- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-2220-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02678-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- L. B., Luminor Bank AS
- Advokatai
- Darius Kurpavičius, Renata Astrauskienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys L. B., Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-802-1025/2025 pagal ieškovės I. K. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui A. K. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-34-1071/2024 patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino iš dalies: ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės ir atsakovui iš ieškovės priteistas 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimas, po santuokos nutraukimo šalims paliktos santuokinės pavardės, nustatyta, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. gruodžio 5 d., nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 25 d., iki 2023 m. sausio 31 d. kiekvienam vaikui po 300 EUR per mėnesį, o nuo 2023 m. vasario 1 d. – kiekvienam vaikui po 365 EUR per mėnesį iki vaikų pilnametystės, ieškovė paskirta nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, padalytas santuokos metu įgytas ir bendrąja jungtine nuosavybės teise šalims priklausantis turtas: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistos 2/3 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteista transporto priemonė „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistas 0,1433 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteista MB „Vartų linija“, ieškovei iš atsakovo priteista 67 360,92 EUR kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas lieka solidariais kreditoriaus Luminor Bank, AS, Lietuvoje veikiančiu per Lietuvos skyrių, skolininkais dėl prievolių, kylančių iš būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/10/02MN, vykdymo, nustatyta ieškovės ir atsakovo tarpusavio prievolių, kylančių iš nurodytos solidarios prievolės, vykdymo tvarka, pagal kurią po santuokos nutraukimo prievolę vykdo ieškovė, atsakovas jos įvykdytų prievolių nekompensuoja, o tuo atveju, jeigu ieškovė nevykdo arba netinkamai vykdo prievoles kreditoriui ir bet kokios prievolės dalies įvykdymo būtų pareikalauta iš atsakovo, atsakovas įgyja teisę reikalauti iš ieškovės jo įvykdytų prievolių pagal kreditavimo sutartį Nr. BK 08/10/02MN dalies kompensavimo. Kita ieškinio ir priešieškinio dalis atmesta.
3. Ginčo šalys apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 4 d. sprendimą.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 5 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos už transporto priemonę „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš ieškovės atsakovui priteistiną kompensaciją sumažino iki 1 500 EUR, pakeitė sprendimo dalį dėl MB ,,Vartų linija“ padalijimo ir nustatė, kad MB ,,Vartų linija“ yra asmeninė atsakovo nuosavybė; panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimo dalį dėl statinių – pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 47 290,20 EUR kompensaciją; kitą dalį patikslinto ieškinio ir priešieškinio atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 4 828,50 EUR bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės valstybės naudai 2 345,90 EUR žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 2 064,40 EUR žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės valstybės naudai 14,42 EUR pašto išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 14,41 EUR pašto išlaidų.
Šalies argumentai
6. Ieškovė 2025 m. kovo 25 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą. Nurodė, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovė patyrė 2 983,80 EUR išlaidų, kurių teismas nepriteisė iš atsakovo, todėl prašė priimti papildomą sprendimą ir iš atsakovo jai priteisti 2 983,80 EUR bylinėjimo išlaidų. Prašymą grindė tuo, jog 2025 m. vasario 4 d. teismas posėdyje netenkino jos atstovo prašymo ir bylos nagrinėjimo neatidėjo, ji minėtame teismo posėdyje nedalyvavo, todėl negalėjo pateikti visų duomenų apie patirtas išlaidas. Be to, išsamiai susipažinus bei patikrinus byloje esančius dokumentus, suprato, jog teismas nepriteisė visų išlaidų, kurias buvo patyrusi ir duomenis apie patirtas išlaidas teismui buvo pateikusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 3 d. papildomu sprendimu ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1 624,26 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
8. Teismas atnaujino terminą papildomam sprendimui priimti, nurodė, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 601 EUR (1 440 EUR už apeliacinio skundo parengimą, 1 161 EUR už atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą) bylinėjimosi išlaidų, o šių išlaidų paskirstymo klausimas buvo perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendime pasisakė tik dėl 1 440 EUR išlaidų paskirstymo ir neišsprendė dalies bylinėjimosi išlaidų klausimo.
9. Pažymėjo, kad ieškovės patirtos 1 161 EUR bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su šiuo ginču, neviršija 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytų kriterijų, todėl ieškovės apeliacinį skundą tenkinus 30 procentų, ieškovei iš atsakovo priteistina 348,30 EUR bylinėjimosi išlaidų suma.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, pateikdama prašymą, pateikė duomenis, jog už advokatės Renatos Astrauskienės suteiktas teisines paslaugas 2024 m. lapkričio 16 d. sumokėjo 822,80 EUR, o už advokato Dariaus Kurpavičiaus suteiktas teisines paslaugas 2025 m. vasario 5 d. sumokėjo 1 000 EUR. Ieškovės atstovai duomenų apie nurodytas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė, o ieškovė 2025 m. vasario 4 d. posėdyje nedalyvavo ir duomenų apie patirtas išlaidas taip pat nepateikė.
11. Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė nurodytas bylinėjimosi išlaidas patyrė, tačiau jos atstovai, turėdami šiuos duomenis, teismui jų nepateikė, o ieškovė 2025 m. vasario 4 d. posėdyje nedalyvavo ir duomenų apie patirtas išlaidas bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme nepateikė, šių išlaidų paskirstymo klausimą nutarė išspręsti priimant papildomą sprendimą.
12. Pažymėjo, kad ieškovės patirtos 1 822,80 EUR bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su šiuo ginču, jos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl ieškovės patikslintą ieškinį tenkinus 70 procentų, ieškovei iš atsakovo priteisė 1 275,96 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
13. Atsakovas A. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės I. K. prašymą priimti papildomą sprendimą atmesti, bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovė prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas teismui pateikė praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą dvidešimties dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos terminą. Prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovė nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, nepateikė termino praleidimo priežastis pagrindžiančių įrodymų ir neprašė atnaujinti praleisto termino, todėl prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo padavimas praleidus įstatyme nustatytą terminą bei prašymo atnaujinti praleistą terminą nesuformulavimas turėjo sukelti CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pasekmes – teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės prašymą bei jį grąžinti ieškovei.
13.2. Ieškovė byloje buvo atstovaujama advokato, o jai pačiai buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės, ji pati teikė teismui procesinius dokumentus, todėl ieškovė turėjo galimybę susipažinti su sprendimu ir visa bylos medžiaga bei pateikti prašymą, nepraleidusi 20 dienų termino.
13.3. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atnaujinti termino, juolab, kad ieškovė net neprašė jo atnaujinti, nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
13.4. Ieškovė 1 000 EUR išlaidas advokato pagalbai realiai patyrė po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tinkamai nepateikė prašymo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas. Prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nėra jokių reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad ieškovė ar jos atstovas neturėjo galimybės pateikti atstovavimo išlaidų pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
15. Apeliacija pagal CPK nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
16. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
17. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-802-1025/2025 I. K. v. A. K. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių reikalavimų ir 2025 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.
18. Ieškovė 2025 m. kovo 25 d. pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą, kuriuo prašė priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas 2 983,80 EUR bylinėjimosi išlaidas, kurių teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendimu nepriteisė iš atsakovo.
19. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 3 d. papildomu sprendimu ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1 624,26 EUR bylinėjimosi išlaidų.
20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. papildomo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovo priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
21. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu, be kitų atvejų, teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).
22. CPK 75 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų praleidimo pasekmes, 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
23. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
24. Nagrinėjamu atveju teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2025 m. kovo 25 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą antrą kartą, kurių Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendimu nepaskirstė. Paskutinė diena prašymui dėl papildomo sprendimo pateikti suėjo 2025 m. kovo 17 d., t. y. dvidešimt dienų po Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo priėmimo, tačiau prašymas teismui buvo pateiktas tik 2025 m. kovo 25 d. Taigi, prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovė pateikė praleidusi CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą dvidešimties dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos skaičiuojamą terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovė nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių ir praleisto termino atnaujinti neprašė.
25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino, o praleistą terminą atnaujino savo iniciatyva papildomame sprendime nenurodydamas tam svarbių priežasčių.
26. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad procesiniai terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).
27. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto dvidešimties dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos termino prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti praleidimas nesant prašymą padavusio asmens nurodytų ir (ar) teismo nustatytų svarbių termino praleidimo priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistąjį terminą, negali būti vertinamas kaip formalus pagrindas CPK 328 straipsnio prasme. Aiškinant priešingai, būtų paneigtas CPK 277 straipsnio 2 dalyje, 75 straipsnio 1 dalyje, 78 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas. Šiuose straipsniuose nustatytas teisinis reguliavimas nėra įtvirtintas be tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023).
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą, taip pat tai, kad ieškovė prašyme nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, o atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepadavė, jokių priežasčių dėl praleisto termino prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo nenurodė, jo atnaujinti neprašė, nusprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. papildomo sprendimo neteisėtumo yra pagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 277 straipsnio 2 dalyje, 75 straipsnio 1 dalyje, 78 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, neįvertino, kad ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą nesant motyvuoto prašymo šį terminą atnaujinti, bei nepagrįstai tenkino prašymą savo iniciatyva atnaujindamas praleistą terminą nesant tam svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, nukrypo nuo praleistų procesinių terminų atnaujinimą reglamentuojančių nuostatų bei kasacinio teismo suformuotos praktikos, todėl papildomas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti jame nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
32. Apeliantas pateikė prašymą ir įrodymus dėl 500 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo rengimą pasitelkiant advokatą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas), atitinka proporcingumo bei protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, apelianto (atsakovo) prašymas dėl 500 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės yra tenkinamas ir ši suma jam priteisiama iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo A. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. papildomą sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-802-1025/2025, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės I. K. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.
Priteisti atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 EUR (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.