Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-44-877/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-01-31
Bylos Nr.: e2-44-877/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16377-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Liukaitytė
Ieškovas: G. P. J.
Atsakovas: S. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-44-877/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16377-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.4.2.9.2; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.4.9.6.2; 3.2.6.1 (S)

Kauno APYLINKĖS teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 31 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant Renatai Krasinskienei, Danguolei Muravjovienei,dalyvaujant ieškovui G. P. J. ir jo atstovei advokato padėjėjai A. P.,atsakovei S. J. ir jos atstovei advokato padėjėjai J. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. J. patikslintą ieškinį atsakovei S. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei S. J. priešieškinį ieškovui G. P. J. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinęs prašė:

1.1. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo numeris (duomenys neskelbtini)) tarp G. P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui;

1.2. Santuokos metu ieškovo G. P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą - 53/609 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 41/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise prašau priteisti ieškovui G. P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini));

1.3. Santuokos metu G. P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) vardu įregistruotą transporto priemonę - VOLKSWAGEN PASSAT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui G. P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini));

1.4. Santuokos metu S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotą transporto priemonę VW BORA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

1.5. Priteisti iš ieškovo G. P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) kompensaciją 10 600,00 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus eurų), išmokant ją per 2 (dvejų) metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

1.6. Po santuokos nutraukimo ieškovui G. P. J. palikti prigimtinę pavardę – J., atsakovei pagal jos pageidavimą;

1.7. Po santuokos nutraukimo ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, o atsakovei išlaikymas – nepriteisiamas.

2. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje vaikų nesusilaukė.

2. Nurodė, kad santuokinio gyvenimo pradžioje jų tarpusavio santykiai buvo normalūs, tarpusavyje sutarė gerai. Laikui bėgant, išsiskyrė požiūriai į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą, materialines ir dvasines vertybes. Iš atsakovės ieškovo atžvilgiu neliko nei meilės, nei pagarbos. Santykiai pašlijo po to, kai sutuoktinė sužinojo, kad ieškovas surašė testamentą ne atsakovės naudai. Šiuo metu nors ir gyvena po vienu stogu, tačiau skirtinguose kambariuose, tarpusavyje nebendrauja, namuose tvyro įtampa. Bendru sutikimu atsakovė išsiskirti nesutiko. Neveda bendro ūkio ir šeimyninio gyvenimo negyvena daugiau kaip vienerius metus, todėl gyvenimas santuokoje neturi prasmės. Nurodo, kad abu su atsakove pažeidė savo santuokines pareigas. Iniciatyvos gerinti santykius jau kuris laikas nei vienas nerodo, neprisideda prie šeimos gerovės kūrimo, bendro ūkio vedimo. Laiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Santuokos metu (duomenys neskelbtini)pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šalys įgijo 53/609 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė apie 2472 Eur ir - 41/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė apie 14801 Eur (vidutinė rinkos vertė nustatyta pagal VĮ „Registrų centras“ viešą vidutinių rinkos verčių paieškos šaltinį. Santuokoje įgijo transporto priemones VOLKSWAGEN PASSAT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), kurios vidutinė rinkos vertė yra 5100 Eur ir transporto priemonė - VW BORA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), kurios vidutinė rinkos vertė yra 1289 Eur. Šios transporto priemonės pirkimo dokumentai neišsaugoti todėl vidutinė rinkos vertė nustatyta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos rekomenduojamą automobilių vidutinės rinkos kainos šaltinį www.emprekis.lt. Teismo prašo nedalinti 53/609 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 41/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), natūra abiems sutuoktiniams, nes turto padalijimas natūra yra negalimas. Galimybę padalyti nurodytą turtą natūra eliminuoja subjektyvios priežastys - komplikuoti šalių tarpusavio santykiai (to neneigia ir pati atsakovė savo atsiliepime), pašalinantys galimybę naudotis padalytu turtu derinant tiek bendrasavininkų interesus, tiek kaimyninius santykius.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžiuose ieškovas nurodė, kad žmona sutiko pirkti antrą aukštą tik po to, kai jis pažadėjo palikti turtą testamentu, tačiau jis savo asmeninį turtą testamentu paliko anūkui. Santykiai tarp šalių pablogėjo po to, kai atsakovė 2019 m. liepos mėn. pareiškė, kad jie- ne šeima, jis tik penktoje vietoje. Nuo 2019 m. neveda bendro ūkio, 2019 m. nevažiavo kaip visada švęsti Kalėdų į Šiaulius. Jį 2019 m. gruodžio 19 d. ištiko infarktas. Ji sekančią dieną tik atėjo pažiūrėti, ar dar gyvas, daugiau ligoninėje nelankė. Lankė tik po anksčiau buvusios išvaržos operacijos. 2020 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į skyrybų centrą, norėjo santuoką nutraukti gražiuoju, bet ji nesutiko turto dalintis per pusę. Nebuvo ketinimų, kad S. tą turtą pirktų savo vardu. Kadangi jam priklauso antras aukštas, siūlė jai kompensaciją. Į bendrą turtą buvo investuotos jo asmeninės lėšos už parduotas įmonės akcijas, kontoros dalį (1900 Eur), santaupos SEB banke- apie 3500 Eur. Nauja įgytame bute įrengė virtuvę, san. Mazgą, atskirą vandentiekį, tačiau yra bendra šildymo dujomis sistema. Nurodė, kad motina parašiusi testamentą, 2014 m. jam davė 20000 Lt. Juos draugiškai pasidalino su atsakove, jai davė 11000 Lt., tam, kad turėtų iš ko jį palaidoti. Jos sąžinės reikalas pripažinti. Prieš vestuves jis dar turėjo 12000 Lt, už kuriuos atsakovei nupirko automobilį VW Bora, dar iš tų pinigų buvo Turkijoje, Egipte, Kretoje. 2019 m. balandžio 1 d. prieš sandorį išsigrynino 3500 Eur. Į pirkimą jis tada įdėjo 4000 Eur, o visiems kitiems darbams jis turėjo susitaupęs. Teigia, kad atsakovė prieš santuokos sudarymą turėjo apie 2000 Lt santaupų, o kiti jos pinigai buvo sutaupyti iš atlyginimo. Savo butą atsakovė nuomojo (2016 m. studentei, 2017 m. medicinos studentei, 2018 m. moteriai, kuri išvyko į užsienį, 2019 m. sūnus išnuomojo ir kas mėnesį atveždavo po 280 Eur.). Ieškovas nurodo, kad viso į santuokoje įgytą butą buvo įdėta 26000 Eur, atsakovė į turtą įdėjo 13600 Eur, bet tai buvo bendros jų santuokoje įgytos lėšos – ieškovės atlyginimas, o likę 12500 Eur- asmeninės ieškovo lėšos. Gyvendami santuokoje jie gyveno iš ieškovo lėšų, o atsakovė savo darbo užmokestį taupė. Ieškovas nurodė, kad pažinčių svetainėje „Draugas“ jis užsiregistravo 2010 m., ten susipažino su atsakove, paskyros nepanaikino, todėl lig šiol jam yra siunčiami pranešimai.

Šalies argumentai

5. Ieškovo atstovė teismo posėdžiuose paaiškino, kad:

5.1. Santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes dėl charakterių nesuderinamumo šeimyninis gyvenimas tapo negalimas. Reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės nepagrįstas. Liudytojos tik kartą matė vieną konfliktą, tai buvo tik įžeidžiantis pokalbis, o kokie įžeidimai nebuvo nurodyta. Atsakovės pozicija, kad ieškovas sudarė santuoką dėl išskaičiavimo ir dėl turto- absurdiški. Kartu pragyveno šešis metus, tik tada įsigijo namo dalį. Neištikimybės faktą atsakovė grindžia nuotraukomis iš ieškovo elektroninio pašto, tačiau tai yra reklaminio turinio žinutės. Santuokos metu ieškovas buvo ištikimas Liudytoja iš atsakovės pasakojimo teigė, kad ieškovą matė su kita moterimi Botanikos sode, tačiau tai vyko jau praėjus metams laiko nuo bylos iškėlimo. Ieškovas laikosi pozicijos, kad šalių santykiai sugedo po to, kai ieškovas parašė testamentą, kuriuo savo turtą paiko dukrai ir anūkei. Ieškovas taip pat negebėjo, nemokėjo išsaugoti šeimos ir santuokos.

5.2. atsakovė neteisingai skaičiuoja kompensacijos sumas. Įsigytas turtas buvo pagerintas iš esmės, ir pagerintas atsakovo darbu. Neatlaiko logikos atsakovės teiginiai apie neatlygintiną jos buto nuomą, nes matyti, kad ji savo darbo užmokestį taupė, tai tuomet visiškai neaišku, iš kokių lėšų pragyveno, nes jos darbo užmokestis buvo labai mažas. Namas yra vienas, didesnioji namo ir žemės sklypo dalis priklauso ieškovui. Namas ne butas, reikalingi bendri abiejų savininkų sprendimai. Esant tokiems santykiams, bendras sprendimas nėra galimas. Atsakovė nurodė, kad ji pateiks duomenis apie terminuotą indėlį apie asmenine lėšas. Iki šiol tokių duomenų nėra. Iš esmės visos atsakovės lėšos buvo gaunamos į sąskaitą. Vieninteliai- 2013-2016 m. jos sūnus perveda 2016 Eur, bet 2100 Eur šių pinigų pervesta marčiai už vaiko išlaikymą. Teigiama, kad iš mamos atsakovė gavo 20000 Lt. Jei šitie pinigai ir buvo gauti- 10000 Lt paskolino D. B., kuri liudytoja darė klaidas sumoje. Nurodė, kad pinigus grąžinimui surinko per savo 50-tį, kuris buvo jau po 2 metų nuo pinigų grąžinimo. Liudytojos pajamos labai mažos. Papildoma sūnaus parama nuo 2019 m. spalio mėn., kai jau prasideda nesutarimai -1905 Eur. 2020 m. rugsėjį jam grąžinta 4000 Eur, t.y. dvigubai, nei buvo gauta. Neva atsakovė turėjo 7000 Eur, o ieškovas 3000 Eur. Tuo metu ieškovas banke turėjo dar 3500 Eur. Ne dėl to, kad ieškovas pinigų neturėjo. Reikalingas remontas. Kad knygutėje surašytos sumos įrodymas- patvirtina brolis atsakovės, medžiagų pirkimai pagal kvitus. Ieškovo argumentai yra tikslūs ir pagrįsti abiejų šalių liudytojų parodymais. Pagal turto vertinimą turto vertė yra 53000 Eur ir padidėjo nuo pirkimo. Turto vertė padidėjo ieškovo resursais ir darbu, todėl ieškovo pasiūlyta 20000 Eur kompensacija yra pakankama. Turto padalijimas natūra negalimas dėl neįmanomo sugyvenimo.

II. Atsakovės reikalavimai ir atsikirtimai

6. Atsakovė su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies.

Šalies argumentai

7. 2021 m. birželio 14 d priešieškiniu ieškovė prašė:

7.1. Santuoką tarp S. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje - nutraukti dėl ieškovo kaltės;

7.2. Nutraukiant santuoką, palikti pavardes: „J.“, „J.“;

7.3. Nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šalių santuokoje įsigytą turtą ir, nutraukiant santuoką, priteisti natūra (Viso turto už 54 289 Eur ) atsakovei S. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis:

7.3.1. 53/609 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41/100 pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendros 53 000 Eur vertės;

7.3.2. automobilį automobilis VW Bora, 2004m. laidos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 1289 Eur vertės,

7.4. Nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šalių santuokoje įsigytą turtą ir, nutraukiant santuoką, priteisti natūra ieškovui G. P. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginę kompensacija už jai tenkančią turto dalį natūra 7950 Eur, pinigus sumokant per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

7.5. G. P. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) natūra priteisti automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2011m. laidos, 6125 Eur vertės.

7.6. Priteisti iš G. P. J. S. J. – 1 500 Eur moralinei žalai atlyginti.

7.7. Priteisti iš atsakovo visas turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į patikslintą ieškinį (2020 m. lapkričio 18 d.) ir priešieškinyje (2021 m. birželio 14 d.) atsakovė nurodė, jog šeima iširo dėl ieškovo kaltės. Nurodė, kad santuoka buvo sudaryta atsakovo iniciatyva, o ji manė, kad esant tokio amžiaus galima gyventi kartu ir nesudarius santuokos. Tuo metu atsakovė jau gyveno pas ieškovą, kuriam buvo žinoma, kad 2013m. rugsėjyje tuoksis atsakovės sūnus, todėl skubino procesą, kad šventėje galėtų dalyvauti kaip atsakovės sutuoktinis. Atsakovė niekada neturėjo jokio turtinio intereso priešingai nei teigia ieškovas, tvirtindamas, kad atsakovės elgesys pakito kuomet jis pakeitė testamento turinį. Jei atsakovės pagrindinis tikslas būtų pinigai, o ne jausmai ir pasitikėjimu grįsti santykiai, jo niekada nebūtų investavusi savo asmeninių pinigų į bendrą turtą, būtų reikalavusi pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti konkrečias turto dalis ir kt.

9. Atsakovė 3-4 mėnesius iki santuokos sudarymo apsigyveno pas ieškovą, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis turėjo dalį nuosavybės (asmeninė nuosavybė 59/100). Palaipsniui, ieškovas sumanė įsigyti 41/100 dalį nuosavybės (žemės sklypo ir namo) iš bendraturtės, pasiūlė apie šį ketinimą pasvarstyti ir atsakovei. Bendromis tokiomis lėšomis sutuoktiniai nedisponavo, atsakovė turėjo asmeninių lėšų, tačiau ieškovas nesutiko, kad turtas būtų perkamas atsakovės ar jos sūnaus vardu. Pradžioje atsakovė su tokiu ieškovo siūlymu nenorėjo sutikti, nes investavo savo asmenines lėšas į bendrą turtą (ieškovas tokiomis lėšomis niekada nedisponavo), tačiau nuraminta ieškovo, juo patikėjusi ir nieko blogo neįtardama, sutiko kad turtas būtų perkamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, neišskiriant turto dalių. Tokiu būdu buvo įsigyta dalis žemės sklypo (53/609) ir 41/100 gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Turtas yra su atskiru įėjimu ir atskira kūrenimo (šildymo) sistema. Atsakovė investavo savo asmeninių lėšų 7000 Eur turto įsigijimui, investavo asmenines ir bendras (gautas darbo užmokestis) lėšas į turto remontą, viso investuota į bendrą turtą 14 566, 20 Eur, todėl ir šalių turto dalys negali būti lygios.

10. 2019 m. gruodyje sušlubavo ieškovo sveikata, jį ištiko infarktas, buvo atliekama operacija ir jis buvo gydomas ligoninėje. Atsakovė ir jos vaikai, draugė, anūkai lankė ieškovą gydymo įstaigoje. 2020 m. vasaryje atsakovas buvo perkeltas reabilitacijai į (duomenys neskelbtini), savaitgaliais grįždamas į namus. Po šios nelaimės, ieškovo elgesys pakito: tapo dirglus, piktas, nepakantus, tačiau atsakovė galvojo, kad atsakovo sveikatos būklė nulėmė jo elgseną. Dar labiau ieškovas pasikeitė 2020m. kovą, kuomet LR buvo paskelbtas visuotinis karantinas. Paaštrėjo baimė, pyktis tapo dažnesnis, o ilgus metus rūkęs ir po ligos negalėdamas rūkyti, ieškovas negebėjo savo emocijų tramdyti: uždraudė mus lankyti vaikams, anūkams. Atsakovei toks ieškovo elgesys sukėlė neigiamus išgyvenimus, pašlijo psichologinė būsena, ji ne kartą mėgino kalbėtis, rašė net laiškus, nes ieškovas pradėjo atsakovę ignoruoti, tačiau elgesys nepakito. 2020 m. gegužės 24-25d. ieškovas pareiškė, kad atsakovė turi išsikelti iš namo iki liepos 1d. į bendrabutį, nes kitaip jis išmes į gatvę jos daiktus ir pakeis spynas, Jis pradėjo kaltinti atsakovę dėl visų savo ligų, nutrūkusio ryšio su seserimi. Lydima baimės ir gėdos, bijodama kam nors pasiguosti, atsakovė kreipėsi psichologinės pagalbos Moterų krizių centrą, kur jai buvo teikiama psichologinė pagalba nuotoliniu būdu, kreipėsi konsultacijų į teisininkus. Bendrauta iki lapkričio. 2020m. birželio 28d. atsitiktinai atsakovė pastebėjo, kad ieškovas ieško pažinčių svetainėje „Draugas.lt“, kur bendravo su kitomis moterimis liepos 13d., 15d., 16d., buvo siunčiamos moterų nuotraukos, skambino ir kalbėjosi su svetimomis moterim liepos 12d., liepos 16d., 18d. visą naktį negrįžo į namus, rugpjūčio 21d. skambino kitai moteriai, 22d. išvyko 9 val. ryte iš namų, negrįždamas visą parą. Susirašinėjimai ir negrįžimai į namus dažnėjo, kol galiausiai rugpjūčio 28d. pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė nepasirašė skyrybų dokumentų dėl dviejų priežasčių: tikėjosi, kad toks ieškovo elgesys laikinas ir įtakotas jo sveikatos būklės bei siekė išsaugoti šeimą, kita- kad netenkino ir sąlygos, nes ji investavo į turtą savo asmeninių lėšų, ketindama turte gyventi, o sutarimo šiuo klausimu nebuvo.

11. Susipažinusi su ieškovu, atsakovė žinojo, kad ieškovas turėjo rimtų sveikatos problemų, todėl saugojo ieškovo sveikatą, juo rūpinosi su visu atsidavimu. Atsakovė turi du sūnus: E. gyvenantį (duomenys neskelbtini) ir E. gyvenantį (duomenys neskelbtini). Su abiem sūnumis atsakovės santykiai glaudūs, abu vaikai ieškovą priėmė šiltai, kaip tėvą, taip jį ir vadino, daug bendravo, todėl šiuo metu atsakovei skaudu net skaityti neteisingus atsakovei mestus kaltinimus. Atsakovės vaikams toks ieškovo elgesys, kuris pakito staiga, taip pat sukelia neigiamus išgyvenimus. Juolab, kad atsakovės sūnus siekė padėti nepaisant to, kad atsakovė darbinga ir gauna savarankiškų pajamų, niekada nebuvo niekieno išlaikytinė. Jei ieškovas teigia, kad atsakovė yra nesugyvenamo charakterio ir tokia bloga, tai kodėl tuomet ryžosi pirkti brangų turtą? Tai gali patvirtinti ir atsakovės sūnus, nes atsakovė dvejojo dėl pirkinio (namų valdos pirkimo 2019m. balandžio 2d.). Atsakovė bijojo senatvėje įsivelti į tokius brangius pirkinius, tačiau ieškovas ramino ir tikino galįs sudaryti testamentą kaip įrodymą, kad jei kas nutiktų kuriam nors iš sutuoktinių, atiteks atsakovei ar jos vaikams, nes žinojo, kad atsakovė investuoja didžiąją dalį asmeninių lėšų. Jau bendro gyvenimo pradžioje, atsakovei skambinėjo nepažįstama moteris ir sakė, kad kai atsakovė nusibos ieškovui, jos laukia toks pat likimas kaip ir jos, tačiau tuo netikėjo, nes ieškovu pasitikėjo, jį mylėjo.

12. ieškovas klaidina teismą, nes ji skolino pinigus ne sūnui E. V., kuris teikia pagalbą atsakovei, bet E. V., jis klausimas buvo derintas su E. V. ir ieškovui tai buvo žinoma. Taigi ir šiuo atveju, ieškovas klaidina teismą ir siekia nesąžiningų tikslų. Išlaikymas buvo mokamas į marčios B. V. sąskaitą, tačiau tai tik minimalios sumos (87-110 Eur), tad siustos pinigų sumos ženkliai didesnės nei persiunčiamas išlaikymas sūnaus vaikui.

13. Be to, ieškovas nuomoja šalims priklausančią turto dalį L. G., kuri šalių turte gyvena su sūnumi ir gauna asmeniškai 340 Eur nuomos mokestį. Pastarieji, susitarę su ieškovu, stengiasi atsakovei sudaryti nepalankias sąlygas gyventi, kad ji išsikraustytų, tačiau atsakovė neturi kur gyventi. Taigi iš šių nuomos pinigų ieškovas ir moka mokesčius, nei vieno savo papildomo euro nepridėdamas (akivaizdu, kad komunaliniams mokesčiams ieškovas turi išlaidas nuo 50 – 150 Eur priklausomai nuo sezono, tačiau kur maistas, apranga, laisvalaikio praleidimas, buities reikmenys? Anot ieškovo, pragyvenimui pinigų reikia tik mokesčiams. Tačiau kur vaistai (jų ieškovas vartoja ir ne visi kompensuojami), maistas, skalbimo priemonės, higienos reikmenys ir kt. Juk nemokamai šių išvardintų materialių daiktų niekas neduoda. Tarp šalių gyvenant santuokoje buvo faktinis susitarimas: ieškovas mokėjo mokesčius, atsakovė rūpinosi maistu, namų ūkiu ir kt.

14. atsakovei priklausančiame turte (duomenys neskelbtini) gyveno 2013-2015m. sūnėnas J. M., 2015-2018m. dukterėčia A. Š., nuo 2018m. iki dabar gyvena sūnaus draugas su mergina, turtas faktiškai pardavimo stadijoje, nuomos mokestis atsakovei nėra mokamas, visi asmenys gyveno panaudos teise ir susimoka tik komunalinius mokesčius pagal parteiktus kvitus.

15. Prašydamas priteisti turto dalį, t.y. atsakovės neegzistuojančius nuomos pinigus, ieškovas tik sustiprino atsakovės nuojautą, kad ji buvo naudinga tol, kol išpirko, suremontavo turto dalį, supirko baldus ir investavo savo santaupas (tėvų dovanotus pinigus, sūnaus siųstus pinigus) į šeimos gerovę, už kurią dar turi skaudžiai susimokėti.

16. Nepaisant ieškovo elgesio, visą šį sunkų laiką nuo 2020m. kovo, atsakovė siekė išsaugoti šeimą, taikstėsi su ieškovo paūmėjusiu būdu, nepagarba ir terorizavimu, tačiau nesitikėjo tokios baigties, kad neieškant sprendimų, ieškovas nueis lengviausiu keliu. Atsakovės nuomone, ieškovas ja pasinaudojo.

17. Šalių šeima (santuoka) iširo dėl sutuoktinio kaltės, o tai nulėmė ieškovo netinkamas elgesys šeimoje, netinkamas požiūris į šeimą, nesugyvenamas charakteris, jo melagystės, nesupratingumas, psichologinio smurto vartojimas, jo nuolatinė agresija, grasinimai susidoroti, neištikimybė ir kt. Ieškovui tapo svetimas užuojautos jausmas ar elementarus žmogiškumas, supratimas, moralinės vertybės, jam buvo tiesiog patogi susiklosčiusi situacija – gavo ko norėjo ir siekia sau turtinės naudos ir toliau.

18. 2019 04 02 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, atsakovė sumokėjo savo asmeninius pinigus (pinigai atsiųsti Sūnaus E. V. asmeninių atsakovės poreikių tenkinimui, teikiami išrašai bei tėvų padovanoti pinigai, kurie tęsiamų kaupiamųjų indėlių sutarčių pagrindu buvo laikomi banke dar prieš santuoką), t.y. 7000 Eur (iš banko paimti 2019 04 01, teiktas teismui sąskaitos išrašas, sutarties nutraukimo duomenys) ir 500 Eur sūnaus siusti pinigai. Atsakovas prie NT įsigijimo prisidėjo 3500 Eur bendrais pinigais sąskaitos išrašas (pinigai taip pat nuimti 2019 04 01), iš kurių 3500 Eur buvo sumokėta NT ir notarui sumokėta atsakovės pinigais (nuo sąskaitos nuimta du kartis po 500 Eur, duomenys teikti teismui). Ieškovo 3500 Eur, kurie buvo nuimti nuo sąskaitos sandorio pasirašymo dienos išvakarėse, yra santuokos metu įsigytas turtas, t.y. bendros lėšos. Šį faktą patvirtina ir ieškovo teiktos sąskaitos byloje. atsakovės pajamos visada buvo didesnės nei ieškovo, faktiškai ji didesne dalimi prisidėjo ir prie šalių poreikių tenkinimo. Santuokoje buvo įsigyta masažinė kėdė 9000 Lt. arba 2606,60 Eur vertės, kompiuteris, ąžuolinė sekcija, buities prietaisai (lėtaeigė, TV), kuriuos ieškovas slepia, pakeitė spyną. Tai tik rodo ieškovo savanaudiškumą ir siekį gauti turtinės naudos, nors atsakovė garbingai elgdamasi, šių daiktų nereikalaus. Priešingai nei teigia ieškovas, ne atsakovė slepia ir taupo pinigus, bet ieškovas, kuri taupė savo menkas pajamas ir santaupas, kurios gali būti dalintinos 7000 Eur, pradėjus skyrybų procesui, 2020 10 16 nusiima nuo sąskaitos ir paslepia) pagrindas – ieškovo pateiktas sąskaitos išrašas). Priešingai nei atsakovas, ieškovė reikalauja tik to, kas mano teisėtai priklauso jai ir palieka ieškovo sąžinei spręsti kiek jis teisus.

19. Palaipsniui, ieškovas sumanė įsigyti 41/100 dalį nuosavybės (žemės sklypo ir namo) iš bendraturtės (turtas buvo parduodamas per varžytines), pasiūlė apie šį ketinimą pasvarstyti ir atsakovei. Bendromis tokiomis lėšomis sutuoktiniai nedisponavo (bent ieškovas apie tai atsakovei neminėjo, o ji nebuvo tiek smalsi, kad tikrintų ieškovo pajamas, žinojo tiek, kiek ieškovas leido jai žinoti), atsakovė turėjo asmeninių lėšų vien tėvų dovanotos lėšos dar 2009m., tačiau ieškovas nesutiko, kad turtas būtų perkamas atsakovės ar jos sūnaus vardu. Pradžioje atsakovė su tokiu ieškovo siūlymu nenorėjo sutikti, nes investavo savo asmenines lėšas į bendrą turtą, tačiau nuraminta ieškovo, juo patikėjusi ir nieko blogo neįtardama, sutiko kad turtas būtų perkamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, neišskiriant turto dalių. Tokiu būdu buvo įsigyta dalis žemės sklypo (53/609) ir 41/100 gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Turtas yra su atskiru įėjimu ir atskira kūrenimo (šildymo) sistema, namo dalyje buvo įrengta virtuvė ir pagalbinės patalpos (WC, vonia). Atsakovė investavo savo asmeninių lėšų 7500 Eur turto įsigijimui, investavo asmenines ir bendras (gautas darbo užmokestis) lėšas į turto remontą, viso investuota į bendrą turtą 14 566, 20 Eur, todėl ir šalių turto dalys negali būti lygios.

20. Vykdant remonto darbus įsigytoje namų valdos dalyje buvo Atliekami šie darbai:

21. Įrengtas grindinis šildymas, išvedžiota nauja elektros instaliacija, nauja šildymo sistema, apšiltintas namas, apkaltas lentelėmis, klijuotos naujos plytelės (WC, virtuvėje, koridoriuje), iškaltas koridorius dar ir lentelėmis, 2a. iškaltos lentelės. Visose patalpose sudėtos naujos laminato grindys, dažytos sienos, lubos, supirkti baldai, buitinė technika, įrengta dušo kabina, klozetas, languose sudėti roletai, pakeistos durys (net neatlikti nauji kadastriniai matavimai ir šios patalpos nėra įregistruotos, tačiau teikiamoje turto vertinimo ataskaitoje šios patalpos fiksuotos, matomos. Taigi faktiškai šalys liktų bendraturčiais, tačiau gyventų dviejuose atskiruose butuose, o dokumentų sutvarkymas įtakos turto dalyboms neturi. Priešingai nei teigia ieškovas, jis į turtą negali turėti daugiau teisių ir jo turima turto dalis įtakos tokiam turto padalinimui, kaip prašo atsakovė, taip pat neturi. Priešingai būtų, jei atsakovė ketintų turtą parduoti, ieškovas turėtų pirmumo teisę įsigyti turto dalį (taip buvo ir iki 2019 04 02).

22. Remonto darbams buvo samdyti meistrai tik šiems darbams: elektros instaliacijai, šildymo sistemai ir santechnikai įrengti. Kitus darbus atliko R. Š. (atsakovės brolis), padėjo E. V. (atsakovės sūnus), dirbo ir pačios šalys.

23. Faktiškai už turtą buvo mokėta 11 000 Eur, tad ieškovės ir atsakovo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje būtų šios: Ieškovei nutraukiant santuoką turėtų atitekti 7/10 arba 28,7/100 gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7/10 arba 37,1/609 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendros 37 100 Eur vertės bei ½ 3/10 arba 11,3/100 gyvenamojo namo ir ½ 15,9/609 žemės sklypo (bendros 15 900 Eur vertės), ieškovei tenkanti turto dalis būtų 7950 Eur. Tad ieškovei priteistina turo dalis sudarytų 34,35/100 gyvenamojo namo ir 45,05 /609 žemės sklypo, bendros 45 050 Eur vertės, o atsakovui atitektų 5,65/100 gyvenamojo namo ir 7,95/609 žemės sklypo, bendros 7950 Eur vertės. Kadangi turto atidalinti natūra nebūtų galimybės, ieškovė prašo priteisti jai turtą natūra, t.y. priteisiant 53/609 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41/100 pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendros 53 000 Eur vertės, o atsakovė per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokės ieškovui 7950 Eur piniginę kompensaciją į ieškovo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke.

24. Ieškovo psichologinio smurto naudojimas prieš atsakovę ir jo neištikimybė, nuolatinis stresas sukeltas dėl atsakovo kaltės, visiškas nusišalinimas nuo šeimos poreikių tenkinimo ir didesnės naštos perkėlimo atsakovei, akivaizdu, lėmė jos emocinį skausmą, išgyvenimus, pažeminimą. Nenoras ieškoti sprendimo būdu išsaugoti santuoką ir siekis susidoroti su atsakove, atsiliepė normaliai gyvensenai, atsakovei teko kreiptis į psichologus, nes ji dirba tokį darbą, kuriame turi jaustis tvirta asmenybe. Tikėdamasi, kad ieškovas pakeis savo požiūrį į šeimą, atsakovė dažnai taikstėsi su atsakovo netinkamu požiūriu į šeimą, kas virto į agresiją, melą ir psichologinį spaudimą. Dėl to ieškovo veiksmais atsakovei yra padaryta moralinė žala, kuri sunkiai būtų įvertinama pinigais atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus, nes prarado viską (ramybę, saugumą, emocinį stabilumą ir kt.). Dėl to man iš ieškovo atsakovei turėtų būtų priteista 1500 Eur moralinė žala.

Atsiliepimas

25. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė savo poziciją, išdėstytą priešieškinyje, atsiliepimuose į ieškinį, bei patikslintą ieškinį ir nurodė, kad santuokos pradžia buvo puiki, gyveno labai gražiai. Iš pradžių už namo dalį buvo prašoma 24000 Eur, tokių lėšų neturėjo, siūlėsi pirkti jos sūnus, bet ieškovui buvo pirmumo teisė. Ji pati norėjo ramios senatvės, nenorėjo finansinių įsipareigojimų. Ieškovas pasiūlė testamentą. Vėliau sužinojo, kad testamentą ieškovas pakeitė, tuo metu jis rezgė internetines pažintis. Kai pamatė tą testamentą, suprato, kad viskas, ji jau neegzistuoja. Jai pasakė, kad iki liepos pirmos dingtų iš čia, po to bus skyrybos. Po infarkto ieškovas labai pasikeitė. Ligoninėse lankė ieškovą, važiuodavo kartais ir ne viena: su drauge D., su anūke. Per mamos mirties metines po vartoto alkoholio tapo agresyvus ir stipriai susipyko su sese (liudytoja L. T.) dėl turto, per ieškovės mamos gimtadienį sukėlė skandalą, 2019 m. spalyje per atsakovės tėvelio mirties metines padarė gėdą prieš visą giminę (vartė stalus, demonstravo vulgarų elgesį ir kt.), parodydamas visai atsakovės giminei savo kitą veidą, ko pasėkoje dėl patirtos gėdos daugiau ieškovas vengė bendrauti su atsakovės artimaisiais. Kai po infarkto metė rūkyti ir visiškai nustojo vartoti alkoholį, apskritai tapo dirglus, piktas, net agresyvus, kas turėjo įtakos sutuoktinių santykių pablogėjimui. Nutrūko artimi santykiai. Pradžioje atsakovė tikėjosi, kad tokia ieškovo reakcija į ligos pasekmes, vėliau pastebėjo, kad ieškovas pastoviai naršo portale www. Draugas.lt, pradėjo negrįžti naktimis į namus, kalbėdavosi su kažkuo ne toje patalpoje kur būdavo atsakovė, buvo sutikusi ieškovą su kitą moterimi prie Botanikos sodo, žinojo, kad ieškovas bendrauja su kitomis moterimis, todėl yra įsitikinusi, kad pagrindinė skyrybų priežastis yra ieškovo neištikimybė. Šiuo metu vykstant procesui padarė išvadą, kad ieškovui ji buvo reikalinga turtui įsigyti, nes jis tokia pinigų suma nedisponavo. Ieškovas žinojo, kad atsakovė turi santaupų (tėvų dovanotus pinigus), kad vienas sūnus gyvena užsienyje ir nuolatos padeda jai siųsdamas pinigus, atsidėkodamas, kad ji viena vaikus užsiaugino. Šį jausmą sustiprina ir tai, kad pradėjus gyventi kartu, atsakovei skambino ieškovo antroji žmona, kuri pasakė, kad kai atsakovė atsibos ieškovui, jis ją išmes kaip išmetė ją. Tuo metu galvojo, kad ši moteris pavydėdama taip aiškina, tačiau šiuo metu net abejonių neliko.

26. Kai nusipirko dalį namo, prasidėjo statybos, ji visus turėtus pinigus noriai leido, dažė, plovė, nešė šiukšles. Labai daug dirbo jos brolis, kuris neėmė daug pinigų, sakė daro sesei. 7000 Eur buvo padėjusi pagal terminuotą sutartį, ją reikėjo nutraukti. Iš tėvų buvo gavusi 20000 Lt per Kalėdas. 10000 Lt paskolino D. sodui pirkti, o likusius 10000 Lt davė vaikams bendrabučio remontui. D. pinigus grąžino jau santuokoje, padėjo juos į banką dar pridėjusi savo 1000 Lt kaip terminuotą indėlį. Apie ieškovo pinigus niekada nesidomėjo, matė, kad seife turi pinigų, tačiau į jo vyriškus reikalus niekada nesikišo. Perkant turtą ieškovas iš banko sąskaitos nusiėmė 3500 Eur. Suprato, kad jis pinigų neturi. Ji iš viso turtui įsigyti ir remontui išleido 14560 Eur.

Atsiliepimas

27. Atsakovės atstovė teismo posėdžiuose laikėsi pozicijos, išdėstytos priešieškinyje, atsiliepimuose į ieškinį, bei patikslintą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (ieškinio priedas).

29. Valstybės įmonės Registro centro duomenys patvirtina, kad ieškovo vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas - 249/609 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 59/100 pastato gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini)bei ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

30. Atsakovės vardu 1998-06-12 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotas butas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 30-31).

31. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir 2019 m. balandžio 2 d. nekilnojamojo turto Pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad 53/609 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 41/100 pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyti 2019-04-02 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; turtas įgytas G. P. J. ir S. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (1 t., el. b. l. 21-29).

32. Valstybės įmonės Registro centro duomenys patvirtina, kad ieškovas yra sudaręs 75/1072 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį iki 2044-09-10 ((1 t., el. b. l. 58-60).

33. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovo vardu įregistruota transporto priemonė VOLKSWAGEN PASSAT, VIN kodas (duomenys neskelbtini), Valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 12-13, 64). EMPREKIS duomenimis, transporto priemonės kaina 7410 Eur (1 t., el. b. l. 67).

34. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovo vardu įregistruota transporto priemonė VOLKSWAGEN BORA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), Valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 17-18, 65). EMPREKIS duomenimis, transporto priemonės kaina 1560 Eur (1 t., el. b. l. 68).

35. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovo draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2020-07-01 iš viso sudarė 9965,33 Eur Be to, ieškovui kas mėnesį buvo mokama senatvės pensija nuo 2013-08-01 iki 2014-12-01 po 693,38 Lt, nuo 2015-01-05 iki 2015-06-01 - 201,64 Eur, nuo 2015-07-01 iki 2015-12-01 – 205,53 Eur, nuo 2016-01-04 iki 2016-12-01 – 212,13 Eur, nuo 2017-01-02 iki 2017-07-03 – 227,13 Eur, ir t.t. 2020-06 mėn. senatvės pensijos dydis yra 348,89 Eur (DOK 146365 priedai).

36. 2017 m. rugpjūčio 1 d. Akcijų pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas A. B. pardavė 100 uždarosios akcinės bendrovės „J.“ akcijų už bendrą 1000 Eur sumą. 2016 m. gruodžio 14 d. Transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas pardavė O. V. transporto priemonę už 2000 Eur sumą. 2018 m. vasario 5 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu ieškovas paveldėjo nekilnojamąjį turtą- administracinio pastato (duomenys neskelbtini), dalį, kurį 2019 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė E. B. ir G. B. už 1 900 Eur (DOK-48199 priedai).

37. Iš ieškovo sąskaitų išrašų 2013 m. liepos 1 dienai matyti, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų likutis yra 1811,39 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis yra 4431,46 Lt (arba 1283,44 Eur), sąskaitoje (duomenys neskelbtini) likutis yra 1560,21 Lt (arba 451,87 Eur) (DOK-48199 priedai). Iš viso nurodytose atsakovo sąskaitose 2013 m. liepos 1 d. pinigų likutis buvo 12 246,04 Lt . 2019 m. rugpjūčio 23 d. nurodymai išmokėti grynuosius pinigus atitinkamai iš išvardintų sąskaitų 1 823,93 Eur, 1 274,33 Eur ir 452,25 Eur bei 6,28 Eur ieškovui (DOK-48199 priedai).

38. M. Ū. (užsakovas) ir UAB „S.“ direktorius statybai G. J. (vykdytojas) 2012 m. birželio 10 d. sudarė Techninės priežiūros vykdymo sutartį, pagal kurią užsakovas įsipareigojo vykdyti statinio techninę priežiūrą, o užsakovas- už techninę priežiūrą sumokėti pagal susitarimą. M. Ū. 2021-03-22 rašytinis paaiškinimas apie tai, kad jis 2015 m. liepos 27 d. pervedė 5236 Eur į G. J. sąskaitą, kaip skolą už 2012 m. atliktus gyvenamojo namo statybos darbus, nelaikytinas įrodymu, pagrindžiančiu šių lėšų priklausymą ieškovui asmeninės nuosavybės teise, kadangi aukščiau minėta sutartis yra sudaryta ne su ieškovu asmeniškai, o su UAB „S.“.

39. 2005 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė sudarė darbo sutartį, pagal kurią dirba (duomenys neskelbtini) lopšelyje darželyje „V.“ auklėtojos padėjėja. Iš šios įstaigos pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad 2012 m. atsakovei išmokėta 6575,79 Lt, 2013 m. -10335,92 Lt, už 2015 m. pateikti nepilni duomenys, tačiau matyti, jog vidutinis darbo užmokestis buvo apie 300 Eur/mėn., 2016 m. iš viso išmokėta 3714,75 Eur, nuo 2017 m. sausio iki 2020 m. rugpjūčio išmokėta 19812,21 Eur, nuo 2020 m. rugpjūčio iki 2020 m. lapkričio- 1945,52 Eur.

40. Iš AB DNB banko 2014 m. balandžio 16 d. Kasos pajamų orderio matyti, kad S. J. į savo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 11 000 Lt. Pagal atsakovės 2018 m. rugsėjo 11 d. prašymą pervesti 2018 m. balandžio 27 d. sudaryto indėlio sumą 10000 Eur anksčiau laiko, Luminor bankas 2018 m. balandžio 27 d. kasos išlaidų orderiu išmokėjo 500 Eur, 2019 m. balandžio 1 d. kasos išlaidų orderiu išmokėjo 7000 Eur. Nuo 2019 m. balandžio iki 2019 m. gruodžio 23 d. iš šios sąskaitos buvo išgryninamos pinigų sumos nuo 65 Eur iki 1000 Eur, teismo paskaičiavimu iš viso išgryninta 22037,61 Eur. Tačiau iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio asmeninių piniginių lėšų suma ji disponavo iki santuokos sudarymo.

41. AB Lietuvos pašto pateiktais duomenimis E. V. 2013 m. lapkričio 14 d. persiuntė atsakovei 619,05 Lt, 2013 m. gruodžio 17 persiuntė atsakovei 627,66 Lt, 2014 m. vasario 27 d. – 633,74 Lt, 2014 m. birželio 4 d. – 322,14 Lt. Luminor banko išrašo duomenimis, E. V. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. pervedė į atsakovės banko sąskaitą 1690 Eur, tačiau 2020 m. rugsėjo 4 d. atsakovė pervedė E. V. 4000 Eur.

42. Atsakovė su priešieškiniu pateikė notaro akivaizdoje A. Š. (atsakovės motinos) liudijimą, kad ji ir sutuoktinis atsakovei padovanojo 20000 Lt 2009 m. prieš Kalėdas. Šią aplinkybę patvirtino atsakovės brolis R. Š. bei atsakovės draugė D. B., kuri paliudijo, kad jai buvo žinoma apie atsakovei tėvų dovanotus pinigus, nes ji maždaug prieš dešimt metų pasiskolino iš atsakovės 10000 Lt sodo nameliui pirkti, juos grąžino praėjus maždaug keturiems metams, litais.

43. Pagal Lietuvos Respublikos teismo eksperto NT vertintojo M. K. rašytinę konsultaciją Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto objektų 53/609 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 41/100 dalies pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, ekspertinio tyrimo atlikimo dienai (2021-05-26) yra 53000 Eur (priedas prie priešieškinio).

Dėl santuokos nutraukimo, kaltės, pavardžių ir tarpusavio išlaikymo, neturtinės žalos

44. Ieškovas prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais pakanka įrodyti faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

45. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis), teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, jog santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

46. Ieškovas ieškinyje, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, dėl charakterių nesuderinamumo šeimyninis gyvenimas tapo negalimas, atsakovė įžeidė ieškovą, laikydama jį pagal svarbą savo gyvenime tik penktoje vietoje, o ištikus infarktui, ligoninėje aplankė tik vieną kartą ir tik tam, kad įsitikintų, ar ieškovas dar gyvas. Santykiai visiškai pablogėjo nuo to momento, kai atsakovė sužinojo, kad ieškovas pakeitė savo testamentą, visą turtą palikdamas dukrai ir anūkui, o ne atsakovei.

47. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovo pranešimas 2020 m. gegužės pabaigoje apie tai, kad jis nori nutraukti santuoką bei reikalavimas išsikraustyti atgal į bendrabutį buvo netikėtas, ji tikėjosi, kad ieškovo nuomonė pasikeis. Atsakovė akcentavo netinkamą ieškovo elgesį, atsiradusį po ieškovą ištikusio infarkto. Teigia, kad ieškovas buvo jai neištikimas, bendravo su kitomis moterimis internetiniame pažinčių portale, paslapčia kalbėdavosi telefonu, kelias naktis nenakvojo namuose, matė jį su kita moterimi vaikštantį botanikos sode. Ieškovės teigimu, šalių santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės: neištikimybės, psichologinio smurto vartojimo ir kt. Atsakovė mano, kad ieškovas nesiekė sukurti šeimos, o atsakovėje matė savo gerovės pagerinimo objektą.

48. Vertinant šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus darytina išvada, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje rūpinosi bendru šalių gyvenimu, artimai bendravo dar iki santuokos sudarymo, nusprendė susituokti, praėjus 6 metams kartu įsigijo nekilnojamąjį turtą. Surinkti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šalys santuokos pradžioje kartu priiminėjo sprendimus dėl visų santuokoje iškilusių klausimų. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų, šalių santykiai ypač pablogėjo po ieškovą ištikusio infarkto, kai atsakovė jį tik vieną kartą aplankė ligoninėje, ieškovui nurodžius, kad nepageidauja būti lankomas, nors pagal liudytojų parodymus įtampa tarp šalių atsirado dar anksčiau- ieškovui padauginus alkoholio per atsakovės tėvo mirties metinių minėjimą, kur atsakovei buvo gėda prieš savo gimines dėl ieškovo vulgarių kalbų ir elgesio. Ieškovo vertinimu, santykiai atšalo atsakovei sužinojus apie naujai ne jos naudai sudarytą testamentą. Ieškovas tokio savo sprendimo teismo posėdyje nepaaiškino. L. V. nurodė, kad jau 2019 m. rugpjūčio mėn. šalių santykiuose jautėsi „šaltukas“. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas jai buvo neištikimas, tačiau byloje tokių įrodymų nėra, atsakovės pateiktos ekrano nuotraukos yra reklaminio pobūdžio portalo pranešimai, o kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių ieškovo neištikimybę, byloje nėra. Atsakovė nurodė, kad ji manė, kad tokį atsakovo elgesį nulėmė jo liga, ir tikėjosi, kad tai praeis, nors pati dėl to skaudžiai išgyveno, kreipėsi psichologinės pagalbos, netgi rašė ieškovui laiškus, tačiau santykiai nuo to nepagerėjo. Kasacinio teismo išaiškinimai apie tai, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą reikia įvertinti ir kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, nagrinėjamu atveju reiškia, kad šalių tarpusavio santykiai pablogėjo žymiai anksčiau nei ieškovas pranešė apie norą nutraukti santuoką. Teismo vertinimu, nepasitvirtino atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas santuoka siekė tik turtinės naudos, nes ilgą laiką- apie šešerius metus šalių santuoka buvo darni. Šalys nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų apie tai, dėl kokios priežasties santuokoje kilo nesutarimai, kaip jie sprendė atsiradusias problemas ar kalbėjosi apie jas, ar numatė tokių problemų galimas pasekmes, kas leidžia daryti išvadą, kad šalys nedėjo visų galimų pastangų santuokos išsaugojimui, kad arba šeimoje buvo per mažai kalbamasi apie problemas, arba jos ignoruojamos, o ne protingai sprendžiamos abiejų susitarimu, kas, teismo nuomone, reiškia, kad šiuo atveju dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai.

49. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nėra pateikta. Teismas daro išvadą, jog abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, nenorėjo matyti kylančių problemų arba jų spręsti, kad šeima būtų išsaugota, ko pasėkoje, tarp šalių nebeliko bendro intereso dėl šeimos gerovės. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai, todėl tenkinamas ieškovo reikalavimas ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

50. Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 straipsnio 2 dalyje. Atsakovei neįrodžius, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas (CPK 178 str.).

51. Tenkinamas ieškovo ir atsakovės reikalavimas dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama pavardė J., atsakovei – J..

52. Abu sutuoktiniai yra galintys patys save išsilaikyti, byloje nėra duomenų, kad kuriam nors iš sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nereiškia, todėl išlaikymas nepriteisiamas.

Dėl turto padalijimo

53. Byloje kilo ginčas dėl santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto 53/609 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 41/100 pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo. Ieškovas patikslintame ieškinyje laikosi pozicijos, kad šis santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, prašo turtą priteisti jam natūra, o atsakovei priteisti 10600 Eur kompensaciją. Gavus turto vertinimo išvadą, sutiko sumokėti 20000 Eur kompensaciją.

54. Atsakovė su tokiu turto padalijimu nesutiko. Priešieškiniu nurodė, kad santuokoje 2014 05 06 automobilis VW Bora, 2004m. laidos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 1289 Eur vertės, 2016 11 24 automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2011m. laidos, 6125 Eur vertės bei 53/609 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41/100 pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendros 53 000 Eur vertės, viso turto už 60 414 Eur.

55. Atsakovės teigimu nekilnojamasis turtas buvo įgytas už jos asmenines lėšas (7500 Eur), o ieškovo sandorio metu sumokėta suma 3500 Eur yra santuokos metu įgytos lėšos. Ieškovei nutraukiant santuoką turėtų atitekti 7/10 arba 28,7/100 gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 7/10 arba 37,1/609 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendros 37 100 Eur vertės bei ½ 3/10 arba 11,3/100 gyvenamojo namo ir ½ 15,9/609 žemės sklypo (bendros 15 900 Eur vertės), ieškovei tenkanti turto dalis būtų 7950 Eur.

56. Turto padalinti natūra nebūtų galimybės tiek dėl šalių tarpusavio konfliktiškų santykių, tiek dėl žalos tikslinei paskirčiai padarymo, atsakovė pageidauja, kad turtas: 41/100 gyvenamojo namo ir 53/609 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) būtų jai priteistas natūra, o atsakovė ieškovui sumokėtų piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Tokią galimybę atsakovė turi, nes ji bet kada gali parduoti jai priklausantį butą, pasiskolinti laikinai kompensacijai sumokėti pinigų iš sūnaus. Juolab, kad atsakovė šiame turte gyvena, juo naudojasi ir tikri jos ketinimai jau prieš sudarant sutartį buvo turtą įsigyti asmeninių poreikių tenkinimui.

57. Taigi, atsakovės reikalavimu nors turtas įgytas bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau turėtų būti padalytas nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis). nes šio turto įsigijimui atsakovė panaudojo asmenines savo lėšas, ji turi teisę į kompensaciją CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu.

58. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe numato, kad tokiu turtu be kitų įstatyme nurodytų, yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 punktas) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai ir kt. (5 punktas).

59. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš teisinio reglamentavimo spręstina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą. Tačiau CK normose nustatytos ir šios taisyklės išimtys, viena kurių – kompensacijų, nurodytų CK 3.98 straipsnyje, priteisimas. Sutuoktinis, be kita ko, turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos (CK 3.98 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 24 punktas).

60. Tuo pačiu kasacinis teismas išaiškino, kad sutuoktinis gali rinktis bet kurį savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis).

61. Pagal atsakovės suformuluotą reikalavimą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ji reikalauja padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo, nurodydama, kad turtui įsigyti ji panaudojo asmenines lėšas. Pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti, kad turtas įgytas panaudojant asmenines lėšas, tenka šią aplinkybę teigiančiai šaliai.

62. Iš atsakovės pateiktų įrodymų apie jos sudarytą darbo sutartį ir gautą darbo užmokestį (39 šio sprendimo pastraipa) matyti, kad 2012 m. jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 548 Lt, 2013 m. – 861 Lt, 2015 m.- apie 300 Eur. Ieškovė nurodė, kad viena išaugino du vaikus, todėl net ir gyvenant itin taupiai, menka tikimybė iš tokių kasmenėsinių pajamų sutaupyti didesnę pinigų sumą, juolab, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir paskaičiavimų apie savo turėtas išlaidas pragyvenimui. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie savo asmeninių santaupų dydį iki santuokos su ieškovu sudarymo ir nenurodė turėtų santaupų dydžio. Ieškovo teigimu, atsakovė turėjo susitaupiusi 2000 Lt. Išanalizavus atsakovės į bylą pateiktus banko sąskaitų išrašus, juose nėra duomenų apie iki santuokos sudarymo turėtas lėšas, nepasitvirtino atsakovės teiginiai apie jai teiktą sūnaus E. V. paramą, nes duomenys apie šio asmens pervestas sumas (iš viso 1690 Eur) yra laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., t. y. negalėjo būti panaudotos turto įsigijimui, be to, atsakovė 2020 m. rugsėjo 4 d. atsakovė pervedė E. V. 4000 Eur. Sūnus E. V. AB Lietuvos pašto pateiktais duomenimis 2013-2014 m. persiuntė ieškovei 2202,59 Lt, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šio sūnaus pervestos atsakovei lėšos buvo perduodamos jo dukros S. išlaikymui, todėl negali būti laikomos parama atsakovei.

63. Iš AB DNB banko 2014 m. balandžio 16 d. Kasos pajamų orderio matyti, kad S. J. į savo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 11 000 Lt. Atsakovės teigimu, tai yra jos tėvų 2009 m. prieš Kalėdas dovanotų 20000 Lt dalis, kuriuos ji buvo paskolinusi savo bendradarbei D. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) sodo nameliui įsigyti ir 1000 Lt jos pačios santaupų. Liudytoja patvirtino, kad atsakovė jai 10000 Lt buvo be jokio paskolos raštelio paskolinusi, o 10000 Lt atsakovei grąžino po savo 50-čio, kai mama pardavė sodybą (duomenys neskelbtini) rajone. Pinigų dovanojimo faktą atsakovė grindė ir savo motinos notaro akivaizdoje pateiktais liudytojo parodymais, brolio R. Š., marčios E. V., R. Š. parodymais.

64. Ieškovo teigimu, 11000 Lt jis davė atsakovei iš 20000 Lt jam 2014 metais jo motinos perduotų pinigų (motina juos davė ieškovui, o kitą turtą testamentu paliko L. T.). L. T. liudijo, kad pati savo akimis matė, kaip motina ieškovui 2014 m. perdavė 20000 Lt, dar 3000 Eur perdavė Vilniuje, apie šios sumos perdavimą liudijo sūnėnas S. T.. Ieškovas nurodė, kad tuos 11000 Lt davė atsakovei tam, kad jo mirties atveju turėtų pinigų laidotuvėms. Apie šį faktą taip pat liudijo ieškovo ilgametis draugas K. Č., nurodęs, jog tada pasakė ieškovui, kad jis neprotingai pasielgė.

65. Taigi, rašytinių įrodymų apie 11000 Lt atsakovės į banko sąskaitą įneštų kilmę nėra, šalys ją nurodo skirtingai, šalių liudytojai liudijo kiekvienos iš šalių naudai, todėl liudytojų parodymai vertintini atsargiai.

66. Kaip jau minėta, atsakovė nepateikė įrodymų apie savo iki santuokos sudarymo turėtas santaupas, ieškovo banko sąskaitose tuo metu buvo 3546,70 Eur. Darant prielaidą, kad atsakovei tuo metu liudytoja D. B. buvo skolinga 10000 Lt, o ieškovo tvirtinimu ji turėjo dar 2000 Lt santaupų, tai sudarytų 12000 Lt arba 3475,44 Eur. Taigi tokiu atveju šalių iki santuokos sudarymo turėtos asmeninės santaupos yra beveik vienodos. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad ji iki santuokos sudarymo buvo sukaupusi didesnę asmeninių lėšų sumą, nėra pagrindo išvadai, kad praėjus šešiems metams po santuokos sudarymo nekilnojamojo turto įsigijimui ir jo pagerinimui ieškovė panaudojo didesnę savo asmeninių lėšų dalį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas už santuokos metu uždirbtas ir sutaupytas abiejų sutuoktinių lėšas, pagerintas abiejų sutuoktinių ir jų artimųjų darbu bei santuokinėmis lėšomis. Ieškovei neįrodžius aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl taikytina CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir šis turtas dalijamas po ½ dalį kiekvienam.

67. Nekilnojamojo turto vertė yra nustatyta eksperto M. K. yra 53000 Eur, šalių ginčo dėl šio turto vertės nėra.

68. Šiuo metu šalių bendro turto dalyje gyvena atsakovė, kita dalis yra nuomojama. Abi šalys teigia, kad turto padalijimas natūra yra negalimas. Galimybę padalyti nurodytą turtą natūra eliminuoja subjektyvios priežastys - komplikuoti šalių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę naudotis padalytu turtu. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-139/2008). Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra dvibutis, šalių santuokoje įgytas butas yra visiškai atskirtas nuo ieškovui asmenine nuosavybe priklausančio namo dalies, turi atskirus elektros ir vandentiekio įvadus, atskirą įėjimą. Nors dabar yra bendra šildymo sistema dujomis, tačiau yra techninės galimybės įrengti atskirą šildymo sistemą. Ilgą laiką šis turtas nuosavybės teise priklausė kitiems asmenis, tai netrukdė ieškovui naudotis jam priklausančia dalimi.

69. Kiekviena iš šalių nori, kad jai nekilnojamasis turtas būtų priteistas natūra, išmokant kitai šaliai kompensaciją. Atsakovė nurodė, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, ji dirba, tuo tarpu ieškovas yra pensininkas. Atsakovė nurodė kompensacijai išmokėti parduosianti savo bendrabučio tipo butą, piniginėmis lėšomis prisidės jos vaikai, kompensaciją galėtų sumokėti per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodė, kad kompensaciją jis galėtų sumokėti per 2 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

70. Teismas, spręsdamas kuriam iš šalių priteisti natūra nekilnojamąjį turtą, atsižvelgęs į tai, kad dėl konfliktiškų šalių santykių po ½ dalį turto natūra padalinti šalims neatitiktų protingumo principo, užprogramuotų šalių ginčus ateityje, vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Visų pirma teismas įvertina tai, kad ieškovas buvo pažadėjęs ieškovei ir netgi sudaręs jos naudai testamentą dėl jam priklausančios ginčo turto dalies, todėl įsigydama turtą, investuodama lėšas, pasinaudojusi artimųjų – sūnaus neatlygintina pagalba ir brolio R. statybos darbais už simbolinę kainą, atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį gyventi geresnėmis sąlygomis- gyvenamojo namo dalyje su žemės sklypu, o ne lig tol turėtame bendrabučio tipo bute. Ieškovo lūkestis turėti namą ir žemės sklypą vienam asmeniškai taip pat yra suprantamas, tačiau šiuo konkrečiu atveju, ieškovui pakeitus savo valią testamentu, nusveria atsakovės interesas. Įvertinus šalių galimybę per trumpesnį laiką išmokėti kompensaciją, atsakovė nurodė galinti tą padaryti žymiai greičiau, be to, ji turi realias galimybes kompensaciją išmokėti realizavusi savo nekilnojamąjį turtą ir remiama pilnamečių vaikų, kai tuo tarpu ieškovas yra pensinio amžiaus, turintis rimtų sveikatos problemų ir mažesnę galimybę uždirbti bei pasinaudoti kredito įstaigų teikiamomis paskolomis.

71. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkintinas atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti jai natūra nekilnojamąjį turtą: 53/609 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41/100 pastato – gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendros 53 000 Eur vertės, priteisiant ieškovui iš atsakovės 26500 Eur kompensaciją.

72. Į dalintino turto balansą įtrauktini ir santuokos metu įsigyti automobiliai. Pagal 2016 m. lapkričio 24 d. sutartį automobilis VOLKSWAGEN PASSAT buvo įsigytas už 5100 Eur, todėl nėra pagrindo vadovautis atsakovės nurodoma didesne šio automobilio verte (6125 Eur). Automobilio VOLKSWAGEN BORA vidutinė rinkos vertė yra 1289 Eur pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos rekomenduojamą automobilių vidutinės rinkos kainos šaltinį www.emprekis.lt. Tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonių pasidalijimo. Įvertinus atsakovo nurodytas transporto priemonių vertes, iš ieškovo atsakovei priteisiama 1 905,50 Eur kompensacija už jai tenkančią mažesnę šio turto dalį.

73. Įskaičius už kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą priteistinas kompensacijas, ieškovui iš atsakovės priteisiama 24 594,50 Eur (25600-1905,50) kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

75. Ieškovas už ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus iš viso sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio (ieškinio priedas). 257 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas ieškovui buvo atidėtas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi. Už teisinę pagalbą ieškovas iš viso sumokėjęs 1260 Eur sumą (DOK-150178 ir DOK 4379 priedai). Iš viso ieškovo bylinėjimosi išlaidos, įskaitant nesumokėtą žyminio mokesčio dalį, sudaro 1667 Eur.

76. Atsakovė už priešieškinio reikalavimus sumokėjo 200 Eur (priešieškinio priedas), 1 002 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas 2021 m. birželio 25 d. nutartimi. Atsakovė už ekspertizės atlikimą avansu sumokėjo 550,00 Eur (priešieškinio priedas), už teisines paslaugas sumokėjo 700 Eur sumą (DOK-149367 priedai). Iš viso atsakovės bylinėjimosi išlaidos, įskaitant nesumokėtą žyminio mokesčio dalį, sudaro 2454 Eur.

77. Ieškovo ir atsakovės nurodytos ir advokatų padėjėjoms sumokėtos sumos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.

78. Teismas sprendžia, jog patenkino apie 50 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų (santuokos nutraukimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išvestinis reikalavimas dėl pavardžių – 100 proc.; turto padalinimas natūra, priteisiant atsakovei kompensaciją –0 proc.; 100 + 0 = 100; 100 / 2 = 50), todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 833,50 Eur (1667 x 50 proc.).

79. Teismas sprendžia, kad patenkino 25 proc. priešieškinio reikalavimų (santuokos nutraukimas dėl atsakovo kaltės – 0 proc., reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo – 0 proc., reikalavimas dėl turto padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo – 0 proc., turto padalinimas natūra, priteisiant atsakovei kompensaciją – 100 proc.; 100/4= 25), todėl atsakovei iš ieškovo priteisiama 613 Eur (2454 x 25 proc.).

80. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 220,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (833,50 Eur – 613 Eur).

81. Valstybei iš atsakovės priteisiama 1002 Eur žyminio mokesčio dalis, o iš ieškovo – 257 Eur, kurių mokėjimas šalims buvo atidėtas.

82. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 140, 259, 260, 263-270, 384-385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo numeris (duomenys neskelbtini)) tarp G. P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. P. J. palikti prigimtinę pavardę – J., S. J. – J..

Santuokos metu G. P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą - 53/609 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 41/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Santuokos metu G. P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) vardu įregistruotą transporto priemonę - VOLKSWAGEN PASSAT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti G. P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Santuokos metu S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotą transporto priemonę VW BORA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 24 594,50 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 50 ct) kompensaciją už jam atitenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį, išmokant kompensaciją per 10 (dešimties) dienų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 220,50 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusias patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti valstybei iš S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1002 Eur (vieną tūkstantį du eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš G. P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)), 257 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė