- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-215-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15427-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „LSV Intergroup“
- Suinteresuotas asmuo
- M. S., J. S.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-215-730/2016
Teisėja Rasa Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-15427-2015-8) Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.2.2.2.; 3.1.14.8.2.; 3.5.1.1.;
3.3.2.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. sausio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „LSV Intergroup“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „LSV Intergroup“ prašymą dėl turto dalies nustatymo suinteresuotiems asmenims M. S., J. S., antstoliui A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininkės M. S. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu J. S..
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-08 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „LSV Intergroup“ prašymą dėl turto dalies nustatymo suinteresuotiems asmenims M. S., J. S., antstoliui A. S. ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CPK tiesiogiai nereglamentuoja pareiškimų dėl skolininko turto dalies nustatymo teismingumo, todėl taikytinos bendrosios ieškinio teismingumo taisyklės. Pareiškėja nurodė, kad skolininkė ir jos sutuoktinis gyvena Klaipėdos rajone, todėl pareiškimo nagrinėjimas yra neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Pareiškėjai pasiūlė su pareiškimu kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo 2015-12-08 nutartį panaikint ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino pareiškimo teismingumo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo Kauno miesto 7-ojo notarų biuro 2012-09-06 vykdomąjį įrašą Nr. 7kv-3967 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės M. S., gyv. (duomenys neskelbtini), išieškotojos UAB „LSV Intergroup“ naudai. Vykdydamas vykdomąjį įrašą antstolis nustatė, kad skolininkė yra sudariusi santuoką su J. S.. Antstolis 2015-11-26 Turto arešto aktu Nr. S1-384094 areštavo pinigines lėšas kaip skolininkei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, patenkantį į sutuoktinio J. S. vardu atidarytą sąskaitą AB „Swedbank“ banke bei nustatė terminą išieškotojai iki 2015-12-29 kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kadangi sprendžiant dėl tokio prašymo teismingumo taikytinos bendrosios ieškinio teismingumo taisyklės. Prašyme nurodyta skolininkės M. S. ir jos sutuoktinio J. S. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), todėl jis teismingas Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašymo pateikimas CPK 667 straipsnio pagrindu nėra grindžiamas antstolio procesinės veiklos kontrole, todėl taikyti CPK 594 straipsnio nuostatų nėra pagrindo, sprendžiant tokio prašymo teismingumo klausimą.
Vykdymo proceso metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Kreipimosi į teismą su pareiškimu vykdymo metu bendruosius klausimus reglamentuoja CPK 593 straipsnis, o ypatumus nustato atskiri straipsniai, šiuo konkrečiu atveju, CPK 667 straipsnis.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Dėl šios priežasties ta aplinkybė, jog antstolis pasiūlė išieškotojui, skolininkei ar bendrosios nuosavybės turėtojui paduoti pareiškimą CPK 667 straipsnio tvarka dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, savaime teismui nėra pagrindas taikyti CPK 667 straipsnio procedūrą. Teismas turi patikrinti, ar antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus nepadarė klaidos nurodydamas nustatyti turto dalį, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, teismas spręsdamas tokio prašymo pagrįstumą iš esmės atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę. Kadangi civilinio proceso kodeksas numato, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis), o iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog vykdomąjį įrašą vykdo antstolis A. S., kurio kontora yra (duomenys neskelbtini), esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškimas pareikštas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo vykdymo procese yra teismingas tam teismui, kuris kontroliuoja antstolio vykdančio vykdomąjį dokumentą procesinę veiklą, šiuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 594 straipsnio 1 dalis).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 593 straipsnis, 594 straipsnis, 667 straipsnis) ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo, kadangi pareiškimo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį ir pareiškėjos UAB „LSV Intergroup“ pareiškimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.