- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2S-443-889/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00204-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- G. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei G. G. įmonei dėl sumokėto avanso priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teisme 2021 m. kovo 18 d. priimtas ieškovo J. M. ieškinys atsakovei G. G. įmonei dėl sumokėto avanso priteisimo ir nuostolių atlyginimo, jame ieškovas prašo pripažinti, kad ieškovo ir atsakovės prievolė pagal 2018 m. lapkričio 6 d. preliminariąją sutartį sudaryti pagrindinę gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutartį yra pasibaigusi, priteisti ieškovui iš atsakovės 5 000 Eur avanso ir 33 858,21 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: neviršijant ieškinio sumos, areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis.
Šalies argumentai
2.1. Ieškovas nurodė, kad kilus ginčui dar 2019 metais prašė atsakovės grąžinti jo sumokėtą avansą ir atlyginti patirtus nuostolius, tačiau sužinojusi patirtų nuostolių sumą ir suvokdama, kad jų atlyginti negalės, atsakovė dar daugiau nei metus vilkino pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Atsakovė 2019 metais įkeitė patalpas, tai rodo, jog jos finansinė padėtis nėra gera, ir leidžia manyti, jog atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2020 metais atsakovės įgaliotas asmuo ieškovui buvo nurodęs, jog nori padidinti perkamų patalpų kainą, nes atsakovė mokėjo bankui palūkanas ir pan. Blogą atsakovės finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad atsakovė negrąžino ieškovui jo sumokėto 5 000 Eur avanso. Prašyme teigiama, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovė piktybiškai vengia grąžinti avansą ir padengti atsiradusius nuostolius, nereaguoja į ieškovo reikalavimus. Tai patvirtina realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.2. Teismas nurodė, jog šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl sumokėto avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, todėl ieškovo teisės reikalauti ir atitinkamai atsakovės pareigos grąžinti avansą ir atlyginti nuostolius (ne)buvimas sudaro šios bylos įrodinėjimo dalyką. Vadinasi, bylos aplinkybės, susijusios su šalis siejančiomis materialiosiomis teisėmis ir pareigomis ir jų (ne)vykdymu, kuriomis ieškovas grindžia grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, bus patikrintos ir įvertintos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
2.3. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovė įkeitė patalpas ir tai, ieškovo nuomone, įrodo jos blogą turtinę padėtį, tačiau prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymas yra įprasta teisinių santykių praktika, todėl vien tai savaime nerodo blogos įmonės turtinės padėties.
2.4. Vien ieškinio pateikimo teismui faktas, didelė ieškinio suma savaime nepatvirtina grėsmės būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui. Nors byloje nėra išsamių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, tačiau iš kartu su ieškiniu pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, sudaro 94 500 Eur. Viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė 2021 m. kovo 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebuvo skolinga. Aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie itin blogą atsakovės turtinę padėtį ar jos atliekamus nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.
2.5. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškovo nurodyti argumentai nėra pakankami konstatuoti galimą atsakovės nesąžiningumą, todėl šioje proceso stadijoje nėra įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – būsimo teismo sprendimo nevykdymo ar jo vykdymo pasunkėjimo grėsmė.
2.6. Teismas konstatavo, kad atsakovei priklausančio turto areštas nepagrįstai suvaržytų atsakovės nuosavybės teises, gali iš esmės apriboti ir apsunkinti normalią įmonės ūkinę komercinę veiklą, nors šių procesinių prievartos priemonių taikymas nėra būtinas būsimo teismo procesinio sprendimo realiam įvykdymui užtikrinti. Nenustatęs būtinųjų sąlygų ieškovo prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, teismas ieškovo prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Ieškovas pažymi, jog prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė ne tik tai, kad ieškinio suma yra labai didelė, bet ir tai, jog atsakovė į reikalavimus grąžinti sumokėtą avansą ir atlyginti nuostolius nereaguoja, nesiekia išspręsti ginčo bendru sutarimu. Nuostoliai ieškovui atsirado būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
3.2. Atsakovė periodiškai turi skolų „Sodrai“, t. y. nuolat susiduria su finansiniais sunkumais sumokėti net ir tokias pakankamai nedideles įmokas valstybei.
3.3. Viešai skelbiamais duomenimis, atsakovės įmonė yra įtraukta į VMI sąrašą, kaip įmonė, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Tai akivaizdžiai pagrindžia faktą, jog net valstybė (įvertinusi atsakovės pateiktus finansinius dokumentus) pripažįsta, jog atsakovė dėl pandemijos jau susiduria su rimtais finansiniais sunkumais.
3.4. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teisme atsakovei 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo pareikštas kito fizinio asmens reikalavimas dėl avanso priteisimo, tačiau teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi byla buvo nutraukta, nes po bylos iškėlimo atsakovė patenkino pareikštus reikalavimus. Tokia aplinkybė tik patvirtina, jog ieškovas ne pirmasis subjektas, kuris dėl to paties dalyko kreipiasi į teismą reikšdamas ieškinį atsakovei, be to, atsakovė minėtoje byloje patenkino pareikštus reikalavimus, t. y. pripažino savo kaltę.
3.5. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad atsakovė turi turto, nepatvirtina grėsmės būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui. Teismas konstatavo, kad minėtas atsakovės turtas įkeistas hipoteka: hipoteka įregistruota 2019 m. gruodžio 10 d. Teismas turėjo įvertinti hipotekos paskirtį; tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškinį, nebūtų galimybės priteistos pinigų sumos išieškojimą nukreipti į atsakovei priklausantį hipoteka apribotą turtą.
3.6. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie itin blogą atsakovės turtinę padėtį ir jos atliekamus nesąžiningus veiksmus.
3.7. Atsakovė, gavusi ieškovo ieškinį, gali elgtis nesąžiningai ir bandyti paslėpti savo kitą vis dar turimą turtą (perleisti kitiems tretiesiems asmenims ir pan.). Atsakovė prisiėmė papildomų įsipareigojimų ir hipoteka įkeitė savo turtą, pažeisdama preliminariosios sutarties sąlygas ir nuslėpdama šias aplinkybes nuo ieškovo. Būtent šios aplinkybės ir nesąžiningas atsakovės elgesys nebuvo įvertinti ir visiškai neteisėtai ir nepagrįstai atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Pasisakydama dėl ieškovo nurodomo įsiskolinimo „Sodrai“, atsakovė pažymi, kad didžiausias įsiskolinimas sudarė tik 229,06 Eur. Be to, atsakovė 2018–2019 m. buvo sukaupusi 1 448,56 Eur permoką, iš kurios iki šiol minusuojamos įmokos „Sodrai“.
4.2. Įmonė yra nukentėjusiųjų nuo COVID–19 įmonių sąraše dėl kontrahentės UAB „Kartografiniai projektai“ sutartinių įsipareigojimų atsakovei nevykdymo.
4.3. Aplinkybė, kad atsakovei priklausančios patalpos įkeistos, yra normali verslo praktika investicinėms lėšoms pritraukti. Lėšos naudojamos toms pačioms patalpoms pertvarkyti į atskirus butus, atsakovė turi įkaito turėtojo sutikimus patalpas pertvarkyti, padalijant jas į atskirus turtinius vienetus atsakovės nuožiūra. Patalpų areštas būtų neproporcingas apsunkinimas, sustabdytų dalį pradėtų verslo procesų ir sukeltų nuostolių.
Šalies argumentai
4.4. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad kitoje byloje atsakovė patenkino kito asmens jai pareikštus reikalavimus, tik patvirtina atsakovės sąžiningumą.
4.5. Šioje byloje ieškovas reikalauja priteisti tariamus nuostolius, į kuriuos kažkodėl įskaičiuotos ir daiktų, kuriuos jis gali fiziškai pasiimti nepablogindamas patalpų būklės, kainos. Be to, ieškovas savavališkai perplanavo patalpas, dėl to pakito bendras plotas; išardė kapitalines sienas, dėl to buvo pažeista stogo konstrukcija; nesilaikė susitarimo dėl medžiagų ir įrangos įrengiant patalpas, darbus atliko nekokybiškai, savavališkai įsikėlęs į patalpas gyventi. Beveik 21 mėnesį ieškovas, savavališkai prisijungęs, naudojo elektrą, vandenį, dujas. Atsakovė ketina reikšti ieškovui priešieškinį, kadangi, jos nuomone, pats ieškovas liko jai skolingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Šioje byloje ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis numato CPK 145 straipsnio 1 dalis.
8. CPK tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
9. Iš ieškovo prašymo turinio matyti, kad jis prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą; vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, ieškovas jį sieja tiek su sunkia atsakovės finansine padėtimi, tiek su jos nesąžiningumu.
10. Turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne galimo skolininko turto suvaržymas, nesant tam pagrindo, juolab kad ir teismų praktika dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus nepakankamumo, taikant tokias varžančias asmens teises priemones, pakankamai aiški ir nurodanti, kad ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas tokį prašymą patenkinti. Kaip nurodoma teismų praktikoje, svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).
11. Būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tai, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, kad atsakovė yra nesąžininga, gali imtis veiksmų paslėpti ar perleisti turtą ir taip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Iš nagrinėjamos bylos duomenų, ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirojo skundo matyti, kad ieškovas iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių galimą atsakovės nesąžiningumą, t. y. jos ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, atlikti kitus su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto įvykdyti ieškovo naudai priimtą teismo sprendimą.
13. Ieškovas teigia, jog atsakovės nesąžiningumą rodo tai, kad ieškovas ne pirmasis subjektas, kuris dėl to paties dalyko kreipiasi į teismą reikšdamas ieškinį atsakovei, be to, atsakovė minėtoje byloje patenkino pareikštus reikalavimus, t. y. pripažino savo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nesudarantį pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Plungės apylinkės teisme atsakovei 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo pareikštas kito fizinio asmens reikalavimas dėl avanso priteisimo, tačiau Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi byla buvo nutraukta, nes po bylos iškėlimo atsakovė patenkino pareikštus reikalavimus. Daugiau turtinio pobūdžio reikalavimų atsakovei teismuose šiuo metu nėra pareikšta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad atsakovei kitoje byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl avanso priteisimo, kurį atsakovė patenkino, neįrodo galimo atsakovės nesąžiningumo siekiant išvengti ar apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje. Negalima generalizuotai konstatuoti asmens nesąžiningumo vien tik tuo pagrindu, kad jam buvo iškelta kita byla, kurioje jis reikalavimą patenkino. Nurodyta byla su šia byla nėra susijusios. Teismo vertinimu, konstatuojant asmens nesąžiningumą būtina įvertinti, kiek jis tikėtinas būtent galimybės įvykdyti šioje konkrečioje byloje priimtą sprendimą aspektu.
14. Kaip atsakovės nesąžiningumą rodančią aplinkybę ieškovas nurodo tai, kad atsakovė į reikalavimus grąžinti sumokėtą avansą ir atlyginti nuostolius geranoriškai nereaguoja, nesiekia išspręsti ginčo bendru sutarimu. Ieškovo teigimu, nuostoliai ieškovui atsirado būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimą dėl sumokėto avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, todėl ieškovo teisės reikalauti ir atitinkamai atsakovės pareigos grąžinti avansą ir atlyginti nuostolius (ne)buvimas sudaro šios bylos įrodinėjimo dalyką. Bylos aplinkybės, susijusios su šalis siejančiomis materialiosiomis teisėmis ir pareigomis bei jų (ne)vykdymu, kuriomis ieškovas grindžia atsakovės nesąžiningumą, bus patikrintos ir įvertintos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šioje proceso stadijoje teismas netiria byloje pateiktų įrodymų ir negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos. Taigi ieškovo argumentai, jog atsakovė nesiekia išspręsti ginčo bendru sutarimu, o nuostoliai ieškovui kilo būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo. Kiek teisėti ir pagrįsti ieškovo reikalavimai, bus nuspręsta išnagrinėjus bylą iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, kaip viena iš jų taikymo būtinųjų sąlygų, nustatomas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-261-450/2019).
15. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad atsakovė turi turto, nepatvirtina grėsmės būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui. Teismas nurodė, jog iš kartu su ieškiniu pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, sudaro 94 500 Eur. Atsakovei nuosavybės teises priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), hipoteka įregistruota 2019 m. gruodžio 10 d., todėl nėra pagrindo išvadai, jog šie veiksmai buvo nukreipti į būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Be to, teismo pažymėjo, jog nors, pasak ieškovo, patalpų įkeitimo faktas rodo blogą turtinę padėtį, tačiau prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymas yra įprasta teisinių santykių praktika; vien tai savaime nerodo blogos įmonės turtinės padėties. Ieškovo nuomone, teismas turėjo įvertinti hipotekos paskirtį; tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškinį, nebūtų galimybės priteistos pinigų sumos išieškojimą nukreipti į atsakovei priklausantį hipoteka apribotą turtą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir nesutinka su ieškovo argumentais dėl hipotekos. Akivaizdu, kad šiuo atveju atsakovė turtą hipoteka įkeitė dar iki ieškovo kreipimosi į teismą 2021 m. kovo 12 d. Taigi šie atsakovės veiksmai negali būti siejami su jos ketinimu apsunkinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turto įkeitimas hipoteka, siekiant užtikrinti prievolių kontrahentui įvykdymą, yra įprasta verslo praktika. Tai, kad turtas įkeistas hipoteka, nesuponuoja išieškojimo iš tokio turto negalimumo, o tokio pobūdžio klausimai yra sprendžiami vykdymo proceso metu (CPK 747 straipsnis).
16. Ieškovas taip pat nurodo, jog, pagal viešai prieinamus duomenis, atsakovė periodiškai turi įsiskolinimų „Sodrai“, t. y. nuolat susiduria su finansiniais sunkumais sumokėti valstybei privalomas mokėti įmokas. Ieškovo nuomone, tai, jog šiuo metu atsakovė neturi skolų „Sodrai“, nereiškia, jog ateityje jų neturės. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su tokiu ieškovo nurodomu aplinkybių vertinimu. Iš jo paties pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė įsiskolinimų „Sodrai“ nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2021 m. kovo 17 d. neturėjo. Praeities įsiskolinimų istorija jokiu būdu nesuponuoja prielaidos, jog ateityje atsakovė vėl įsiskolins. Tokia prielaida neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
17. Ieškovas pažymi, jog atsakovės įmonė yra įtraukta į VMI sąrašą kaip įmonė, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Ieškovo teigimu, net valstybė pripažįsta, jog atsakovė šiuo metu dėl situacijos, susijusios su pandemija, jau susiduria su rimtais finansiniais sunkumais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, jog atsakovė kreipėsi dėl mokestinės pagalbos, nepagrindžia atsakovės sąmoningo siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo sprendimą, priešingai, kaip tik įrodo, jog siekiama užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir atkurti jos finansinę padėtį.
18. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas atsakovės nesąžiningumas; tai, kad pareikštas turtinis reikalavimas, nesuteikia pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti tokias priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-567-516/2019). Kadangi nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, t. y. nesant būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimui išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.