Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Astos Radzevičienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltų tinklo prekyba“ ir V. C. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. L. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltų tinklo prekyba“ (toliau – ir atsakovė) ir V. C. (toliau – ir atsakovas) priteisti 110 000 Eur skolą, 5 994,25 Eur palūkanas, iš viso – 115 994,25 Eur, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ 2023 m. spalio 24 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino 110 000 Eur. Už visų atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį tinkamą įvykdymą laidavo atsakovės direktorius ir vienintelis akcininkas – atsakovas V. C. (sutarties 7.2 papunktis). 2024 m. vasario 22 d. paaiškėjo, kad yra areštuotas UAB „Baltų tinklo prekyba“ turtas – sąskaitos, gautinos sumos, atsargos, automobiliai. 2024 m. kovo 27 d. ieškovo atstovui buvo įteiktas pranešimas, kad dėl iškilusių finansinių sunkumų UAB „Baltų tinklo prekyba“ neturi galimybės įvykdyti prievolių pagal paskolos sutartį, t. y. bendrovė yra nemoki. Ieškovas 2024 m. kovo 28 d. pateikė atsakovei pranešimą apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti paskolos sumą bei susikaupusias palūkanas. Paskola faktiškai buvo suteikta 2023 m. spalio 27 d., sutartis nutraukta 2024 m. kovo 28 d. Tai reiškia, kad palūkanos turi būti sumokėtos už 153 dienas, jų suma – 5 994,25 Eur (110 000 x 0,13 x 153/365). Ieškovas dėl skolos grąžinimo ne kartą bendravo su atsakovės direktoriumi ir laiduotoju V. C., šis žadėjo skolą grąžinti, tačiau to nepadarė. Kadangi V. C. laidavo už atsakovės įsipareigojimus pagal sutartį, o atsakovė neatsiskaitė su ieškovu, atsakovės skolą (110 000 Eur paskolą ir 5 994,25 Eur palūkanas) privalo padengti atsakovė ir laiduotojas V. C. solidariai.

3. Dublike ieškovas papildomai nurodė, kad pagal sutarties 3.2 papunktį paskolos gavėja UAB „Baltų tinklo prekyba“ suteiktą paskolą įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 23 d. Ieškovas, remdamasis tuo, kad suėjo paskolos grąžinimo terminas, pažymėjo, jog šio ginčo esmė yra reikalavimas priteisti skolą ir palūkanas pagal sutartį, o ne nustatyti, teisėtai ar ne nutraukta sutartis. Aplinkybė, ar sutartis buvo tinkamai nutraukta ir nuo kada nutraukta, neturi reikšmės šios bylos teisingam ir operatyviam išnagrinėjimui, nes bet kuriuo atveju paskola turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 23 d., tačiau to nepadaryta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino: ieškovui E. L. iš atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ ir atsakovo V. C. solidariai priteisė 110 000 Eur skolą, 5 994,25 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir lygiomis dalimis 923 žyminį mokestį, t. y. po 461,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.

5. Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, nustatė, kad šalys nebuvo aptarusios vienašalio sutarties nutraukimo atvejų, todėl sutartį nutraukti ieškovas turėjo teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatytais pagrindais, t. y. esant esminiam sutarties pažeidimui.

6. Teismas padarė išvadą, kad iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog sutarties sudarymo metu dėl taikomo turto arešto atsakovė neturėjo galimybių grąžinti paskolos ieškovui, todėl konstatavo, kad atsakovė nuslėpė tikrąją savo finansinę padėtį, ir tokiais veiksmais suklaidino ieškovą, t. y. nutylėjo esmines ieškovo apsisprendimui dėl sutarties sudarymo turinčias aplinkybes, o tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu.

7. Teismas pripažino, kad ieškovas turėjo pagrindą nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo, tačiau, įvertinęs ieškovo atsakovei 2024 m. kovo 28 d. elektroniniu paštu išsiųsto pranešimo apie sutarties nutraukimą turinį, padarė išvadą, jog ieškovas nesilaikė CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyto įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino, todėl konstatavo, kad sutartis 2024 m. kovo 28 d. pranešimu nutraukta neteisėtai.

8. Teismas, pripažinęs sutarties nutraukimą neteisėtu, kartu nurodė, kad ieškovas dublike pakeitė ieškinio pagrindą, t. y., jog reikalavimą priteisti skolą grindžia tuo, kad yra suėjęs sutarties įvykdymo terminas. Teismas nustatė, kad pagal sutartį suteikta paskola turėjo būti grąžinta iki 2024 m. balandžio 23 d., byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę grąžinti paskolą, todėl ieškovo reikalavimą priteisti skolą pripažino pagrįstu.

9. Teismas nustatęs, kad pagal sutarties 7.1 papunktį atsakovė prievolių pagal sutartį įvykdymą įsipareigojo užtikrinti vienintelio akcininko V. C. pateikiamu laidavimu, pasirašydamas sutartį V. C. laidavo už visas atsakovės prievoles pagal sutartį (sutarties 7.2 papunktis), 110 000 Eur paskolos sumą priteisė iš atsakovų solidariai.

10. Teismas taip pat pripažino, kad pagal sutarties 3.7 papunktį ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovų mokėjimo palūkanų. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas reikalauja palūkanų nuo sutarties sudarymo iki nutraukimo, teismas solidariai iš atsakovų priteisė 5 994,25 Eur palūkanų (CK 6.870, 6.873 straipsniai).

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliantas (atsakovas) V. C. apeliaciniu skundu prašo pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, kad bendrovė, sudarydama sutartį, nuslėpė nuo ieškovo savo tikrąją finansinę padėtį, dėl kurios jau tuo metu neturėjo galimybių grąžinti suteiktos paskolos, ir taip esmingai suklaidino ieškovą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškovas nei ieškinyje, nei dublike neįrodinėjo kvestionuojamus sprendimo motyvus sudarančių aplinkybių, t. y. kad bendrovė, sudarydama sutartį, esą nuslėpė nuo ieškovo savo tikrąją finansinę padėtį, dėl kurios jau tuo metu neturėjo galimybių grąžinti suteiktą paskolą, ir taip neva esmingai suklaidino ieškovą.

12.2. Teismas, sprendime nurodydamas kvestionuojamus motyvus, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, apie tokį ketinimą byloje dalyvaujančių asmenų neinformavo, todėl motyvai, kaip pažeidžiantys atsakovo (taip pat ir atsakovės) teisėtus interesus, šalintini iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Teismui pripažinus, kad ieškovas sutartį nutraukė neteisėtai, kvestionuojami motyvai apskritai neturėjo savarankiškos teisinės reikšmės.

12.3. Teismo nurodytos sutarties 5.3.1, 5.3.2, 6.1, 6.3 papunkčių nuostatos (sprendimo 23, 25 punktai) nėra susijusios su atsakovės turtu taikomu ar ateityje būsimu turto areštu. Šių sutarties nuostatų taip pat nebuvo pagrindo interpretuoti kaip turinčių užtikrinti, kad atsakovė galės grąžinti paskolą (sprendimo 25 punktas). Byloje apskritai nekilo ginčo dėl sutarties aiškinimo.

12.4. Kvestionuojami motyvai suformuluoti kategoriškai: ne kartą pavartotas žodis „akivaizdu“, nurodyta, kad teismui nekyla jokių abejonių apie atsakovės nesąžiningus ketinimus ir elgesį. Dėl šių aplinkybių šalys neturėjo galimybės pasisakyti.

12.5. Ieškovas sutartį su atsakove sudarė padedamas advokato, kuris atstovavo ieškovui ir byloje. Dėl to būtų naivu manyti, kad ieškovas – fizinis asmuo, skolindamas 100 000 Eur atsakovei, nebūtų pasidomėjęs jos finansine padėtimi, taip pat viešųjų registrų duomenimis. Atsakovės turto areštai, apie kuriuos nurodyta sprendime, teismui tapo žinomi būtent iš viešojo registro.

13. Ieškovas E. L. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Tuo metu, kai ieškovas suteikė atsakovei paskolą, atsakovės sąskaitos nebuvo areštuotos. Dėl to atsakovo teiginiai, jog atsakovei taikomi turto areštai ieškovui neabejotinai buvo žinomi prieš sudarant sutartį, yra deklaratyvūs, be faktinio pagrindo.

13.2. Apeliacinio skundo argumentai, kad sudarant sutartį ieškovui buvo žinoma tikroji atsakovės finansinė padėtis, taip pat nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis.

13.3. Tai, kad sudarant sutartį atsakovas suklaidino ieškovą dėl atsakovės tikrosios finansinės padėties, patvirtina faktas, jog ieškovo atstovui atsakovo pateiktose UAB „Baltų tinklo prekyba“ 2023 m. III ketvirčio finansinėse ataskaitose buvo nurodyta, kad per pirmuosius tris 2023 m. ketvirčius atsakovės veikla buvo pelninga, uždirbta 174 592 Eur grynojo pelno, nuosavas kapitalas 2023 m. rugsėjo 30 d. buvo 1 238 186 Eur, įsipareigojimai – 2 362 551 Eur. 2024 m. kovo 8 d. pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atsakovas jau nurodė, kad pagal 2024 m. kovo 6 d. preliminarų balansą atsakovės veikla buvo nuostolinga, o nuosavas kapitalas 2023 m. tapo neigiamas (-53 585 Eur). Be to, per tris paskutinius 2023 m. mėnesius atsakovės įsipareigojimai išaugo nuo 2 362 551 Eur (2023 m. kovo 30 d.) iki 4 890 244 Eur (2023 m. gruodžio 31 d.), t. y. per tris mėnesius įsipareigojimai neva išaugo 2 527 693 Eur (dvigubai). Akivaizdu, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. atsakovės nuosavas kapitalas negalėjo būti 1 238 186 Eur ir per tris mėnesius pavirsti į neigiamą, ypač atsižvelgus į tai, jog per paskutinius tris 2023 m. veiklos mėnesius neįvyko esminių atsakovės veiklos pokyčių. Be to, per paskutinius tris 2023 m. mėnesius atsakovės įsipareigojimai negalėjo padidėti net 2 527 693 Eur. Vienintelis logiškas tokių pokyčių paaiškinimas yra tas, kad atsakovė ir jos direktorius bei savininkas V. C., sudarydami sutartį, neatskleidė ieškovui tikrosios atsakovės finansinės padėties, taip jį apgavo, nes jau po kelių mėnesių nuo paskolos suteikimo pradėjo kalbėti apie atsakovės nemokumą.

14. Atsakovė bankrutuojanti UAB „Baltų tinklo prekyba“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Eksmokumas“, atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Atsakovės 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentai valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui nebuvo pateikti, tačiau iš pateikto į bankroto bylą 2024 m. birželio 20 d. balanso, kuriame nurodyti 2023 m. finansiniai duomenys, matyti, kad atsakovė 2023 m. pabaigoje nebuvo pajėgi prisiimti naujų įsipareigojimų ir juos vykdyti.

14.2. Byloje esantys duomenys apie atsakovės atžvilgiu taikomus areštus, kuriais teismas grindė atsakovo kvestionuojamus sprendimo motyvus, patvirtina, kad sutarties sudarymo metu dėl taikomo turto arešto atsakovė neturėjo galimybių grąžinti suteiktos paskolos.

14.3. Teismas, priimdamas sprendimą, ištyrė visus esminę reikšmę byloje turinčius įrodymus. Teismo motyvai, kad bendrovė nuslėpė savo tikrąją finansinę padėtį ir taip suklaidino ieškovą, yra teisingi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo patenkinti ieškinį, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvų dalimi ir teigia, kad teismas, sprendime konstatuodamas, jog atsakovė, sudarydama paskolos sutartį, nuslėpė nuo ieškovo savo tikrąją finansinę padėtį, dėl kurios jau tuo metu neturėjo galimybių grąžinti paskolą, ir taip neva esmingai suklaidino ieškovą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, patenkinant ieškinį dėl skolos ir palūkanų pagal paskolos sutartį priteisimo, neišeina už šioje byloje pareikšto reikalavimo pagrindo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

18. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ 2023 m. rugsėjo 30 d. preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., 2023 m. rugsėjo 30 d. preliminarų balansą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Baltų tinklo prekyba“ kopiją.

19. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurių nebuvo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas) .

21. Ieškovas prašymo prijungti prie bylos šiuos naujai pateiktus įrodymus nesuformulavo, nenurodė priežasčių, dėl kurių šie įrodymai nebuvo ar negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus, taip pat nevertina atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, susijusių su pateiktų naujų įrodymų vertinimu (CPK 314 straipsnis).

Dėl reikšmingų faktinių šalių ginčo aplinkybių

22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas E. L. ir atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ 2023 m. spalio 24 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 110 000 Eur paskolą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, o atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą paskolą iki 2024 m. balandžio 23 d. ir sumokėti palūkanas (sutarties 2.1, 3.2 papunkčiai). Šalys susitarė, kad už naudojimąsi suteikta paskolos suma atsakovė ieškovui mokės 13 proc. dydžio metines palūkanas (sutarties 3.6 papunktis). Atsakovės vadovas ir vienintelis akcininkas V. C., pasirašydamas sutartį, laidavo už visų atsakovės prievolių pagal šią sutartį tinkamą įvykdymą (sutarties 7.1, 7.2 papunkčiai) (b. l. 4–5).

23. Byloje esantis 2023 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymas patvirtina ir byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas suteikė atsakovei paskolą (b. l. 6).

24. Atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ 2024 m. kovo 20 d. pranešimu dėl nemokumo proceso inicijavimo pranešė ieškovui, kad dėl kilusių finansinių sunkumų neturi galimybės įvykdyti prievolių pagal sutartį ir, jeigu nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 7).

25. Ieškovas 2023 m. kovo 28 d. pranešimu apie paskolos sutarties nutraukimą informavo atsakovus, kad, sužinojęs, jog 2024 m. vasario 22 d. yra areštuotas UAB „Baltų tinklo prekyba“ turtas (sąskaitos, gautinos sumos, atsargos, automobiliai), taip pat 2024 m. kovo 27 d. gavęs atsakovės atstovo pranešimą, kad dėl kilusių finansinių sunkumų UAB „Baltų tinklo prekyba“ neturi galimybės įvykdyti prievolių pagal sutartį, t. y. bendrovė yra nemoki, nutraukia 2023 m. spalio 24 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo šio pranešimo įteikimo dienos ir reikalauja nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, grąžinti paskolos sumą bei iki grąžinimo dienos susikaupusias palūkanas (b. l. 8–9).

26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad paskola pagal sutartį ieškovui nėra grąžinta.

27. Ieškovas 2024 m. balandžio 4 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti skolą bei palūkanas pagal paskolos sutartį, reikalavimą grindė paskolos sutarties nutraukimu prieš terminą (1 t., b. l. 1–2).

28. Dublike ieškovas nurodė, kad patikslina reikalavimo faktinį pagrindą, ir prašo ieškinį tenkinti dėl to, jog, suėjus paskolos grąžinimo terminui, paskola nėra grąžinta (1 t., b. l. 36–37).

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė tiek dėl ieškinyje nurodyto reikalavimo faktinio pagrindo (skolos ir palūkanų priteisimo paskolos sutartį nutraukus prieš terminą), tiek dėl dublike patikslinto ieškinio faktinio pagrindo (skolos ir palūkanų priteisimo suėjus paskolos sutartyje nustatytam paskolos grąžinimo terminui). Teismas sprendime konstatavo, kad: 1) ieškovas turėjo teisę nutraukti paskolos sutartį prieš terminą dėl esminio sutarties pažeidimo, nes sutarties sudarymo metu atsakovė nuslėpė tikrąją savo finansinę padėtį ir tokiais veiksmais suklaidino ieškovą, tačiau sutarties nutraukimas yra neteisėtas, kadangi ieškovas nesilaikė įstatymo reikalavimo apie vienašalį sutarties nutraukimą pranešti prieš 30 dienų; 2) atsakovas negrąžino paskolos sutartyje nustatytu terminu (iki 2024 m. balandžio 23 d.), todėl yra pagrindas patenkinti ieškovo reikalavimą dėl paskolos sumos ir palūkanų priteisimo.

30. Atsakovas E. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo motyvais, jog atsakovė, sudarydama paskolos sutartį, nuslėpė savo tikrąją finansinę padėtį, dėl kurios jau tuo metu neturėjo galimybių grąžinti suteiktą paskolą, ir taip suklaidino ieškovą. Apeliantas remiasi tuo, kad ieškovas nei ieškinyje, nei dublike neįrodinėjo aplinkybių, kuriomis grindžiami kvestionuojami teismo sprendimo motyvai, taigi teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Pasak atsakovo, kvestionuojami teismo motyvai kelią realią grėsmę, kad jų pagrindu gali būti siekiama atsakovo, kaip paskolos sutartį bendrovės vardu pasirašiusio jos vadovo, teisinės atsakomybės, juolab atsižvelgus į tai, jog bendrovei yra iškelta bankroto byla (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-2242-661/2024).

Dėl teisės skųsti teismo sprendimo motyvus

31. Dėl teisės instancine tvarka skųsti tik teismo priimto procesinio sprendimo motyvus teismų praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 punktas). Taigi teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 57 punktas).

32. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tik tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 28 punktas; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019, 47 punktas).

33. Taigi gali būti skundžiamas tiek visas teismo sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek skundžiant visą sprendimą, tiek tik jo motyvuojamąją dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar atitinkama jo motyvų dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog atitinkamas sprendimas ar tam tikri jo motyvai skundą paduodančiam asmeniui yra nepalankūs, galintys sukelti nepageidaujamas neigiamas teisines pasekmes.

34. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialusis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2019 23, 24 punktus; 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Nagrinėjamu atveju apeliantas – vienas iš solidariųjų atsakovų, kuriems buvo pareikštas ieškinys dėl skolos ir palūkanų pagal paskolos sutartį priteisimo, prašydamas panaikinti kvestionuojamus teismo sprendimo motyvus, nurodo, kad, sudarant su ieškovu paskolos sutartį, jis veikė kaip paskolos gavėjos UAB „Baltų tinklo prekyba“ vadovas, ginčijamos teismo išvados, padarytos peržengus byloje nagrinėto ginčo ribas, ateityje gali būti panaudotos iškeliant jo, kaip bendrovės vadovo, teisinės atsakomybės klausimą.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad paskolos sutarties su ieškovu sudarymo metu atsakovas veikė kaip paskolos gavėjos UAB „Baltų tinklo prekyba“ vienasmenis valdymo organas, pripažįsta, jog apeliaciniame skunde kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados dėl nuslėptos tikrosios bendrovės finansinės padėties ir bendrovės galimybių grąžinti paskolą nebuvimo bei ieškovo esminio suklaidinimo, gali sukelti atsakovui teisinių padarinių, jeigu būtų nuspręsta iškelti jo, kaip bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės klausimą. Dėl to darytina išvada, kad susiklosčiusioje situacijoje apeliantas pagrindė teisinį suinteresuotumą skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dalį.

Dėl pagrindo pašalinti apelianto kvestionuojamą teismo sprendimo motyvų dalį

37. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai leidžia teigti, kad apeliantas kvestionuojamus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus prašo pašalinti, viena vertus, dėl to, jog jie išeina už ieškovo nurodyto ieškinio pagrindo ribų, kita vertus dėl to, kad jie yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl ginčijamų motyvų sąsajų su byloje ieškovo pasirinktu ieškinio pagrindu. Jeigu būtų nustatyta, kad apelianto kvestionuojami pirmosios instancijos teismo motyvai nepatenka į ieškovo reikalavimo priteisti skolą ir palūkanas pagal paskolos sutartį faktinio pagrindo ribas, taptų teisiškai nereikšminga pasisakyti dėl jų pagrįstumo.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

39. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ne tik ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas).

40. CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas, be kita ko, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

41. CPK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui.

42. CPK 265 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmę bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas; sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

43. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2024 m. balandžio 4 d. pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovų solidariai priteisti 110 000 Eur skolą ir 5 994,25 Eur palūkanas; reikalavimą grindė 2023 m. spalio 24 d. ieškovo ir atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ sudaryta paskolos sutartimi, kurią ieškovas nurodė vienašališkai nutraukęs prieš terminą 2024 m. kovo 28 d. pranešimu; palūkanos apskaičiuotos nuo paskolos suteikimo (2023 m. spalio 27 d.) iki sutarties nutraukimo (2024 m. kovo 28 d.) (1 t., b. l. 1–2). Atsakovas V. C. pateikė atsiliepimą į ieškovo pareikštą ieškinį; nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad ieškovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti paskolos sutartį prieš terminą, be to, pažeidė sutarties vienašalio nutraukimo tvarką, nes nepranešė apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis), todėl paskolos sutarties nutraukimas yra neteisėtas, paskolos sutartis – galiojanti, dėl to ieškinys turi būti atmestas (1 t., b. l. 24–27).

44. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme bus vykdomas paruošiamųjų dokumentų būdu, ir įpareigojo ieškovą per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui dubliką į atsakovo atsiliepimą (1 t., b. l. 28–29).

45. Ieškovas 2024 m. gegužės 8 d. pateikė dubliką, kuriame, remdamasis tuo, kad 2024 m. balandžio 23 d. suėjo paskolos sutarties 3.2 papunktyje nustatytas terminas grąžinti paskolą, o paskola nėra grąžinta, nurodė, jog patikslina ieškinio pagrindą, ir tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad paskolos sutartis nutraukta neteisėtai, prašo patenkinti ieškinį tuo pagrindu, jog, suėjus paskolos grąžinimo terminui, paskola negrąžinta (1 t. b. l. 36–37). Dublikas bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija priimtas, nustatytas 14 dienų terminas triplikui pateikti.

46. Atsakovas triplike nurodė, kad ieškinio pagrindo pakeitimo klausimas nėra išspręstas, todėl byla nagrinėtina pagal pradiniame ieškinyje apibrėžtas ribas, prašo ieškinį atmesti; be kita ko, atsakovas triplike nurodė, jog nekvestionuoja, kad paskolą pagal paskolos sutartį atsakovė turėjo grąžinti iki 2024 m. balandžio 23 d., tačiau dėl taikomų areštų neturi galimybės to padaryti (1 t., b. l. 43–44).

47. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. birželio 17 d. rašytinio proceso tvarka (1 t., b. l. 51–52).

48. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas, pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje pasikeitus faktinėms aplinkybėms (suėjus paskolos sutartyje nustatytam paskolos grąžinimo terminui), ir reaguodamas į atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytus nesutikimo su ieškiniu argumentus (dėl paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą neteisėtumo) dublike pakeitė ieškinio faktinį pagrindą ir nebeįrodinėjo aplinkybių, jog turėjo pagrindą nutraukti paskolos sutartį prieš terminą ir ją nutraukė teisėtai, bei aiškiai pareiškė, kad prašo ieškinį patenkinti tuo pagrindu, jog, suėjus paskolos grąžinimo terminui, paskola negrąžinta.

49. Nors ieškinio faktinį pagrindą ieškovas pakeitė ne pateikdamas CPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodytą rašytinį pareiškimą, o dubliką, tačiau ieškovo valia pakeisti ieškinio faktinį pagrindą pareikšta pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, atsakovams buvo nustatytas 14 dienų terminas triplikui pateikti, t. y. atsakovai turėjo procesinę galimybę pareikšti savo poziciją dėl pakeisto ieškinio faktinio pagrindo ir šia teise pasinaudojo. Taigi iš esmės buvo įvykdytos CPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos ieškinio pagrindo pakeitimo sąlygos.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 39 punkte nurodė, jog ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą, t. y. reikalavimą įvykdyti prievolę grindžia tuo, kad yra suėjęs paskolos grąžinimo terminas. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, sprendime pasisakė ir dėl paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo, be kita ko, konstatavo, kad atsakovė, sudarydama paskolos sutartį, nuslėpė tikrąją savo finansinę padėtį ir tokiais veiksmais suklaidino ieškovą, t. y. nutylėjo esmines ieškovo apsisprendimui dėl paskolos sudarymo turinčias aplinkybes (sprendimo 28 punktas).

51. Teisėjų kolegijos įvertinimu, po to, kai ieškovas dublike aiškiai nurodė, kad tikslina ieškinio faktinį pagrindą ir paskolos sumą bei palūkanas prašo priteisti dėl to, jog suėjo paskolos grąžinimo terminas, paskolos sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo klausimas nepateko tarp teismo sprendimu dėl ginčo esmės išspręstinų klausimų.

52. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos paskolos sutarties sudarymo aplinkybės ir argumentai dėl galimo ieškovo suklaidinimo būtų reikšmingi tuo atveju, jeigu byloje būtų pareikštas reikalavimas dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos dėl suklydimo ar apgaulės, bet ne vertinant paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą teisėtumą.

53. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registro duomenys patvirtina, jog atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ turtui taikomas areštas buvo išviešintas nuo 2022 m. sausio 11 d. (turto arešto aktas Nr. 2022001109, turto arešto mastas – 1 381 790 Eur; 2022 m. gegužės 5 d. turto arešto mastas patikslintas ir nurodytas 721 791 Eur) (1 t., b. l. 45–50). Taigi duomenys apie atsakovės turtui taikomą didelės apimties areštą buvo išviešinti iki paskolos sutarties sudarymo 2023 m. spalio 24 d., jie buvo prieinami ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai įvertinti kaip nuslėpti.

54. Išnagrinėjusi proceso pirmosios instancijos teisme eigą šioje konkrečioje byloje, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovas dublike patikslino (pakeitė) ieškinio faktinį pagrindą, dėl to pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl sutartyje nustatytu terminu negrąžintos paskolos ir nesumokėtų palūkanų priteisimo, neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl paskolos sutarties sudarymo ir nutraukimo aplinkybių, nes tokios aplinkybės nepateko į bylos nagrinėjimo ribas (CPK 42, 141, 265 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

55. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau be pagrindo sprendime pasisakė dėl paskolos sutarties sudarymo ir šios sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą aplinkybių, nes ieškovas pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje (pateikdamas dubliką) patikslino (pakeitė) ieškinio reikalavimo dėl paskolos ir palūkanų priteisimo faktinį pagrindą, taigi, nagrinėjant bylą iš esmės, paskolos sutarties sudarymo ir šios sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą aplinkybės nebuvo šios bylos įrodinėjimo dalykas ar jo dalis. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas ir iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinami apelianto (atsakovo) kvestionuojami motyvai, kad atsakovė, sudarydama paskolos sutartį, nuslėpė nuo ieškovo savo tikrąją finansinę padėtį bei tokiais veiksmais suklaidino ieškovą, t. y. nutylėjo esmines ieškovo apsisprendimui dėl sutarties sudarymo turinčias įtakos aplinkybes (sprendimo 28 punktas).

56. Šalys neprašo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Baltų tinklo prekyba“, sudarydama 2023 m. spalio 24 d. paskolos sutartį, nuslėpė nuo ieškovo E. L. savo tikrąją finansinę padėtį ir tokiais veiksmais suklaidino ieškovą, t. y. nutylėjo esmines ieškovo apsisprendimui dėl sutarties sudarymo turinčias įtakos aplinkybes.