Kauno apygardos teismo nutartis

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

26. Anot apeliantų, skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių negaliojimo pagrindų egzistavimo, t. y. dėl motyvų nebuvimo, nes pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos suinteresuotumo, apsiribodamas antstolės vertinimu ir abstrakčiais motyvais.

27. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo procesinis sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.

28. Absoliučiais sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindais yra pripažįstami atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

29. CPK 291 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus nutarties turiniui, 1 dalyje nustatyta, kad nutartyje turi būti nurodoma: 1) nutarties priėmimo laikas ir vieta; 2) teismo pavadinimas, teismo sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius; 3) dalyvaujantys byloje asmenys ir ginčo dalykas; 4) klausimas, kuriuo priimama nutartis; 5) motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; 6) teismo nutarimas; 7) nutarties apskundimo tvarka ir terminas. Taigi, CPK nustatyta pareiga teismui motyvuoti priimtą nutartį.

30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantų argumentais, jog skundžiama nutartis yra be motyvų. Kaip matyti iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies, joje yra išvardintos teismo nustatytos aplinkybės, nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas turi vadovautis sprendžiant nutartyje nagrinėjamą klausimą, bei kiti teisiniai argumentai, kas iš esmės atitinka CPK 291 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti supranta kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

31. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Tokių aspektų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

32. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nenustatyta.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo

33. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 17 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, prie kurių pridėjo papildomus įrodymus – Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. ir 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kopijas.

34. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

35. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi, CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

36. Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose suinteresuotas asmuo iš esmės papildo savo atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentus, ir į tai, jog teismas turi galimybę naudodamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis susipažinti su kituose teismuose priimtais procesiniais sprendimais, suinteresuoto asmens prašymai dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo civilinėje byloje netenkinami.

Dėl ginčo esmės

37. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

38. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Sonata Vaicekauskienė atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 26 d. nutarties pagrindu 2023 m. spalio 31 d. išduotą vykdomąjį raštą. Minėta nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo ir tenkino (duomenys neskelbtini) prašymą pripažinti ir leisti Lietuvos Respublikoje vykdyti (duomenys neskelbtini) arbitražo instituto 2022 m. liepos 29 d. sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu Arbitražas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) terminas eiti UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas pasibaigė 2022 m. kovo 31 d., ir įpareigojo (duomenys neskelbtini), gavus Arbitražo sprendimą, atsistatydinti iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų. 2023 m. gruodžio 11 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini).

39. 2024 m. vasario 2 d. pareiškėja antstolei pateikė prašymą dėl informacijos suteikimo vykdomojoje byloje, kuriuo prašė: 1) nedelsiant, bet ne vėliau per 3 darbo dienas, pateikti visus vykdomojoje byloje priimtus patvarkymus, sprendimus, skundus bei kitą su vykdomąja byla susijusią informaciją; 2) ateityje visus patvarkymus, kurie priimami vykdomojoje byloje, siųsti be uždelsimo taip pat pareiškėjai, kaip suinteresuotam asmeniui; 3) visą nurodytą informaciją teikti pareiškėjos atstovui advokatui R. S.. Prašyme nurodė priežastis, kodėl vykdomojoje byloje priimami patvarkymai ir kiti procesiniai veiksmai turi tiesioginės reikšmės pareiškėjos teisėms ir pareigoms – pareiškėjos teisėms ir pareigoms kiltų tiesioginis neigiamas poveikis įmonei likus be vadovo, o tai destabilizuotų einamąją pareiškėjos veiklą ir neišvengiamai sukeltų jai didelę žalą.

40. 2024 m. vasario 9 d. pareiškėja antstolei pateikė prašymą dėl informacijos ir patvarkymo pateikimo vykdomojoje byloje, kuriuo prašė: 1) informuoti, koks yra pareiškėjos 2024 m. sausio 19 d. pareiškimo dėl vykdomosios bylos užbaigimo sprendimo statusas; 2) atsiųsti susipažinti patvarkymą dėl pareiškėjos 2024 m. sausio 19 d. pareiškimo; 3) visą informaciją teikti pareiškėjos atstovui advokatui R. S..

41. Antstolė skundžiamu 2024 m. vasario 21 d. patvarkymu dėl prašymo dėl informacijos suteikimo pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. ir 2024 m. vasario 9 d. prašymų netenkino, remdamasi tuo, jog Lietuvos apeliacinio teismo išduotas vykdomasis dokumentas pareiškėjai nenustato jokių pareigų ar įsipareigojimų, todėl vadovaujantis CPK 633 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja nėra vykdymo proceso šalis, o visą informaciją gali gauti iš (duomenys neskelbtini), jeigu pastarasis manys, kad tai yra būtina. Pareiškėja 2024 m. kovo 6 d. antstolei pateikė skundą dėl 2024 m. vasario 21 d. patvarkymo panaikinimo, kurio antstolė netenkino ir 2024 m. kovo 12 d. patvarkymu perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

42. Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų netenkino, nurodydamas, jog: vien tos aplinkybės, kad pareiškėja dalyvavo Arbitražo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesuose, nepagrindžia pareiškėjos suinteresuotumo CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme; Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėja suinteresuotu asmeniu pripažinta CPK 443 straipsnio 3 dalies pagrindu, o ne vykdomojoje byloje; byloje nenustatyta duomenų, kad pareiškėjai jos prašymu antstolė vykdomojoje byloje suteikė suinteresuoto asmens statusą.

43. Apeliantės atskiruosiuose skunduose iš esmės nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvus: pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į skunde dėl antstolės veiksmų nurodomus argumentus dėl pareiškėjos suinteresuotumo ir visų jų neįvertino, tarp jų ir prejudicinių faktų, nustatytų Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); pirmosios instancijos teismas nevertino ir aplinkybių, jog, anot antstolės, pareiškėja informaciją iš vykdomosios bylos gali gauti iš (duomenys neskelbtini), tačiau tai apsunkina pareiškėjai galimybę tinkamai ginti savo teisėtus interesus, nes informacijos gavimas užtrunka ilgiau ir iš vadovo yra gaunama ne visa informacija; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja turėjo teikti atskirą prašymą dėl jos įtraukimo į vykdomąją bylą suinteresuotu asmeniu, nes toks prašymas iš esmės buvo išreikštas kreipiantis į antstolę su prašymu dėl duomenų iš vykdomosios bylos pateikimo.

44. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

45. Nors vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, tačiau vykdymo procese gali dalyvauti ir kiti suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suinteresuoti asmenys vykdymo procese nebūtinai turi sutapti su dalyvaujančiais byloje asmenimis, išvardytais CPK 37 straipsnyje: dalis tokių asmenų, dalyvavusių sprendžiant ginčą, vykdymo procese gali nebedalyvauti ir, priešingai, vykdymo procesas gali apimti daugiau asmenų, nei nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011).

46. Pagrindinis veiksnys, apibrėžiantis byloje dalyvaujantį asmenį, yra jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019).

47. Tiek vykdymo procese, tiek nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka suinteresuotu asmeniu laikomas ne bet koks asmuo apskritai, o tik tas, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, kurios teisėms ir pareigoms turės įtakos byloje priimtas teismo sprendimas, ar atliekami vykdymo veiksmai. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo atveju, jeigu priimtas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos atitinkamo asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, toks asmuo (fizinis ar juridinis), net kai yra pareiškėjo ar paties atitinkamo asmens prašymas jį įtraukti, neįtraukiamas dalyvauti suinteresuotu asmeniu byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikyti asmenį suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti sprendimą vykdantis antstolis, įvertindamas tokiam asmeniui vykdymo veiksmais sukeliamas pasekmes; iš dalies tai priklauso ir nuo byloje spręstų reikalavimų – jei teismo sprendimu nuspręsta dėl asmens teisių ar pareigų, tai ir tokio sprendimo vykdymas (atskiri vykdymo veiksmai) dažniausiai turės įtakos tokio asmens materialiosioms teisėms; dėl to suinteresuotas asmuo vykdymo procese nustatomas kiekvieną kartą individualiai, įvertinus, kokią įtaką asmens teisėms ir pareigoms turės konkretaus vykdomojo dokumento vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2021).

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja pateiktame prašyme antstolei dėl informacijos suteikimo išreiškė poziciją dėl savo suinteresuotumo byloje ir netiesiogiai išreiškė prašymą ją įtraukti suinteresuotu asmeniu. Tai patvirtina prašyme reiškiamas reikalavimas teikti pareiškėjai visus patvarkymus, kuriuos antstolė priims ateityje, ir tai, jog pati antstolė 2024 m. vasario 21 d. patvarkyme vertino ir nurodė aplinkybes, kodėl pareiškėja nelaikytina suinteresuotu asmeniu vykdomojoje byloje. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nors ir išsamiai nepasisakė dėl kiekvienos pareiškėjos skunde dėl antstolės veiksmų nurodytos aplinkybės, susijusios su jos suinteresuotumu vykdomojoje byloje, tačiau tai nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į antstolę su atskiru motyvuotu prašymu pripažinti ją suinteresuotu asmeniu vykdomojoje byloje, tačiau taip pat nurodė ir argumentus, kodėl laiko pareiškėją neturint suinteresuotumo vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos suinteresuotumo vykdomoje byloje nepatvirtina ir apeliantų nurodytos aplinkybės apie tai, jog pareiškėja yra įtraukiama suinteresuotu asmeniu teismuose sprendžiant skundus dėl vykdomojoje byloje atliktų atskirų procesinių veiksmų antstolei priimant patvarkymus ir sprendžiant vykdomojoje byloje teikiamus prašymus, ar tai, jog ji dalyvavo Arbitražo bei Apeliacinio teismo procesuose.

50. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje yra atliekami priverstinio vykdymo veiksmai (duomenys neskelbtini) nevykdant Arbitražo sprendimo, kuriuo (duomenys neskelbtini) atstatydintas iš pareiškėjos vadovo pareigų. Kadangi pareiškėja savo valdymo organų skyrime ir atšaukime nedalyvauja, nes jos organų narius savo nuožiūra skiria ir atšaukia visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas, kuris renka bendrovės valdybą, ir valdyba, kuri skiria ir atšaukia bendrovės vadovą, tai reiškia, kad Arbitražo sprendimo įvykdymas neturės įtakos jokioms pareiškėjos materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja trauktina vykdomojoje byloje suinteresuotu asmeniu. O įvertinus šias aplinkybes, spręstina, jog antstolė pagrįstai skundžiamu 2024 m. vasario 21 d. patvarkymu netenkino prašymų dėl informacijos ir dokumentų pateikimo nesuinteresuotam vykdomojoje byloje asmeniui.

51. Išdėstytų argumentų pagrindu, teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti atskirųjų skundų argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

52. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė, skundžiamu 2024 m. vasario 21 d. patvarkymu atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymus dėl informacijos ir duomenų suteikimo, nepažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolio veiklos principų, o pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą, teisėtą bei motyvuotą nutartį, kurią naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių atskirieji skundai atmestini kaip nepagrįsti, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Tačiau CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

54. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjos bei suinteresuoto asmens (skolininko) ir suinteresuoto asmens (išieškotojos) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atmetus pareiškėjos ir suinteresuoto asmens (skolininko) atskiruosius skundus, suinteresuotas asmuo (išieškotoja) įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

55. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. gavo suinteresuotas asmens (išieškotojos) (duomenys neskelbtini) prašymą priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens (skolininko) (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 886,75 Eur, pateikė tokį prašymą pagrindžiančius dokumentus (sąskaitą ir sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

56. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).

57. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

58. Teismo vertinimu, ši civilinė byla negali būti vertintina kaip pakankamai sudėtinga, kadangi joje nagrinėjamas klausimas nėra sudėtingas, byloje nebuvo nagrinėjami visiškai nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, be to, byloje dalyvaujantys asmenys yra dalyvavę ne viename ginče, susijusiame su priimtu Arbitražo sprendimu, o atsiliepimuose į atskiruosius skundus dalis argumentų buvo pakartoti iš atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.

59. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (3K-3-647-248/2015).

60. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išieškotojai priteisti bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį.

61. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

62. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktoje bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje nurodyta, kad išieškotoja patyrė 2 886,75 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą.

63. Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs nurodytas ir prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 886,75 Eur), susijusias su procesinių dokumentų parengimu ir pateikimu teismui ir jų dydžius, su pagal Rekomendacijomis paskaičiuotais maksimaliais dydžiais (864,40 Eur x 2 = 1 728,80 Eur), konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos ženkliai viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius. Kaip minėta anksčiau, teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo priteisti išlaidas, kurios viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius.

64. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, sprendžia išieškotojos prašomas priteisti išlaidas, susijusias su atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimu, mažinti iki Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos ir priteisti iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens (skolininko) lygiomis dalimis, t. y. po 864,40 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 864,40 (aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 40 ct) Eur bylinėjimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš suinteresuoto asmens (skolininko) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 864,40 (aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 40 ct) Eur bylinėjimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.