Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. I. gynėjo advokato A. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų teikimą dėl nuteistojo R. I. atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. I., nuteistas 2016 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia - 2017 m. birželio 16 d., bausmės pabaiga - 2025 m. vasario 14 d.Vadovaudamiesi BK 76 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 177 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 259, 362 straipsniais, Alytaus pataisos namai kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su teikimu dėl nuteistojo R. I. atliekančio laisvės atėmimo bausmę, atleidimo nuo bausmės dėl ligos.Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. vasario 2 d. nutartimi Alytaus pataisos namų teikimo netenkino. Teismas priimdamas tokį sprendimą atsižvelgęs į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, atliktos bausmės laiką, nuteistojo būklės naujumą, konstatavo, jog negalima padaryti išvados, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas R. I. dėl diagnozuotos ligos būtų neįmanomas, ir, kad jam nustatytas visiškas aklumas yra pagrindas šiuo metu atleisti nuteistąjį nuo bausmės.Skunde nuteistojo gynėjas advokatas A. B. prašė, panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir patenkinti Alytaus pataisos namų teikimą dėl nuteistojo R. I. atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos.Skunde nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismas nurodė, kad nuosprendžius R. I. atžvilgiu priėmę teismai nurodė, kad nors nuo nusikaltimo padarymo nuteistojo būklė pablogėjo, tačiau tai nemažina nuteistojo, kaip asmenybės, pavojingumo visuomenei, todėl laikė, kad ir šiuo pagrindu teikimas yra atmestinas. Tačiau šioje vietoje nuteistojo atstovas pažymi, kad nutartyje minimame Apeliacinio teismo nuosprendyje yra nurodyta, kad jeigu atliekant laisvės atėmimo bausmę paaiškėtų, kad nuteistojo sveikatos būklė yra nesuderinama su paskirta bausmės rūšimi, klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos gali būti sprendžiamas Bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnio nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad šiuo atveju būtent tokia situacija ir paaiškėjo R. I. atliekant jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. I. konstatuota depresija, todėl teismo teigiamos aplinkybės apie jo sėkmingą adaptavimąsi laisvės atėmimo vietoje yra visiškai nepagrįstos. Be to, teismas spręsdamas dėl teikimo pagrįstumo visiškai nevertino gydytojų konsultacinės komisijos atstovo A. J. paaiškinimų, t.y., kad dėl aklumo R. I. turėtu būti labai sunku atlikti bausmę, kadangi gulint ligoninėje jam reikėjo pagalbos orientuotis palatoje; kad dėl aklumo jam sunku apsitarnauti. Nuteistojo atstovo teigimu, šių nurodytų A. J. aplinkybių teismas visiškai neverto ir priėjo visiškai priešingos išvados dėl R. I. galėjimo atlikti bausmę dėl jo sunkios ligos. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog nagrinėdamas pataisos namų teikimą teismas neišsamiai ir nevisapusiškai aiškinosi reikšmingas bylai aplinkybes, t.y. apie sąlygas esančias pataisos namuose neįgaliesiems. Nors R. I. gynėjas, nagrinėjant bylą teisme, kreipėsi su prašymu iškviesti ir apklausti pataisos namų darbuotoją dėl sudarytų sąlygų R. I. atlikti bausmę, tačiau teismas tokį prašymą atmetė, nors duodamas paaiškinimus gydytojų konsultacinės komisijos atstovas A. J. pats aiškino, kad jis pats pataisos namuose nedirba, todėl negali pasakyti, kokios sąlygos ten sudarytos negalią turintiems asmenims bei nuteistajam. Todėl teismas, neišsiaiškinęs svarbių bei reikšmingų aplinkybių, visiškai nepagrįstai konstatavo apie esą puikias ir/ar geras sąlygas nuteistajam R. I. atlikti bausmę. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjant bylą nebuvo imta aiškintis aplinkybių ar R. I. bausmę atlikti yra per sunku. Toks teismo elgesys prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kuris ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad teismas, darydamas išvadą apie terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo galimumą, turi disponuoti atitinkamais duomenimis iš bausmės atlikimo vietų medicinos įstaigų ir (ar) administracijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2011, 2K-264/2013, 2K-221/2014). Tokių duomenų byloje nėra, juos buvo atsisakyta rinkti, todėl atsižvelgiant į tai teismo nutartis yra visiškai nepagrįsta.Gautas R. I. atsiliepimas į gynėjo skundą su dokumentų kopijomis. Atsiliepime prašoma tenkinti gynėjo skundą. Taip pat nurodoma, kad jam itin sunku atlikti bausmę dėl neįgalumo.Nuteistojo R. I. gynėjo advokato A. B. apeliacinis skundas atmetamas.BVK 177 straipsnis numato, jog susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Analogiška nuostata įtvirtina ir BK 76 straipsnio 2 dalyje, kur pasakyta, jog asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla (BVK 177 straipsnio 2 dalis).Nors nuteistojo R. I. gynėjas nesutinka su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BK 76 straipsnio 2 dalies bei BVK 177 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti straipsniai suponuoja teismo teisę, bet ne pareigą atleisti asmenį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, kai asmuo po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga. Tokiais atvejais, sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo bausmės, teismui nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2013 2K-524/2013, 2K-123-697/2015).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertino byloje esantį R. I. 2017 m. spalio 10 d. sveikatos būklės tikrinimo aktą, kuriuo įvertinta nuteistojo sveikatos būklė, jog nuteistajam R. I. nustatytas abiejų akių aklumas - tiek dešinės, tiek kairės akies regėjimas lygus 0. Jo būklė patenka į 2013 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 1R-308/V-124 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo 1 priede numatytą Sunkių nepagydomų ligų sąrašą (toliau - Sunkių nepagydomų ligų sąrašas). Sunkių nepagydomų ligų sąrašo 18 punkte įvardintas visiškas aklumas, taip pat tokia būklė, kai dėl stabilių patologinių pakitimų geriau matančios akies regėjimo aštrumas yra ne didesnis už 0,03 ir negali būti koreguotas arba abiejų akių matymo laukas yra koncentriškai susiaurėjęs iki 10 laipsnių. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje gydytojų konsultacinės komisijos narys A. J. paaiškino, kad patikrinus nuteistojo R. I. sveikatos būklę, jam nustatytas visiškas aklumas. Kiti jo sveikatos sutrikimai komisijoje nenagrinėti, kadangi be aklumo, kitų ligų, dėl kurių jis galėtų būti atleistas nuo bausmės, ištyrus nuteistojo sveikatos būklę nebuvo nustatyta. Jis susipažino su nuteistojo sveikatos istorija, psichiatro konsultacijoje nuteistajam taip pat konstatuota depresija. Nuteistojo regos pakitimų nenustatyta nuo 2015 metų, jis buvo visiškai aklas jau 2015 metais. Paskutinį kartą jo būklė tikrinta 2017 m. spalio 10 d., kuomet nuteistasis buvo atvežtas į ligoninę. Pataisos namuose nuteistojo komisija neapžiūrėjo. Pataisos namuose yra medicininis punktas, kur nuteistieji gali kreiptis į šeimos gydytojus dėl sveikatos problemų, visi nuteistieji atlieka bausmę prižiūrimi medikų. Jis pats pataisos namuose nedirba, todėl negali pasakyti, kokios sąlygos ten sudarytos negalią turintiems asmenims bei nuteistajam. Jo nuomone, dėl aklumo R. I. turėtų būti labai sunku atlikti bausmę, kadangi gulint ligoninėje, jam reikėjo pagalbos orientuotis palatoje. Dėl aklumo jam sunku apsitarnauti, skaityti rašyti. Nuteistasis apako gyvenimo eigoje, jam dėl to galėjo atsirasti psichologinių problemų. Kaip ir nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nuteistasis R. I. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir jam dar liko atlikti daugiau nei 7 metus iš paskirtų 8 metų laisvės atėmimo bausmės. Bylos duomenys asmens byloje taip pat patvirtina, kad nuteistasis stiprių regos defektų turėjo tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek jos padarymo metu, todėl nuteistojo aklumas nėra nauja, pataisos namuose atsiradusi, sveikatos būklė. Alytaus pataisos namų pateiktoje 2017 m. lapkričio 22 d. charakteristikoje nurodyta, kad R. I. Alytaus pataisos namuose buvo paskirtas atlikti bausmę į neįgaliųjų socialinės globos sektorių, 2 būrį (neįgaliųjų). Pataisos namuose jis adaptavosi gerai, iš nuteistųjų tarpo neišsiskiria, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, noriai dalyvauja religinių organizacijų susitikimuose su nuteistaisiais, lanko Alytaus pataisos namuose esančią koplytėlę. Kiek leidžia turima negalė, nuteistasis laisvalaikiu mankštinasi. Jis palaiko socialinius ryšius su seserimi ir mažamečiu sūnumi, kitais šeimos nariais. Dėl negalios nuteistasis negali savarankiškai judėti, skaityti, dalyvauti pataisos įstaigoje vykstančiose programose, kuriose reikia rašyti, skaityti, piešti, todėl jis stokoja užimtumo. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos pateiktoje charakteristikoje dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos. Iš duomenų asmens byloje taip pat matyti, kad įvertinus nuteistojo R. I. poreikius pagal nuteistųjų socialinės globos poreikio vertinimo kriterijus, nustatyta, kad jis yra visiškai savarankiškas asmens priežiūros (savipriežiūros) srityje, iš dalies savarankiškas bendruomeninių ryšių, maitinimosi, namų ruošos srityse. Be kitų pagalbos nuteistasis visiškai negeba tik leisti laisvalaikio, išeiti iš gyvenamųjų patalpų, užsiimti veikla. Nuteistasis padedamas kitų geba teikti prašymus pataisos namų administracijai, įsigyti maisto produktų, išeiti iš gyvenamųjų patalpų pasimatyti su artimaisiais. Jam perskaitomi gauti laiškai, jis mankštinasi. Nuteistojo ligos, kuriomis jis serga, neužkrečiamos ir jis gali bendrauti su kitais nuteistaisiais, todėl jis nėra nuolatos izoliuotas nuo kitų asmenų. Jo sveikatos priežiūra užtikrinama Laisvės atėmimų vietoje dirbančių gydytojų. Vertinama ir ta aplinkybė, kad nuteistojo sunki nepagydoma liga kitų kartu kalinčių nuteistųjų sveikatai poveikio neturi, kadangi nėra užkrečiama, todėl atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, atsižvelgiant į kitų nuteistųjų interesus, pagrindo taip pat nėra. Aukštesniojo teismo nuomone tai, kad tam tikromis sunkiomis nepagydomomis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės, kad asmenys pažeidžiant jų orumą yra kankinami ar su jais kitaip nežmoniškai elgiamasi, kadangi šios aplinkybės yra nustatinėjamos kiekvienu atveju atskirai. Šiuo atveju nuteistojo tolimesnis laisvės bausmės atlikimas, teismo vertinimu, nebus nei kankinamas, nei žiaurus elgesys su nuteistuoju. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 76 straipsnio nuostatas neatleisdamas R. I. nuo bausmės dėl ligos taip pat nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam R. I. laisvės atėmimo bausmę dėl ligos atlikti yra per sunku. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, R. I. pataisos namuose yra užtikrinama pakankama pagalba kasdieniniame gyvenime bei jo patiriami suvaržymai ir nepatogumai yra adekvatūs laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui. Nesutiktina, su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pataisos namų teikimą neišsamiai ir nevisapusiškai aiškinosi reikšmingas bylai aplinkybes, t.y. apie sąlygas esančias pataisos namuose neįgaliesiems. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino byloje esančius duomenis, kurių pagrindu padarė pagrįsta išvadą, jog nuteistajam R. I. laisvės atėmimo bausmę dėl ligos atlikti nėra per sunku. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis R. I. buvo paskirtas atlikti bausmę ir šiuo metu ją atlieka pataisos namų neįgaliųjų socialinės globos sektoriuje, kuriame jis adaptavosi gerai, bausmę atlieka pagal savo galimybes, jo sveikatos priežiūra užtikrinama Laisvės atėmimų vietoje dirbančių gydytojų, jokių duomenų apie tai, kad pataisos namuose nėra sudarytos sąlygos nuteistajam R. I. atlikti bausmę, byloje nėra pateikta.Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti Alytaus pataisos namų teikimą dėl nuteistojo R. I. atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos, yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo atstovo skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti šią nutartį.