Kauno apygardos teismo nutartis

2023-09-05 · Civilinė byla Nr. e2S-974-1043/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-05
Bylos Nr.
e2S-974-1043/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00350-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anita Sereikienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Alanvita“
Ieškovas
kooperatinės bendrovės „ARKU kredito unija“
Civilinė byla Nr. e2S-974-1043/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00350-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.6.3; 3.1.7.4; 3.3.2.3; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alanvita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutarties ir pagal ieškovės kooperatinės bendrovės „ARKU kredito unija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės kooperatinės bendrovės „ARKU kredito unija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Alanvita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kooperatinė bendrovė (toliau – KB) „ARKU kredito unija“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Alanvita“ (toliau – atsakovė) 17 205,43 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateiktus atsiliepimo, Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 17 205,43 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 205,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 629,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, bei 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.

Šalies argumentai

3. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. vasario 20 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3551-451/2023, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti. Atsakovė 2023 m. sausio 31 d. savo pašto dėžutėje rado įmestą nepasirašytą pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Tuomet iš karto sudarė sutartį su advokatu A. G., jog išsiaiškintų atitinkamas aplinkybes dėl ko yra galimai pareikštas ieškinys ir būtų surašytas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovės atstovas tą pačią dieną per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) kreipėsi į teismą su prašymu suteikti prieigą prie bylos kortelės, tačiau prieiga nebuvo suteikta, todėl buvo manoma, jog jokia byla neegzistuoja. 2023 m. vasario 20 d. atsakovės atstovui buvo suteikta prieiga prie bylos kortelės ir 2023 m. vasario 20 d. atsakovei tapo žinoma, kad teismas priėmė ir sprendimą už akių. Atsakovė faktiškai neturėjo jokių galimybių atsiliepimui į ieškinį pateikti. Be procesinių dokumentų (ieškinio ir jo priedų), nebuvo galimybės surašyti atsiliepimo į ieškinį, nes nebuvo žinomas ir pats ieškinio turinys. Susipažinus su byloje esančia įteikimo šaknele, sunku suprasti (perskaityti), kas padėjo parašą ant atitinkamų dokumentų ir juos atsiėmė atsakovės vardu. Tačiau atsakovėje dirba tik viena darbuotoja – bendrovės direktorė A. K., kuri dokumentų nėra atsiėmusi. Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dokumentai įteikti nebuvo. Sulyginus A. K. raštą ant atitinkamos kreditavimo sutarties su raštu ant į bylą pateiktos šaknelės, ir nespecialistui bus matyti, jog tai skirtingų asmenų raštas. Atsakovei nežinoma kam įteikė atitinkamus dokumentus paštininkė. Toks procesinių dokumentų įteikimas, kai jie įteikti ne atsakovei, neturėtų paneigti atsakovei teisės būti išklausytai teisme ir pateikti savo argumentus. Ieškovė apie sutarties nutraukimą turėjo informuoti atsakovę raštišku pranešimu prieš 15 dienų (sutarties 13.3 punktas). Tačiau ieškovė neinformavo atsakovės iš anksto apie sutarties nutraukimą, todėl atsakovė laiko, jog iki šiol sudaryta sutartis yra galiojanti ir turi būti vykdoma sutartyje sutarta tvarka. Jei ieškovė būtų informavusi atsakovę apie sutarties nutraukimą, per atitinkamą terminą atsakovė būtų įvykdžiusi visus laiku neįvykdytus įsipareigojimus dėl ko nebūtų pagrindų sutarties nutraukimui. Byloje yra pateikta tik 2022 m. gruodžio 22 d. informacinė pažyma, kurioje yra nurodyti atsakovės skolų dydžiai, bei informuojama, jog tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis buvo nutraukta 2022 m. gruodžio 22 d. Tačiau kokiu būdu ši sutartis buvo nutraukta duomenų į bylą pateikta nėra. Byloje pateikti keli pranešimai apie tai, kad atsakovė vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus, dėl ko atsakovė gali nutraukti sutartį, tačiau atsakovė gavusi 2022 m. liepos 27 d. pranešimą, nors ir pavėluotai, tačiau savo įsipareigojimus įvykdė, o ieškovė ir toliau tęsė sutartį. Analogiškai gavusi 2022 m. spalio 24 d. pranešimą, atsakovė įvykdė savo uždelstus įsipareigojimus. Ieškovė jokiu būdu neišreiškė valios nutraukti sutartį, todėl tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis yra galiojanti ir vykdytina. Dėl šios priežasties ieškinys galėtų būti tenkintas tik dalinai, toje apimtyje, kurioje atsakovė vėlavo įvykdyti savo įsipareigojimus.

Atsiliepimas

5. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog su pareiškimu nesutinka ir prašė priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Atsakovei buvo žinoma apie ieškovės jai siųstus pranešimus dėl netinkamo kredito sutarties vykdymo ir sutarties nutraukimo, todėl visiškai nepagrįstai teigiama, kad galbūt kažkas tyčia pajuokavo įmesdamas pranešimą apie bylą. Atsakovė su atstovu sutartį dėl atstovavimo sudarė 2023 m. sausio 31 d. Dėl to atsakovė atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato) tikrai galėjo ir turėjo pasidomėti apie teisme iškeltą bylą, proceso eigą. Atsakovė yra verslo subjektas, kuriam yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai. Pranešimas 2023 m. sausio 16 d. buvo įteiktas atsakovės darbuotojui ir / ar vadovui, todėl atsakovė gavusi dokumentus juos turėjo, matė ir galėjo imtis veiksmų, bet to nedarė. Pagal viešai skelbiamus duomenis, atsakovė turi du darbuotojus, todėl atsakovės kaltinamai, kad pranešimą pasirašė paštininkė yra atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad prie EPP prisijungia atstovas ir kada, nepakeičia įstatyme įtvirtintų terminų skaičiavimo tvarkos. Atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, jog ieškovė neinformavo jos apie sutarties nutraukimą. Iš su ieškiniu pateiktų 2022 m. spalio 24 d., 2022 m. liepos 27 d. pranešimų ir el. laiškų turinio aiškiai matyti, jog ieškovė pranešė, kad atsakovei nesureagavus į laišką iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. (vėlesniu pranešimu – iki 2022 m. lapkričio 23 d.) ieškovė turi teisę nutraukti sutartį ir kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Atsakovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, nepašalino sutarties pažeidimų per papildomai nustatytus terminus, todėl ieškovė išsiuntė atsakovei 2022 m. spalio 24 d. pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, jog atsakovei nesureagavus į laišką iki 2022 m. lapkričio 23 d., ieškovė nutrauks sutartį dėl esminių pažeidimų. Atsakovė į laišką nesureagavo, todėl sutartis 2022 m. gruodžio 22 d. buvo nutraukta dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovė raginimus siuntė siekdama bendradarbiauti, išsaugoti sutartinius santykius ir išvengti priverstinio išieškojimo veiksmų, bet atsakovė vis tiek atsisakė bendradarbiauti ir elgėsi nesąžiningai. Atsakovė ilgai nevykdė tinkamai savo įsipareigojimų, todėl teiginys, kad ji vykdys juos yra deklaratyvus. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pateiktas siekiant nesąžiningų tikslų – užvilkinti sprendimo už akių vykdymą, tikėtinai tam, kad atsakovė nesąžiningai išvengtų atsiskaitymo su ieškove.

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Alanvita“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

1.1. Teismas nurodė, jog atsakovei ieškinio kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo išsiųsta buveinės adresu – Kaunas, Savanorių pr. 33A-1. Įteikimo šaknelėje nurodyta, jog 2023 m. sausio 16 d. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai juridinio asmens vadovui, valdymo organo atstovui ar raštinės darbuotojui bei užrašytas asmens vardas, pavardė, parašas, nurodyti laiškininkės, įteikusios procesinius dokumentus, vardas ir pavardė. 2023 m. sausio 31 d. gautas atsakovės atstovo prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo. 2023 m. vasario 20 d. teisėja rezoliucija suteikė prieigą prie nagrinėjamos bylos.

1.2. Atsakovei buvo žinoma apie ieškovės jai siųstus pranešimus dėl netinkamo kredito sutarties vykdymo ir sutarties nutraukimo, todėl nepagrįstai teigiama, kad galbūt kažkas tyčia pajuokavo įmesdamas pranešimą į pašto dėžutę. Pranešime dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo ir susipažinimo su ieškinio priedais buvo nurodyti teismo sekretorės kontaktai, kuriais atsakovė arba jos atstovas galėjo susisiekti ir įsitikinti, kad tokia byla yra iškelta. Atsakovė su atstovu sutartį dėl atstovavimo sudarė 2023 m. sausio 31 d. Dėl to atsakovė atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato) galėjo ir turėjo pasidomėti apie teisme iškeltą bylą, proceso eigą. Atsakovė yra verslo subjektas, kuriam yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog bandė susisiekti su teismo posėdžio sekretore pranešime nurodytais kontaktais.

1.3. Teismas nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė gavo procesinius dokumentus 2023 m. sausio 16 d. ir galėjo imtis veiksmų, bet to nedarė. Pagal viešai skelbiamus duomenis, atsakovė turi du darbuotojus, todėl atmetė atsakovės teiginius kaip nepagrįstus, kad įteikimo pažymą galėjo pasirašyti paštininkė. Atsakovė su atstovu sutartį dėl atstovavimo sudarė 2023 m. sausio 31 d. ir prašymą dėl prieigos prie šios bylos pateikė 2023 m. sausio 31 d., o tai rodo jog atsakovė buvo gavusi procesinius dokumentus, nes kaip ji tuomet ir kodėl sudarytų sutartį su atstovu. Terminas jai buvo skaičiuojamas nuo įteikimo (2023 m. sausio 16 d.). Tai, kad prie EPP prisijungia atstovas ir kada, nepakeičia įstatyme įtvirtintų terminų skaičiavimo tvarkos. Atsakovė gavusi procesinius dokumentus, turėdama atstovą (advokatą) ne tik galėjo, bet ir turėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį, bet to nepadarė. Atsakovė savo teiginių dėl tariamo tinkamo neinformavimo neįrodė, todėl teismas juo atmetė ir sprendė, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, todėl nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

1.4. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog gavusi atitinkamą 2022 m. liepos 27 d. pranešimą, nors ir pavėluotai, tačiau savo įsipareigojimus įvykdė. Taip pat atsakovė nepagrįstai teigia, kad „analogiškai gavusi 2022 m. spalio 24 d. pranešimą, atsakovė įvykdys savo uždelstus įsipareigojimus“. Ieškovė į bylą pateikė visus įrodymus, sudarančius pagrindą patenkinti ieškovės ieškinį, tuo tarpu atsakovė jokių įrodymų, pagrindžiančių priešingai, nepateikė. Teismas darė išvadą, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepagrindė, kad byloje priimtas sprendimas už akių nėra teisėtas ir pagrįstas, atsakovė rėmėsi tik argumentais dėl tariamai nenutrauktos sutarties, nors civilinės bylos medžiagoje pateikti įrodymai paneigia šiuos deklaratyvius argumentus.

Šalies argumentai

7. Ieškovė 2023 m. balandžio 27 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo projekto parengimą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo (nutarties) priėmimo atmetė.

3.1. Teismas nurodė, kad byla iš esmės buvo išnagrinėta 2023 m. balandžio 18 d. rašytinio proceso tvarka, procesinio sprendimo paskelbimas atidėtas 2023 m. balandžio 25 d. Apie 2023 m. balandžio 18 d. rašytinį teismo posėdį ieškovė (jos atstovė) buvo informuota teismo pranešimu išsiunčiant jį per EPP sistemą bei viešo paskelbimo būdu. Ieškovė (jos atstovė) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. 2023 m. balandžio 24 d. Teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Atsiliepimas

3.2. Teismas nurodė, kad ieškovė atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal byloje pateiktus dokumentus, tačiau tokių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

Šalies argumentai

3.3. Teismas pažymėjo, jog pati ieškovė prašyme dėl papildomos nutarties priėmimo nurodė, kad įrodymai nebuvo pateikti dėl priedų sąrašo ir faktiškai pateiktų priedų neatitikimo, taip tarsi pripažindama, kad priedai nebuvo pateikti dėl neatidumo. Todėl teismas sprendė, jog ieškovė nepateikė dokumentų patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas dėl neatidumo, todėl vadovavosi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017, 29 punktas) ir sprendė, kad nėra teisinio pagrindo priimti papildomą nutartį.

III. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Alanvita“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2023 m. vasario 20 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai išaiškino procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančias teisės normas ir tuo pačiu nepagrįstai konstatavo, jog atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Iš įteikimo šaknelės (DOK-7194), sunku suprasti (perskaityti), kas padėjo parašą ir kas juos atsiėmė atsakovės vardu. Bendrovėje dirba tik bendrovės direktorė A. K. ir vyr. buhalterė M. J., kurios tikrai atitinkamų dokumentų nėra atsiėmusios. Šaknelėje nėra nurodytas atitinkamą dokumentą pasirašiusio asmens ryšis su atsakove ir / ar jo einamos pareigos. Dėl šių priežasčių teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog atitinkami procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovei.

1.2. Atsakovė pašto dėžutėje rado vieną lapą ir iškart sudarė sutartį su advokatu, kai teismo vertinimu, terminas atsiliepimui pateikti buvo praleistas. Atsakovės atstovo veiksmai negalėjo turėti jokios įtakos termino (ne)praleidimui. Taip pat, atsakovės atstovas pakankamai atsakingai ir rūpestingai per EPP pateikė prašymą suteikti prieigą prie bylos elektroninės kortelės, kas yra pakankamas veiksmas esant atitinkamoje situacijoje. Dar papildomai skambinti ar dar kitokiu būdu domėtis ar nėra iškelta bylų, kol jokie dokumentai nėra įteikti nors vieną kartą, nėra jokio pagrindo. Atsakovė įrodymų pateikti negali, nes jai nesuprantama ir nežinoma kas ant šaknelės pasirašė. Duomenų, kad tai būtų atsakovės darbuotojas ar kitais pagrindais atsakovės paskirtas korespondencijai priimti asmuo, į bylą pateikta nėra. Toks procesinių dokumentų įteikimas, kai jie įteikti ne atsakovei ir jos darbuotojui, neturėjo paneigti atsakovei teisės būti išklausytai teisme ir pateikti savo argumentus.

1.3. Teismas netinkamai aiškino CK 6.218 straipsnio nuostatas. Ieškovė nėra informavusi atsakovės apie sutarties nutraukimą sutartyje ir įstatyme nustatyta tvarka. Byloje pateikta 2022 m. gruodžio 22 d. informacinė pažyma, kurioje yra nurodyti atsakovės skolų dydžiai, bei informuojama, jog tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis buvo nutraukta 2022 m. gruodžio 22 dieną. Tačiau kokiu būdu ši sutartis buvo nutraukta duomenų į bylą pateikta nėra. Todėl laikytina, jog iki šiol sutartis nėra nutraukta. Dėl šios priežasties ieškinys galėjo būti tenkintas tik dalinai, toje apimtyje, kurioje atsakovė vėlavo įvykdyti savo įsipareigojimus. Tuo metu tenkinti ieškinį dėl įsipareigojimų, kurių terminas nėra suėjęs, nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

10. Ieškovė KB „ARKU kredito unija“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovė su atstovu sutartį dėl atstovavimo sudarė 2023 m. sausio 31 d. ir prašymą dėl prieigos prie šios bylos pateikė tą pačią dieną, kas parodo, jog atsakovė buvo akivaizdžiai gavusi procesinius dokumentus, nes kaip ji tuomet ir kodėl sudarytų sutartį su atstovu. Terminas jai buvo skaičiuojamas nuo dokumentų įteikimo dienos. Tai, kad prie EPP prisijungia atstovas ir kada, nepakeičia įstatyme įtvirtintų terminų skaičiavimo tvarkos. Atsakovė gavusi procesinius dokumentus, turėdama atstovą (advokatą) ne tik galėjo, bet ir turėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį, bet to nepadarė. Teiginiai, kad dokumentai atsakovei galėjo būti nepalikti ar palikti ne ten ir dėl kažkokios paštininkės klaidos, yra visiškai neįrodytos ir nepagrįstos (CPK 178 straipsnis).

2.2. Atsakovė nepagrįstai teigia jog ieškovė neinformavo jos apie sutarties nutraukimą. Iš su ieškiniu pateiktų 2022 m. spalio 24 d., 2022 m. liepos 27 d. pranešimų ir el. laiškų turinio aiškiai matyti, jog ieškovė pranešė, kad atsakovei nesureagavus į laišką iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. (vėlesniu pranešimu – iki 2022 m. lapkričio 23 d.) ieškovė turi teisę nutraukti sutartį ir kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Atsakovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, nepašalino sutarties pažeidimų per papildomai nustatytus terminus, todėl ieškovė išsiuntė atsakovei 2022 m. spalio 24 d. pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, jog atsakovei nesureagavus į laišką iki 2022 m. lapkričio 23 d., ieškovė turės teise nutraukti sutartį dėl esminių pažeidimų. Atsakovė į laišką nesureagavo, todėl sutartis 2022 m. gruodžio 22 d. buvo nutraukta dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo.

2.3. Atsakovė ne kartą buvo informuota apie sutarties nutraukimą, todėl turėjo mėnesį laiko pažeidimams ištaisyti. Atsakovė, būdama verslininkė, kuriai keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai, būdama sudariusi kredito sutartį, pagal savo elgesį (nevykdant įsipareigojimų), pagal ieškovės pateiktus pranešimus, galėjo ir turėjo suprasti, kad sutartis, jai neatliekant atitinkamų veiksmų, bus nutraukta. Atsakovės skundas yra nepagrįstas, jis pateiktas siekiant nesąžiningų tikslų – užvilkinti sprendimo už akių vykdymą, tam, kad atsakovė nesąžiningai išvengtų atsiskaitymo su ieškove.

Šalies argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovė KB „ARKU kredito unija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą sprendimą (nutartį) priteisti ieškovei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovės UAB „Alanvita“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo projekto parengimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

3.1. Ieškovė 2023 m. kovo 28 d. atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė prašymą priteisti ieškovei iš atsakovės visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal byloje pateiktus dokumentus“ ir nurodė, kad prideda – sąskaitos ir mokėjimo už teisines paslaugas kopiją. Tačiau prie procesinio dokumento buvo pridėtas priedas „IMG_0343.jpg”, o sąskaitos ir mokėjimo už teisines paslaugas kopijos nebuvo pridėtos dėl galimos kompiuterio ir/ar EPP sistemos techninės klaidos, nes teikiant dokumentus buvo parodytas klaidos pranešimas, bet po to „Išsiųsti dokumentai“ rodyta, kad procesinis dokumentas išsiųstas. Pastebėjus el. bylos kortelėje, kad priedų trūksta, ieškovė 2023 m. balandžio 24 d. prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo pateikė į bylą sąskaitos ir mokėjimo už teisines paslaugas kopijas ir prašė juos prijungti prie bylos.

3.2. Bylinėjimosi išlaidos yra realios ir buvo patirtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ir nutarties paskelbimo. Sąskaita ieškovei išrašyta 2023 m. kovo 15 d., apmokėta 2023 m. kovo 22 d., o byla iš esmės nagrinėta 2023 m. balandžio 18 d., nutartis paskelbta 2023 m. balandžio 25 d. Teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes šias išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo byloje pateikti.

3.3. Bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl atsakovės kaltės, jos yra realios ir buvo patirtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ir nutarties paskelbimo. Teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė ieškovės veiksmuose nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nepagrįstai nepriėmė papildomo sprendimo (nutarties) priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą.

12. Atsakovė UAB „Alanvita“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi išsprendė ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jo netenkindamas. Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi konstatuotos aplinkybės galėjo būti pakeistos (panaikintos) tik aukštesnės instancijos teismo procesiniu sprendimu, jei būtų ginčyta atitinkama nutartis ir teismo konstatuotos aplinkybės. Ieškovė neteikė atskirojo skundo dėl 2023 m. balandžio 25 d. nutarties, todėl atitinkamų aplinkybių negali ginčyti ir šiuo dėl kitos nutarties paduodamu atskiruoju skundu.

Šalies argumentai

4.2. Ieškovės prašymas priimti papildomą sprendimą ir išspręsti bylinėjimo išlaidų atlyginimo klausimą kitaip, nei teismas buvo jį išsprendęs priimta 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi, negalėjo būti tenkintas ir pagrįstai buvo atmestas, nes priešingu atveju teismas būtų pažeidęs CPK 276 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus imperatyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartys, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildomu procesiniu sprendimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sprendimo už akių panaikinimo pagrindų

15. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad procesiniai dokumentai – ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo (nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui pateikti) atsakovei buvo išsiųsti 2023 m. sausio 11 d. buveinės adresu – Savanorių pr. 33A-1, Kaunas. Iš įteikimo šaknelės matyti, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo laikomi įteiktais 2023 m. sausio 16 d., tačiau kas priėmė procesinius dokumentus atsakovės vardu – nėra įskaitoma. Atsakovės atstovas 2023 m. sausio 31 d. pateikė teismu prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo. Teisėja elektronine rezoliucija 2023 m. vasario 20 d. prašymą tenkino ir suteikė prieigą prie elektroninės bylos bei 2023 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės ieškinį visiškai. 2023 m. kovo 13 d. atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydama, jog teismo procesiniai dokumentai jai nebuvo tinkamai įteikti. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė, motyvuodamas tuo, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai 2023 m. sausio 16 d.

17. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 16–22 punktus). Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas.

18. Sprendžiant klausimą dėl atskirojo skundo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas aptaria civilinio proceso normas, reglamentuojančias dokumentų įteikimą, kurį reglamentuoja CPK 1 dalies 11 skyriaus antrasis skirsnis. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo procesinių dokumentų įteikimo tvarką detaliau reglamentuoja CPK 123 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui.

19. Vertindamas procesinių dokumentų įteikimo juridinio asmens darbuotojui tinkamumą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad korespondenciją priėmęs asmuo privalo pažymoje įrašyti vardą, pavardę, savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Jeigu teismo šaukimą ar ieškinio nuorašą gauna asmenys, nurodyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje, tai ryšys su adresatu atskleidžia faktiškai gaunančiojo asmens sąsają su juridiniu asmeniu – gavėju. Vien parašymas pažymoje vardo ar pareigų, neatskleidžiant, kokiu pagrindu ir kokiai įmonei dirbama, neleidžia teismui vertinti, jog pagal CPK 124 straipsnio 1 dalį nurodytas gaunančiojo asmens ryšys su tikruoju gavėju juridiniu asmeniu ir įstatymo reikalavimai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2004; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019). Taip pat pažymėtina ir tai, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

20. Iš dokumentų įteikimo šaknelės (DOK-7194), matyti, kad procesinius dokumentus atsakovės vardu priėmė asmuo, kurio vardo ir pavardės neina įskaityti, jo einamos pareigos ar kita informacija, iš kurios būtų galima nustatyti jo ryšį su šiuo juridiniu asmeniu, siuntos įteikimo pažymoje nebuvo nurodyta. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas apie tinkamą procesinių dokumentų įteikimą atsakovei, aplinkybių kaip fizinis asmuo, kuris priėmė siuntą atsakovės vardu, yra susijęs su siuntos gavėju, nesiaiškino. Atsakovė pirmosios instancijos teismui nurodė, jog įmonėje dirba tik bendrovės direktorė A. K., o atskirajame skunde papildė, kad ir vyr. buhalterė M. J.. Įteikimo šaknelėje įrašytas vardas ir pavardė, nepanašūs į bendrovės direktorės A. K. ir vyr. buhalterės M. J. vardą ir pavardę, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai ir, kad apie procesą atsakovei tapo žinoma jau 2023 m. sausio 16 d. Aplinkybė, jog atsakovės atstovas 2023 m. sausio 31 d. pateikė prašymą dėl prieigos prie EPP suteikimo, taip pat nepagrindžia fakto, jog atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai ir atsakovei buvo žinoma apie civilinės bylos nagrinėjimą.

21. Pažymėtina, kad teismas priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą. Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019, 27 punktas).

22. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos yra įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento, o kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

23. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nepagrįstai konstatavo, jog nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių sprendimo už akių panaikinimui. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovei apie bylą tapo žinoma 2023 m. sausio 16 d., t. y. kai procesinius dokumentus atsakovės vardu priėmė asmuo, kuris nėra aišku kokiu pagrindu yra susijęs su juridiniu asmeniu - nėra įskaitoma priėmusio asmens vardas ir pavardė, nenurodytos pareigos), todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovei procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti 2023 m. sausio 16 d., todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo už akių atsakovės atžvilgiu.

26. Nustačius CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindą, sprendimas už akių panaikintinas ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės.

27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl papildomos nutarties

28. Byloje nustatyta, jog ieškovė 2023 m. balandžio 27 d. pateikė prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, kuriuo prašė priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo (nutarties) priėmimo. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą sprendimą (nutartį) priteisti ieškovei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo projekto parengimą.

29. Kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismui tenkinus atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinus Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos, nes šis klausimas turės būti išspręstas pirmosios instancijos teismo nagrinėjant bylą iš naujo.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės – pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės, byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31. Tenkinus atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikinus pirmosios instancijos priimtą sprendimą už akių bei atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl papildomo procesinio sprendimo (nutarties) naikintina ir klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų rengiant atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. ir 2023 m. gegužės 4 d. nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alanvita“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos pagal ieškovės kooperatinės bendrovės „ARKU kredito unija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Alanvita“ dėl skolos priteisimo, nagrinėjimą iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė