- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-1152-773/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-00982-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., R. M.
- Kategorijos
- 3.5.1Vykdymo procesas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymą nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys V. M., R. M., antstolis S. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą prašydamas nustatyti, kad skolininkui V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis R. M. mokamos pensijos. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nurodė, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomas Prienų rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-1222-644/2011 dėl 767,09 Eur skolos išieškojimo kreditoriui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš skolininko V. M.. Pažymėjo, kad vykdymo procese antstolis S. V., nustatęs, jog V. M. sutuoktinei R. M. mokama pensija yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ją areštavo ir pasiūlė išieškotojui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kreiptis į teismą dėl skolininko V. M. turto dalies areštuotame turte, nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiškimą atsisakė priimti ir nustatė, kad pareiškimas yra pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punkte numatyta, kad vykdomasis dokumentas pateikiamas antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra asmens gyvenamoji vieta. Teismas nustatė, kad pareiškimas dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėtinas vadovaujantis bendrosiomis teismingumo taisyklėmis, tai yra pagal skolininko gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Alytaus rajono apylinkės teismas nurodė, kad tiek faktinė, tiek deklaruota skolininko gyvenamoji vieta yra Prienų rajono savivaldybė, todėl sprendė, kad byla yra teisminga Prienų rajono apylinkės teismui. Anot teismo, prašymo pateikimas CPK 667 straipsnio pagrindu nėra grindžiamas antstolio procesinės veiklos kontrole ir todėl taikyti CPK 594 straipsnio nuostatų, nustatančių, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas, nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, nes remiantis CPK 593 ir 594 straipsnių nuostatomis, visi prašymai (pareiškimai), susiję su vykdymo procesu, taip pat ir prašymai dėl skolininkų turto, kuris yra jų bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalių nustatymo, pareiškiami antstolio procesinę veiklą kontroliuojančiam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Apeliantas pažymi, kad antstolio S. V. kontoros buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini) Alytus, todėl 2016 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateiktas pareiškimas yra teismingas Alytaus rajono apylinkės teismui.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Aptariamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kreditorius Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pagal CPK 667 straipsnį kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti skolininko V. M. turto dalį antstolio S. V. areštuotame turte, t. y. nustatyti, kad skolininkui V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis R. M. mokamos pensijos. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. atsisakė priimti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, konstatavęs, kad toks pareiškimas nėra teismingas šiam teismui. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, nes, apelianto nuomone, pareiškimas yra teismingas Alytaus rajono apylinkės teismui remiantis CPK 594 straipsniu, pagal kurį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas.
Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiškimo dėl skolininko V. M. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, jis yra paduotas ne ieškinine tvarka (ieškinio pareiškimu), bet CPK 667 straipsnio tvarka, paduodant teismui prašymą (pareiškimą). Toks pareiškimas nagrinėtinas vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas išieškojimas iš skolininko, kurio turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir siekiama nustatyti. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Dėl šios priežasties ta aplinkybė, jog antstolis pasiūlė išieškotojui, skolininkui ar bendrosios nuosavybės turėtojui paduoti pareiškimą CPK 667 straipsnio tvarka dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, savaime teismui nėra pagrindas taikyti CPK 667 straipsnio procedūrą. Teismas turi patikrinti, ar antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepadarė klaidos, nurodydamas nustatyti turto dalį, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, spręsdamas tokio prašymo pagrįstumą, iš esmės atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę. Civilinio proceso kodeksas numato, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog vykdomąjį įrašą vykdo antstolis S. V., kurio kontora yra adresu (duomenys neskelbtini) Alytus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašymą nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje nuosavybėje, pagrįstai pareiškė tam teismui, kuris kontroliuoja antstolio, vykdančio vykdomąjį dokumentą, procesinę veiklą, šiuo atveju Alytaus rajono apylinkės teisme (CPK 594 straipsnio 1 dalis; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-259-467/2008, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-215-730/2016).
Alytaus rajono apylinkės teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktas numato, jog vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomasis dokumentas buvo pateiktas antstoliui S. V., kurio aptarnaujama teritorija apima Prienų rajono savivaldybę. Teismas nurodo, kad faktas, jog skolininko ir jo sutuoktinės gyvenamoji vieta yra Prienų rajone, negali būti kliūtis pareiškimą nagrinėti teisme, kuris atlieka antstolio procesinę veiklos kontrolę pagal antstolio kontoros buveinės vietą, t.y. Alytaus rajono apylinkės teismas. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-259-467/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-465/2011, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-905-640/2014, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777-343/2014, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-136-340/2015).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 594 straipsnis, 667 straipsnis) ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.