- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- 2S-138-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15084-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., S. J.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymą dėl skolininko dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. J., S. J. ir antstolė B. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko A. J. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine S. J..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-04 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymą dėl skolininko dalies nustatymo kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teismas konstatavo, kad vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis (Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, 3 punktas). Skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra Rukainių kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje. Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas nėra antstolio procesinės veiklos kontrolė, todėl pareiškimas vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnis) pateikiamas pagal vykdomojo dokumento vykdymo vietą. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą ar jo darbo vietą (CPK 590 straipsnio 1 dalis). Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymų instrukcijos 3 p.). Iš to seka, kad pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo nagrinėtinas vadovaujantis bendrosiomis teismingumo taisyklėmis, t. y. pagal atsakovo (skolininko) gyvenamosios vietos adresą (CPK 29 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-04 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad priešingai negu skundžiamoje nutartyje nurodo teismas, nagrinėjant prašymą dėl skolininko dalies nustatymo, privalo būti atlikta antstolio veiklos kontrolė, t.y. turi būti įvertinti antstolio priimti procesiniai dokumentai. Remiantis CPK 593 ir 594 straipsnių nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, visi prašymai (pareiškimai), susiję su vykdymo procesu taip pat ir prašymai dėl skolininkų turto, kuris yra jų bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalių nustatymo, pareiškiami antstolio procesinę veiklą kontroliuojančiam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškimas yra teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiškimą dėl skolininko dalies nustatymo, konstatavęs, kad toks pareiškimas nėra teismingas šiam teismui, nes sprendžiant dėl tokio prašymo teismingumo taikytinos bendrosios ieškinio teismingumo taisyklės. Prašyme nurodyta skolininko gyvenamoji vieta – Rukainių k., todėl jis teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui. Be to, teismas sprendė, kad skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas nėra antstolio procesinės veiklos kontrolė, todėl pareiškimas vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnis) pateikiamas pagal vykdomojo dokumento vykdymo vietą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašymo pateikimas CPK 667 straipsnio pagrindu nėra grindžiamas antstolio procesinės veiklos kontrole, todėl taikyti CPK 594 straipsnio nuostatų nėra pagrindo, sprendžiant tokio prašymo teismingumo klausimą.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Byloje nustatyta, jog antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą, pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas turi patikrinti, ar antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus nepadarė klaidos nurodydamas nustatyti turto dalį, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad teismas spręsdamas tokio prašymo pagrįstumą iš esmės atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę. CPK numato, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog vykdomąjį raštą priėmusios antstolės B. P. kontora yra Smolensko g. 10B, Vilnius. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškimas pareikštas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo vykdymo procese yra teismingas tam teismui, kuris kontroliuoja antstolio vykdančio vykdomąjį dokumentą procesinę veiklą, šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 594 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 593 straipsnis, 594 straipsnis, 667 straipsnis) ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo, kadangi pareiškimo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymą dėl skolininko dalies nustatymo, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.