- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- 3K-3-465/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13011-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Juozas Šerkšnas (pirm.), Zigmas Levickis, Vincas Verseckas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltnetos komunikacijos“
- Suinteresuotas asmuo
- D. Š.
- Kategorijos
- 128.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio, Vinco Versecko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltnetos komunikacijos“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Baltnetos komunikacijos“ skundą suinteresuotam asmeniui D. Š. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Skundo esmė
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kuris apylinkės teismas turi atlikti antstolio procesinę kontrolę pagal pareiškėjo, kuriam antstolis pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą, skundą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB ,,Baltnetos komunikacijos“ kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio D. Š. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0178/10/01385, skųsdamas antstolio 2010 m. liepos 8 d. patvarkymą, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas vykdyti nutartį bei pateikti informaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB ,,Baltnetos komunikacijos” skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų.
Teismas konstatavo, kad iš skundžiamo patvarkymo matyti, jog antstolis D. Š. šioje vykdomojoje byloje veikia Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Dėl tokių aplinkybių pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų pateikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis; CPK 590 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, o CPK 594 straipsnio 1 dalyje – kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Antstolio procesinės veiklos kontrolė suprantama kaip CPK VI dalyje nurodytų antstolio surašytų vykdymo proceso dokumentų tikrinimas ir patvirtinimas bei skundų dėl antstolio veiksmų teisėtumo nagrinėjimas. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, teismas tikrina jo veiksmų pagrįstumą ir taip atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (2009 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1R-93 redakcija) patvirtintos Instrukcijos 3 punktą, vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta, o antstolio procesinius veiksmus vykdant vykdomuosius dokumentus kontroliuoja, antstolio pareiškimus teismui ir skundus dėl antstolio veiksmų nagrinėja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra vykdomojo dokumento vykdymo vieta, teisėjas. Tuo atveju, kai vykdymo veiksmai atliekami kelių apylinkės teismų teritorijose, t. y. kai antstolis vykdymo veiksmus atlieka ne tik toje veiklos teritorijoje, pagal kurią išieškotojo pateiktas ir antstolio priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, bet ir kitose jo aptarnaujamose teritorijose, kurios yra kitų apylinkės teismų veiklos teritorijose, antstolio procesinius veiksmus kontroliuoja, skundus dėl antstolio veiksmų nagrinėja apylinkės teismo, kurio teritorijoje yra pirminė vykdomojo dokumento vykdymo vieta, teisėjas.
Pirmine vykdymo vieta yra laikoma vykdymo vieta, pagal kurią priimamas vykdyti vykdomasis dokumentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. spalio 7 d. konsultacijoje yra išaiškinęs, kad antstoliui atliekant vykdymo veiksmus ne tik toje veiklos teritorijoje, pagal kurią išieškotojo pateiktas ir antstolio priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, bet ir kitose jo aptarnaujamose teritorijose, kurios yra kitų apylinkės teismų veiklos teritorijose, apylinkės teismas, įgaliotas kontroliuoti antstolio veiksmų teisėtumą, nesikeičia (Teismų praktika 22, 2005). Taigi, nepriklausomai nuo to, kad vykdymo veiksmai atliekami kelių apylinkės teismų teritorijose, antstolio procesinės veiklos teisėtumo kontrolė išlieka apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra pirminė vykdymo vieta.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-6458-578/2010) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: areštas atsakovų „bwin International Ltd.“, „Unibet International Ltd.“, „Nordic Gaming Group Ltd.“, „Spread Your Wings Ltd.“ ir „bet365 Ltd.“ nuosavybes teise priklausančio 1 096 536 Lt vertės turto; draudimas atsakovams „bwin International Ltd“, „Unibet International Ltd.“, „Nordic Gaming Group Ltd.“, „Spread Your Wings Ltd.“ ir „bet365 Ltd.“ imtis veiksmų, susijusių su lažybų organizavimo paslaugų teikimu bei reklama, įskaitant, bet neapsiribojant per interneto portalus bwin.com, unibet.com, triobet.com, sportingbet.com, bet365.com Lietuvos Respublikoje esantiems asmenims, bet kokia forma ar būdu įskaitant ir internetu, iki įsiteisės galutinis sprendimas (nutartis) byloje bei draudimas visų galimų prieigų per Lietuvos Respublikoje veikiantį viešo naudojimo kompiuterių tinklą prie interneto portalų bwin.com, unibet.com, triobet.com, sportingbet.com, bet365.com, iki įsiteisės galutinis sprendimas (nutartis) byloje.
Išieškotojas asociacija ,,Lažybų organizatorių aljansas“ 2010 m. liepos 7 d. pateikė antstoliui D. Š. vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį. Vykdydamas 2010 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, antstolis D. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0178/10/01385 2010 m. liepos 8 d. priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį bei informacijos pateikimo ir adresavo ją pareiškėjui – UAB „Baltnetos komunikacijos“, taip pat AB ,,TEO”, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“. Šiame patvarkyme taip pat nurodyta, kad antstolio D. Š. veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus gali būti skundžiami Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirminė vykdymo vieta aptariamoje vykdomojoje byloje yra Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo aptarnaujama teritorija, o tai reiškia, kad ir skundas dėl antstolio D. Š. veiksmų turėjo būti paduotas Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui, kas ir buvo nurodyta skundžiamame patvarkyme.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB ,,Baltnetos komunikacijos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui. Kasatorius nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas pateikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis, CPK 590 straipsnio 2 dalyje – kad jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo šio asmens buveinės arba jo turto buvimo vietoje. Pareiškėjas skundą padavė Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, nes vykdomojo dokumento vykdymo vieta laikytina pareiškėjo buveinė, kuri registruota adresu: J. Galvydžio g. 5, Vilnius, ir priklauso Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teritorijai. Pagal šiuo metu esamą teisinį reguliavimą tik Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas turi teisinį pagrindą priimti ir nagrinėti skundą.
2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai interpretavo teismingumą pagal pirminę vykdomojo dokumento vykdymo vietą. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punktą pirminė vykdymo vieta laikoma vykdymo vieta, pagal kurią priimamas vykdyti vykdomasis dokumentas. Kasatoriaus nuomone, vykdymo vietos, pagal kurią priimamas vykdyti vykdomasis dokumentas, vienintelis galimas nustatymo būdas yra pagal to paties subjekto buveinės arba turto vietą, priklausomai nuo to, kurioje vietoje (buveinės ar turto) buvo pradėti pirminiai vykdymo veiksmai. Tokia situacija galima, kai įmonės buveinė yra vienu adresu, o tos pačios įmonės turtas – kitu, priskirtinu kito teismo jurisdikcijai, ir abiejose šiose vietose antstolis atlieka tam tikrus procesinius vykdymo veiksmus.
Vilniaus apygardos teismo argumentas, kad, esant skolininkų daugetui, antstolio veiklos kontrolę turi atlikti vienas apylinkės teismas, yra nepagrįstas, nes net jei visi savarankiški subjektai, dėl kurių yra priimtas konkretus patvarkymas, savo skundus būtų padavę tam pačiam apylinkės teismui, tai bet kokiu atveju tuos skundus nagrinėtų skirtingos sudėties teismas.
3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 7 d. konsultacija, kuri buvo priimta iki Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos 2009 m. rugpjūčio 7 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-260. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas negali teikti konsultacijų žemesnės instancijos teismams.
4. Pažeista kasatoriaus teisė į gynybą. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas turi būti realus. Tai reiškia, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą įstatymų nustatyta tvarka, turi pagrįstą lūkestį tikėtis, kad įgyvendins teisę apginti savo pažeistą interesą. Teisė į teisminę gynybą taip pat reiškia, kad informacija apie kreipimosi į teismą tvarką bus aiški ir prieinama, nes tik tada teisę į teisminę gynybą bus galima realiai įgyvendinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra daugelyje bylų konstatavęs, kad teisė į teisminę gynybą privalo būti garantuota, ji negali būti tik teorinė, o turi būti reali ir įgyvendinama.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 594 straipsnio aiškinimo ir antstolio veiksmų teisminės kontrolės
2002 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas.
Iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos CPK 594 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas, o 510 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad skundas pateikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis. Tai reiškia, kad antstolio procesinės veiklos kontrolę vykdė tas apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje buvo atliekami vykdomieji veiksmai. Ši įstatymo nuostata reikšminga todėl, kad antstolio aptarnaujama teritorija gali apimti kelių apylinkės teismų veiklos teritorijas.
Iki 2011 m. lapkričio 18 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punkte buvo nustatyta, kad, atliekant antstolio procesinius veiksmus, vykdomuosius dokumentus kontroliuoja, antstolio pareiškimus teismui ir skundus dėl antstolio veiksmų nagrinėja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra vykdomojo dokumento vykdymo vieta, teisėjas; kai vykdymo veiksmai atliekami kelių apylinkės teismų teritorijose, antstolio procesinius veiksmus kontroliuoja, skundus dėl antstolio veiksmų nagrinėja apylinkės teismo, kurio teritorijoje yra pirminė vykdomojo dokumento vykdymo vieta, teisėjas; pirmine vykdymo vieta yra laikoma vykdymo vieta, pagal kurią priimamas vykdyti vykdomasis dokumentas.
Taigi sprendžiant, kuris apylinkės teismas vykdė antstolio veiksmų kontrolę vykdomojoje byloje, buvo svarbu nustatyti pirminę vykdomojo dokumento vykdymo vietą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino aptartas teisės normas, tačiau neištyrė faktinės aplinkybės, kuri pateikto pareiškėjui vykdyti vykdomojo dokumento vieta yra pirminė. Apeliacinės instancijos teismas, nepaneigęs pareiškėjo argumentų ir aiškiai neargumentuodamas, dėl ko, padarė išvadą, kad pirminė vykdomojo dokumento vykdymo vieta yra Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Padaryta išvada neatitinka tuo metu galiojusių proceso teisės normų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta, tačiau civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo ar sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Tai reiškia, kad, konstatavus apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir iš naujo sprendžiant antstolio procesinės veiklos kontrolės klausimą, turi būti vadovaujamasi klausimo sprendimo metu galiojančiomis teisės normomis.
Teisėjų kolegija nurodo, kad 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480 buvo pakeista ir naujai išdėstyta CPK 594 straipsnio 1 dalis. Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos CPK 594 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas.
2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XI-1480 buvo pakeista ir naujai išdėstyta CPK 510 straipsnio 2 dalis. Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1R-265 buvo pakeista Sprendimų vykdymo instrukcija ir ji išdėstyta nauja redakcija. Nuo 2011 m. lapkričio 18 d. galiojančios naujos redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punkte nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo juos atlikti per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą pateikiamas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Jei antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su patvarkymu, kuriame nurodomi atsisakymo patenkinti skundą motyvai ir aplinkybės, ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Antstolių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiklai vykdyti vienas ar keli antstoliai įkuria antstolio (antstolių) kontorą. Antstolio (antstolių) kontora yra antstolio (antstolių) darbo vieta. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie kontoros adreso ar kitų rekvizitų pasikeitimą antstolis privalo pranešti Teisingumo ministerijai ir paskelbti šalies dienraštyje bei vietos laikraštyje, taip pat pranešti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje antstolis veikia.
1994 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-497 ,,Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorija apima Vilniaus miesto Karoliniškių, Lazdynų, Naujamiesčio, Panerių, Pilaitės, Vilkpėdės, Grigiškių seniūnijų teritorijas.
Antstolio D. Š. kontora yra adresu: Mėnulio g. 7, Vilnius. Vilniaus miesto Mėnulio gatvė yra Karoliniškių seniūnijoje. Taigi, remiantis įstatymo ,,Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnio 3 dalimi, konstatuotina, kad antstolio D. Š. kontora yra Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šiuo metu galiojančias civilinio proceso teisės normas (CPK 594 straipsnis) pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų neteismingas Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista, nes nutarties panaikinimas būtų tik formalus klausimo sprendimas, kuris nekeistų apeliacinės instancijos teismo galutinės išvados.
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme
Kasacinis teismas turėjo 49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. lapkričio 25 d. pažyma. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš kasatoriaus UAB ,,Baltnetos komunikacijos“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo UAB ,,Baltnetos komunikacijos“ (j. a. k. 125145862) 49 (keturiasdešimt devynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.