Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. M. ir S. M. ieškinį atsakovei G. G. įmonei dėl sumokėto avanso priteisimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovės G. G. įmonės priešieškinį ieškovui J. M. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje S. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovų reikalavimų ir atsakovės bei trečiojo asmens atsikirtimų esmė

II. Atsakovės reikalavimų ir ieškovo atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 6 d. tarp ieškovo J. M. ir atsakovės G. G. įmonės buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią šalys susitarė iki 2019 m. birželio 1 d. sutarties priede Nr. 1 nurodytomis sąlygomis sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė parduotų, o ieškovas nupirktų atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 68,41 kv. m. ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Preliminariosios sutarties 4.1.4 punkte šalys susitarė, kad parduodamo turto kaina yra 33 000 Eur, iš jų 5 000 Eur sumokami avansu ir sudarius pirkimo-pardavimo sutartį įskaitomi į parduodamo turto kainą, 10 000 Eur sumokama per 1 kalendorinę dieną po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo notaro biure, o likusi kainos dalis atsakovei sumokama dalimis kas mėnesį mokant po 750 Eur pagal mokėjimų grafiką, numatytą preliminariosios sutarties priede Nr. 1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad po preliminariosios sutarties pasirašymo atsakovei buvo sumokėtas 5 000 Eur avansas. Preliminariosios sutarties priede Nr. 1 šalys susitarė, kad notarinė pirkimo-pardavimo sutartis gali būti pasirašyta ir anksčiau, šalių susitarimu, po pirkėjo perkamų gyvenamųjų patalpų įrengimo savo nuožiūra, nedidinant patalpos ploto ir kubatūros, numatytos projekte. Byloje nėra ginčo dėl to, kad po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovams buvo perduotos sutartyje numatytos patalpos, jų įrengimo darbus atlikinėjo ieškovai. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad pagrindinė gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nėra sudaryta.

7. Šioje byloje ieškovai reiškia atsakovei reikalavimus dėl prievolės pagal preliminariąją sutartį pripažinimo pasibaigusia, dėl sumokėto avanso grąžinimo, taip pat jų patirtų nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovai nurodo patyrę įrengdami preliminarioje sutartyje numatytas gyvenamąsias patalpas, kurias jie ketino įsigyti. Byloje pareikštu priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo J. M. nuostolius, kuriuos atsakovė nurodo patyrusi dėl netinkamai ieškovo atliktų patalpų įrengimo darbų ir dėl to atsiradusių defektų, taip pat ieškovo išvežtų daiktų netekimo bei neapmokėtų vandens, elektros ir dujų tiekimo išlaidų.

Dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kaip matyti iš byloje pateiktos 2018 m. lapkričio 6 d. preliminariosios sutarties, šalys susitarė dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo joje numatytomis sąlygomis ir terminais. Taigi tarp šalių susiklostė ikisutartiniai nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

9. Ieškovai nurodo, kad šalių sudaryta preliminarioji sutartis taip pat atitinka ir vartojimo sutarties požymius, nes sudarydami šią sutartį ieškovai siekė įsigyti gyvenamąjį būstą savo šeimai. Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens atstovas su tokiu vertinimu nesutiko.

10. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad preliminariosios sutartys, įskaitant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, gali būti priskirtos vartojimo sutarčių kategorijai, jei jos atitinka anksčiau nurodytus vartojimo sutarties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020).

11. Nagrinėjamu atveju preliminariąją sutartį sudarė ieškovas J. M., t. y. fizinis asmuo. Patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovai paaiškino, jog preliminariosios sutarties sudarymo metu ieškovas J. M. buvo sudaręs santuoką su ieškove S. M., su ja kartu siekė įgyti sutartyje numatytas gyvenamąsias patalpas kaip savo šeimos gyvenamąjį būstą. Ieškovai taip pat paaiškino, kad 5 000 Eur dydžio avansas pagal preliminariąją sutartį buvo sumokėtas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad nors pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovai įsirengė butą ir tam tikrą laiką jame gyveno. Teismo posėdžio metu ieškovai papildomai paaiškino, jog po to, kai 2021 m. sausio mėnesį išsikėlė iš atsakovei priklausančių patalpų, iki šiol ieškovai su mažamečiu vaiku gyvena nuomojamame būste, nes kitos gyvenamosios vietos jie neturi. Šios aplinkybės patvirtina preliminariosios sutarties sudarymo tikslą – ieškovų siekį nusipirkti gyvenamąjį būstą ir jame gyventi, todėl tai leidžia teigti, jog preliminarioji sutartis buvo sudaryta ieškovų šeimos poreikiams tenkinti. Preliminariąją sutartį ieškovas J. M. sudarė su G. G. įmone, kuri yra pelno siekiantis juridinis asmuo. Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog įmonės veikla nėra tiesiogiai susijusi su prekyba nekilnojamuoju turtu, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog preliminarioji sutartis sudaryta ir atitinkamai gyvenamąsias patalpas atsakovė siekė parduoti su verslu nesusijusiais tikslais. Priešingai, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas nebuvo vienintelis adresu (duomenys neskelbtini) esančių patalpų pirkėjas. Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai R. S. ir N. G., kurie taip pat su atsakove buvo sudarę sutartis dėl gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo atsakovei priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, jog šalys ne tik sudarė preliminariąją sutartį dėl gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo, bet atsakovė taip pat siūlė ieškovams šias patalpas už tam tikrą kainą įrengti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog sudarydama 2018 m. lapkričio 6 d. preliminariąją sutartį, atsakovė veikė kaip verslininkė CK 6.228¹ straipsnio 1 dalies prasme.

12. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, jog šalys sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri atitinka visus vartojimo sutarčiai būdingus požymius, todėl ši preliminarioji sutartis taip pat laikytina ir vartojimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovai šioje byloje, be kita ko, laikytini vartotojais, o atsakovė – verslininke.

Dėl ieškovų sumokėto avanso priteisimo

13. Byloje pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovai prašo priteisti iš atsakovės pagal preliminariąją sutartį sumokėtą 5 000 Eur avansą ir teigia, kad pagrindinė gyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Atsakovė su šiuo ieškovų reikalavimu nesutinka ir nors neneigia gavusi avansinį mokėjimą, tačiau tvirtina, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl remiantis preliminariosios sutarties 5.2 punktu, sumokėtas avansas ieškovams negrąžintinas. Atsižvelgiant į tai, byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar atsakovei atsirado pareiga grąžinti ieškovams pagal 2018 m. lapkričio 6 d. preliminariąją sutartį gautą 5 000 Eur avansą.

17. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė šioje byloje neįrodinėjo preliminariosios sutarties 4.1 punkto, nustatančio pirkėjo atsiskaitymo su pardavėju tvarką, pažeidimo fakto, kaip sutarties 5.2 punkte įtvirtinto netesybų ieškovui taikymo pagrindo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 5 000 Eur avansas atsakovei buvo sumokėtas tą pačią dieną, kai buvo sudaryta preliminarioji sutartis, t. y. 2018 m. lapkričio 6 d. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai vengia ar atsisako sudaryti gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neteikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas būtų buvęs raginamas vykti pas notarą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsisakė ar vengė tai daryti. Priešingai, byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga, ieškovų teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai rodo, jog patys ieškovai, bendraudami su atsakovės įgaliotu asmeniu S. G., nuolat kėlė klausimą dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pavyzdžiui, iš 2019 m. rugsėjo 6 d. vykusio susirašinėjimo matyti, jog ieškovas klausia trečiojo asmens, kuriam laikui atidedamas notarinės sutarties sudarymas, o trečiasis asmuo nurodo, jog sutarties sudarymo datą jis nurodys po savaitės, kai bus parengta inventorinė byla ir pasirašyta pridavimo sutartis su UAB „Kartografiniai projektai“; 2019 m. rugsėjo 18 d. S. G. nurodo, jog šią savaitę turi padaryti inventorinę ir pradės ruošti dokumentus pridavimui, nurodo, jog užtruks apie 2 mėnesius; 2020 m. vasario 23 d. susirašinėjimo metu klausiama, kaip reikalai su dokumentais, trečiasis asmuo S. G. atsako, kad dokumentai Registru centre. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai atliko ginčo patalpų įrengimo darbus ir tam tikrą laikotarpį faktiškai gyveno bute, todėl akivaizdu, jog ieškovai neturėjo jokio tikslo atsisakyti sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog net teismo posėdžio metu ieškovai nurodė sutinkantys sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo nesutiko su ieškovų pasiūlytomis sąlygomis.

18. Atsakovė savo atsikirtimus iš esmės grindė tuo, kad pagrindinė gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas atliko patalpų perplanavimą, dėl to pakito patalpų plotas ir tūris, todėl atsakovei teko rengti naują techninį projektą ir kadastrinę bylą. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje nėra numatyta, jog preliminariosios sutarties priede Nr. 1 numatytos sutartinės sąlygos dėl patalpų tūrio bei ploto pažeidimas ar netinkamas jos vykdymas lemia ieškovo pareigą mokėti atsakovei netesybas. Toks šalių susitarimas preliminariosios sutarties 5.2 punkte nebuvo numatytas. Kaip minėta anksčiau, netesybas nustatanti sutarties sąlyga negali būti aiškinama plečiamai, kaip apimanti ir atsakovės teisę reikalauti netesybų bet kurios sutartinės sąlygos pažeidimo atveju, įskaitant ir sutarties priede Nr. 1 numatytų sąlygų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, juolab, kad ieškovai yra vartotojai, t. y. silpnesnioji teisinio santykio šalis. Priešingas aiškinimas reikštų, jog ieškovai, būdami vartotojai ir silpnesnioji teisinio santykio šalis, įgyja pareigą mokėti netesybas dėl veiksmų, su kurių (ne)atlikimu preliminariojoje sutartyje netesybų mokėjimas nėra siejamas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškovams atliekant patalpų įrengimo darbus buvo keičiamas šių patalpų plotas ir tūris, ši aplinkybė nesuteikia atsakovei teisės reikalauti netesybų ir atitinkamai įskaityti ieškovo sumokėtą avanso sumą kaip netesybas.

19. Byloje tarp šalių kilo ginčas ir dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo termino. Kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 6 d. preliminariosios sutarties 3.1 punkto, iš pradžių pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo nustatytas iki 2019 m. birželio 1 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad abipusiu šalių susitarimu šis terminas buvo pratęstas, tačiau šalys nesutaria, iki kada šis terminas buvo pratęstas. Byloje yra pateikti du susitarimai, kurie abu pavadinti „susitarimas prie gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutarties 2018 11 06 dienos”. Nors šie susitarimai nėra pasirašyti, tačiau iš byloje esančios susirašinėjimo medžiagos, teismo posėdžio metu ieškovų bei trečiojo asmens teiktų paaiškinimų matyti, jog dėl preliminariosios sutarties termino pratęsimo buvo tariamasi šalių susirašinėjimo metu, susitarimo projektus rengė ir elektroniniu paštu ieškovui siuntė atsakovės įgaliotas asmuo S. G.. Teismo posėdžio metu nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų neginčijo paminėtų susitarimų egzistavimo. Atsakovė remiasi 2019 m. gegužės 29 d. susitarimu, kuriame nurodoma, jog notarinė pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta po pirkėjo perkamų gyvenamų patalpų įsirengimo savo nuožiūra, atlikus patalpų inventorizaciją ir pridavus patalpas valstybinei komisijai pagal valstybinių institucijų nustatytus terminus. Ieškovai remiasi 2019 m. birželio 1 d. susitarimu, kuriame nurodoma, jog notarinė pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta po pirkėjo perkamų gyvenamų patalpų įsirengimo savo nuožiūra, atlikus patalpų inventorizaciją ir pridavus patalpas valstybinei komisijai pagal valstybinių institucijų nustatytus terminus iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Kaip matyti iš susitarimų turinio, esminis jų skirtumas yra tas, jog 2019 m. birželio 1 d. susitarime papildomai nurodomas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., kurio 2019 m. gegužės 29 d. susitarimo egzemplioriuje nėra numatyta.

Dėl ieškovų reikalavimo pripažinti prievolę sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigusia

Dėl ieškovų reikalaujamų nuostolių atlyginimo

24. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą.

25. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Tam, kad būtų nustatytas civilinės atsakomybės faktinis pagrindas pagal preliminariąją sutartį, būtina konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus: sutarties šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį faktą ir dėl to kitos šalies patirtų nuostolių faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012).

26. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, jog reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pareiškę ieškovai šioje byloje turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog atsakovė nepagrįstai vengė ir (ar) atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir šie atsakovės veiksmai (neveikimas) lėmė nuostolių ieškovams atsiradimą.

27. Šalių sudarytoje 2018 m. lapkričio 6 d. preliminariojoje sutartyje nurodoma, kad būsimas gyvenamųjų patalpų plotas yra 68,41 kv. m., bendras pastato plotas sudaro 310,71 kv. m. Taigi preliminariosios sutarties sudarymo metu atskiras butas, kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kurį ketino pirkti ieškovai, nebuvo suformuotas ir įregistruotas. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys, iš kurių matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nebaigtos statyti gyvenamos patalpos, kurių bendras plotas 310,71 kv. m. Vadinasi, iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ginčo patalpos dar turėjo būti suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, jos turėjo būti įrengtos, taip pat buvo būtina atlikti ir atitinkamai įforminti jų užbaigimo procedūras, parduodamas turtas turėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

28. Preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad perkamos gyvenamosios patalpos įrengiamos pirkėjo (ieškovo) nuožiūra, nedidinant patalpos ploto ir kubatūros. Taigi šalių susitarimu ieškovams buvo suteikta teisė savo nuožiūra įrenginėti patalpas dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau patalpų įteisinimas, jų pridavimas valstybinei komisijai ir kitos būtinos dokumentacijos daiktui suformuoti ir įteisinti sutvarkymas buvo pardavėjo (atsakovės) pareiga. Šios pareigos bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo. Preliminariojoje sutartyje atsakovė, be kita ko, įsipareigojo po preliminariosios sutarties pasirašymo įvesti vandenį su skaitikliu, pajungti dujas su skaitikliu ir dujiniu katilu, įvesti elektrą po sienų suformavimo ir elektros instaliacijos atlikimo. Atsakovė taip pat įsipareigojo pabaigti įrengti bendro naudojimo patalpas (laiptinę), sumontuoti lauko kodines duris, atnaujinti pastato fasadą bei atlikti kitus projekte numatytus darbus. Šalims 2019 m. birželio 1 d. susitarimu pratęsiant preliminariosios sutarties įvykdymo terminą, šalys susitarė, jog notarinė sutartis bus pasirašyta po pirkėjo perkamų patalpų įsirengimo savo nuožiūra (po to bus įvesta elektros apskaita, sutvarkyta laiptinė), nedidinant patalpos ploto ir kubatūros, atlikus patalpų inventorizaciją ir pridavus gyvenamas patalpas valstybinei komisijai. Pažymėtina, kad visi šie veiksmai turėjo būti atlikti ir pagrindinė gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta vėliausiai iki 2019 m. rugsėjo 1 d.

29. Taigi sistemiškai aiškinant šalių sudarytos preliminariosios sutarties, jos priedo Nr. 1, taip pat 2019 m. birželio 1 d. susitarimo dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo nuostatas, darytina išvada, jog tam, kad atsakovė galėtų tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimą parduoti ieškovams ginčo gyvenamąsias patalpas, atsakovė iki 2019 m. rugsėjo 1 d. privalėjo suformuoti šias patalpas kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, priduoti patalpas valstybinei komisijai bei gauti statybos užbaigimo aktą, atlikti patalpų kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti. Tai reiškia, kad siekdama tinkamai įvykdyti preliminariąją sutartį iki šalių sutarto termino, atsakovė privalėjo veikti aktyviai ir atlikti anksčiau paminėtus veiksmus.

30. Iš byloje pateiktų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento duomenų matyti, kad atsakovė dėl statybos užbaigimo akto išdavimo objekte adresu (duomenys neskelbtini) į inspekciją kreipėsi tik 2020 m. liepos 16 d., šis jos prašymas buvo atmestas. Pakartotinai prašymai buvo teikiami 2020 m. liepos 29 d., 2020 m. lapkričio 30 d., 2021 m. balandžio 6 d., 2021 m. balandžio 16 d., tačiau statybos užbaigimo aktas atsakovei nebuvo išduotas. Byloje esančiais VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad atsakovės prašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti ieškovų ketinamo pirkti buto kadastro duomenis registro tvarkytojui buvo pateiktas tik 2020 m. lapkričio 24 d. Iš byloje esančios nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Kartografiniai projektai“ ir atsakovės G. G. įmonės, matyti, jog ši sutartis dėl kadastrinių matavimų ginčo objekte atlikimo sudaryta 2019 m. gruodžio 4 d. Aptarti įrodymai patvirtina, kad nors patalpų pridavimą, jų įregistravimą ir kitų būtinų su tuo susijusių darbų atlikimą atsakovė turėjo atlikti ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 1 d., t. y. preliminariojoje sutartyje numatyto pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo termino, tačiau iki šio termino atsakovė net neatlikinėjo patalpų kadastrinių matavimų, nesikreipė į statybų inspekciją dėl statybos užbaigimo akto gavimo, taip pat nesikreipė į VĮ „Registrų centras“ dėl suformuoto daikto kadastrinių duomenų įregistravimo.

31. Nors atsakovė teigia, kad patalpos laiku nebuvo priduotos dėl ieškovų kaltės, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog iki šalių sutarto pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo termino, t. y. 2019 m. rugsėjo 1 d., atsakovė ar jos įgaliotas asmuo kokia nors forma būtų pareiškę ieškovams pretenzijas dėl to, kad jie nėra atlikę buto įrengimo darbų, kad šiuos darbus jie yra atlikę netinkamai ar kad dėl kokių nors kitokių ieškovų veiksmų (neveikimo) atsakovei yra trukdoma tinkamai atlikti patalpų pridavimą ir įteisinimą. Priešingai, iš byloje esančios susirašinėjimo medžiagos matyti, jog ieškovams buvo teikiama klaidinga informacija apie atsakovės atliekamus patalpų įteisinimo veiksmus. Pavyzdžiui, 2019 m. rugsėjo 18 d. S. G. ieškovei S. M. nurodė, kad šią savaitę bus padaryta inventorinė byla ir pradėti ruošti dokumentai pridavimui, o tai užtruks apie 2 mėnesius, nors kaip minėta anksčiau, sutartis dėl kadastrinių matavimų atlikimo sudaryta tik 2019 m. gruodžio 4 d., o dėl statybos užbaigimo akto į inspekciją pirmą kartą kreiptasi tik 2020 m. liepos 16 d. Trečiasis asmuo S. G. 2020 m. vasario 23 d. ieškovei nurodė, jog dokumentai yra Registrų centre, nors pagal byloje esančius VĮ „Registrų centras“ duomenis matyti, jog atsakovės prašymas registro tvarkytojui pirmą kartą pateiktas tik 2020 m. lapkričio 24 d. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė teigia, kad esminė priežastis, dėl kurios ginčo patalpos negalėjo būti priduotos laiku, yra ieškovų atliktas patalpų perplanavimas, lėmęs jų ploto ir tūrio pasikeitimą, taip pat ieškovų atliktų darbų trūkumai, nepateikti statybos darbų žurnalo išrašai, paslėptų darbų aktai, medinių konstrukcijų padengimo nedegiomis medžiagomis aktas, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovei šios aplinkybės iki 2019 m. rugsėjo 1 d. numatyto termino net nebuvo žinomos, nes atsakovė nebuvo atlikusi veiksmų patalpoms priduoti ir įteisinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. G. nurodė, jog ieškovų atlikti darbai išsamiai pradėti vertinti jau prasidėjus teisminiam šalių ginčui, o patalpų ploto pasikeitimo aplinkybė paaiškėjo atliks kadastrinius matavimus, t. y. jau po pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktų duomenų matyti, jog patalpų pridavimo procesas nėra užbaigtas ir statybos užbaigimo aktą atsakovei atsisakoma išduoti ir dėl priežasčių, kurios nėra tiesiogiai susijusios su ieškovų veiksmais. Dėl to teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog preliminariojoje sutartyje numatytų įsipareigojimų atsakovė negalėjo įvykdyti dėl ieškovų atliktų veiksmų ar jų neveikimo.

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių susirašinėjimo medžiagoje matyti, jog jau 2019 m. kovo 14 d. ieškovai nurodė S. G., kad jiems yra likę sutvarkyti tik vieną kambarį, kurio užbaigti nėra galima dėl netvarkingo stoglangio, todėl prašoma spręsti stogo ir stoglangio sutvarkymo klausimą. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovai nuolat kėlė klausimą dėl stogo ir bute esančio stoglangio remonto, kuriam atsakovė buvo įsipareigojusi suteikti 5 metų garantiją (preliminariosios sutarties priedas Nr. 1). Antstolės Laimos Neniškienės 2019 m. spalio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad bute gyvena šeima, t. y. sutuoktiniai J. M. ir S. M. su mažamečiu vaiku, bute yra elektra, vanduo, butas šildomas dujiniu katilu, butas įrengtas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat konstatuota, jog namo stogo danga stipriai sulankstyta, per atsiradusius plyšius lietaus metu į butą patenka vanduo, o pastato, kuriame yra butas, statybos darbai neužbaigti, neapšiltintas namo fasadas ir langų angokraščiu. Aplinkybę, jog ieškovai nevengė sudaryti pagrindinės sutarties patvirtina ir su ieškiniu pateikta J. M. 2019 m. lapkričio 3 d. atsakovei adresuoto pranešimo kopija, kuriuo, be kita ko, keliamas preliminariosios sutarties pažeidimo klausimas bei reikalaujama atsakovės pateikti informaciją, kada ir kur atvykti pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovai delsė ar vengė atlikti buto įrengimo darbus ar sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu byloje esantys duomenys rodo, jog atsakovė iki šalių sutarto pagrindinės sutarties sudarymo termino ne tik nesiėmė aktyvių veiksmų patalpoms priduoti ir įteisinti, nereiškė ieškovams pretenzijų dėl jos nurodomų netinkamai ieškovų atliekamų darbų, tačiau 2019 m. lapkričio mėnesį nutraukė dujų tiekimą į ginčo patalpas (kuris vėliau buvo atnaujintas), o 2021 m. sausio mėnesį nutraukė vandens tiekimą. Be to, iš atsakovės pateiktų S. G. ieškovams siųstų pranešimų matyti, jog 2019 m. spalio 28 d. siųstu el. laišku ieškovų buvo reikalaujama sumokėti preliminariojoje sutartyje nurodytą 10 000 Eur sumą bei mokėti įmokas kas mėnesį po 750 Eur, nors šių įmokų mokėjimas buvo numatytas tik po pagrindinės sutarties sudarymo, o kitos dienos el. laišku, t. y. 2019 m. spalio 29 d., ieškovų buvo pareikalauta palikti patalpas, nors anksčiau atsakovė neprieštaravo, jog ieškovai gyventų jų įrengtose patalpose. Visa tai rodo, jog atsakovė protingomis ir aktyviomis pastangomis nesiekė per sutartyje numatytą terminą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog net ir bylos nagrinėjimo metu ieškovai nurodė, jog vis dar sutiktų pirkti patalpas, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo nesutiko baigti bylos taikos sutartimi ieškovų siūlomomis sąlygomis.

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo yra atsakingi ieškovai. Priešingai, anksčiau aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nors šalys buvo susitarusios dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki 2019 m. rugsėjo 1 d., tačiau atsakovė neatliko būtinųjų veiksmų savo įsipareigojimams tinkamai įvykdyti, neįrodė, jog šių veiksmų negalėjo atlikti dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių ar ieškovų kaltės, todėl darytina išvada, jog atsakovė vengė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais. Visa tai sudaro pagrindą kilti atsakovės civilinei atsakomybei dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

34. Ieškovai jiems padarytus nuostolius grindžia išlaidomis, kurios buvo patirtos atliekant ginčo patalpų įrengimo darbus. Ieškovai į bylą pateikė mokėjimo kvitų, sąskaitų faktūrų ir kitų mokėjimo dokumentų kopijas, kuriomis grindžia jų patirtas buto įrengimo išlaidas, taip pat kartu su patikslintu ieškiniu pateikė pagal preliminariąją sutartį siekto įgyti buto įrengimo išlaidų suvestinę. Šioje suvestinėje nurodoma, kad įrengiant butą, ieškovai patyrė šias išlaidas (pagal atskiras išlaidų grupes): elektros darbams, apšvietimui, šviestuvams – 609,36 Eur; langams, palangėms, roletams – 1 072,40 Eur; gruntui, dažams – 446,15 Eur; gipsui, OSB plokštėms – 2 111,09 Eur; plytelėms ir kitoms išlaidoms – 1 645,80 Eur; šiltinimo medžiagoms – 769,10 Eur; vonios kambario įrengimui – 1 546,85 Eur; durims, kopetėlėms – 495,14 Eur; grindims – 1 527,69 Eur; dujiniam katilui įrengti – 867,49 Eur (atėmus atsakovės kompensuotą 867,49 Eur dalį); vonios plytelėms – 600 Eur; virtuviniams baldams – 2 970 Eur; buitinei technikai – 930 Eur; remonto darbams apmokėti – 5 000 Eur (UAB „Būstas be rūpesčių“), 8 990 Eur (E. G.); prieškambario ir miegamojo spintoms – 1 450 Eur; smulkioms statybinėms medžiagoms – 169,05 Eur; kuro išlaidoms – 58,12 Eur. Kiekviena ieškovų pateiktoje suvestinėje nurodyta išlaidų grupė detalizuota, atskirose eilutėse nurodant pardavėją/paslaugos tiekėją, išlaidas pagrindžiančio dokumento numerį, išlaidų sumą ir jų paskirtį. Iš viso pagal ieškovų pateiktą suvestinę ir byloje esančius mokėjimo dokumentus butui įrengti ieškovai išleido 31 258,24 Eur.

36. Vertindamas anksčiau paminėtus šalių argumentus, teismas atsižvelgia į tai, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

37. Preliminariosios sutarties priede Nr. 1 nurodoma, kad pirkėjo numatyti nuostoliai – išlaidos sudarys perkamų patalpų įrengimas, suderinamas tarp pirkėjo ir pardavėjo pagal preliminarią darbų ir medžiagų sąmatą, kurios bendra suma yra 6 906,02 Eur (maksimali vidaus įrangai derinama suma – 10 000 Eur). Šioje sąmatoje nurodyta, kad grindų dangai su paklotu numatoma 1 026,15 Eur (15 Eur/kv.m.), darbas grindų dangai įrengti – 478,87 Eur (7 Eur/kv.m.), gipso kartono plokštės – 360 Eur (120 kv.m.), plokščių sumontavimas su pašiltinimu – 960 Eur, glaistymas, dažymas – 960 Eur, dažai, glaistas – 300 Eur, radiatoriai – 300 Eur, langai (6 vnt.) – 780 Eur, langų montavimas – 240 Eur, durys (3 vnt.) su montavimu – 300 Eur, šiltinimo medžiagos – 500 Eur, įtempiamos lubos – 200 Eur, papildomos išlaidos – 500 Eur. Kaip matyti iš aptartos sąmatos, ji iš esmės apima gyvenamųjų patalpų apdailos atlikimo darbus ir jiems reikalingas medžiagas. Šioje sąmatoje nėra nurodyta jokių su elektros instaliacija susijusių darbų ir medžiagų, vonios įrengimo, santechnikos įrenginių įsigijimo, santechnikos darbų atlikimo, dujų katilo įsigijimo ir jo įrengimo darbų, buto apstatymo daiktų ir pan. Preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad ieškovai butą įrengia savo nuožiūra, todėl akivaizdu, jog ieškovų atliekami darbai apėmė ne vien tik pagrindinės buto apdailos darbų atlikimą, bet ir kitų darbų bei daiktų įsigijimą, siekiant įrengti ir pritaikyti butą gyventi ieškovų šeimai. Akivaizdu, kad butui įrengti ieškovai realiai patyrė išlaidas, susijusias ne tik su jo apdailos atlikimu, t. y. įrengta elektros instaliacija, vonios kambarys, nupirkti ir įrengti santechnikos įrenginiai, pagal individualų užsakymą pagamintas virtuvės baldų komplektas, prie jo pritaikyta buitinė technika, pagamintos prieškambario ir miegamojo spintos. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, jog patalpų įrengimo metu šalys aktyviai bendravo, tarėsi ir konsultavosi įvairiais buto įrengimo klausimais, todėl atsakovei negalėjo būti nežinoma apie realiai ieškovų atliekamus įrengimo darbus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė ar jos įgaliotas asmuo S. G. kokia nors forma būtų reikalavęs ieškovų sustabdyti atliekamus sąmatoje nenumatytus darbus. Dėl to atsakovė, būdama verslininkė ir turėdama tiek sutarčių sudarymo, tiek butų įrengimo patirties, negalėjo protingai ir pagrįstai tikėtis, jog netinkamo preliminarios sutarties įvykdymo atveju jos civilinė atsakomybė gali būti apribota tik sąmatoje nurodyta buto apdailos darbų ir medžiagų verte.

38. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus, teismas sutinka su ieškovų pateiktu preliminariosios sutarties aiškinimu, jog sutarties priede Nr. 1 šalių susitarimas dėl įrengimo išlaidų sąmatos vertintinas kaip jų susitarimas dėl minimalių nuostolių dydžio, kurio, kilus ginčui, pirkėjai neturėtų atskirai įrodinėti. Kartu teismas pažymi, kad visiško nuostolių atlyginimo principas lemia tai, jog šalių susitarimas dėl minimalaus nuostolių dydžio šiuo atveju neapriboja ieškovų teisės įrodinėti šią sumą viršijantį nuostolių dydį, jeigu šie nuostoliai buvo realiai patirti ir atitinkamai neriboja atsakovės teisės ginčyti šių išlaidų būtinumą, pagrįstumą ir realumą. Teismo nuomone, priešingas aptariamo šalių susitarimo aiškinimas nebūtų suderinamas su civilinėje teisėje galiojančiu visiško nuostolių atlyginimo principu, taip pat sudarytų sąlygas atsakovei nepagrįstai praturtėti ieškovų sąskaita, pasiliekant įrengtas gyvenamąsias patalpas ir ieškovams kompensuojat tik dalį jų įrengimo išlaidų. Be to, teismo vertinimu, toks aiškinimas neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), o taip pat tai reikštų sutartinės sąlygos aiškinimą vartotojų, kaip silpnesniosios teisinio santykio šalies, nenaudai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovai turi teisę reikalauti preliminariosios sutarties priede Nr. 1 numatytą sąmatą viršijančių nuostolių atlyginimo, jeigu šie nuostoliai yra pagrįsti įrodymais ir atitinka pagrįstumo, būtinumo ir realumo kriterijus.

39. Atsakovė ir trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, jog kai kurios ieškovų nurodomos išlaidos yra dirbtinai padidintos, nes realiai statybos darbų ir medžiagų kainos yra mažesnės. Vis dėlto, atsakovės nurodomi atsikirtimai dėl nepagrįstai padidintų darbų įkainių grindžiami jos subjektyviu vertinimu, atsiliepime nurodomi 2021 metų „Infostatyba“ skelbiami darbų įkainiai, šie argumentai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo prašoma skirti atliktų darbų ir jiems atlikti panaudotų medžiagų vertės nustatymo ekspertizės siekiant nustatyti ieškovų atliktų darbų ir jiems panaudotų medžiagų vertę ginčo gyvenamųjų patalpų įrengimo dienai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovų patirtos buto įrengimo išlaidos yra neprotingai didelės ar nepagrįstos.

40. Vis dėlto, įvertinęs ieškovų nurodomas patirtas išlaidas ir jų pobūdį, teismas iš dalies sutinka su atsakovės argumentais, jog ne visi ieškovų nurodyti nuostoliai gali būti vertinami kaip pagrįsti ir lemiantys atsakovės pareigą juos atlyginti. Ieškovai, be kita ko, prašo atlyginti 100 Eur išlaidas už mikrobangų krosnelės įsigijimą (suvestinės 13 dalies 2 punktas), 300 Eur už skalbimo mašinos įsigijimą (suvestinės 13 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad šie daiktai nėra neatskiriamai susiję su patalpomis, juos galima atskirti nuo patalpų, nesumažinant jų vertės ir nepabloginant jų būklės. Vien teismo posėdžio metu ieškovų nurodyta aplinkybė, jog ieškovai neturi kur sandėliuoti butui pirktų daiktų šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas jų įsigijimo išlaidas priteisti iš atsakovės. Be to, nors ieškovai reikalauja 58,12 Eur kuro išlaidų atlyginimo, tačiau vien pateikti degalų įsigijimo kvitai nepagrindžia, jog šios išlaidos buvo išimtinai susijusios su ginčo patalpų įrengimu, todėl jų priteisti taip pat nėra pakankamo pagrindo.

41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovų būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis įrengiant atsakovei priklausančias patalpas pripažintina 30 800,12 Eur suma (31 258,24 Eur – 100 Eur – 300 Eur – 58,12 Eur = 30 800,12 Eur), todėl ši suma priteistina ieškovams iš atsakovės.

42. Patikslintu ieškiniu ieškovai taip pat prašo priteisti 110 Eur išlaidų už iki bylos iškėlimo ieškovui suteiktas teisinės konsultacijas, kurių metu buvo vertinami ieškovams padaryti nuostoliai, teikiama teisinė konsultacija, tačiau su patikslintu ieškiniu teismui pateiktas advokato padėjėjo E. Ž. pinigų priėmimo kvitas, kurio suma 60 Eur. Atsižvelgiant į tai, ši suma priteistina ieškovams iš atsakovės (CK 6.249 straipsnio 4 dalis).

43. Apibendrinant anksčiau nurodytus argumentus, ieškovams iš atsakovės priteistina 30 860,12 Eur nuostoliams atlyginti.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

44. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovams taip pat priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl atsakovės priešieškinio

45. Byloje pareikštu priešieškiniu atsakovė prašo priteisti atsakovei iš ieškovo J. M. 37 000,09 Eur nuostoliams atlyginti. Atsakovės reikalaujamą nuostolių sumą sudaro: 1) 26 316,12 Eur už patalpose nustatytų atliktų darbų trūkumų ištaisymą, 363 Eur už preliminarų žalos vertinimą ir konsultaciją bei 6 292 Eur už ekspertizės atlikimą vertinant atsakovės patalpoms padarytą žalą; 2) 1 920 Eur dėl bute buvusių židinio, durų, langų ir 1 000 vnt. plytų netekimo; 3) 2 109,09 Eur už patalpose sunaudotą elektrą, dujas ir vandenį.

46. Atsakovė byloje įrodinėja, kad ieškovas savavališkai įsikėlė gyventi į nepriduotas patalpas, savavališkai prisijungė prie elektros dujų, vandens ir nuotekų tinklų, o dėl ieškovo atlikto patalpų perplanavimo pakito jų plotas ir tūris. Atsakovė priešieškinyje nurodė eilę ieškovo atliktų patalpų įrengimo trūkumų: ieškovas savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir projekto, išardė dvi kapitalines mūrines sienas, kurios laikė stogo konstrukciją, dėl to deformavosi stogas, dėl netinkamai sudėtų atramų išlinko medinės sijos, išsikraipė vidinės pertvaros, lubos; mediena nėra impregnuota ugniai atspariais dažais, todėl reikia iš naujo perdirbti sienas, lubas, jas iš naujo dažyti ir glaistyti; įrengdamas vandentiekį ieškovas nesumontavo sklendžių, vandens skaitiklis apklijuotas plytelėmis, palikta per maža anga; grindinis šildymas įrengtas nesilaikant statybinių normų dėl šilumos izoliacijos, šildymo sistema netvarkinga; vandentiekis ir kanalizacija į virtuvę atvesti netinkamai, tam panaudoti per siauri vamzdžiai, per daug stačių kampų, kanalizacija kemšasi; ieškovo sumontuotos lauko durys neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, ieškovas nepateikė jų sertifikato; dėl ieškovo įrengtos elektros instaliacijos defektų išsijunginėja elektra; langai sumontuoti nekokybiškai, netinkamos lauko palangės; buvusio židinio anga užtaisyta netinkamai, vidaus sienos, lubos ir grindys įrengtos netinkamai. Šiuos trūkumus atsakovė įrodinėja į bylą pateikta UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2021 m. birželio 15 d. parengta ekspertine išvada ir joje esančia lokaline sąmata, pagal kurią (duomenys neskelbtini) esančių patalpų defektų pašalinimo išlaidos sudarytų 26 316,12 Eur su PVM.

47. Visų pirma, teismas pažymi, kad šioje byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė ginčo patalpų defektams ir trūkumams įvertinti, todėl atsakovės pateikta UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2021 m. birželio 15 d. parengta ekspertinė išvada vertinama kaip rašytinis įrodymas pagal CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Susipažinus su pateikta išvada matyti, kad atsakovės užsakymu specialisto buvo prašoma pateikti išvadą, ar atsakovei priklausančiose patalpose (mansardoje), esančiose (duomenys neskelbtini), atlikti darbai tenkina kokybės reikalavimus, įprastai taikomus tokios rūšies darbams, jeigu ne, prašoma įvertinti nustatytų darbų trūkumų pašalinimo kaštus rinkos kainomis. Iš ekspertinės išvados tiriamosios dalies matyti, kad specialisto tyrimas buvo atliekamas remiantis statybiniais normatyviniais dokumentais bei rangovo pareigas nustatančiomis teisės normomis. Išvadoje pažymima, kad statybos defektu yra laikomas rangovo atliktų darbų (jų rezultato) trūkumas, o statybos defektai gali būti klasifikuojami kaip susiję su projektu (projektuotojo atsakomybė) arba susiję su darbais ar medžiagomis (rangovo atsakomybė). Taigi specialisto išvadoje atsakovės patalpose atliktų darbų trūkumai iš esmės buvo vertinami rangovui numatytų pareigų aspektu. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovą J. M. ir atsakovę siejo ikisutartiniai nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo santykiai, kurie atsirado šalims sudarius preliminariąją patalpų pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys nebuvo sudariusios rangos sutarties, todėl nepaisant to, jog preliminaria sutartimi ieškovams buvo leista įsirengti perkamas patalpas, atsakovė negali būti laikoma šių patalpų įrengimo užsakove, o ieškovas atitinkamai negali būti laikomas rangovu. Dėl to darytina išvada, kad ikisutartiniuose nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo santykiuose ieškovas nebuvo įgijęs atsakovei teisės aktuose įtvirtintų rangovo pareigų, nes šias patalpas jis įsirenginėjo kaip savo šeimos būsimą butą. Pažymėtina, kad tarp šalių nesant rangos santykių, atsakovė neturi teisės naudotis įstatyme numatytomis užsakovo teisėmis (reikalauti, kad rangovas darbus atliktų pagal įprastai tokiems darbams numatytus reikalavimus) ir atitinkamais užsakovo teisių gynybos būdais (reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo).

49. Iš byloje esančios šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, kad šalys aktyviai bendravo, tarėsi įvairiais su buto įrengimu susijusiais klausimais. Iš susirašinėjimo medžiagos matyti, kad buvo derinamas stoglangio remonto klausimas, siūlomi kontaktai langams įsigyti, siūlomas dujinis katilas, atsakovė prisidėjo prie dalies elektros instaliacijos įrengimo. 2019 m. kovo 13 d. siųsta elektros instaliacijos schema, susirašinėjimo metu S. G. nurodo, jog viskas gerai bei nurodo, jog elektrikas turi sumontuoti rozetes, jungiklius, šviestuvus, kad būtų galima paruošti pridavimui. Atsakovės atstovui taip pat siųstas ieškovo parengtas patalpų plano brėžinys. Vis dėlto, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog iki teisminio ginčo kilimo atsakovė arba trečiasis asmuo būtų pareiškę ieškovams pastabas, pretenzijas dėl netinkamai ar nekokybiškai atliekamų patalpų įrengimo darbų, naudojamų netinkamų medžiagų ir pan. Teismo vertinimu, perduodama nuosavybės teise priklausančias patalpas ir iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo leisdama ieškovams jas įrenginėti savo nuožiūra, tačiau neužtikrindama tinkamos patalpose atliekamų darbų kontrolės, atsakovė kartu prisiėmė galimų neigiamų padarinių atsiradimo riziką, įskaitant ir netinkamo bei atsakovės lūkesčių neatitinkančio patalpų įrengimo. Be to, byloje nustatyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis iki šalių sutarto termino nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Tai reiškia, kad tinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo atveju, nuosavybės teisė į ginčo patalpas būtų perėjusi ieškovams, kurie už šalių sutartą kainą būtų įgiję tokios būklės patalpas, kokias jie įsirengė savo nuožiūra. Dėl to atsakovei taip pat tenka ir dėl preliminariosios sutarties nevykdymo kilusių neigiamų pasekmių rizika. Teismo nuomone, atsakovės rizikos prisiėmimas šiuo atveju yra ieškovo civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatas.

50. Trečia, iš preliminariosios sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad parduodamų gyvenamų patalpų būklė fiksuota 2018 m. lapkričio 6 d. pagal pridedamas nuotraukas. Iš kartu su pradiniu ieškiniu pateiktos nuotraukos (ieškinio priedas Nr. 14) matyti, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu patalpos nebuvo įrengtos, t. y. nebuvo atlikta sienų apdaila, neįrengtos grindys, nebaigta elektros instaliacija, neįstatytos durys. Pateikta nuotrauka patvirtina, jog patalpos akivaizdžiai nebuvo įrengtos ir tinkamos gyventi. Vadinasi, šalims nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovė turi teisę į tokios būklės patalpas, kokios jos buvo preliminariosios sutarties sudarymo metu, t. y. 2018 m. lapkričio 6 d. Vis dėlto, iš atsakovės pateiktos UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ lokalinės sąmatos matyti, kad priešieškiniu yra reikalaujama atlyginti išlaidas, kurios iš esmės reikštų visišką patalpų įrengimą, kurių baigtumas akivaizdžiai neatitiktų 2018 m. lapkričio 6 d. buvusio patalpų įrengimo lygio. Teismo vertinimu, tokio reikalavimo tenkinimas reikštų nepagrįstą atsakovės praturtėjimą ieškovų sąskaitą, juolab, kad atsakovė atsisako grąžinti ieškovų sumokėtą avansą bei atlyginti jų patirtas buto įrengimo išlaidas. Tokia situacija nėra suderinama su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat iš esmės pažeistų ieškovų, kurie, be kita ko, yra ir vartotojai, teisėtus interesus.

51. Įvertinęs nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad atsakovės priešieškinio argumentai ir pateikti įrodymai nepagrindžia ieškovo J. M. civilinės atsakomybės dėl atsakovės nurodytų patalpų trūkumų ir su tuo susijusių išlaidų, todėl priešieškinio reikalavimai dėl 26 316,12 Eur nuostolių už trūkumų ištaisymą, 363 Eur už preliminarų žalos vertinimą ir konsultaciją bei 6 292 Eur už ekspertizės atlikimą atmetami kaip nepagrįsti.

52. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo 1 920 Eur dėl bute buvusių židinio, durų, langų ir 1 000 vnt. plytų netekimo. Šis priešieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovė ginčo patalpas perdavė ieškovui su ten buvusiais daiktais – židiniu, durimis, langais ir plytomis. Atsakovės teigimu, ieškovas iš patalpų išgabeno 400 Eur vertės židinį, 500 Eur bendros vertės 5 vnt. durų, 420 Eur bendros vertės 3 langus, 300 Eur bendros vertės 3 langus, 300 Eur bendros vertės 1 000 vnt. plytų, tuo padarydamas atsakovei iš viso 1 920 Eur dydžio žalą. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas iš esmės neneigia minėtų daiktų buvimo ginčo patalpose fakto, taip pat neginčija, jog šiuos daiktus jis išgabeno iš patalpų, teismo posėdžio metu nurodydamas, jog šie daiktai išgabenti į kaimą. Ieškovo nesutikimas su šiuo priešieškinio reikalavimu iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovės įgaliotas asmuo S. G. leido ieškovui šiuos daiktus utilizuoti. Vis dėlto, byloje nėra pateikta jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. G. šių aplinkybių nepatvirtino ir nepripažino. Byloje taip pat nėra įrodyta, jog atsakovė ar trečiasis asmuo minėtus daiktus ieškovui perleido neatlygintinai, t. y. padovanojo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra laikoma asmens turto netekimas. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo posėdžio metu šalių ir trečiojo asmens teiktais paaiškinimais, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė neteko dalies jai priklausančiose patalpose buvusio materialaus turto, t. y. židinio, 5 vnt. durų, 6 vnt. langų, 1 000 vnt. plytų. Vien ta aplinkybė, jog reikalavimas dėl šios nuostolių dalies pareikštas tik priešieškinyje šiuo atveju nepaneigia fakto, jog atsakovė šio turto yra netekusi.

53. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad židinio vertė buvo 400 Eur, 5 vnt. durų bendra vertė buvo 500 Eur, 3 vnt. langų bendra vertė buvo 420 Eur, 3 vnt. langų bendra vertė buvo 300 Eur, o 1 000 vnt. plytų vertė buvo 300 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė į bylą nepateikė objektyvių jos nurodytų daiktų vertes patvirtinančių įrodymų. Kartu teismas pažymi, jog byloje nėra įrodymų, jog šie daiktai buvo beverčiai. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad internete trečiasis asmuo pardavinėja du židinius, kurių kaina 200 Eur ir 250 Eur, o 1 500 vnt. plytų pardavinėja po 10 cnt už vienetą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys minėtų daiktų vertę iš esmės grindžia subjektyviu jų vertinimu, nesant objektyvių įrodymų apie šių daiktų realią rinkos vertę, dėl jų netekimo atsakovei padarytos žalos dydis nustatytinas pagal šalių nurodytų daiktų verčių vidurkį. Dėl to darytina išvada, kad dėl židinio atsakovei padaryta 300 Eur žala, dėl 1000 vnt. plytų – 200 Eur, 5 vnt. durų – 500 Eur, 6 vnt. langų – 720 Eur, iš viso 1 720 Eur, kurie priteistini atsakovei iš ieškovo.

54. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo 2 109,09 Eur už laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. balandžio 5 d. atsakovės sąskaita sunaudotą elektrą, dujas, vandenį.

55. Byloje nėra ginčo dėl to, kad po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovai įrenginėjo ginčo patalpas, o baigę jas įrengti, tam tikrą laiką gyveno atsakovei priklausančiose patalpose. Akivaizdu, jog tiek atlikdami patalpų įrengimo darbus, tiek gyvendami patalpose, ieškovai naudojosi patalpoms tiekiama elektros energija. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad elektros dieniniu tarifu buvo sunaudota 1 870 kWh už 461,89 Eur (1 kWh kaina – 0,247 Eur), naktiniu tarifu sunaudota 1 254 kWh už 294,69 Eur (1 kWh kaina – 0,235 Eur). Taigi bendra atsakovės reikalaujama suma už elektros energiją sudaro 756,58 Eur, o tai, įvertinus priešieškinyje nurodytą laikotarpį, vidutiniškai sudaro apie 37 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė neneigė, jog ieškovai nemokėjo už elektrą. Aplinkybė, jog dalį laiko už elektrą nebuvo mokama, nėra ginčijama ir atsiliepime į priešieškinį. Kartu su atsiliepimu į priešieškinį ieškovai pateikė raštelį (pakvitavimą), kuriame nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. už elektrą sumokėta 24,93 Eur. Kitų įrodymų apie tai, jog ieškovas būtų mokėjęs atsakovei už suvartotą elektros energiją, byloje nėra pateikta. Byloje nebuvo įrodinėjama aplinkybė, jog atsakovė nepatyrė išlaidų, susijusių su elektros vartojimu ginčo objekte, t. y. neatsiskaitė su elektros tiekėju. Esant šioms aplinkybėms, atsakovei iš ieškovo priteistina 731,65 Eur nuostolių dėl elektros energijos suvartojimo.

58. Apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, atsakovei iš ieškovo iš viso priteistina 3 591,10 Eur nuostoliams atlyginti, t. y. 1 720 Eur už židinio, langų, durų ir plytų netekimą bei 1 871,10 Eur už atsakovės sąskaita sunaudotą elektrą, dujas, vandenį.

59. Atsakovei iš ieškovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

61. Ieškovai pateikė įrodymus, kad šioje byloje jie patyrė 9 790,30 Eur išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti. Iš ieškovų pateiktų įrodymų matyti, kad dalį šių išlaidų, t. y. 847 Eur, sudaro išlaidos advokato padėjėjos R. V. teisinėms paslaugoms apmokėti pagal 2021 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie šios atstovės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, ši advokato padėjėja nei viename teismo posėdyje nedalyvavo ir procesinių dokumentų, išskyrus prašymą dėl prieigos prie bylos kortelės suteikimo, teismui neteikė. Atsižvelgiant į tai, teismas šių išlaidų nepripažįsta būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis. Teikdamas ieškinį ieškovas taip pat sumokėjo 846 Eur žyminį mokestį. Dėl to būtinomis ir pagrįstomis ieškovų išlaidomis pripažintina 9 789,30 Eur suma.

62. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 3 025 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir už priešieškinį sumokėtą 780 Eur žyminį mokestį, iš viso atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 3 805 Eur.

63. Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, ieškinio ir priešieškinio forma šalių pareikštus reikalavimus ir jų kiekį, šalių atstovų teiktų procesinių dokumentų kiekį, jų pobūdį, atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas pripažįsta, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatų pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir šioje byloje nelaikytinos per didelėmis. Be to, vertinant patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti visumą, nėra pagrindo pripažinti, jog jos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytus maksimalius dydžius.

64. Šioje byloje ieškovų patikslinto ieškinio suma sudarė 36 368,24 Eur. Iš dalies patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovams iš atsakovės priteisiama iš viso 35 860,12 Eur. Įvertinus ieškovų patenkintą reikalavimų dalį, taip pat įvertinus atsakovės naudai iš ieškovo priteisiamą 3 591,10 Eur nuostolių sumą, laikytina, jog yra patenkinta 89 proc., o atmesta – 11 proc. ieškovų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintai reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistina 8 712 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai atmestai reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovo priteisiama 419 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams J. M. ir S. M. iš atsakovės G. G. įmonės 5 000 Eur avanso, 30 860,12 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos, t. y. 35 860,12 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. kovo 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 712 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei G. G. įmonei iš ieškovo J. M. 3 591,10 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2021 m. liepos 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 419 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.