Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymo suinteresuotiems asmenims antstoliui Tomui Ubartui, A. K. ir R. K., dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas UAB „Gelvora“ prašo nustatyti, kad A. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės R. K. gaunamų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

3. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir nesant sutarimo dėl turto dalies nustatymo, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

4. Byloje nustatyta, jog antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas turi patikrinti, ar antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus nepadarė klaidos nurodydamas nustatyti turto dalį, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, teismas spręsdamas tokio prašymo pagrįstumą iš esmės atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę.

5. CPK 594 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Juridinio asmens buveinė laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio 1 dalis). Antstolių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiklai vykdyti vienas ar keli antstoliai įkuria antstolio (antstolių) kontorą. Antstolio (antstolių) kontora yra antstolio (antstolių) darbo vieta. Antstolio kontora įkuriama antstolio veiklos teritorijoje. Antstolis įkūręs kontorą teisingumo ministro leidimu savo veiklos teritorijoje gali įkurti kontoros skyrių (Antstolių įstatymo 19 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos antstolių rūmų internetinio puslapio www.antstoliai.lt matyti, kad antstolio Tomo Ubarto kontoros veiklos teritorija apima Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo, Kelmės ir Raseinių rūmų ir Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų veiklos teritoriją, tačiau ne veiklos teritorija, o antstolio kontoros buveinės vieta yra esminis kriterijus, sprendžiant antstolio procesinės veiklos kontrolę vykdančio teismo teismingumo klausimą. Nagrinėjamu atveju antstolio Tomo Ubarto kontoros buveinė yra adresu Dvaro g. 79-2, LT-76299 Šiauliai. Tai, kad antstolio Tomo Ubarto veiklos teritorija apima ir Šiaulių apylinkės Raseinių rūmų veiklos teritoriją neturi įtakos ir nekeičia įstatyme įtvirtintos normos, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis).

7. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad visi prašymai (pareiškimai), susiję su vykdymo procesu, įskaitant ir pareiškimą pareikštą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo yra teismingi tam teismui (teismo rūmams), kuris kontroliuoja antstolio vykdančio vykdomąjį dokumentą procesinę veiklą, šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams (CPK 594 straipsnio 1 dalis).

8. Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos, dėl pareiškimų pareikštų dėl skolininko turto dalies (tiek kilnojamo tiek nekilnojamo turto ar piniginių lėšų), esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo vykdymo procese laikomasi ir aukštesnės instancijos teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-775-460/2016, Nr. 2S-497-826/2015, e2S-215-730/2016, Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4701-223/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-514-357/2017, 2VP-816-569/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartys priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-138-258/2017; e2S‑146‑258/2017; Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1152-773/2016).

9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymą atsisakytina priimti kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą dėl turto dalies nustatymo kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.

Išaiškinti pareiškėjui, kad pareiškimu jis turi teisę kreiptis į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.