- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- TS-148-1170/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Nuteistasis
- D. Ž.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Ž. (K.) (D. Ž. (K.)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 58-300, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Ž. (K.) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį, pastarajam paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimą, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį paskirta galutine 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (a. b. l. 3-26; 63-69).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuria buvo ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje padaryti rašymo apsirikimai, vietoje minėtu nuosprendžiu padaryta pripažintos D. Ž. nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, D. Ž. (K.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (a. b. l. 71).
Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, D. Ž. (K.) paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. balandžio 9 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatė, kad nuteistasis pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. balandžio 7 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. lapkričio 10 d. – 1 metai 9 mėnesiai 13 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 58-300 vienbalsiai nutarta nuteistajam D. Ž. (K.) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei pastarajam rekomenduoti tęsti dalyvavimą intervencinėse socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis D. Ž. (K.) dėl lygtinio paleidimo taikymo buvo teikiamas trečią kartą. Komisijos nutarime pripažinta, kad nuteistasis su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą susidūrė (duomenys neskelbtini) metų, pirmojo teistumo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. Anksčiau pastarasis teistas (duomenys neskelbtini) kartų, net keliolika kartų už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Laisvės atėmimo bausmę jau atlieka (duomenys neskelbtini) kartą. Komisijos pripažinta, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės nuteistajam įtakos nepadarė ir neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Anksčiau pastarajam net tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, šis du kartus pažeidė šio instituto sąlygas. Komisijos nutarime taip pat pripažinta, kad nuteistajam būdingas impulsyvus, tų pačių klaidų kartojimas, negebant pasimokyti iš patirties. Susidūręs su finansinėmis problemomis, pastarasis nesirenka teisėtų būdų joms išspręsti, nepadaro išvadų iš ankstesnių teistumų, nusikalsta pakartotinai. Nuteistasis neidentifikuoja ryšio tarp turimų problemų ir to, kaip jis pats prisideda prie problemų atsiradimo. Nusikalstamos veikos yra susijusios su nuteistojo atsainumu savo elgesio pasekmių atžvilgiu, taip pat nepakankamu atsakomybės jausmu. D. Ž. (K.) būdinga apsunkinta socialinių situacijų interpretacija, savo poreikių nevaržymas ir abejingumas kitų asmenų atžvilgiu. Nepaisant minėtų aplinkybių, po Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuriuo pastarajam buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, stebimas nuteistojo aktyvesnis įsitraukimas į resocializacijos procesą, pastangos valdyti tam tikrus, su jo nusikalstamu elgesiu susijusius, kriminogeninius poreikius. Nuo to laiko nuteistasis vykdė Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarime pateiktas rekomendacijas – savanoriškai sumokėjo (duomenys neskelbtini) Eur skolos dalį (likutis (duomenys neskelbtini) Eur), dirba, dalyvavo intervencinėse pataisos priemonėse, skirtose (duomenys neskelbtini) prevencijai bei su nusikalstamu elgesiu, susijusių kriminogeninių veiksnių valdymui. Kita vertus, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iki šiol išlieka aukšta. Be to, pastarojo ne kartą socialinio tyrimo išvadose įvardintos probleminės sritys išlieka aktualios ir reikalaujančios nuteistojo tęstinių tikslingų veiksmų (a. b. l. 123-124).
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo D. Ž. (K.) skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo teigimu, Komisijos motyvai yra neobjektyvus bei neargumentuoti. Komisija nesugebėjo teisiškai argumentuoti savo sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo, daug dėmesio skyrė jo praeities elgesio analizei ir tuo vadovaudamasi teikė išvadas. Nuteistojo nuomone, Komisija taip pat neteisingai įvertino ir jo elgesį bausmės atlikimo metu bei taikytas socialinės reabilitacijos priemones, o taip pat jų įvykdymo rezultatus. Nors ši ir paminėjo jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau akivaizdžiai į jas neatsižvelgė. Nuteistasis skunde nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu – 2022 m. birželio 30 d. buvo vieną kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį, taip pat dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jam vienam mėnesiui buvo padidinta didžiausia pinigų suma, už kurią, nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų. D. Ž. (K.) teigimu, nuo pirmojo jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, šis rodiklis sumažėjo, atitinkamai nuo 110 iki 101, taip pat jis nebuvo baustas drausmine tvarka. Be to, jis sistemingai nuo 2021 m. birželio mėnesio dalyvauja individualiuose užsiėmimuose. Jo teigimu, jis stengiasi ir deda pastangas minimizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, todėl būdamas laisvėje žada nenusikalsti ir laikytis teisės aktų reikalavimų.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gruodžio 2 d. buvo gautas Vilniaus pataisos namų, kuriuose nuteistasis atlieka bausmę, atsiliepimas į D. Ž. (K.) skundą, kuriuo nesutinkama su nuteistojo pareikštais reikalavimais ir prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pateiktame atsiliepime nurodyta, kad Komisija 2022 m. lapkričio 10 d. posėdyje (protokolas Nr. 58-294), vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 3 dalimi bei Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2022 m. lapkričio 3 d. parengta Socialinio tyrimo išvada Nr. 57-283, įvertino nuteistojo D. Ž. (K.) elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus. Buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis į Vilniaus pataisos namus atvyko 2021 m. balandžio 19 d., laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2021 m. balandžio 9 d. Anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) kartų. Dabartiniai nusikaltimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio t. y. siekiant finansinės naudos, modelio dalis. Nusikaltimai sunkėjantys. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu D. Ž. pasižymėjo nuosekliu disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų laikymusi. Bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas vieną kartą (2022 m. birželio 30 d. už nepriekaištingą elgesį). D. Ž. (K.) pasižymi teigiamomis nuostatomis darbinės veiklos atžvilgiu, dalyvauja mokymosi procese. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu dalyvavo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse bei elgesio pataisos programose. Vis dėlto tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Savo nutarime Komisija akcentavo, jog D. Ž. (K.) nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinės, priešingai, buvo nulemtos susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. Ankstesniais nuosprendžiais D. Ž. (K.) skirtos bausmės įtakos nepadarė ir neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, kas rodo visišką visuomenės vertybių sistemos atmetimą, neigiamą požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Nuteistasis nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino, o toks elgesys rodo jo neigiamas nuostatas taikytų probacijos priemonių atžvilgiu. Nuteistajam prastai sekasi spręsti problemas, jis dažnai kartoja tas pačias klaidas, negali efektyviai siekti savo tikslų. Atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių, charakterizuojančių nuteistojo D. Ž. (K.) elgesį bei motyvaciją būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, visumą, Komisija konstatavo, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsiliepime konstatuota, kad D. Ž. (K.) skundžiamas Vilniaus pataisos namų 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 58-300 yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pastebėtina, kad byloje nenustatytini Vilniaus pataisų namų neteisėti veiksmai, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo D. Ž. (K.) skundą nepateikė.
Nuteistojo D. Ž. (K.) skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr. 1S-260-966/2022, Nr. 1S-232-290/2022).
Teismas, susipažinęs su nuteistojo D. Ž. (K.) skundu ir jo asmens byla, konstatuoja, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, numatytą BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tai reiškia, kad pastarasis yra atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurią atliko 2022 m. balandžio 7 d. Kita vertus, pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Teismas, išsamiai įvertinęs duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį, pripažįsta, kad pastarasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, ką taip pat pagrįstai pripažino Komisija nuteistojo skundžiamame 2022 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. 58-300.
Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2022 m. lapkričio 3 d. nuteistojo D. Ž. (K.) socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-283 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad Vilniaus pataisos namuose 2022 m. spalio 27 d. atlikus pastarojo pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (a. b. l. 110-124). Pabrėžtina, jog minėtas kriterijus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kol kas lieka nepakitęs. Nuteistojo D. Ž. (K.) pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas Vilniaus pataisos namuose buvo atliktas 2021 m. rugpjūčio 31 d. Tuo metu buvo nustatyta aukšta nuteistojo D. Ž. (K.) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (a. b. l. 39-48). Pakartotinai nuteistasis buvo vertintas 2022 m. balandžio 25 d., tačiau minėto vertinimo metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nenustatyti. Šie pokyčiai nebuvo nustatyti ir anksčiau minėtoje 2022 m. lapkričio 3 d. Socialinio tyrimo išvadoje (a. b. l. 81-94, 110-124).
Vertinant D. Ž. (K.) atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys tiek į anksčiau minėtą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, kuris yra nekintantis, tiek vis dar nepaisant nuteistojo įsitraukimo į socialines reabilitacijos priemones, aktualiomis išlikusias nuteistojo probleminėmis sritis, kurios yra susijusios su vertinėmis nuostatomis bei gyvenimo būdu ypatumais.
Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad nuteistasis D. Ž. (K.) ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius. Tiek skundžiamame Komisijos nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirbo, savanoriškai sumokėjo (duomenys neskelbtini) Eur skolos (likutis (duomenys neskelbtini) Eur), dalyvavo intervencinėse pataisos priemonėse skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai bei su nusikalstamu elgesiu susijusių kriminogeninių veiksnių valdymui. Nustatyta sustiprėjusi nuteistojo vidinė motyvacija nenusikalsti, jis taip pat atliko gerbūvio darbus, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, vieną kartą buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį, dalyvauja mokymų procese. Kita vertus, sugretinus šias aplinkybes su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma, įskaitant ir pakankamai trumpą pastarojo pažangos laiko tarpą, nėra pagrindo pripažinti, kad šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, neigiamai charakterizuojančius pastarąjį. D. Ž. (K.) elgesys, mąstymas bei susiformavusios nuostatos šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape sudaro pagrindą pritarti Komisijos skundžiamo nutarimo išvadai ir pastarajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Minėtų aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurie negali kisti dėl D. Ž. (K.) elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais D. Ž. (K.) kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti – šiuo metu atliekamos ankstesniais įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2021 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, bausmė subendrinta su 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme); didelis teistumų skaičius (duomenys neskelbtini); terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kartą; ne kartą teistas už įsibrovimą; nusikaltimai sunkėjantys; pirmo susidūrimo su teisėsauga ir nuteisimo metu buvo nepilnametis; dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio siekiant finansinės naudos modelio dalis; du kartus nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra: sunki materialinė padėtis dėl turimų finansinių įsipareigojimų; lėšų paskirstymo įgūdžių stoka; nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; negebėjimas atsispirti kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtakai; (duomenys neskelbtini); impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas; problemų identifikavimo, sprendimo sunkumai, savo elgesio pasekmių nenumatymas; kriminalinės nuostatos; neigiama nuostata į priežiūrą ir apribojimus; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir kriminogeninių veiksnių yra pripažinti tik trys apsauginiai veiksniai – įgyta profesinė kvalifikacija; galimybė dirbti laisvėje; galimybė gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu.
Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Detalizuojant nuteistojo D. Ž. (K.) kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad pagal nusikaltimų pobūdį nuteistasis nelinkęs daryti teigiamų išvadų, o jo vykdomus nusikaltimus galima apibūdinti kaip pastarojo gyvenimo būdą, kuriam įtakos turėjo kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis. Pripažinta, jog nuteistasis, net ir turėdamas šeimą, nepakeitė sau įprasto elgesio – pakartotinai nusikalto, o jam anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas darė kartu su kitais asmenimis, neretai, nenorėdamas jų išduoti, prisiimdavo kaltę dėl jų padarytų nusikalstamų veikų. Nuteistojo teigimu, būtent bloga kompanija skatino nusikalsti, o jis vis susidurdavo su situacijomis ir atsidurdavo tokiose vietose, kurios didino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Minėtų aplinkybių pagrindu Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis D. Ž. (K.) nėra linkęs laikytis įstatymų, gerbti visuomenėje nusistovėjusias bendro elgesio taisykles, yra pavojingas visuomenei. Socialinio tyrimo išvadoje, įvertinus aplinkybes, susijusias su nuteistojo (duomenys neskelbtini), pripažinta, kad nors pastarasis paskutiniu metu ir ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į (duomenys neskelbtini) prevenciją, tačiau būtent šių (duomenys neskelbtini) vartojimas yra tiesiogiai susijęs su neapgalvotais sprendimais bei rizikingu, nusikalstamu elgesiu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pripažinta ir tai, kad nuteistajam yra būdingas impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, polinkis įsitraukti į rizikingas ir pavojingas veiklas, neapgalvojant savo elgesio pasekmių, o taip pat nusikalstamą veiką palaikanti pasaulėžiūra, mąstymas ir elgesys. Konstatuota, kad D. Ž. (K.) susidūręs su finansinėmis problemomis nesirinko teisėtų būdų joms išspręsti. Jis neidentifikuoja ryšio tarp turimų problemų ir to, kaip jis pats prisideda prie problemų atsiradimo, o jam inkriminuotos ir padarytomis pripažintos nusikalstamos veikos yra susijusios su nuteistojo atsainumu savo elgesio pasekmių atžvilgiu bei nepakankamu atsakomybės jausmu. Taip pat nustatyta, kad pastarajam būdinga apsunkinta socialinių situacijų interpretacija, savo poreikių nevaržymas ir abejingumas kitų asmenų atžvilgiu. D. Ž. (K.) turi abstraktaus mąstymo sunkumų, tai lemia, kad nuteistajam prastai sekasi spręsti problemas, jis dažnai kartoja tas pačias klaidas, negali efektyviai siekti savo tikslų. Tokios išvados buvo padarytos išanalizavus nuteistojo mąstymą ir elgesį. Socialinio tyrimo metu įvertinus nuteistojo D. Ž. (K.) nuostatas, pripažinta, kad nuteistas daug kartų teistas, anksčiau jam net tris kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, du kartus pažeidė šio instituto sąlygas, pastarojo atžvilgiu taip pat buvo skelbiama paieška, nusikalstamo elgesio ėmėsi ir tuo metu, kai jo atžvilgiu jau vyko ir teisminis procesas. Minėtų aplinkybių pagrindu pripažinta, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė neatsitiktinai – jo nusikalstamos veikos buvo nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Kita vertus, pripažinta ir tai, kad šiuo metu nuteistojo atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu, jis buvo vieną kartą skatintas už gerą elgesį, nebaustas, kas rodo, kad pastarasis struktūruotoje aplinkoje gali kontroliuoti savo elgesį ir keisti jį teigiama linkme (a. b. l. 110-122).
Aptartos Socialinio tyrimo išvados kontekste pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Iš nuteistojo asmens bylos, taip pat iš pastarojo skundžiamo Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistasis, šiuo metu ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo dalyvavimą socialinio reabilitacijos priemonėse. Tačiau, teismo vertinimu, Komisija pagrįstai pripažino, kad šios aktyvios nuteistojo pastangos šiame jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankamos ir turi pasižymėti tęstiniu pobūdžiu. Pabrėžtina ir tai, jog per visą pastarojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį, anksčiau aptarti nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nepasižymėjo mažėjančia dinamika. Priešingai, nuo 2022 m. balandžio 25 d. atlikto nuteistojo socialinio tyrimo šie kriterijai ne tik, kad nesumažėjo, bet ir padidėjo vienu kriterijumi. Tuo tarpu apsauginiai kriminogeniniai veiksniai vienu kriterijumi sumažėjo.
Teismas, įvertinęs nuteistojo pastangas, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, taip pat anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei šiame nuteistojo bausmės atlikimo etape nustatytą pastarojo gebėjimą keisti savo elgęsi struktūruotoje aplinkoje, pripažįsta, jog šiuo metu, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimą, nuteistajam D. Ž. (K.) tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonės, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Be to, teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S- 260- 935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).
Nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad D. Ž. (K.) yra teistas (duomenys neskelbtini) kartų, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kartą. Pažymėtina, kad pirmą kartą nuteistasis D. Ž. (K.) į teisėsaugos akiratį pateko būdamas (duomenys neskelbtini) metų, o (duomenys neskelbtini) metų buvo pirmą kartą nuteistas. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog neigiamos nuteistojo nuostatos visuomenėje galiojančios tvarkos bei teisės aktų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad D. Ž. (K.) nuo (duomenys neskelbtini) metų sistemingai darė nusikalstamas veikas, kurios palaipsniui sunkėjo. Jis buvo teisiamas ir pripažintas kaltu tiek dėl nusikalstamų veikų nuosavybei ir turtinėms teisiems, tiek dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat ir šaunamųjų ginklų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų, apyvarta. Šios nusikalstamos veikos neretai buvo padarytos dalyvaujant ir kitiems asmenims – bendrininkaujant, tačiau nors nuteistasis socialinio tyrimo metu ir nurodė, kad dalis minėtų nusikaltimų buvo padaryta dėl blogos kompanijos įtakos, tačiau nuteistojo teistumą patvirtinantys duomenys nepatvirtina, kad pastarasis ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, nukreiptų nutraukti minėtą elgesį. Minėtos aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui teigti, kad nuteistojo D. Ž. (K.) padarytos nusikalstamos veikos buvo nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, nepaisant teismo skiriamų sankcijų, nuteistasis pakartotinai darydavo nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ir socialinio rato. Juo labiau, nuteistasis, atlikdamas jam teismo skiriamas laisvės atėmimo bausmes, pakankamų išvadų nepadarė, kadangi net suteikus jam pasitikėjimą – pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, šio instituto pagrindu paskirtų įpareigojimų tinkamai nevykdė ir net du kartus pažeidė jam pritaikyto lygtinio paleidimo sąlygas bei buvo kartotinai grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bei apysunkio nusikaltimo, susijusios su nuosavybe bei turtinėmis teisėmis, padarymą. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistojo kritiškas vertinimas jo padarytų nusikaltimų daugelyje jo atžvilgiu vykdytų baudžiamųjų procesų nebuvo nustatytas. Pastarasis gana dažnai dėl jo padarytų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino. Ši aplinkybė buvo nustatyta ir paskutiniuose jo atžvilgiu priimtuose apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose, kur nuteistasis savo kaltę dėl sunkių nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, pripažino tik iš dalies, o dėl apysunkio nusikaltimo nuosavybei kaltę neigė. Visų anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu, teismas neturi pagrindo nepritarti Komisijos skundžiamame nutarime pateiktai išvadai, kad šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo etape nuteistajam yra tikslinga toliau dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse.
Anksčiau nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma pakankama, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, pripažintina, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo D. Ž. (K.) skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. Ž. (K.) (D. Ž. (K.)) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 58-300, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.