nuomone, nustatytas problemas, todėl nėra pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimu, kad ji sąžiningai bandė, gindama (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinių teises, problemas dėl ieškovų elgesio (atsakovės manymu netinkamo) spręsti ne tik su mokyklos direktoriumi, bet viešųjų valdžios institucijų lygmeniu. Ieškovams pranešta apie jų atžvilgiu pateiktus ginčo raštus. Liudytojas A. K., (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorius, parodė, kad mokyklos bendruomenėje ir tarp mokinių tėvų buvo pasklidusi informacija apie atsakovės tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes apie ieškovus. Tačiau pastebėtina, kad aplinkybės, kad tam tikros žinios apie mokykloje įvykusius incidentus ir apie atsakovės įvardintus, jos manymu, netinkamus ieškovų veiksmus po šių incidentų pasklido mažoje (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenėje, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.
21. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakovės nesąžiningumo pateikiant ginčo raštus, o ginčo raštų turinys tapo žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, ir ieškovai neįrodinėjo duomenų paskleidimo kitiems asmenims, atsakovės veiksmai, pateikiant ginčo raštus, nelaikytini duomenų paskleidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio taikymo prasme.
22. Nors teismas nekonstatavo, kad atsakovė paskleidė duomenis apie ieškovus, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį, tačiau teismas mano esant būtina, pasisakyti dėl likusių dviejų sąlygų, kurioms esant taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis, egzistavimo.
23. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
24. Nagrinėjamu atveju pati atsakovė pripažino, kad jos teiginys „apie įvykį raštiška žinute informavau 2 klasės auklėtoją I. T.“, tačiau „auklėtoja nesusiekė su manimi, nors aš leidau išspręsti konfliktą pačiai auklėtojai“ neatitiko tikrovės. Kaip paaiškino atsakovė, po 2018 m. lapkričio 21 d. incidento ji surašė ieškovei trumpąją žinutę, tačiau dėl didelės apimties ji neišsisiuntė, tą ji pastebėjo tik po kelių dienų. Aplinkybę, kad ieškovė negavo jokios atsakovės siųstos trumposios žinutės (SMS) pagrindžia ir ieškovės gautų telefoninių skambučių/trumpųjų žinučių išklotinė.
25. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad teiginiai „pasityčiojo iš vaiko“, „smurtą ir patyčias patyrusią mergaitę prie visų vaikų pavadino „skundike““, „mokiniams draudžia kreiptis į mane pagalbos“ atitiktų tikrovę. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ji turėjo labai ribotas galimybes įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę. Atsakovė rėmėsi tik savo paaiškinimais, tačiau, teismo vertinimu, liudytojų parodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2018 m. spalio 23 d. incidento metu ieškovas iš mokinės nesityčiojo, mokinę skundike pavadino ne ieškovas, o kiti mokiniai bei kad ieškovė nebuvo aiškiai nurodžiusi mokiniams, kad jiems draudžiama kreiptis pas atsakovę, kaip socialinę pedagogę. Liudytoja A. S., kurios vaikas mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir kurio auklėtoja buvo ieškovė I. T., parodė, kad jos vaikas nėra sakęs, kad auklėtoja I. T. draustų kreiptis į socialinę pedagogę. Liudytojas A. K., (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorius, parodė, kad pradėjęs dirbti 2018 m. lapkričio 19 d., buvo informuotas apie 2018 m. spalio 23 d. incidentą, aiškinosi incidento aplinkybes, mokinė jam paaiškino, kad mokytojas jos skundike nevadino, skundike pavadino kiti mokiniai. Liudytojas taip pat parodė, kad nebuvo gavęs informacijos, kad ieškovė būtų uždraudusi mokiniams eiti pas atsakovę. Liudytoja S. U., iki 2018 m. lapkričio 19 d. buvusi (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė, parodė, kad dėl 2018 m. spalio 23 d. įvykusio incidento inicijavo, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos Vaiko gerovės komisija jį ištirtų, kreipėsi į Šiaulių rajono švietimo pagalbos tarnybą dėl psichologo konsultacijos paskyrimo, tačiau su pačia mokine nekalbėjo ir nežino apie aplinkybes, ar ieškovas pavadino mokine skundike. Liudytoja A. V., kurios vaikas lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, parodė, kad jos vaikas yra sakęs, kad esant nusiskundimams būtina kreiptis į auklėtoją, tada į direktorių, tačiau nėra sakęs, kad jam buvo draudžiama kreiptis į atsakovę. Liudytoja M. K., kurios vaikas lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, parodė, kad dėl 2018 m. spalio 23 d. incidento vaikas nepapasakojo, kas įvyko grįžus į klasę su socialine pedagoge, tačiau pasakė, kad mokytojas jos skundike nevadino. Taigi laikytina, kad atsakovė ieškovų poelgius įvertino nevisiškai adekvačiai vykusiems faktams, todėl labiau tikėtina, kad ginčo teiginiai „pasityčiojo iš vaiko“, „smurtą ir patyčias patyrusią mergaitę prie visų vaikų pavadino „skundike““, „mokiniams draudžia kreiptis į mane pagalbos“ neatitinka tikrovės.
26. Pastebėtina, kad vien ta aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog pažeisti asmens garbė ir orumas. Pagal kasacinio teismo praktiką žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat yra nurodyta, jog nors įrodyti, ar paskleisti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą, privalo ieškovas, tačiau paskleistų duomenų žeminantis pobūdis nenustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakytos žinios, yra akivaizdžiai žeminantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2006).
27. Teismo vertinimu, atsakovės ginčo raštuose nurodyti teiginiai turėjo sukelti ieškovams tam tikras neigiamas emocijas, nes atsakovė įvardijo ne pozityvius ieškovų darbo aspektus. Tačiau teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad ginčo teiginiai savo esme nėra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio. Ieškovai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad jų, kaip ilgamečių pedagogų, darbas buvo vertintas blogai, o atsakovės teiginiais jie buvo apkaltini tuo, kad netinkamai vykdė savo pareigas, netinkamai organizavo ugdymo procesą. Tačiau bendrąja prasme vertinant, ir tokių duomenų buvimas, netrukdytų ieškovus laikyti nepriekaištingos reputacijos pedagogais. Be to, atsakovės nurodyti duomenys apie ieškovus nėra duomenys apie jų jau padarytus ugdymo proceso pažeidimus, teiginiais įvardinti galimi pažeidimai, kurie turėjo būti išsiaiškinti mokyklos direktoriaus ir institucijų. Taip pat nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. A-1530 „Dėl komisijos sudarymo“ sudaryta komisija padarė išvadą, kad ieškovas nesiaiškino priežasčių, dėl kurių 2018 m. spalio 23 d. jo vedamoje kūno kultūros pamokoje mokinė atsisakė dalyvauti komandinėje estafetėje ir dėl to patyrė bendraklasių patyčias ir smurtą, ir kad mokinė galimai patyrė mokytojo patyčias. Vertinant teiginius „mokiniams draudžia kreiptis į mane pagalbos“ ir „apie įvykį raštiška žinute informavau 2 klasės auklėtoją I. T.“, tačiau „auklėtoja nesusiekė su manimi, nors aš leidau išspręsti konfliktą pačiai auklėtojai“, teismo nuomone, bet kokia prasme jie suprantami tik kaip apibūdinantys susidariusią situaciją, bet ne žeminantys ieškovės, kaip pedagogės, reputaciją. Teismas daro išvadą, kad atsakovės teiginiai nesudarė pagrindo iš esmės suabejoti ieškovų reputacija, atsakovės teiginiai nėra tokio pobūdžio ir sunkumo lygio, kad būtų pakankamas pagrindas vertinti juos kaip žeminančius ieškovų garbę ir orumą, o ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovės teiginiai žemina jų garbę ir orumą.
28. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, kad atsakovė žinias apie ieškovus paskleidė, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį, bei kad žinios pažeidė ieškovų garbę ir orumą, ieškovų teisės ir interesai tokiu atveju negali būti ginami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pagrindu ir negali būti taikomi šiame straipsnyje nustatyti teisių gynimo būdai. Nenustačius ieškovų garbės ir orumo pažeidimo fakto, atsakovės civilinė atsakomybė negalima, o ieškovų reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas. Todėl ieškovų ieškinys netenkintinas ir reikalavimai paneigti atsakovės nurodytą informaciją bei atlyginti neturtinę žalą atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalis).
30. Atsakovė patyrė 1 767,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2019 m. birželio 4 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 21/2019, 2019 m. birželio 28 d. sąskaita Nr. DZA049, 2019 m. spalio 1 d. sąskaita Nr. DZA088, 2019 m. gruodžio 2 d. sąskaita Nr. DZA100, 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaita Nr. DZA115, 2020 m. vasario 1 d. sąskaita Nr. DZA009, 2020 m. vasario 13 d. sąskaita Nr. DZA016, 2019 m. liepos 1 d., 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. gruodžio 2 d., 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. vasario 3 d. mokėjimo dokumentai ir 2020 m. vasario 13 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 819886. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 1 767,80 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 26,56 Eur, ir padalinus jas lygiomis dalimis abiems ieškovams, kiekvienam ieškovui tenkanti dalis yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš ieškovų lygiomis dalimis (po 13,28 Eur) priteistinos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš ieškovų V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 767,80 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 80 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.