Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-1850-759/2025

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-13
Bylos Nr.: e2-1850-759/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-00099-2025-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Snieguolė Bielskienė
Ieškovas: A. E. P.
Atsakovas: T. V.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Virginija Budrevičienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1850-759/2025Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00099-2025-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.1.2.4; 2.3.4.7; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 13 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,sekretoriaujant Jūratei Gritienei,dalyvaujant ieškovei A. E. P., jos atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. E. P. patikslintą ieškinį atsakovui T. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų: N. V. ir L. V. nuolatinę gyvenamąją vietą su jų motina A. E. P.; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų su atsakovu T. V. (toliau – atsakovas) bendravimo tvarką; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 300 Eur; 4) priteisti iš atsakovo po 10 800 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams N. V. ir L. V. už paskutinius 3 metus, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 17 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos (2025 m. sausio 17 d.), priteistų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja, paskirti uzufrukto teisės pagrindu nustatyti vaikų motiną, A. E. P.; 5) priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė su atsakovu T. V. santuokos nebuvo įregistravę, su atsakovu gyveno kartu nuo 2003 m. vasaros iki 2024 m. rugsėjo 4 d. Gyvenant kartu gimė vaikai: sūnus N. V., gimęs (duomenys neskelbtini), dukra L. V., gimusi (duomenys neskelbtini) ir dukra E. V., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri yra pilnametė. Nurodė, kad santykiai su atsakovu pablogėjo prieš penkerius metus. Atsakovas tapo agresyvus, piktas, viskas jam buvo blogai. Ieškovė ir nepilnamečiai vaikai nuolat iš atsakovo patirdavo psichologinį smurtą. Jis kaltino, kad per mažai jam skiriama dėmesio. Gyvenant kartu, atsakovas faktiškai nedirbo pastovaus darbo, nuolatos keitė darbus, piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovas turėjo asmeninių įsiskolinimų antstoliams.

1.2. Nurodė, kad faktiškai visa šeima gyveno iš ieškovės gaunamo darbo užmokesčio pajamų ir gaunamų išmokų už vaikus, atsakovas nepadėjo ūkio darbuose, neskirdavo lėšų šeimai, vaikų išlaikymui, nemokėjo mokesčių. Kartais atsakovas nupirkdavo maisto. Atsakovo indėlis šeimai, vaikų išlaikymui būdavo apie 100 Eur per mėnesį.

1.3. Atsakovas dažnai konfliktuodavo su kaimynais. Jis ne kartą ieškovės ir vaikų akivaizdoje grasino padegti namus, atsinešęs benzino prie namų, todėl kaimynai dėl netinkamo T. V. elgesio kviesdavo policiją. 2024 m. rugsėjo 4 d. atsakovui T. V. buvo surašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. atsakovas gyvena pas draugę D. M., su ja palaikė ryšius dar jiems gyvenant kartu. Kad atsakovas yra ieškovei neištikimas sužinojo po sūnaus N. gimimo, t.y. (duomenys neskelbtini).

1.4. Ieškovės materialinė padėtis yra labai sunki. Ji kartu su vaikais gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose. Ji viena išlaiko nepilnamečius vaikus. Gyvenant kartu atsakovas naudojo ieškovės ir vaikų atžvilgiu psichologinį smurtą, nedalyvavo vaikų auklėjime, jais nesirūpino. Nuo 2024 m. rugsėjo 4 d., kai negyvena kartu, atsakovas vaikų nelanko, nebendrauja, neskambina, neteikia jiems išlaikymo.

2. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintą ieškinį. Ieškovė nurodė analogiškas aplinkybes išdėstytas patikslintame ieškinyje. Papildomai nurodė, kad prie vaikų išlaikymo ir geresnio gyvenimo prisideda ieškovės mama bei jos pilnametė dukra. Už sūnaus vairavimo pamokas apmoka ieškovės mama. Atsakovas gyvenant kartu buvo susiradęs draugę, su kuria ir šiuo metu gyvena. Be to, gyvenant kartu atsakovas per mėnesį porą sykių smurtaudavo. Paaiškino, kad įsiskolinimo reikalauja nuo 2022 m. sausio 17 d., nors atsakovas su šeima negyvena nuo 2024 m. rugsėjo 4 d., tačiau pažymėjo, kad atsakovas nedirbo, prie šeimos išlaikymo neprisidėjo ir jiems gyvenant kartu. Visa našta atiteko ieškovei. Būdavo atvejų, kad užsidribdavo, tačiau retai prisidėdavo prie šeimos išlaikymo. Atsakovas girtavo kiekvieną dieną. Taip pat ieškovė patikslino vaikų su tėvu bendravimo tvarką.

3. Ieškovės atstovė advokatė Virginija Budrevičienė teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir išdėstytas patikslintame ieškinyje, prašė tenkinti patikslintą ieškinį. Patikslino atsakovo bendravimo tvarką su dukra L. V..

Atsiliepimas

4. Atsakovas T. V. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškovės ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų paskirta su ieškove A. E. P.. Bendravimo tvarką norėtų pakoreguoti, kadangi ieškovės siūloma bendravimo tvarka jam yra sunkiai įgyvendinama. Norėtų su vaikais susitikti ir bendrauti kas antrą sekmadienį bei nurodė, kad nėra tikslinga nustatyti bendravimą su vaikais informacinėmis technologijomis, nes jie yra tokio amžiaus, kad gali patys atsiliepti ir bendrauti be kitų asmenų priežiūros. Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nesutinka, kadangi šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki, nedirba, tačiau ieškosi darbo. Neturi galimybės mokėti reikalaujamo išlaikymo dydžio. Be to, ieškovė teigia, kad jai reikalingas 600 Eur išlaikymo dydis vienam vaikui, kas sudaro 300 Eur iš atsakovo. Atsakovas nurodė, kad jeigu vaikui reikalinga 600 Eur suma, o valstybė skiria 122,50 Eur sumą, tai abiejų tėvų bendra suma turėtų būti 478 Eur, tiksliau kiekvienam po 239 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, mano, kad 239 Eur suma būtų protinga kiekvienam vaikui. Taip pat, atsakovas nesutinka su įsiskolinimo dydžiu už nurodytą ieškovės ieškinyje laikotarpį. Jis nesutinka, kad nuo 2022 m. neprisidėjo prie šeimos gerovės, nepadėjo prie namų ūkio, neskyrė lėšų šeimai. Akcentavo, kad dirbo statybose, dirbo tiek oficialiai, tiek ne, tačiau visus uždirbtus pinigus skyrė šeimos labui, t.y. namo remontui, įrengimui, pirko maistą, malkas.

5. Atsakovas T. V. apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai, atsakovas atvykęs į teismo posėdį, iš jo savavališkai pasišalino, todėl laikytina, kad atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

6. Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, įvertinusi bylos aplinkybes, tai kad nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena kartu su motina, ji vaikais rūpinasi, Skyrius neturi duomenų, kad motina netinkamai prižiūrėtų vaikus, taip pat atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų nuomonę teikia išvadą, kad nepilnamečių vaikų N. V. ir L. V. geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove A. E. P.. Taip pat, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir išklausius nepilnamečių vaikų nuomonę, Skyrius vertina, kad šiai dienai ieškovės prašoma bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Išlaikymo priteisimo dydis nepilnamečiams vaikams yra pagrįstas ir atitinka nepilnamečių teises ir teisėtus interesus, todėl Skyrius palaiko ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur kiekvienam vaikui. Skyrius neprieštarauja, kad A. E. P., kaip nepilnamečio vaiko motina bei įstatyminis atstovas, priteistas lėšas naudotų uzufrukto teise. Skyrius neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jeigu nebus įrodytos kitos aplinkybės nei nurodo ieškovė.

7. Į teismo posėdį institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad palaiko poziciją pateiktą išvadoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad N. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. E. P. ir T. V.. Šalys santuokos nebuvo sudariusios. A. E. Ptakaitė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos draudžiamos pajamos yra 1 400 Eur (neatskaičius mokesčių). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, t.y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas – sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). T. V. nuo 2025 m. sausio 8 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie draudžiamąsias pajamas, nėra.

Dėl gyvenamosios vietos

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

10. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų, institucijos išvados nustatyta, kad N. V. ir L. V. gyvena kartu su ieškove, kuri jais rūpinasi ir prižiūri. Atsakovas pateikdamas atsiliepimą į pirminį ieškinį, neprieštaravo, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji būtų paskirta su ieškove, todėl darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaikų interesus, tokią išvadą pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities skyrius, todėl nepilnamečių vaikų N. V. ir L. V. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina – ieškove A. E. P. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų

12. Ieškovė, prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. V. ir L. V. tvarką sekančiai:

1. Atsakovas bendrautų su vaikais būdamas blaivus. Atsakovas apie būsimą bendravimą informuoja ieškovę prieš 2 dienas ir susitaria dėl bendravimo su vaikais laiko ir vietos.

2. Iš anksto susitarus (susitariant ir ieškovę informuojant dieną prieš susitikimą iki vakaro 20 val.), būdamas blaivus, darbo dienomis atsakovas T. V. paima dukrą L. iš mokyklos pasibaigus pamokoms, prailgintoms pamokoms, renginiams ar būreliams, pas save ir 17 val. ieškovė A. E. P. grįždama iš darbo paima dukrą iš atsakovo namų.

3. Bendravimas su vaikais ryšio priemonėmis:

3.1. Pirmadieniais-penktadieniais pokalbiai su vaikais telefonu, per Messenger programėlę, nuo 19 val. iki 21 val.

3.2. Savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį - ryte nuo 10 val. iki 12 val. Bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu, gali būti nustatyta kita atsakovo bendravimo tvarka su vaikais.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to, vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.

5. Atsakovas atsiliepime į pirminį ieškinį nurodė, kad netikslinga nustatyti konkrečią tvarką bendravimui telefonu, kadangi vaikai yra tokio amžiaus, kad gali bet kada atsiliepti ir bendrauti be kito asmens būvimo šalia. Be to, išreiškė pageidavimą, jog norėtų susitikti ir bendrauti su vaikais kas antrą sekmadienį.

6. Nepilnametės L. V. nuomonė išklausyta ir užfiksuota vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 3VAIK-23, kuriame nurodyta, kad ji nori gyventi su mama, mamą ji labai myli.

7. Nepilnamečio N. V. nuomonė išklausyta ir užfiksuota vaiko nuomonės išklausymo akte reg. Nr. 3VAIK-24, kuriame nurodyta, kad jis su tėčiu nebendrauja visai, pinigų neduoda ir nėra davęs, viską ką reikia perka mama. Santykiai su tėvu nebuvo labai geri ir kuomet gyveno tėvas su namuose, būdavo veiklų, bet su pykčiais, tėvas labai emocionalus žmogus. Paklausus dėl bendravimo tvarkos, ar norėtų po keletą valandų savaitgaliais leisti su tėčiu atsakė, kad nežino, reikėtų labai gerai pagalvoti ar norėtų. Nurodė, kad nori gyventi su mama.

8. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kad pritaria ieškovės nurodytai atsakovo bendravimo tvarkai su vaikais, nes tai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.

10. Nors atsakovas ir siekia dažnesnio bendravimo su jauniausia dukterimi, tačiau galimai dėl besitęsiančio konflikto su motina, santykiai su vaikais yra atšalę. Atsakovo ir sūnaus N. V. santykiai taip pat nėra susiformavę.

11. Įvertinus ieškovės paaiškinimus teismo posėdžių metu, Skyriaus išvadas, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, į kitas reikšmingas bylai aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma patvirtinti bendravimo tvarka iš esmės geriausiai atitiks tiek nepilnamečių vaikų interesus, tiek ieškovės ir atsakovo interesus, užtikrins šalių lygiateisiškumo principą bendraujant su vaikais prasme. Teismas nustato tėvo bendravimo su vaikais N. ir L. tvarką dalyje visiškai tenkindamas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą.

12. Išaiškintina, jog pasikeitus aplinkybėms, vaikų tėvas ar motina gali reikšti ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos pakeitimo (nustatymo) (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.

13. Ieškovė nurodo, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. V. ir L. V., mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam per mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymą nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į infliaciją, indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovės skaičiavimu, kiekvienam vaikui per mėnesį reikia skirti apie 600 eurų išlaikymui.

14. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

15. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2004). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

17. Taip pat, Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teismas pažymi, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA yra 924 Eur (neatskaičius mokesčių), o nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis siekia 1038 Eur (neatskaičius mokesčių).

18. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta 600 Eur suma per mėnesį, reikalinga vaiko poreikiams, vertintina kaip pagrįsta ir atitinkanti vaiko poreikius. Teismas sprendžia, kad ši suma reikalinga siekiant patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė paaiškino apie dukros L. papildomam ugdymui (būreliams) reikalingas lėšas, kurios pagal pateiktus paaiškinimus sudaro apie 50 Eur per mėnesį. Vertinant vaikų poreikius neturėtų būti orientuojamasi tik į minimaliausius vaiko poreikius ir mažesnės vieno iš tėvų gaunamos pajamos neeliminuoja nepilnamečio vaiko teisės augti pilnavertiškai. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaikai auga, jų poreikiai maistui, aprangai, ugdymui ir laisvalaikiui tik didėja.

19. Teismas pažymi, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Taip pat neabejotinai vaikui reikalingas pilnavertis maitinimasis, būstui, kuriame gyvenama, išlaikyti yra skiriamos lėšos. Šios aplinkybės yra pripažįstamos visuotinai žinomos, jų papildomai įrodinėti nereikia.

20. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ir darbo užmokesčio pažymą matyti, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kas mėnesį gauna nuo 900 Eur pajamų iš darbo užmokesčio. Iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto. Nustatyta, kad ieškovė taip pat gauna išmokas vaikams, kurios pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikui įstatymo nuostatas, teikiamas vaikams, ir į kurias atsižvelgtina sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Ieškovė iš valstybės gauna 245 Eur išmokas vaikams.

21. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie turimas transporto priemonės nėra, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie atsakovo sveikatą, jo turimą nedalyvumą ar kitas objektyvias aplinkybes, kurios sudarytų kliūtis atsakovui dirbti, gauti pastovias pajamas, nėra.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Teismo vertinimu, atsakovas turėtų dėti daugiau pastangų ir išnaudoti visas galimybes gauti didesnes ir pakankamas pajamas, kad jų užtektų tiek jo, tiek nepilnamečių vaikų poreikiams. Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

23. Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Nagrinėjamu atveju šalių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, ji užtikrina vaikų gyvenamąjį būstą, sumoka jų išlaikymo išlaidas, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, užtikrinant gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius jų poreikius, bei kartu sumažėja galimybė gauti didesnes pajamas ar dirbti papildomą darbą.

24. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistinas po 300 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. sausio 17 d.) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė A. E. P.. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

25. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

26. Teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

27. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

28. Ieškovė nurodė, kad nėra gavusi iš atsakovo išlaikymo nuo 2022 m. sausio 17 d. Nors ieškovė su atsakovu gyveno kartu, tačiau atsakovas savo gautas pajamas naudojo savo reikmėms ir šeimai skirdavo tik apie 100 Eur per mėnesį. Jis nedirbo, todėl ieškovei teko pasirūpinti finansiškai šeimos gerove. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu, nurodydamas, kad jis tuo metu gyveno kartu su ieškove, prisidėjo prie šeimos gerovės, tačiau atsakovas tik deklaratyviai nurodė tokius argumentus, tačiau į bylą nepateikė jokių patvirtinančių duomenų, kad prisidėjo finansiškai prie vaikų išlaikymo nurodytu laikotarpiu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti, o atsakovas užsiima pavieniais darbais, tačiau nėra dirbantis oficialiai. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas jai buvo neištikimas ir apie atsakovo neištikimybę sužinojo po sūnaus N. gimimo, t.y. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad atsakovas šiuo metu turi artimus santykius su moterimi, bei kartu su ja gyvena nuo 2024 m. rugsėjo 4 d.

29. Byloje nesant duomenų, kad išlaikymas buvo teiktas nuo 2022 m. sausio 17 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2025 m. sausio 17 d.), prieš tai minėtais motyvais teismas sprendžia priteisti ir ieškovės prašomą išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo po 300 Eur už trisdešimt šešis mėnesius, viso po 10 800 Eur kiekvienam vaikui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovei buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Byloje pateikta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurių suma yra 420,83 Eur.

32. Žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, priteistinas iš atsakovo, t. y. 111,00 Eur už neturtinį reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, 162 Eur (300 Eur x 12 x 3% x 75 % x 2) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, 486 Eur (10 800 Eur x 3 % x 75 % x 2) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33. Teismas patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios ieškinį patenkinus, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugo priemonių

34. Teismas, siekdamas suderinti CK 3.65 straipsnio 1 dalies nuostatą su priimamu sprendimu, atsižvelgęs į CPK 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 283 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, sprendžia, jog priimamas sprendimas priteisto nepilnamečiams vaikams nuolatinio išlaikymo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai. Tai reiškia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo laikytinos nebegaliojančiomis ex lege (įstatymo) – CK 3.65 straipsnio 1 dalies – pagrindu nuo teismo sprendimo priėmimo momento.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti šalių vaikų N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaikų motina A. E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. sausio 17 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas vaikams N. V. ir L. V. turi būti mokamas į A. E. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke.

Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 800 Eur (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 800 Eur (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti ieškovę A. E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Atsakovas bendrauja su vaikais būdamas blaivus. Apie būsimą bendravimą informuoja ieškovę prieš 2 dienas ir susitaria dėl bendravimo su vaikais laiko ir vietos.

3. Bendravimas su vaikais ryšio priemonėmis:

3.1. Pirmadieniais-penktadieniais pokalbiai su vaikais telefonu, per Messenger programėlę, nuo 19 val. iki 21 val.

3.2. Savaitgaliais: šeštadienį ir sekmadienį - ryte nuo 10 val. iki 12 val. Bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu, gali būti nustatyta kita atsakovo bendravimo tvarka su vaikais.

Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 759 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį), (įmokos kodas 5660), sumokant pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) teismo turėtas pašto išlaidas valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 420,83 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų 83 ct) valstybės patirtų išlaidų už A. E. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo nuo šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo momento.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė