Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-848-538/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-11
Bylos Nr.: e2A-848-538/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00204-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Ieškovas: J. M., S. M.
Atsakovas: G. G.

Civilinė byla Nr. e2A-848-538/2022Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00204-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.4; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų J. M., S. M. ir atsakovės G. G. įmonės apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. M. ir S. M. ieškinį atsakovei G. G. įmonei dėl sumokėto avanso priteisimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovės G. G. įmonės priešieškinį ieškovui J. M. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje S. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai J. M. ir S. M. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą prašydami pripažinti, kad ieškovo ir atsakovės G. G. įmonės (toliau – ir atsakovės) prievolė pagal 2018 m. lapkričio 6 d. preliminariąją sutartį sudaryti pagrindinę gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutartį yra pasibaigusi, priteisti ieškovams iš atsakovės 5 000 Eur avansą, 31 258,24 Eur nuostoliams atlyginti, 110 Eur ikiteisminių išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 6 d. tarp ieškovo J. M. ir atsakovės buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Šioje sutartyje šalys įsipareigojo iki 2019 m. birželio 1 d. sutarties priede nurodytomis sąlygomis sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė parduotų, o ieškovas nupirktų atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 68,41 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Šias patalpas ieškovai siekė įsigyti kaip savo šeimos gyvenamąjį būstą. Sutartyje šalys susitarė, kad parduodamo turto kaina yra 33 000 Eur, iš kurių 5 000 Eur sumokami avansu, 10 000 Eur sumokama po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o vėliau kas mėnesį atsakovei mokama po 750 Eur pagal mokėjimų grafiką. Po preliminariosios sutarties pasirašymo atsakovei buvo sumokėtas 5 000 Eur avansas. Preliminarioje sutartyje šalys susitarė, kad jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nustatytais terminais nebus sudaryta dėl to, kad atsakovė neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutarties 4.2 punkte numatytus įsipareigojimus, taip pat tais atvejais, kai atsakovė vengia arba atsisako sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė pagal pirmąjį pareikalavimą privalo grąžinti avansą ir atlyginti išlaidas, kurių dydis atitinka iš anksto šalių įvertintus nuostolius, nurodytus sutarties priede Nr. 1. Kadangi ieškovai butą ketino įsigyti ir jame gyventi, šalys susitarė, jog ieškovai butą įsirengs savo nuožiūra, o atsakovė įrengtą butą galės priduoti ir įregistruoti. Po preliminariosios sutarties sudarymo ir avanso sumokėjimo, atsakovė iš karto suteikė galimybę ieškovams pradėti remonto darbus bute. Ieškovams pradėjus buto įrengimo darbus paaiškėjo, kad namo stogas yra kiauras, per jį į butą patenka vanduo, o bute esantis stoglangis netvarkingas. Preliminarioje sutartyje atsakovė suteikė stogo dangai ir stoglangiui 5 metų garantiją, todėl atsakovė vis žadėdavo, jog stogo dangą ir stoglangį sutvarkys. Pasitikėdami atsakove, ieškovai tęsė buto įrengimo darbus ir 2019 m. kovo mėnesį šiuos darbus buvo beveik baigę, išskyrus vieną kambarį, kurio įrengti nebuvo galima dėl pro stogą ir stoglangį bėgančio vandens. Artėjant preliminarioje sutartyje nurodytam sutarties sudarymo terminui, atsakovės atstovas S. G. tvirtino ieškovams, jog yra atliekamos buto įteisinimo procedūros ir tam yra reikalinga daugiau laiko, todėl 2019 m. birželio 1 d. susitarimu šalys susitarė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Nors pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas, tačiau ir iki šios datos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovė neatliko buto pridavimo procedūrų. Nepaisant atsakovės įgalioto asmens tiek raštu, tiek žodžiu ieškovams nurodomų teiginių apie tai, jog jau netrukus bus atliktas buto pridavimas ir bus galima sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, 2019 m. spalio mėnesį stogas ir stoglangis nebuvo sutvarkyti, į butą bėgo vanduo, jo įteisinimo procedūros nebuvo baigtos. Įsirengusi butą ieškovų šeima jame gyveno, tačiau atsakovės įgaliotas asmuo 2019 m. spalio mėnesį atjungė dujų tiekimą į butą ir tik tarpininkaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, dujų tiekimas buvo atnaujintas. Ieškovai vis laukė, kada atsakovė priduos butą ir bus sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, 2020 m. gegužės – birželio mėn. ieškovas ragino vykdyti preliminariąją sutartį, o atsakovės įgaliotas asmuo nurodė, kad notaras parengs sutartį. Sutarties parengimas užtruko kelias savaites, galiausiai atsakovės įgaliotas asmuo pradėjo reikalauti ne tik likusių pinigų už buto įsigijimą, bet ir papildomų preliminarioje sutartyje nenumatytų pinigų. Nepaisant atsakovės prisiimto įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį, pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovui pradėjus reikalauti ne tik priduoti butą ir sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau ir sutvarkyti stogą, ieškovų šeima su mažamečiu vaiku 2021 m. sausio 18 d. buvo priverstinai iškraustyti iš buto, nes atsakovės įgaliotas asmuo atjungė vandenį, dėl to sutriko šildymas. Ieškovų teigimu, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė neįvykdė preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, vilkino pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, nepridavė buto, vengė taisyti buto trūkumus (stogą, stoglangį). Atsakovės veiksmai, t. y. žiemos metu atjungus vandenį, dėl ko ieškovams teko išsikraustyti iš buto, rodo, jog atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to atsakovė privalo grąžinti ieškovams jų sumokėtą 5 000 Eur avansą. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovams jų partirtus nuostolius, atsiradusius dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovai paaiškino, kad po preliminariosios sutarties sudarymo jiems buvo perduotas neįrengtas butas. Susitarę su atsakove bei turėdami pagrįstą lūkestį butą įgyti nuosavybės teise ir jame gyventi, ieškovai butą įrengė, užsakė ir sumontavo jame įmontuojamus baldus – spintas, virtuvinį baldų komplektą, taip pat nupirko ir sumontavo į baldus įmontuojamą techniką. Ieškovai butui įrengti panaudojo apie 31 258,24 Eur. Ši suma laikytina ieškovų patirtais nuostoliais, kuriuos atsakovė privalo atlyginti.

3. Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo, juo prašė priteisti atsakovei iš ieškovo 37 000,09 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad dėl ieškovo atliktų darbų pakito ginčo patalpų plotas ir tūris, todėl patalpoms įregistruoti VĮ „Registrų centras“ atsakovei teko rengti naują techninį projektą ir kadastrinę bylą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir projekto, išardė dvi kapitalines mūrines sienas, o tai laikoma kapitaliniu remontu. Dėl kapitalinių sienų, kurios laikė stogo konstrukciją, deformavosi stogas. Dėl netinkamai sudėtų atramų išlinko medinės sijos, išsikraipė vidinės pertvaros, lubos. Įrengdamas vandentiekį ieškovas nesumontavo sklendžių, vandens skaitiklis apklijuotas plytelėmis, palikta per maža anga. Grindinis šildymas įrengtas nesilaikant statybinių normų dėl šilumos izoliacijos, šildymo sistema netvarkinga. Vandentiekis ir kanalizacija į virtuvę atvesti netinkamai, tam panaudoti per siauri vamzdžiai, per daug stačių kampų, kanalizacija kemšasi. Ieškovo sumontuotos lauko durys neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, ieškovas nepateikė jų sertifikato. Dėl ieškovo įrengtos elektros instaliacijos defektų išsijunginėja elektra. Langai sumontuoti nekokybiškai, netinkamos lauko palangės. Buvusio židinio anga užtaisyta netinkamai, vidaus sienos, lubos ir grindys įrengtos netinkamai. Siekdama įvertinti ieškovo padarytą žalą, atsakovė kreipėsi į UAB „West expert“, už suteiktas preliminarias žalos vertinimo paslaugas ir konsultacijas atsakovė sumokėjo 363 Eur. Atsakovė taip pat kreipėsi į UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ dėl ekspertizės atlikimo, kurios metu buvo nustatyta, jog trūkumų ištaisymo vertė sudaro 26 316,12 Eur. Už žalos vertinimo paslaugas atsakovė sumokėjo 6 292 Eur. Dėl šios priežasties atsakovei iš ieškovo priteistina 26 316,12 Eur už patalpų trūkumų ištaisymą, 363 Eur už preliminarų žalos vertinimą ir konsultaciją bei 6 292 Eur už ekspertizės atlikimą vertinant ieškovo padarytą žalą. Atsakovė taip pat nurodė, kad išsikeldamas iš buto ieškovas išsivežė ten buvusius 400 Eur vertės židinį, 500 Eur bendros vertės 5 duris, 420 Eur bendros vertės 3 langus, 300 Eur bendros vertės 3 langus, 300 Eur bendros vertės 1 000 vnt. plytų, tuo padarydamas atsakovei iš viso 1 920 Eur dydžio žalą, kurią ieškovas privalo atlyginti. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2021 m. balandžio 5 d. atsakovės sąskaita naudojosi elektra, dujomis, vandeniu. Elektros dieniniu tarifu sunaudota 1 870 kWh už 461,89 Eur (1 kWh kaina – 0,247 Eur), naktiniu tarifu sunaudota 1 254 kWh už 294,69 Eur (1 kWh kaina – 0,235 Eur). Dujų sunaudota 1 284 kub. m. už 808,82 Eur (1 kub. m. kaina – 0,63 Eur). Vandens sunaudota 128 kub. m. už 388,35 Eur (1 kub. m. kaina 3,034 Eur). Įrenginėdamas patalpas ieškovas naudojo vandenį neturėdamas apskaitos prietaisų, todėl laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. liepos 15 d. sunaudotas vandens kiekis apskaičiuotas pagal vidutinį ieškovo vandens suvartojimą. Atsakovės skaičiavimu, už neapskaitytą laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. liepos 15 d. ieškovas sunaudojo 52 kub. m. vandens už 155,34 Eur. Iš viso už elektrą, dujas ir vandenį ieškovas liko skolingas 2 109,09 Eur, kurie vertintini kaip atsakovės nuostoliai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovams J. M. ir S. M. iš atsakovės G. G. įmonės 5 000 Eur avanso, 30 860,12 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos, t. y. 35 860,12 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. kovo 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 712 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei G. G. įmonei iš ieškovo J. M. 3 591,10 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2021 m. liepos 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 419 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

5.1. Šalys sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri atitinka visus vartojimo sutarčiai būdingus požymius, todėl ši preliminarioji sutartis taip pat laikytina ir vartojimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovai šioje byloje, be kita ko, laikytini vartotojais, o atsakovė – verslininke.

5.2. Šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje nėra numatyta, jog preliminariosios sutarties priede Nr. 1 numatytos sutartinės sąlygos dėl patalpų tūrio bei ploto pažeidimas ar netinkamas jos vykdymas lemia ieškovo pareigą mokėti atsakovei netesybas. Toks šalių susitarimas preliminariosios sutarties 5.2 punkte nebuvo numatytas. nepriklausomai nuo to, ar ieškovams atliekant patalpų įrengimo darbus buvo keičiamas šių patalpų plotas ir tūris, ši aplinkybė nesuteikia atsakovei teisės reikalauti netesybų ir atitinkamai įskaityti ieškovo sumokėtą avanso sumą kaip netesybas.

5.3. Šalių susitarimu pagrindinė gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019 m. rugsėjo 1 d., tačiau nei iki paminėto termino, nei iki šiol ši sutartis nebuvo sudaryta.

5.4. Atsakovė byloje neįrodė, jog ieškovas pažeidė preliminariosios sutarties 4.1 punkto nuostatas, nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atsakovė neįrodė preliminariosios sutarties 5.2 punkte numatyto netesybų ieškovui taikymo pagrindo, suteikiančio teisę ieškovo sumokėtą avansą įskaityti kaip netesybas. Iki šalių sutarto 2019 m. rugsėjo 1 d. termino nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė CK 6.165 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu, todėl nėra pagrindo teismo sprendimu pripažinti pasibaigusia prievolės, kuri jau yra pasibaigusi įstatymo pagrindu.

5.5. Nors atsakovė teigia, kad patalpos laiku nebuvo priduotos dėl ieškovų kaltės, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog iki šalių sutarto pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo termino, t. y. 2019 m. rugsėjo 1 d., atsakovė ar jos įgaliotas asmuo kokia nors forma būtų pareiškę ieškovams pretenzijas dėl to, kad jie nėra atlikę buto įrengimo darbų, kad šiuos darbus jie yra atlikę netinkamai ar kad dėl kokių nors kitokių ieškovų veiksmų (neveikimo) atsakovei yra trukdoma tinkamai atlikti patalpų pridavimą ir įteisinimą.

5.6. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo yra atsakingi ieškovai. Priešingai, anksčiau aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nors šalys buvo susitarusios dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki 2019 m. rugsėjo 1 d., tačiau atsakovė neatliko būtinųjų veiksmų savo įsipareigojimams tinkamai įvykdyti, neįrodė, jog šių veiksmų negalėjo atlikti dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių ar ieškovų kaltės, todėl darytina išvada, jog atsakovė vengė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais. Visa tai sudaro pagrindą kilti atsakovės civilinei atsakomybei dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

5.7. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė ar jos įgaliotas asmuo S. G. kokia nors forma būtų reikalavęs ieškovų sustabdyti atliekamus sąmatoje nenumatytus darbus. Dėl to atsakovė, būdama verslininkė ir turėdama tiek sutarčių sudarymo, tiek butų įrengimo patirties, negalėjo protingai ir pagrįstai tikėtis, jog netinkamo preliminarios sutarties įvykdymo atveju jos civilinė atsakomybė gali būti apribota tik sąmatoje nurodyta buto apdailos darbų ir medžiagų verte.

5.8. Vien teismo posėdžio metu ieškovų nurodyta aplinkybė, jog ieškovai neturi kur sandėliuoti butui pirktų daiktų šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas jų įsigijimo išlaidas priteisti iš atsakovės. Be to, nors ieškovai reikalauja 58,12 Eur kuro išlaidų atlyginimo, tačiau vien pateikti degalų įsigijimo kvitai nepagrindžia, jog šios išlaidos buvo išimtinai susijusios su ginčo patalpų įrengimu, todėl jų priteisti taip pat nėra pakankamo pagrindo.

5.9. Priešieškiniu yra reikalaujama atlyginti išlaidas, kurios iš esmės reikštų visišką patalpų įrengimą, kurių baigtumas akivaizdžiai neatitiktų 2018 m. lapkričio 6 d. buvusio patalpų įrengimo lygio.

5.10. Atsakovės priešieškinio argumentai ir pateikti įrodymai nepagrindžia ieškovo J. M. civilinės atsakomybės dėl atsakovės nurodytų patalpų trūkumų ir su tuo susijusių išlaidų, todėl priešieškinio reikalavimai dėl 26 316,12 Eur nuostolių už trūkumų ištaisymą, 363 Eur už preliminarų žalos vertinimą ir konsultaciją bei 6 292 Eur už ekspertizės atlikimą atmetami kaip nepagrįsti.

5.11. Byloje nebuvo įrodinėjama aplinkybė, jog atsakovė nepatyrė išlaidų, susijusių su dujų vartojimu ginčo objekte, t. y. neatsiskaitė su dujų tiekėju. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteistina 808,82 Eur nuostolių dėl dujų suvartojimo. Taip pat byloje nebuvo įrodinėjama aplinkybė, jog atsakovė nepatyrė išlaidų, susijusių su vandens vartojimu ginčo objekte, t. y. neatsiskaitė su vandens tiekėju. Esant šioms aplinkybėms, atsakovei iš ieškovo priteistina 330,63 Eur nuostolių dėl vandens suvartojimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą ir ieškovų J. M. ir S. M. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Atsakovė reikalaudama kaip nuostolių atlyginimo iš ieškovo priteisti už bute sunaudotą vandenį, elektrą ir dujas turėjo pareigą įrodyti žalos faktą ir žalos dydį, tačiau atsakovė žalos ir žalos dydžio neįrodinėjo, į bylą nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų ir priešieškinyje apsiribojo tik savo pačios išgalvotų įkainių apie elektros, vandens ir dujų kainą. Atsakovei nepateikus jokių konkrečių išlaidas pagrindžiančių įrodymų, Teismas negalėjo laikyti, kad atsakovė įrodė, jog tokio dydžio išlaidas, kokias nurodo priešieškinyje, ji ir patyrė.

6.2. Teismas priimdamas sprendimą neįvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad 2018 m. lapkričio mėnesį po to, kai buvo sudaryta preliminari sutartis, atsakovės įgaliotas asmuo ieškovams perdavė buto raktus. Atsakovės įgaliotam asmeniui buvo gerai žinoma, kad ieškovai pradės buto remonto darbus, kad pradėjus buto remonto darbus bute buvę daiktai turi būti išnešti. Atsakovės įgaliotas asmuo atėjęs į butą turėjo matyti, kad bute nebėra židinio, plytų, langų, durų, atitinkamai jau tada atsakovės įgaliotas asmuo turėjo pradėti reikšti reikalavimus dėl šių daiktų grąžinimo. Tačiau tokie reikalavimai reiškiami nebuvo, o tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės įgaliotas asmuo buvo davęs ieškovui leidimą bute buvusius daiktus utilizuoti. Ieškovų manymu, būtent pati atsakovė perduodama buto raktus, kuriame buvo jos daiktai, nepasirūpindama šiuos daiktus išsinešti, pati prisiėmė riziką dėl to, kad šie daiktai, atliekant bute remontą, iš buto bus išnešti.

6.3. Atsakovė reikalaudama nuostolių atlyginimo už bute buvusius daiktus, nepateikė jokių įrodymų apie daiktų vertę, o reikalavimą grindė pačios atsakovės išsigalvotomis sumomis. Ieškovų įsitikinimu, jau vien todėl, kad atsakovė nepateikė jokių žalos dydį patvirtinančių įrodymų, reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, konstatuojant, kad žalos dydis neįrodytas, teismas priimdamas sprendimą turėjo atmesti.

6.4. Akivaizdu, kad ieškovai įsirenginėdami butą patyrė kuro išlaidų. Byloje esantys įrodymai - įvairios sąskaitos, kvitai, kurie pagrindžia medžiagų, kurios buvo panaudotos buto įrengimui, įgijimą patvirtina, kad ieškovai iš Kretingos vyko ne kartą pirkti remontui medžiagas ne tik į Klaipėdą, tačiau ir į Lenkiją.

6.5. Teismas nepagrįstai ieškovams kaip nuostolių atlyginimo nepriteisė išleistų sumų už mikrobangų krosnelės ir skalbimo mašinos įsigijimą.

7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti: ieškovų ieškinį atmesti visiškai, atsakovei iš ieškovų priteistą nuostolių atlyginimo sumą padidinti 32 971,12 Eur suma, perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas; apeliantei iš ieškovų priteisti apeliacijoje patirtas teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 2 420 Eur ir žyminis mokestis. Atsiliepimo argumentai:

7.1. Ieškinio bei patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti preliminariąją sutartį pasibaigusia patvirtina tai, kad ieškovai nesiejo preliminariosios sutarties pabaigos su konkrečia 2019 m. rugsėjo 1 d. data, o ieškovų pozicija byloje tik papildomai patvirtina, jog šalys šį terminą nuolat pratęsinėjo iš esmės susiedami su įvykiu – buto pridavimu, vėliau – dar ir stoglangio remontu.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino į ieškovų „indėlio“ kad patalpos būtų priduotos, tik nurodė, kad ieškovai galėjo ir bet kaip savo nuožiūra atlikti darbus, nes jie ten ketino gyventi.

7.3. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad šalys būtų suderinusios 10 000 Eur remonto išlaidų atlyginimo sumą, jau neklabant apie ieškovų reikalaujamus 31 258,24 Eur. Atsakovė siūlė ieškovui įrengti butą pagal jo pageidavimus už sąmatos kainą, tačiau ieškovas atsisakė motyvuodamas, kad tai padarys pigiau. Būtina pažymėti, kad gretimą to paties daugiabučio butą atsakovė įrengė už maždaug 4 000 Eur, pirkėjas jokių pretenzijų dėl darbų kokybės neturi, įrodymai apie tai pateikti su atsiliepimu į pradinį ieškinį.

7.4. Pirmosios teismas vadovavosi CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principo ignoruodamas, kad šioje dalyje aiškiai nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nagrinėjamu atveju pačios šalys savo laisva valia sutarė dėl ribotos civilinės atsakomybės dydžio ir jos sąlygų. Tokiomis aplinkybėmis nustatytą sumą viršijančių išlaidų ieškovai negali reikalauti atlyginti iš principo, kadangi jas patyrė savo rizika.

7.5. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad sutartis aiškintina vartotojo naudai, iš tiesų reiškia šalių laisvai nustatytos sutarties sąlygos paneigimą ir netaikymą, o tai prieštarauja sutarties laisvės principui, kadangi tokiu susitarimu šalys nepažeidė imperatyvių teisės normų, dėl ieškovų veiksmų nėra atsakovės kaltės.

7.6. Taip pat nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados ir dėl ieškovų reikalaujamų atlyginti išlaidų dydžio pagrįstumo. Atsakovės argumentus, pagrįstus 2021 metų „Infostatyba“ skelbiamais darbų įkainiais, kad išlaidos neprotingai didelės (viršijančios kelis kartus), teismas atmetė teigdamas, kad tai yra tik subjektyvus atsakovės vertinimas, kadangi atsakovė neprašė skirti atliktų darbų ir jiems atlikti panaudotų medžiagų vertės nustatymo ekspertizės.

7.7. Teismas priteisė taip pat ir instrumentų kainą, pavyzdžiui, grąžtų, pjūklo, atsuktuvų antgalių, putų pistoleto ir pan., taip pat visiškai nepagrįstai priteisė indaplovės ir orkaitės kainą, motyvuodamas, neva jų negalima atskirti nuo patalpų, nesumažinant jų vertės ir nepabloginant jų būklės, nors ieškovai šiuos daiktus pirko panaudotus, kažkokiu būdu visgi atskirtus nuo ankstesnės lokacijos. Pastarieji daiktai nėra specialiai pagaminti, yra standartinių išmatavimų, tiesiog montuojami į baldus, nėra jokių kliūčių juos įmontuoti į kitus baldus, ir tai niekaip nėra susiję su patalpomis ir jų būkle.

7.8. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ribotą civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl teismo išvados dėl ieškovams dėl ieškovų tariamai patirtų nuostolių atlyginimo dydžio yra nepagrįstos.

7.9. Atsakovės įsitikinimu, patalpos laiku nebuvo priduotos dėl ieškovo kaltės. Ieškovai be jokių projektų savavališkai prisijungė prie elektros, dujų, vandens ir nuotekų tinklų, taip trukdydami atlikti patalpų pridavimo valstybinei komisijai procedūras ir apie tai buvo atsakovės ne kartą įspėti. Dėl atlikto patalpų perplanavimo pakito patalpų plotas bei tūris, todėl patalpų registravimui Registrų centre atsakovei reikėjo rengti naują techninį projektą ir kadastrinę bylą.

7.10. Atsakovė, siekdama įvertinti ieškovo padarytą žalą, kreipėsi į UAB „West Expert“, kurie preliminariai įvertino žalą kaip didelę ir nurodė, jog tiksliam žalos įvertinimui būtina kreiptis į ekspertus dėl ekspertizės atlikimo. Už suteiktas preliminaraus žalos įvertinimo ir konsultacines paslaugas atsakovės sumokėjo 363 Eur, todėl atsakovė kreipėsi į UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ dėl ekspertizės atlikimo, kurios metu buvo konstatuoti ir detalizuoti ieškovo atliktų darbų trūkumai bei apskaičiuota jų pašalinimo sąmata. Ekspertų apskaičiavimu, nustatytų trūkumų ištaisymo vertė sudaro 26 316,12 Eur. Už šią ekspertizę atsakovė patyrė 6 292 Eur išlaidų, kurios taip pat laikytini atsakovės nuostoliais.

7.11. Akivaizdu, kad ieškovai ne tik kad negali nusišalinti nuo atsakomybės už netinkamą darbų atlikimą vien tuo pagrindu, kad privalėjo užtikrinti buto įrengimą tokiu būdu, kad nebūtų kliūčių jo pridavimui, bet ir jų teiginiai apie tariamą darbų atlikimą „ūkio būdu“ neatitinka tikrovės.

7.12. Atsakovė negalėjo pasirašyti pirkimo-padavimo sutarties neištaisiusi projektinės patalpų dokumentacijos, kadangi atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatyti neatitikimai nuo projekto ieškovų įrengiamose patalpose. Patys ieškovai patikslintame ieškinyje tai pripažįsta, bandydami šį faktą nuvertinti, t. y. kad plotas pakito nežymiai.

7.13. Atsakovės pateiktoje ekspertizės sąmatoje yra išskirtos ir ardymo darbų kainos, tačiau teismas to visiškai neįvertino. Pažymėtina, kad patalpos sudarant preliminariąją sutartį buvo su kokybiškais langais, santechnika, tačiau teismas įpareigojo atsakovę sumokėti ieškovams už jų nekokybišką pakeitimą.

7.14. Nagrinėjamu atveju ieškovų atstovas išskaido kaip atskirai apmokamą kiekvieną veiksmą, kurie iš esmės kartu sudaro vieną procesinį, numatytą Rekomendacijose. Pažymi, kad ieškovai apmokėjo AVERUS 2021 m. liepos 1 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 420 Eur sumai „Už būsimas teisines paslaugas ir / ar papildomas išlaidas projekte „Byla su G. G. IĮ“, t. y. ji turėjo apimti visas būsimas bylos bent pirmojoje instancijoje išlaidas ir šios sąskaitos suma nebuvo detalizuota, todėl priteisti kitų sumų nebuvo pagrindo.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

8.1. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019 m. rugsėjo l d., o iki šalių sutarto 2019 m. rugsėjo l d. termino nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė CK 6.165 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindo.

8.2. Teismas sprendime teisingai nustatė preliminarios sutarties pasibaigimo momentą, pagrindų nesutikti su sprendime nurodytomis išvadomis nėra. Atsakovės apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai ir jos pateikiama pozicija yra visiškai nepagrįsta, neatitinkanti bylos faktinių duomenų. Be to, atsakovės apeliaciniame skunde teiginiai dėl preliminarios sutarties pabaigos momento prieštarauja vienas kitam.

8.3. Atsakovė klaidingai apeliaciniame skunde nurodo, kad vien tai, kad ieškiniu buvo pateiktas 2019 m. gegužės 29 d. susitarimas savaime reiškia, kad šį susitarimą ieškovai patvirtino ir jį laiko galiojančiu. Pradiniame ieškinyje buvo nurodyta, kad preliminarios sutarties terminas buvo pratęstas iki 2019 m. lapkričio mėn., o to 2019 m. gegužės 29 d. susitarime nėra numatyta. Taigi, vien tai, kad buvo pateiktas 2019 m. gegužės 29 d. susitarimas, dar nereiškia, kad jis ieškovų buvo patvirtintas. Atsakovė protingomis ir aktyviomis pastangomis nesiekė per sutartyje numatytą terminą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.

8.4. Teismas sprendime padarė teisingą išvadą, jog sutarties priede Nr. l šalių susitarimas dėl įrengimo išlaidų sąmatos vertintinas kaip jų susitarimas dėl minimalių nuostolių dydžio, kurio, kilus ginčui, pirkėjai neturėtų atskirai įrodinėti. Nėra nė vienos nuostatos, kurioje būtų nurodoma, kad atsakovės atsakomybė bus ribojama, kad jos atsakomybė bus ribojama konkrečiu dydžiu, kad ieškovai neturės teisės reikalauti visų patirtų nuostolių atlyginimo.

8.5. Ieškovų įsitikinimu, teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl atsakovės atsakomybės ribojimo, bei kad ieškovai turi teisę į visiškai patirtų nuostolių.

8.6. Atsakovės teiginiai apie „Infostatyboje“ skelbiamus darbų įkainius yra tik jos subjektyvus vertinimas, kuris nepatvirtinamas jokiais objektyviais įrodymais.

8.7. Teismas įvertinęs, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie tai, kad ieškovų pateiktos buto įrengimo išlaidos yra dirbtinai sukeltos, pagrįstai sprendime nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo prašoma skirti atliktų darbų ir jiems atlikti panaudotų medžiagų vertės nustatymo ekspertizės siekiant nustatyti ieškovų atliktų darbų ir jiems panaudotų medžiagų vertę ginčo gyvenamųjų patalpų įrengimo dienai.

8.8. Ieškovai buitinę techniką, bei baldus į butą nupirko tik todėl, kad turėjo pagrįstą lūkestį butą įgyti nuosavybėn ir jame su savo šeima gyventi, tačiau išimtinai dėl atsakovės veiksmų, ieškovų lūkesčiai nebuvo įgyvendinti, ieškovai buto neįgijo, o tai sąlygoja, kad ieškovams bute palikus įsigytą įmontuojamą buitinę techniką ir baldus, kurie buvo pagaminti būtent pagal buto parametrus, atsakovė šių įsigytų į butą daiktų sumą kaip nuostolius ieškovams turi atlyginti. Kadangi daiktai - buitinė technika buvo įsigyti naudoti bute, dėl atsakovės kaltės nesudarius pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties, šios išlaidas pagrįstai priteistos iš atsakovės.

8.9. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendime darė teisingą išvadą, kad ikisutartiniuose nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo santykiuose ieškovas nebuvo įgijęs atsakovei teisės aktuose įtvirtintų rangovo pareigų, nes šias patalpas jis įsirenginėjo kaip savo šeimos būsimą butą.

8.10. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad perduodama nuosavybės teise priklausančias patalpas ir iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo leisdama ieškovams jas įrenginėti savo nuožiūra, tačiau neužtikrindama tinkamos patalpose atliekamų darbų kontrolės, atsakovė kartu prisiėmė galimų neigiamų padarinių atsiradimo riziką, įskaitant ir netinkamo bei atsakovės lūkesčių neatitinkančio patalpų įrengimo.

8.11. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis iki šalių sutarto termino nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Tai reiškia, kad tinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo atveju, nuosavybės teisė į ginčo patalpas būtų perėjusi ieškovams, kurie už šalių sutartą kainą būtų įgiję tokios būklės patalpas, kokias jie įsirengė savo nuožiūra. Dėl to atsakovei taip pat tenka ir dėl preliminariosios sutarties nevykdymo kilusių neigiamų pasekmių rizika. Teismas šių aplinkybių visumoje pagrįstai darė išvadą, kad atsakovės rizikos prisiėmimas šiuo atveju yra ieškovo civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatas.

8.12. Ieškovams sudarius teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesine bendrija „AVERUS", kurioje veikia ieškovų atstovas, pagal kliento ir advokato susitarimą buvo išrašyta išankstinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 2 420 EUR už būsimas suteikiamas teisines paslaugas. Pažymėtina, kad pagal susitarimą su klientu, advokatui mokėtinas honoraras už suteikiamas teisines paslaugas yra ne fiksuotas, o jis priklauso nuo atliktų darbų kiekio, sugaišto laiko. Ieškovų atstovui atlikus dalį darbų susijusių su nagrinėjama civiline byla, ieškovams buvo išrašyta apmokėjimui PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 6 062,10 EUR sumai. Sąskaitoje nurodyta, kad „Už paslaugas dalinai buvo atsiskaityta pagal Išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Galutinė mokėtina suma: 3 670,65 EUR“, taigi, iš ieškovų iš anksto sumokėtos 2 420 EUR sumos dalinai buvo padengta išrašyta PVM sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas teisines paslaugas.

9. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

9.1. Ieškovų teiginiai neva atsakovė neįrodė nuostolių dydžio dėl ieškovų sunaudotos elektros energijos, dujų, vandens, neva šių tarifai yra išgalvoti, yra visiškai nepagrįsti. Tarifų neatitikimu ieškovai neatsikirtinėjo į priešieškinį pirmosios instancijos teisme, o įstatymas draudžia tokiomis aplinkybėmis grįsti apeliacinį skundą.

9.2. Dėl atsakovės daiktų pažymėtina, kad ieškovai taip pat pripažino, jog minėtus daiktus išsivežė į kaimą, t. y. gavo iš jų naudos, todėl be pagrindo samprotauja apie tariamą atsakovės leidimą juos utilizuoti, rizikos prisiėmimą ir pan. (CK 6.249 str. 3 d.). Tai, kad atsakovės įgaliotas asmuo internete pardavinėja du židinius, plytas, patvirtina aplinkybę, kad daiktai atsakovei turi vertę ir paneigia ieškovų interpretacijas apie tariamą leidimą daiktus utilizuoti.

9.3. Nepagrįsti ir ieškovų argumentai dėl žalos dydžio. Dėl jų vertės patys ieškovai teikė analogiškus įrodymus kaip ir atsakovė, būtent jais vadovaudamasis teismas nustatė žalos dydį. Tai atitinka įstatymo nuostatą, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

9.4. Nepagrįsti ir ieškovų argumentai dėl išlaidų kurui, mikrobangų krosnelės ir skalbimo mašinos. Aplinkybė, kad šiuo metu daiktai ieškovams nereikalingi nesudaro jokio įstatyme nustatyto pagrindo juos priskirti atsakovei, kuriai šie daiktai juo labiau nereikalingi, kaip ir bet kurie kiti ieškovų bute likę daiktai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliaciniai skundai netenkinami.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminiams teismo sprendimo motyvams.

Faktinės aplinkybės

14. Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 6 d. tarp ieškovo J. M. ir atsakovės G. G. įmonės buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią šalys susitarė iki 2019 m. birželio 1 d. sutarties priede Nr. 1 nurodytomis sąlygomis sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė parduotų, o ieškovas nupirktų atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 68,41 kv. m. ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Preliminariosios sutarties 4.1.4 punkte šalys susitarė, kad parduodamo turto kaina yra 33 000 Eur, iš jų 5 000 Eur sumokami avansu ir sudarius pirkimo-pardavimo sutartį įskaitomi į parduodamo turto kainą, 10 000 Eur sumokama per 1 kalendorinę dieną po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo notaro biure, o likusi kainos dalis atsakovei sumokama dalimis kas mėnesį mokant po 750 Eur pagal mokėjimų grafiką, numatytą preliminariosios sutarties priede, tačiau pagrindinė gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nėra sudaryta.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo

15. Ieškovai nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo netenkintas ieškovų reikalavimas dėl 458,12 Eur patirtų nuostolių atlyginimo, bei dalimi, kuria buvo tenkintas atsakovės reikalavimas dėl 3 591,10 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo.

16. Ieškovai teigia, kad teismas kaip nuostolių atlyginimą ieškovų naudai iš atsakovės nepagrįstai nepriteisė 100 Eur išlaidų už mikrobangų krosnelės įsigijimą, 300 Eur išlaidų už skalbimo mašinos įsigijimą, 58,12 Eur kuro išlaidų. Ieškovų argumentai atmestini.

17. Ieškovai prašymą priteisti 100 Eur išlaidų už mikrobangų krosnelės įsigijimą, 300 Eur išlaidų už skalbimo mašinos įsigijimą iš esmės motyvavo tuo, kad mikrobangų krosnelę ir skalbimo mašiną įsigijo tikslu šiuos daiktus naudoti bute, kurį turėjo pagrįstą lūkestį įsigyti, dėl atsakovės kaltės nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovams neturint kur šių daiktų sandėliuoti, ieškovams jų nebereikia.

18. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie daiktai nėra neatskiriamai susiję su patalpomis, jie nebuvo įmontuoti, juos galima atskirti nuo patalpų, nesumažinant jų vertės ir nepabloginant jų būklės. Vien ieškovų nurodyta aplinkybė, jog ieškovai neturi kur sandėliuoti butui pirktų daiktų šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas jų įsigijimo išlaidas priteisti iš atsakovės, nes šie daiktai priklauso ieškovams. Tai, kad šie daiktai jiems nereikalingi, sprendžiamam ginčui neturi teisinės reikšmės. Nereikalingus buities prietaisus ieškovai gali parduoti, o ne savo iniciatyva juo palikti atsakovės bute ir prašyti už šiuos daiktus kompensacijos. Tas pats pasisakytina ir dėl 58,12 Eur išlaidų kurui. Tai, kad ieškovai pateikė kuro pylimo kvitą nepatvirtina, kad šį kurą naudojo išskirtinai tik siekdami įsigyti medžiagas buto remontui, todėl darytina išvada, kad ieškovai šių išlaidų nepagrindė, todėl pirmosios instancijos teismas šių išlaidų ieškovams iš atsakovės nepriteisė pagrįstai (CPK 178, 185 straipsniai).

19. Ieškovai teigia, kad nepagrįstai tenkintas atsakovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo už ieškovo išsivežtą iš buto atsakovei priklausiusį turtą (plytas, židinį, duris, langus). Apeliantų teiginiai nepagrįsti.

20. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė išmontavo duris, langus ir plytas, bei juos išvežė į kaimą. Ieškovai remiasi tuo, kad atsakovės atstovas patalpino skelbimus ir tokius daiktus pardavinėja mažesnėmis kainomis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad skelbimuose nurodyti daiktai yra tokie patys, kokius ieškovai išvežė iš buto, tai yra, daiktų dydis gali būti nevienodas, gali skirtis medžiagos, būklė ir t.t., taigi darytina išvada, kad skelbimuose nurodytos sumos nepatvirtina ieškovų išvežtų atsakovei priklausiusių daiktų vertės.

21. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

22. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė šių daiktų vertę, ieškovai objektyvių įrodymų, patvirtinančių kitokią daiktų vertę nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas priteisė netinkamą kompensacijos sumą už ieškovų išvežtą atsakovei priklausiusį turtą.

23. Nors ieškovai nurodė, kad atsakovė pati šiuo daiktus buvo nurodžiusi utilizuoti, tačiau atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės nepripažino, ieškovai šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

24. Ieškovai teigia, kad atsakovė konkrečių įrodymų, skaičiavimų kiek neva ieškovas atsakovei nėra sumokėjęs už sunaudotą vandenį, elektrą, dujas, į bylą nepateikė, todėl atsakovės reikalavimas dėl šių išlaidų atlyginimo turėjo būti pripažintas neįrodytu. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

25. Kaip byloje nustatyta, ieškovai patys pripažino, jog naudojosi vandeniu, elektra ir dujomis, tačiau mokėjo už sunaudotą vandenį, elektrą, dujas tik iš dalies. Atsakovė pateikdama paskaičiavimus rėmėsi vidutinėmis komunalinių paslaugų kainomis, ieškovai savo paskaičiavimų neteikė, tik deklaratyviai nurodė, kad nesutinka atlyginti atsakovei patirtų išlaidų. Kaip minėta, nors nėra abejonių, kad ieškovai naudojosi vandeniu, elektra ir dujomis, pateikė apmokėjimą tik už dalį gautų paslaugų. Nors ieškovai nurodė, kad sumokėjo atsakovei grynais pinigais, tačiau būtent ieškovai turėjo pareigą įrodyti apie konkrečios sumos sumokėjimą, tačiau ieškovai tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktais skaičiavimais. Ta aplinkybė, kad atsakovė nepateikė duomenų, ar yra realiai sumokėjusi mokesčius, kuriuos prašo priteisti iš ieškovų, neturi teisinės reikšmės, nes bet kuriuo atveju atsakovė turi/turės pareigą šiuos mokesčius sumokėti.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

26. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas preliminariąją sutartį ir atitinkamai jos pabaigą, konstatavo formaliu pažodiniu vieno iš šalių susitarimų aiškinimu, taip pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles. Atsakovės argumentai nepagrįsti

27. Kaip byloje nustatyta, ginčo šalių sutartiniai santykiai kyla iš preliminariosios sutarties. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas). Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Ginčijant, kad yra aplinkybės, dėl ko netesybų nereikia mokėti, reikia paneigti, kad preliminarioji sutartis neįvykdyta, t. y. įrodyti, kad ji įvykdyta. Kitas teisių gynybos būdas yra įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Tai – juridiniai faktai, dėl kurių yra pagrindas pagal įstatymą arba sutartį netaikyti civilinės atsakomybės. Civilinės atsakomybės netaikymo pagrindą turi įrodyti asmuo, kuris juo remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuojamos CK 6.193 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, laikantis universalaus sąžiningumo principo (CK 6.193 straipsnis). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).

28. Atsakovė remiasi 2019 m. gegužės 29 d. susitarimu, kuriame nurodoma, jog notarinė pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta po pirkėjo perkamų gyvenamų patalpų įsirengimo savo nuožiūra, atlikus patalpų inventorizaciją ir pridavus patalpas valstybinei komisijai pagal valstybinių institucijų nustatytus terminus. Ieškovai remiasi 2019 m. birželio 1 d. susitarimu, kuriame nurodoma, jog notarinė pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta po pirkėjo perkamų gyvenamų patalpų įsirengimo savo nuožiūra, atlikus patalpų inventorizaciją ir pridavus patalpas valstybinei komisijai pagal valstybinių institucijų nustatytus terminus iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Kaip matyti iš susitarimų turinio, esminis jų skirtumas yra tas, jog 2019 m. birželio 1 d. susitarime papildomai nurodomas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., kuris 2019 m. gegužės 29 d. susitarimo egzemplioriuje nėra numatytas.

29. Sutiktina, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga remtis 2019 m. birželio 1 d. susitarime papildomai nurodomas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Nėra ginčo, kad tarp šalių buvo 2019 m. birželio 1 d. susitarimas, kuriame buvo numatyta konkreti data, kad turi būti sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Kaip byloje nustatyta, iki 2019 m. rugsėjo 1 d. sutartis nebuvo sudaryta, taigi pareiga sutartį sudaryti pasibaigė. Tačiau tai neturi esminės reikšmės, nes bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai siūlė atsakovei sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, tarp šalių vyko derybos dėl sutarties sudarymo.

30. Nors atsakovė tvirtina, kad buto įregistruoti VĮ Registrų centras ji negalėjo dėl netinkamai ieškovų atliktų pertvarkymų, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovė nurodė, kad atsakovė apie atliekamus pertvarkymus žinojo, pertvarkymai buvo derinti su atsakovės įgaliotu asmeniu.

31. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovams leido atlikti remontą ir bute apsigyventi, tačiau vėliau atsakovė pradėjo siekti ieškovų iškeldinimo, ir 2021 m. sausio mėnesį atjungė vandenį, todėl ieškovai nebegalėjo gyventi bute, jie išsikraustė iš buto ir tokiu būdu atsakovė aiškiai išreiškė, kad su ieškovais nebeketina sudaryti ginčo buto pirkimo pardavimo sutarties. Be to, ta aplinkybė, kad atsakovė neįregistravo buto kaip atskiro vieneto, patvirtina, kad nebeketino sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės.

32. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34. Pripažinus, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės ji privalo ieškovams grąžinti avansą ir atlyginti nuostolius.

35. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taigi įstatymas numato visišką nuostolių atlyginimą.

36. Sutiktina su teismo išvada, kad sutartimi susitarta dėl minimalių nuostolių. Priede prie preliminarios sutarties dalis daiktų ir darbų į sąmatą nebuvo įtraukti. Tačiau atsakovė žinodama, kad ieškovai atlieka remonto darbus, jokių prieštaravimų dėl darbų nepareiškė. Ieškovai pateikė įrodymus apie realiai patirtas išlaidas, nors atsakovė remiasi „Infostatyba“ (http://infostatyba.lt/vidaus-apdailos-darbai/) duomenimis, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi realiai patirtomis išlaidomis, darytina išvadą, kad ieškovai pagerino butą ir šie pagerinimai atiteko atsakovei, todėl atsakovė ieškovams turi sumokėti turto pagerinimo išlaidas.

37. Atsakydama į atsakovės apeliacinio skundo argumentą dėl jos patirtų nuostolių, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė prašydama priteisti nuostolius remiasi rangos sutartiniais santykiais, tačiau kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, šalių nesiejo rangos teisiniai santykiai, šalis siejo ikisutartiniia santykiai, tai yra, atsakovė nebuvo užsakovė, o ieškovai nebuvo rangovai, kurie būtų įsipareigoję vykdyti užsakovo nurodymus, todėl priešieškinyje remtis rangos teisės normomis atsakovė neturėjo pagrindo.

38. Pažymėtina ir tai, kad žala (nuostoliai) gali būti priteisti tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai).

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, ieškovai buto pertvarkymus atliko su atsakovės leidimu ir žinia, todėl jų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės, nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

40. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai siūlė sudaryti sutartį, bet atsakovė atsisakė, nors sudarius sutartį atsakovei nebūtų reikėję mokėti nuostolių atlyginimo ieškovams.

41. Atsakovė teigia, kad teismas netinkamai paskaičiavo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovų atstovas išskaidė kaip atskirai apmokamą kiekvieną veiksmą, kurie iš esmės kartu sudaro vieną procesinį, numatytą Rekomendacijose. Ieškovai apmokėjo AVERUS 2021 m. liepos 13 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 420 Eur sumai „Už būsimas teisines paslaugas ir / ar papildomas išlaidas projekte „Byla su G. G. IĮ“, t. y. ji turėjo apimti visas būsimas bylos bent pirmojoje instancijoje išlaidas ir šios sąskaitos suma nebuvo detalizuota, todėl priteisti kitų sumų nebuvo pagrindo. Apeliantės argumentai atmestini.

42. Nustatyta, kad ieškovas už teisines paslaugas atliko šiuos mokėjimus: 2021 m. liepos 13 d. 2 420 Eur pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2021 m. gruodžio 14 d. 3 670,65 Eur, pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini); 762,30 Eur sumokėta 2022 m. kovo 14 d. pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini); 1 091 Eur sumokėta 2022 m. gegužės 5 d. pagal 2022 m. balandžio 30 d. sąskaitą (duomenys neskelbtini). Atlikus dalį darbų, susijusių su nagrinėjama civiline byla, ieškovams buvo išrašyta apmokėjimui PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 6 062,10 EUR sumai į kurią įeina atlikti mokėjimai 2021 m. liepos 13 d. 2 420 Eur pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2021 m. gruodžio 14 d. 3 670,65 Eur, pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) . Kadangi 2420 Eur suma įeina į 6062,10 EUR sumą, kuri yra detalizuota, atmestini apeliantės argumentai, kad 2 420 Eur suma nebuvo detalizuota ir jos priteisti nebuvo pagrindo. Kitos ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos taip pat detalizuotos, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl atsisakyti priteisti šias sumas pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

43. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

44. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Atmetus ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis