Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovės atstovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atstovės atstovei advokatei L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nord Service“ prieštaravimus ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus kreditas“ prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. preliminaraus teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5235-258/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nord Service“ dėl baudos priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi kredito unija „Vilniaus kreditas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-22 preliminariu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5235-258/2018 ieškovės reikalavimus patenkino (e. b. 1 t. 102-104 b. l.).

3. Atsakovė teikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose prašė panaikinti teismo 2018-11-22 preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5235-258/2018, ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB Šiaulių banko ieškinį atsakovei UAB „Nord Service“ atmesti; priteisti atsakovės naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodė, kad:

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, teikė prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti 2018-11-22 preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5235-258/2018, ir priimti naują sprendimą – AB Šiaulių banko ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

4.1. Bendra 2015-06-29 ir 2015-07-07 Veiklos nuomos sutarčių pagrindu KU „Vilniaus kreditas“ perduoto turto kaina 2 450 000 Eur. 4.1 punkte nurodytų Besąlyginio atpirkimo sutarčių vykdymas buvo užtikrintas tų pačių unijai priklausančių vertybinių popierių įkeitimu. 2015-06-29 ir 2015-07-08 buvo sudaryti sutartinio įkeitimo sandoriai, kuriais unija, užtikrindama atsakovės šioje byloje prievolių pagal Besąlyginio atpirkimo sutartis vykdymą, įkeitė jai priklausančius 75 400 000 vnt. vertybinių popierių (emitentas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė), kurių bendra vertė – 754 000 Eur. Šiuo įkeitimu unija užtikrino atsakovės prievolės sumokėti baudą pagal Besąlyginio atpirkimo sutartis, taip pat kitų prievolių pagal Besąlyginio atpirkimo sutartis, vykdymą. Iškėlus unijai bankroto bylą, atsakovė nutraukė Veiklos nuomos sutartis ir 2018-02-15 pateikė unijos bankroto administratoriui kreditorinį reikalavimą 2 365 398,43 Eur sumai. Skirtumas tarp turto kainos pagal sutartis su VIA LT ir atsakovės kreditorinio reikalavimo (įvertinus pagal 2018-04-18 Taikos sutarties 4 punktą unijos Bankui sumokėtas sumas už laikotarpį iki 2018-04-01), t. y. 357 086,07 Eur, teisiškai vertintinas kaip Banko nepagrįstas praturtėjimas.

4.2. Priteista netesybų suma yra akivaizdžiai neadekvati, netesybos yra ne kompensuojamojo, o baudinio pobūdžio (nėra suderinamos su kompensacine civilinės atsakomybės funkcija). Teismas net nesant byloje pareikšto atsakovės reikalavimo dėl netesybų mažinimo, turėtų jų mažinimo klausimą spręsti savo iniciatyva (ex officio).

4.3. Atsakovės turtinė padėtis nėra pakankama tam, kad ji galėtų sumokėti ieškiniu reikalaujamą sumą. Pagrįstai tikėtina, kad, atsakovei neįvykdžius prievolės sumokėti priteistą sumą, išieškojimas bus nukreiptas į 2015-06-29 ir 2015-07-08 įkeitimo sandoriais įkeistus, KU „Vilniaus kreditas“ priklausančius vertybinius popierius, t. y. turtą, kurį KU „Vilniaus kreditas“ turėtų naudoti atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu atveju, sumažėjus KU „Vilniaus kreditas“ galimybei atsiskaityti su jos kreditoriais (tarp jų ir valstybe), nukentės KU „Vilniaus kreditas“ kreditorių interesai (e. b. 2 t. 1-8 b. l.).

6. Vilniaus apygardos teismas 2019-12-10 galutiniu sprendimu 2018-11-22 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė ieškovei iš atsakovės 590 Eur bylinėjimosi išlaidas (e. b. 3 t. 193-197 b. l.). Dėl teismo galutinio sprendimo apeliacinius skundus teikė tiek trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kuris prašė teismo 2019-12-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (e. b. 4 t. 9-18 b. l.), tiek atsakovė, kuri prašė panaikinti 2019-12-10 Vilniaus apygardos teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-774-258/2019, ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB Šiaulių banko ieškinį atsakovei UAB „Nord Service“ atmesti (e. b. 4 t. 18-31 b. l.). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepime prašė atsakovės apeliacinį skundą tenkinti (e. b. 4 t. 36-37 b. l.). Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. 4 t. 38-46 b. l.). Atsakovė atsiliepime prašė tenkinti trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, apeliacinį skundą (e. b. 4 t. 47-50 b. l.). Ieškovė prašė trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, apeliacinį skundą atmesti (e. b. 4 t. 50-56 b. l.).

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-11-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-718-464/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019-12-10 galutinį sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (e. b. 4 t. 65-77 b. l.).

8. Teismo posėdžių metu atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimus, atstovių atstovė prašė tenkinti pareikštus prieštaravimus.

9. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, nutarties 84 punktas).

11. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018, nutarties 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, nutarties 44 punktas). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020, nutarties 39 punktas).

Dėl apeliacinio teismo nurodytų aplinkybių

12. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2020-11-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-718-464/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019-12-10 galutinį sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (e. b. 4 t. 65-77 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad:

12.1. Ieškovė prašė priteisti sutartines netesybas (baudą), kadangi atsakovė atpirkimo sutartyse nustatyta tvarka ir terminais su ieškove neatsiskaitė. Atsakovė nurodė, kad jai nekilo pareiga atsiskaityti su ieškove pagal atpirkimo sutartis, kadangi pati ieškovė šias sutartis pažeidė. Tokius teiginius atsakovė grindė pareigos tinkamai apskaičiuoti atpirkimo kainą pažeidimu, tvirtindama, kad atpirkimo kainą, priešingai nei padarė, ieškovė turėjo nurodyti su PVM, taigi įrodinėjo CK 6.64 straipsnyje nustatytos sąlygos buvimą (32 punktas).

12.2. Atsakovė prieštaravimus, be kita ko, grindė ir tokiais argumentais, kad atpirkimo sutartyje nustatytų netesybų jai taikymas reikštų baudinės, o ne kompensacinės paskirties netesybas, netesybų dydis neprotingas ir per didelis, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinio patenkinimo atveju ši nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, turėtų jas sumažinti iki 0 Eur (34 punktas).

12.3. Šalių ginčas kilo tiek dėl sutartį pažeidusios šalies, tiek ir dėl netesybų mokėjimo pareigos bei jų dydžio, atsakovei įrodinėjant, kad ieškovė pirmoji pažeidė sutartinę prievolę. Tačiau visiškai jokių argumentų dėl ginčo esmės galutiniame teismo sprendime nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbią reikšmę šioje byloje galėtų turėti apeliančių akcentuojama aplinkybė, ar ieškovė 2018-05-07 pranešime nurodydama turto atpirkimo kainą (be PVM), ją nurodė teisingai. Tik tokią aplinkybę nustačius, toliau jau galima spręsti, kuri šalis pažeidė (ir ar pažeidė) sutartį, ar gali būti atsakovei taikomos (ir kokio dydžio) netesybos.

12.4. Nustatytas esminis proceso teisės pažeidimas sudaro pagrindą spręsti dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.

Dėl nustatytų bylos aplinkybių

13. KU „Vilniaus kreditas“ (klientas) ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ (lizingo bendrovė) 2015-06-29 sudarė veiklos nuomos sutartį Nr. NV-152-02511. Jos specialiojoje dalyje:

13.1. įvardijamas konkretus turtas;

13.2. nurodyta, kad šalys susitaria dėl užtikrinimo priemonių:

13.2.1. Atpirkimas (1.1 punktas): Užtikrinimo priemones teikiantys asmenys: UAB „Nord Service“, (toliau – Atpirkėjas). Tarp Lizingo bendrovės ir Atpirkėjo turi būti sudaroma Lizingo bendrovei priimtinos formos ir turinio Turto atpirkimo sutartis (toliau – Atpirkimo sutartis), pagal kurią Atpirkėjas besąlygiškai įsipareigoja atpirkti Turtą Atpirkimo sutartyje nustatytomis sąlygomis Sutarties nutraukimo prieš Terminą atvejais bei Sutarties pasibaigimo suėjus Terminui atveju.

13.2.2. Užtikrinimo priemonė (1.2 punktas): Suteiktų paskolų Subordinavimas, subordinuojant Atpirkėjo kreditorių 86 767,00 Eur P. M. paskolą bei 62 278,00 Eur U. B. Aleksandravičienės, paskolą iki visiško Atpirkėjo įsipareigojimų pagal Atpirkimo sutartį įvykdymo.

13.2.3. Maksimalus vertybinių popierių įkeitimas (1.3 punktas): Lizingo bendrovės naudai Klientas turi įkeisti Lizingo bendrovei priimtinus likvidžius (Likvidumą vertina Lizingo bendrovė ir/ar jos pasitelkti specialistai/asmenys) klientui nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius (toliau – Vertybiniai popieriai), kurių nominali vertė yra ne mažesnė kaip 754 000 Eur ir bet kuriuo atveju Lizingo bendrovei įkeičiami Vertybiniai popieriai turi būti ne mažesnės vertės nei skirtumas tarp Lizingo bendrovės suteikiamos sumos Turto nuomai finansuoti ir Turto likvidacinės vertės, nustatytos Lizingo bendrovei priimtino turto vertintojo. Vertybinių popierių maksimaliuoju įkeitimu (pirmos eilės) užtikrinamas Kliento įsipareigojimų, kylančių iš Sutarties tinkamas įvykdymas. Vertybinių popierių maksimaliuoju įkeitimu (antros eilės) užtikrinamas UAB „Nord Service”, įsipareigojimų, kylančių iš Atpirkimo sutarties, tinkamas įvykdymas.

13.2.4. Pasibaigus Terminui ir Klientui įvykdžius Lizingo bendrovei visus įsipareigojimus pagal visas tarp Šalių sudarytas sutartis, pirmumo teisę (bet ne pareigą) į viso Turto įsigijimą iš Lizingo bendrovės už Likutinę vertę turi Klientas. Klientas patvirtina, kad Sutarties sudarymo metu jis sprendžia, jog tikėtina, kad šia teise jis nepasinaudos (3 punktas) (e. b. 1 t. 7-8 b. l.).

14. Veiklos nuomos sutarties Nr. NV-152-02511 Bendrojoje dalyje nurodyta, kad:

14.0.1. Likutinė vertė – tai grafike nurodyta turto vertės išraiška su PVM termino pabaigos ar bet kurį termino mėnesį;

14.0.2. Turto kaina – grafike nurodyta piniginė Turto vertės išraiška, nustatoma sutarties sudarymo metu. Turto kaina gali būti numatyta ir kituose sutarties prieduose ar dalyse. Jeigu pagal LR teisės aktų reikalavimus turtui taikomas PVM, turto kaina grafike, kituose sutarties dokumentuose nurodoma su PVM, PVM grafike, kituose sutarties dokumentuose atskirai neišskiriant. Tiksli PVM suma tokiu atveju bus nurodoma perdavimo akte;

14.0.3. Klientas įsipareigoja padengti lizingo bendrovės mokestinius nuostolius, susijusius su turto verte (pvz. PVM, pelno mokesčio atstatymas ir pan.), o taip pat nuostolius, susidariusius dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pasikeitimo ar naujų teisės aktų priėmimo, kiek tai yra susiję su grafike numatytais mokėjimais ir/ar nuosavybės teisės į turtą įgyvendinimu (3.18 punktas) (e. b. 1 t. 17-25 b. l.).

15. 2015-06-29 Atpirkimo sutarties Nr. NV-152-02511 specialiojoje dalyje nurodytas atpirkėjas UAB „Nord Service“; nuomos sutarties Nr., data NV-152-02511, 2015-06-29, nuomos sutarties terminas 50, turto pavadinimas, adresas ir unikalus Nr. (e. b. 1 t. 26 b. l.).

16. 2015-06-29 Besąlyginio atpirkimo sutarties Nr. NV-152-02511 Bendrojoje dalyje nurodyta, kad:

16.1. Likutinė vertė – tai kliento neapmokėtos turto likutinės vertės nuomos sutarties nutraukimo ar nuomos sutarties pasibaigimo kitais pagrindais anksčiau nei pasibaigia nuomos terminas dieną ar nuomos sutarties pasibaigimo atveju suėjus nuomos terminui, kaip tai nurodyta prie nuomos sutarties pridėtame mokėjimų grafike suma.

16.2. Atpirkimo suma – tai likutinės vertės ir kitų kliento bendrovei pagal nuomos sutartį mokėtinų įmokų ir mokėjimų (įskaitant netesybas), kurių apmokėjimo terminai yra suėję ir kurių klientas nebus sumokėjęs nuomos sutarties nutraukimo ar nuomos sutarties pasibaigimo momentu, bei visų bendrovės nuostolių, patirtų dėl nuomos sutarties nutraukimo, ir kliento bendrovei mokėtinų sumų po nuomos sutarties nutraukimo ar pasibaigimo bendra suma.

16.3. Šalys susitaria, kad nuomos sutarčiai pasibaigus anksčiau nustatyto nuomos termino Bendrovė per 30 dienų nuo nuomos sutarties pasibaigimo anksčiau nustatyto nuomos termino pateiks atpirkėjui raštišką pranešimą apie nuomos sutarties pasibaigimą anksčiau nustatyto nuomos termino ir informuos atpirkėją, kad šis privalo atpirkti turtą šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pranešime bus nurodyta Atpirkimo suma, notarinės Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo data, kuri negali būti ankstesnė nei 5 (penkios) dienos nuo Bendrovės šiame punkte nurodyto pranešimo išsiuntimo, bei notarų biuras, kuriame bus pasirašoma ir tvirtinama Pirkimo-pardavimo sutartis. Kartu su pranešimu Bendrovė pateiks Atpirkėjui išankstinio apmokėjimo sąskaitą, kurioje bus nurodyta Likutinė vertė (1 punktas).

16.4. Kai sutartis pasibaigia suėjus nuomos terminui ir klientas iki nuomos termino paskutinės dienos neinformuoja bendrovės raštu apie ketinimą turtą už likutinę vertę įsigyti iš bendrovės pirmumo tvarka ir suėjus nuomos terminui klientas nesudaro bendrovei priimtino turinio ir formos notarinės turto pirkimo-pardavimo sutarties bendrovės nurodytu terminu, tačiau ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo nuomos sutarties pabaigos, ar Klientas su bendrove tokią turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaro, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nesumoka joje nurodytos turto kainos bendrovei, atpirkėjas privalo turtą atpirkti šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, gavęs bendrovės pranešimą, kuris pateikiamas atpirkėjui per 30 (trisdešimt) dienų nuo nuomos sutarties pasibaigimo suėjus nuomos terminui tokia pačia tvarka, sąlygomis, kaip tai aptarta sutarties bendrosios dalies 1 punkte (2 punktas).

16.5. Atpirkėjas įsipareigoja Bendrovės reikalaujamas sumas sumokėti ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo reikalavimo iš Bendrovės gavimo dienos (6 punktas).

16.6. Jei atpirkėjas sutarties bendrosios dalies 1 punkte nustatytu terminu nesudaro pirkimo-pardavimo sutarties, atpirkėjas įsipareigoja sumokėti 20 % (dvidešimt procentų) dydžio atpirkimo sumos baudą bendrovei (7 punktas).

16.7. Atpirkimo suma nurodoma bendrovės atpirkėjui pateikiamame pranešime pagal sutarties bendrosios dalies 1 ar 2 punktą ir nekinta, nepriklausomai nuo turto trūkumų nustatymo ar nenustatymo ar nuo turto perdavimo ar neperdavimo atpirkėjui, dokumentų, susijusių su turto perdavimu atpirkėjui, pasirašymo, turto sunaikinimo ar nepataisomo sugadinimo, su turtu susijusių skolų buvimu/nebuvimu, turto naudojimo sąlygų ir pan. Šalys šiuo aiškiai susitaria, kad atpirkėjas savo rizika turtą atpirks su visomis skolomis ir bet kokiais kitais įsipareigojimais tretiesiems asmenims. Šio punkto sąlygos turi būti numatytos Pirkimo-pardavimo sutartyje (21 punktas).

16.8. Paskaičiuodama ir nurodydama Likutinę vertę Bendrovė vadovaujasi Nuomos sutarties priedu – mokėjimų grafiku, pagal kurį paskaičiuoja Likutinę vertę ir su kuriuo Atpirkėjas patvirtina, kad yra susipažinęs sutarties sudarymo metu. Bendrovė taip pat paskaičiuoja Kliento Bendrovei pagal Nuomos sutartį mokėtinų įmokų ir mokėjimų (įskaitant netesybas), kurių apmokėjimo terminai yra suėję ir kurių Klientas nebus sumokėjęs Nuomos sutarties nutraukimo ar Nuomos sutarties pasibaigimo dieną, bei paskaičiuoja visus Bendrovės nuostolius, patirtus dėl Nuomos sutarties nutraukimo, kai Nuomos sutartis nutraukiama nesuėjus nuomos terminui, ir paskaičiuoja kliento Bendrovei mokėtinas sumas po Nuomos sutarties nutraukimo ar pasibaigimo. Jei Turto finansavimo valiuta yra kita valiuta, ne euras, Atpirkėjas prisiima visą su valiutos pasikeitimu susijusią riziką, kurią Bendrovė taip pat įvertina ir įskaičiuoja į Atpirkimo sumą. Bendrovės nurodyta Likutinės vertės suma Pirkimo – pardavimo sutartyje bus nurodyta kaip Turto kaina (22 punktas). Atpirkėjas įsipareigoja kompensuoti visus Bendrovės patirtus mokestinius nuostolius, tuo atveju, jei Turto rinkos vertė bus didesnė nei Likutinės vertės suma (23 punktas). Šalys susitaria, kad pasikeitus PVM ar kitiems su atpirkimo suma tiesiogiai susijusiems mokesčių tarifams ar norminiais teisės aktais nustačius naujus mokesčius, atitinkamai pakeičiama atpirkimo suma (24 punktas).

16.9. Atpirkėjas įsipareigoja sumokėti Bendrovei Atpirkimo sumą per 5 (penkias) darbo dienas nuo Bendrovės pranešimo, teikiamo pagal Sutarties bendrosios dalies 1 ar 2 punktą, išsiuntimo dienos ir Bendrovės išankstinio apmokėjimo sąskaitos gavimo (25 punktas).

16.10. Atpirkėjo pareiga atpirkti Turtą yra besąlyginė pareiga ir negalioja jokie atpirkėjo atsisakymai atpirkti turtą ar sumokėti atpirkimo sumą šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, nepaisant įskaitant, bet neapsiribojant nustatytų Turto trūkumų ir/ar defektų, to, kad Turtas yra sugadintas, sunaikintas, prarastas, neperduotas Atpirkėjui (28 punktas).

16.11. Jei Atpirkėjas nevykdo įsipareigojimo atpirkti Turtą arba ilgiau kaip 2 (dvi) savaites vėluoja sumokėti Atpirkimo sumą ar jos dalį, ar sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, bendrovė turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutraukti sutartį, įspėjusi atpirkėją raštu prieš 1 (vieną) vieną savaitę iki Sutarties nutraukimo dienos (29 punktas). Bendrovei nutraukus Sutartį, Atpirkėjas įsipareigoja sumokėti Bendrovei 20 (dvidešimties) procentų nuo Sutartyje nurodytos Atpirkimo sumos dydžio baudą per 1 (vieną) savaitę nuo Bendrovės pareikalavimo gavimo dienos (30 punktas).

16.12. Jei dėl Atpirkėjo kaltės nutraukus Sutartį Bendrovė parduoda Turtą tretiesiems asmenims už mažesnę nei Bendrovės nurodytą Atpirkimo sumą, Atpirkėjas įsipareigoja Bendrovei raštu pareikalavus ne vėliau kaip per 1 (vieną) savaitę nuo pareikalavimo gavimo dienos kompensuoti Bendrovei visus dėl Atpirkėjo Sutarties nevykdymo Bendrovės patirtus nuostolius (31 punktas). Bet kokiu atveju nutraukus Sutartį, Atpirkėjo pareiga sumokėti Bendrovei Atpirkimo sumą ir atlyginti Bendrovės patirtus nuostolius dėl Atpirkėjo įsipareigojimo netinkamo vykdymo, galioja pilna apimtimi (32 punktas).

16.13. Visi pagal šią sutartį arba susiję su ja pranešimai (informacija) privalo būti įforminami raštu ir laikomi įteiktais tinkamai, jeigu jie išsiųsti registruotu laišku, faksimiliniu aparatu, elektroniniu paštu (šiuo atveju pranešimas laikomas nusiųstu, jei faksu ar kita raštiška forma (elektroniniu paštu) yra patvirtinimas pranešimo gavimas) arba įteikti kitai Šaliai asmeniškai pasirašytinai (43 punktas).

16.14. Sutartis įsigalioja visoms Šalims ją pasirašius ir galioja iki visiško joje numatytų įsipareigojimų įvykdymo (47 punktas). Jeigu kuri nors Sutarties nuostata imtų prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams arba kitiems teisės aktams, ji turi būti pakeista teisėta ir artimiausia pagal prasmę netenkančiai galios nuostatai sąlyga taip, kad ji nedarytų įtakos kitų Sutarties nuostatų galiojimui (50 punktas).

16.15. Tinkamas Atpirkėjo įsipareigojimų, kylančių iš sutarties, įvykdymas užtikrinamas toliau nurodytų vertybinių popierių maksimaliuoju, antros eilės įkeitimu Bendrovės naudai. Bendrovės naudai įkeičiami Bendrovei priimtini likvidūs (likvidumą vertina Bendrovė ir/ar jos pasitelkti specialistai/asmenys) KU „Vilniaus kreditas“ nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai (toliau - Vertybiniai popieriai), kurių nominali vertė yra ne mažesnė kaip 754 000 Eur, ir bet kuriuo atveju Bendrovei įkeičiami Vertybiniai popieriai turi būti ne mažesnės vertės nei skirtumas tarp Bendrovės suteikiamos sumos Turto nuomai finansuoti pagal Nuomos sutartį ir Turto likvidacinės vertės, nustatytos Bendrovei priimtino turto vertintojo (51 punktas).

16.16. Aiškumo dėlei Šalys patvirtina, kad esminės Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, dėl kurių susitaria atpirkėjas ir Bendrovė, yra šios: 52.1. Turto kaina, kuri bus nurodoma Pirkimo -pardavimo sutartyje, yra lygi Likutinei vertei; 52.2. Turtas Atpirkėjo nuosavybėn bus perduodamas tik po to, kai Atpirkėjas sumokės Bendrovei visą Atpirkimo sumą, į kurią įskaičiuota ir Likutinė vertė; 52.3. Atpirkėjas įsipareigoja Turtą nupirkti besąlygiškai; 52.4. Sutarties bendrųjų sąlygų 8, 10-14, 16, 21-25, 28, 29, 30 punktų nuostatos, Sutartyje naudojamų sąvokų apibrėžimai, Sutarties specialiųjų sąlygų nuostatos, Nuomos sutarties priedas – mokėjimų grafikas, kuriame nurodytos Likutinės vertės ir kitos Kliento mokėtinos įmokos pagal Nuomos sutartį, Sutarties priedas Turto specifikacija (52 punktas).

16.17. Šalys pareiškia, kad perskaitė šią Sutartį, su visomis jos sąlygomis susipažino ir patvirtina, kad ši Sutartis atitinka Šalių valią, sudaryta ir pasirašyta vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (55 punktas) (e. b. 1 t. 27-34 b. l.).

17. Grafike Nr. NV-152-02511-01 nurodyta turto kaina su PVM 240 320 Eur (e. b. 1 t. 9-10 b. l.), grafike Nr. NV-152-02511-02 nurodyta turto kaina su PVM 1 319 040 Eur (e. b. 1 t. 11-12 b. l.), grafike Nr. NV-152-02511-03 nurodyta turto kaina su PVM 40 640 Eur (e. b. 1 t. 13-14 b. l.)

18. KU „Vilniaus kreditas“ (klientas) ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ (lizingo bendrovė) 2015-07-07 sudarė veiklos nuomos sutartį Nr. NV-152-02509. Jos specialiojoje dalyje iš esmės nurodomos tokios pačios nuostatos kaip ir veiklos nuomos sutarties Nr. NV-152-02511 specialioje dalyje (e. b. 1 t. 35-36 b. l.).

19. Grafike Nr. NV-152-02509-01 nurodyta turto kaina su PVM 138 087,87 Eur (e. b. 1 t. 37-38 b. l.), grafike Nr. NV-152-02509-02 nurodyta turto kaina su PVM 362 751,65 Eur (e. b. 1 t. 39-40 b. l.), grafike Nr. NV-152-02509-03 nurodyta turto kaina su PVM 6 745,51 Eur (e. b. 1 t. 41-42 b. l.), grafike Nr. NV-152-02509-04 nurodyta turto kaina su PVM 177 618,03 Eur (e. b. 1 t. 43-44 b. l.), grafike Nr. NV-152-02509-05 nurodyta turto kaina su PVM 164 796,93 Eur (e. b. 1 t. 45-46 b. l.).

20. 2015-07-07 Atpirkimo sutarties Nr. NV-152-02509 specialiojoje dalyje nurodytas atpirkėjas UAB „Nord Service“; nuomos sutarties Nr., data NV-152-0250909, 2015-07-07, nuomos sutarties terminas 50, turto pavadinimas, adresas ir unikalus Nr. (e. b. 1 t. 47 b. l.).

21. 2015-07-07 Besąlyginio atpirkimo sutarties Nr. NV-152-02509 Bendrojoje dalyje iš esmės nurodytos tokios pačios sąlygos kaip ir atpirkimo sutarties Nr. NV-152-02511 bendrojoje dalyje (e. b. 1 t. 48-56 b. l.).

22. 2017-12-12 teisių ir pareigų perleidimo sutartimi UAB „Šiaulių banko lizingas“ perleido, o naujasis kreditorius AB Šiaulių bankas įgijo visas ir bet kokias teises ir pareigas pagal Lizingo sutartis (e. b. 1 t. 56-57 b. l.). Remiantis šia sutartimi taip pat sudaryta 2017-12-13 įkeitimo teisių perleidimo sutartis (e. b. 1 t. 58-61 b. l.).

23. Vilniaus apygardos teismo 2017-12-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4834-340/2017 KU „Vilniaus kreditas“ iškelta bankroto byla (e. b. 1 t. 64-68 b. l.). Ieškovė teikė 2018-01-24 pranešimą Nr. 18/01177 dėl sutarčių nutraukimo KU „Vilniaus kreditas“, taip pat prašoma atsiskaityti su banku 298 293,81 Eur, kuriuos sudaro mokėtina suma pagal Sutarčių grafikus 296 661,94 Eur, delspinigiai 305,71 Eur, žemės mokestis už 2017 m. 663,08 Eur, žemės mokestis už 2018 m. 663,08 Eur (e. b. 1 t. 69-70 b. l.).

24. Ieškovė 2018-01-08 pranešime Nr. 18/00261 dėl 2015-06-29 ir 2015-07-07 Besąlyginio atpirkimo sutarčių vykdymo, adresuotame UAB „Nord Service“, nurodė, kad privalo atpirkti turtą: 32277/56500 dalies 0,0565 ha bendro ploto žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 556,7 kv. m. administracinių patalpų su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1 (69/100 iš 12,61 kv. m), t. y. 8,70 kv. m, a-2 (69/100 iš 2,26 kv. m), t. y. 1,56 kv. m, a-3 (69/100 iš 2,22 kv. m), t.y.1,53 kv. m, a-4 (69/100 iš 9,57 kv. m), t. y. 6,60 kv. m, a-5 (69/100 iš 3,08 kv. m), t. y. 2,13 kv. m, a-6 (58/100 iš 3,09 kv. m), t. y. 1,79 kv. m, a-7 (78/100 iš 2,76 kv. m), t. y. 2,16 kv. m. Iš viso 24,47 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1 687/2 053 dalies 41,06 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 24 223/56 500 dalies 0,0565 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 250,66 kv. m. administracinių patalpų, 1940 m., esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 366/2053 dalies 41,06 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, 1940 m., esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 81,26 kv. m. neįrengtos pastogės, 1940 m., esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 75,32 kv. m. neįrengtos pastogės, 1940 m., esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turto atpirkimo suma yra 2 384 601,66 Eur. Primena, jog vadovaujantis Atpirkimo sutarčių 5 dalies 25 punktu Atpirkėjas įsipareigoja sumokėti atpirkimo sumą per 5 (penkias ) darbo dienas nuo pranešimo, teikiamo pagal Sutarties bendrosios dalies 1 ar 2 punktą, išsiuntimo dienos ir išankstinio apmokėjimo sąskaitos gavimo. Informuoja, kad notarinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta Vilniaus rajono 7-ąjame notaro biure, (duomenys neskelbtini), notarė J. Š., ne vėliau kaip iki 2018-01-30. Tiksli data bus nurodyta atskiru pranešimu, gavus aukščiau minėtą Atpirkimo sumą ir šalims suderinus atpirkimo sandorio detales (e. b. 1 t. 71 b. l.).

25. UAB „Nord Service“ 2018-01-12 rašte prašė nurodyti nuomos sutarties pasibaigimo datą bei pateikti tai patvirtinantį dokumentą; patikslinti, kas turėtų būti atperkama (atpirkimo objektas); detalizuoti palūkanų ir delspinigių skaičiavimą (e. b. 1 t. 72 b. l.).

26. Ieškovė 2018-03-02 pranešime Nr. 18/02789 nurodė, kad sutartys nutrauktos nuo 2018-02-01. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra priimtas BKU „Vilniaus kreditas“ ieškinys atsakovei AB Šiaulių bankas dėl sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, ir 2018-02-20 Šiaulių apylinkės teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti AB Šiaulių bankui pasinaudoti sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, nustatytomis 2015-06-29 atsakovės AB Šiaulių banko ir UAB „Nord Service“ sudaryta atpirkimo sutartyje Nr. NV-152-02511 ir 2015-06-29 sutartinio įkeitimo sandoryje, 2015-07-07 atsakovės AB Šiaulių banko ir UAB „ Nord Service“ sudarytoje atpirkimo sutartyje Nr. NV-152-02509, bei 2015-07-07 sutartinio įkeitimo sandoryje. Remiantis anksčiau išdėstytu, kol neišspręstas ginčas teisme, Bankas neturi galimybių pateikti pranešimo dėl turto atpirkimo (e. b. 1 t. 73 b. l.).

27. Šiaulių apylinkės teismas 2018-04-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3679-1031/2018 patvirtino BKB „Vilniaus kreditas“ ir atsakovės AB Šiaulių banko 2018-04-18 sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 6 punkte nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos kreiptis į UAB „Nord Service“ dėl Turto atpirkimo, kaip tai numatyta 2015-06-29 Besąlyginio atpirkimo sutartyje Nr. NV-152-02511 ir 2015-07-07 Besąlyginio atpirkimo sutartyje Nr. NV-152-02509; 7 punkte – atpirkėjui Atpirkimo sutartyse nustatytais terminais ir sąlygomis neatpirkus Turto, Atsakovas įsipareigoja 2 (dvi) savaites pardavinėti Turtą viešai rinkoje (skelbimus talpinant - www.aruodas.lt ir www.domoplius.lt) už ne mažiau kaip 2 365 398,43 Eur įskaitant PVM, jei Turtas bus parduodamas, sudarant lizingo sutartį/ PVM neišskiriant, jei Turtas bus parduodamas sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, o nepardavus Turto už šią pinigų sumą – pardavinėti jį dar 2 savaites aukščiau nurodomu būdu viešai rinkoje, už ne mažiau kaip 2 250 600 Eur įskaitant PVM, jei Turtas bus parduodamas, sudarant lizingo sutartį/ PVM neišskiriant, jei Turtas bus parduodamas sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Nepardavus Turto, atsakovas vykdo Turto pardavimą savo nuožiūra (e. b. 1 t. 77-79 b. l.).

28. Ieškovė 2018-05-07 pranešimu Nr. s-18/05656/c, adresuotu UAB „Nord Service“, nurodė, kad Turto atpirkimo suma yra 2 320 457,86 Eur. Praneša, kad turi sumokėti atpirkimo sumą, nurodytą išankstinio apmokėjimo sąskaitoje, per 5 darbo dienas nuo pranešimo, teikiamo pagal Sutarties bendrosios dalies 1 ar 2 punktą, išsiuntimo dienos ir išankstinio apmokėjimo sąskaitos gavimo. Informuoja, kad notarinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta Vilniaus rajono 7-ąjame notaro biure, (duomenys neskelbtini), Vilnius, notarė J. Š., ne vėliau kaip iki 2018-05-14. Prideda išankstinio apmokėjimo sąskaitą (e. b. 1 t. 80-81 b. l.). Teikta 2018-05-07 apmokėjimo sąskaita (e. b. 1 t. 82 b. l.).

29. UAB „Nord Service“ 2018-05-11 atsakyme į AB Šiaulių banko 2018-05-07 pranešimą Nr. s-18/05656/c „Dėl 2015-06-29 ir 2015-07-07 Besąlyginio atpirkimo sutarčių vykdymo“ nurodė, kad yra įtrauktas žemės mokestis už 2018 metus (suma 663,08 Eur) bei nekilnojamojo turto mokestis (suma 2 740 Eur). Nurodė, kad neaišku, ar į minėtą sumą yra įtrauktas PVM ar nėra. Prašoma pateikti atpirkimo kainos apskaičiavimo detalizaciją (įskaitant informaciją apie PVM), patikslinti atpirkimo kainą iš jos išbraukiant žemės mokesčių bei nekilnojamojo turto mokesčio sumas (e. b. 1 t. 83-84 b. l.).

30. Ieškovės 2018-05-14 rašte Nr. s-18/05995/c nurodyta, kad apmokėjus pateiktą išankstinę sąskaitą pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje papildomai PVM nebus išskiriamas, t. y. nekilnojamasis turtas PVM neapmokestinamas (e. b. 1 t. 86 b. l.).

31. UAB „Nord Service“ 2018-05-18 rašte nurodė, kad sudarant Besąlyginio atpirkimo sutartis Nr. NV-I52-02511 ir Nr. NV-125-02509 tarp sutarties šalių buvo suderinta valia, kad UAB „Nord Service“ minėtų sutarčių pagrindu atpirks nekilnojamąjį turtą su PVM (be to, veiklos nuomos sutarčių grafikuose turto likutinė vertė yra nurodoma su PVM). Kartu su Raštu atsiųstos 2018-04-28 Taikos sutarties, sudarytos tarp AB Šiaulių banko ir KU „Vilniaus kreditas“, 7 punkte numatyta turtą parduoti su PVM tik tais atvejais, kai būtų sudaroma turto pardavimo lizingo sutartis. Kadangi numatytas vienintelis turto pardavimo su PVM atvejis yra turto pardavimas pagal lizingo sutartį, UAB „Nord Service“ pageidauja atpirkimo sutarčių objektu esantį nekilnojamąjį turtą atpirkti su PVM sudarant lizingo sutartį (-is) (e. b. 1 t. 86 b. l.).

32. Ieškovė 2018-05-15 rašte Nr. s-18/06089/c nurodė, kad iki 2018-05-28 neapmokėjus išankstinio apmokėjimo sąskaitos, kuri buvo pateikta su 2018-05-07 pranešimu Nr. s-18/05656/c, pasinaudos teise vienašališkai nutraukti sutartis ir nuo šios dienos bus nutraukiamos besąlyginio atpirkimo sutartys Nr. NV-152-02509 ir Nr. NV-152-02511. Nutraukus besąlyginio atpirkimo sutartis Nr. NV-152-02509 ir Nr. NV-152-02511 Atpirkėjas yra įpareigotas sumokėti 20 procentų nuo atpirkimo sumos dydžio baudą, kuri sudaro 464 091,57 Eur (e. b. 1 t. 87 b. l.).

33. Ieškovė 2018-05-18 rašte Nr. s-18/06238/c, adresuotame UAB „Nord Service“, informavo, kad bankas nėra priėmęs sprendimo dėl finansavimo, anksčiau teiktos bankui paraiškos yra netenkintos, todėl siūlo ieškoti kitų finansavimo šaltinių (e. b. 1 t. 88 b. l.).

34. UAB „Nord Service“ 2018-05-24 rašte nurodė, kad sutiks atpirkti turtą, jeigu bankas laikysis atpirkimo sutartyse nustatytų sąlygų, t. y. parduos turtą skaičiuojant už jo pardavimą PVM (e. b. 1 t. 89-90 b. l.).

35. Ieškovė 2018-05-31 rašte Nr. s-18/06783/c nurodė, kad nutraukusi besąlyginio atpirkimo sutartis pradeda turto viešą pardavimo procedūrą, kurioje gali dalyvauti ir kainą turtui įsigyti gali siūlyti ir UAB „Nord Service“ (e. b. 1 t. 91 b. l.). UAB „Nord Service“ 2018-05-31 rašte nurodė, kad raštą gavo 2018-05-31, todėl vos per vieną dieną turėtų gauti finansų institucijos įpareigojantį raštą finansuoti UAB „Nord Service“ minėtai sumai arba UAB „Nord Service“ turėtų minėtą sumą sukaupti savo banko sąskaitoje (e. b. 1 t. 92 b. l.).

36. Ieškovė 2018-06-12 rašte Nr. s-18/07276/c nurodė, kad nutraukus besąlyginio atpirkimo sutartis Nr. NV-152-2509 ir NV-152-02511 atpirkėjas yra įpareigotas sumokėti 20 procentų nuo atpirkimo sumos dydžio baudą, kuri sudaro 464 091,57 Eur. Reikalauja per vieną savaitę nuo rašto gavimo sumokėti baudą (e. b. 1 t. 96 b. l.).

37. Iš 2018-06-22 Finansinės nuomos sutarties Nr. FV-182-07443 specialiosios dalies matyti, kad UAB „Via LT“ (klientas) ir AB Šiaulių bankas susitarė dėl nurodytų finansavimo (nuomos) sąlygų; bendras turto kiekis ir kaina 2 283 953 Eur (e. b. 1 t. 121-122 b. l., 2 t. 30-31 b. l.). Teikta ir finansinės nuomos sutarties Nr. FV-182-07443 bendroji dalis. Jos 2.19 punktas numato, kad likutinė vertė – tai grafike nurodyta neišmokėta turto kainos dalis tam tikru laikotarpiu arba likutinė vertė termino pabaigoje (2.19 punktas). Turto kaina – grafike nurodyta piniginė turto vertės išraiška, nustatoma sutarties sudarymo metu. Turto kaina gali būti nurodyta ir kituose sutarties prieduose ar dalyse. Jei pagal LR teisės aktų reikalavimus turtui taikomas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), turto kaina grafike, kituose sutarties dokumentuose nurodoma su PVM, PVM grafike, kituose sutarties dokumentuose atskirai neišskiriant. Tiksli PVM suma tokiu atveju bus nurodoma perdavimo akte (2.36 punktas) (e. b. 1 t. 123-134 b. l., 2 t. 32-43 b. l.). 2018-06-22 Finansinės nuomos sutarties Nr. FV-182-07443 grafike Nr. FV-182-07443-02 nurodyta turto kaina 1 320 445,035 Eur (e. b. 1 t. 135-137 b. l., 2 t. 44-46 b. l.). 2018-06-22 Finansinės nuomos sutarties Nr. FV-182-07443 grafike Nr. FV-182-07443-03 nurodyta turto kaina 57 079,70 Eur (e. b. 1 t. 138-139 b. l., 2 t. 47-49 b. l.). 2018-06-22 Finansinės nuomos sutarties Nr. FV-182-07443 grafike Nr. FV-182-07443-04 nurodyta turto kaina 490 885,96 Eur (e. b. 1 t. 141-143 b. l., 2 t. 50-52 b. l.). 2018-06-22 Finansinės nuomos sutarties Nr. FV-182-07443 grafike Nr. FV-182-07443-05 nurodyta turto kaina 212 337,39 Eur (e. b. 1 t. 144-146 b. l., 2 t. 53-55 b. l.). 2018-06-22 Finansinės nuomos sutarties Nr. FV-182-07443 grafike Nr. FV-182-07443-06 nurodyta turto kaina 203 204,60 Eur (e. b. 1 t. 147-150 b. l., 2 t. 56-59 b. l.).

38. Iš 2018-06-22 išperkamosios nuomos sutarties Nr. IV-182-07446 specialiosios dalies matyti, kad UAB „Via LT“ ir AB Šiaulių bankas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. IV-182-07446 ir susitarė dėl nurodytų finansavimo sąlygų (e. b. 1 t. 151-152 b. l., 2 t. 60-61 b. l.). Išperkamosios nuomos sutarties Nr. IV-182-07446 grafike Nr. IV-182-07446-01 nurodyta turto kaina 391 947 Eur (e. b. 1 t. 153-155 b. l, 2 t. 62-64 b. l.). Teikta išperkamosios nuomos sutarties Nr. IV-182-07446 bendroji dalis (e. b. 1 t. 156-165 b. l., 2 t. 65-74 b. l.), 2018-06-22 turto priėmimo-perdavimo aktas pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. IV-182-07446 (e. b. 1 t. 166-167 b. l., 2 t. 75-76), duomenys dėl sutartinės hipotekos iš VĮ Registrų centro (e. b. 2 t. 77-116 b. l.), turto areštų aktų registro informacija (e. b. 2 t. 117-157 b. l.), nekilnojamojo turto registro išrašai (e. b. 2 t. 162-331 b. l.).

39. Vilniaus apygardos teismo 2018-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2858-340/2018 buvo patvirtinti BKU „Vilniaus kreditas“ kreditoriniai reikalavimai (e. b. 2 t. 9-11 b. l.). 2015-06-29 tarp skolininko UAB „Nord Service“, kreditoriaus UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir įkaito davėjo KU „Vilniaus kreditas“ buvo sudaryta sutartinio įkeitimo sandoris; įkeitimo objekto rūšis – vertybiniai popieriai; bendra įkeičiamų obligacijų nominali vertė – 754 000 Eur; įkeitimu užtikrina 2015-06-29 besąlyginio atpirkimo sutartis Nr. NV-152-02511; užtikrinamos prievolės dydis 1 600 000 Eur; prievolės įvykdymo terminas 2019-08-31 (e. b. 2 t. 12-19 b. l.). 2015-07-08 tarp skolininko UAB „Nord Service“, kreditoriaus UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir įkaito davėjo KU „Vilniaus kreditas“ buvo sudarytas sutartinio įkeitimo sandoris; įkeitimo objekto rūšis – vertybiniai popieriai; bendra įkeičiamų obligacijų nominali vertė – 754 000 Eur; įkeitimu užtikrina 2015-07-07 besąlyginio atpirkimo sutartis Nr. NV-152-02509; užtikrinamos prievolės dydis 850 000 Eur; prievolės įvykdymo terminas 2019-08-31 (e. b. 2 t. 20-27 b. l.).

40. Ieškovė teikė jos išrašytas sąskaitas UAB „Via LT“ 2018-06-22 (e. b. 4 t. 159 b. l.).

41. Atsakovė UAB „Nord Service“, vykdydama teismo įpareigojimą, teikė AB SEB banko sąskaitos išrašą nuo 2015-02-01 iki 2020-02-21, „Swedbank“, AB sąskaitos išrašą nuo 2016-01-01 iki 2020-11-10. Iš teiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad aptariamo turto savininke nuo 2018-12-19 laikytina UAB „Via LT“.

42. Teismo posėdžių metu buvo apklausti prašomi apklausti liudytojai V. J., R. P. ir L. Z.

Dėl prieštaravimų argumentų

43. Kaip jau minėta aukščiau dėl ieškovės pareikštų reikalavimų buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo ieškovės reikalavimai buvo patenkinti visiškai. Dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateikė prieštaravimus (CPK 430 straipsnio 6 dalis).

Dėl atpirkimo kainos skaičiavimo

44. Byloje tarp proceso dalyvių kyla ginčas, ar ieškovė atpirkimo kainą apskaičiavo laikydamasi atpirkimo sutartyse nustatytos tvarkos, t. y. ar kainą ieškovė turėjo nurodyti su PVM ar be PVM. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, ieškovė nurodė, kad turto atpirkimo kaina – 2 320 457,86 Eur, papildomai PVM nebus išskiriamas, t. y. nekilnojamasis turtas PVM neapmokestinamas.

45.1. pirma, tarp šalių buvo sudarytos sutartys, kurios ir numatė atpirkimo kainos apskaičiavimo tvarką;

46. antra, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas imperatyviai nenumato, ar sudarant atpirkimo sandorį turi būti kaina nurodyta su PVM ar ne. Aptariamas įstatymas numato, kad PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma (2 straipsnio 28 dalis); PVM mokėtojas – asmuo, kuriam pagal šį Įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais (2 straipsnio 29 dalis); PVM sąskaita faktūra – šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Kai toks dokumentas išrašytas atsiradus prievolei jį išrašyti kitoje valstybėje narėje, jis laikomas PVM sąskaita faktūra, jeigu atitinka tos valstybės narės reikalavimus, keliamus tokiu atveju išrašomai PVM sąskaitai faktūrai (2 straipsnio 30 dalis); standartinis PVM tarifas – 21 procento PVM tarifas (2 straipsnio 32 dalis); teisę į PVM atskaitą numato įstatymo 57 straipsnio nuostatos.

46.1. trečia, Valstybinė mokesčių inspekcija 2018-04-20 komentare dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų taikymo, esant atpirkimo sandoriams, pateikė komentarą (registracijos Nr. (18.2-31-2 E) RM-14850, kad: „Pagal PVM įstatymo 3 straipsnio nuostatas, PVM objektas yra apmokestinamojo asmens už atlygį vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kuris pagal PVM įstatymo laikomas įvykusiu Lietuvoje. Vadinasi, kad ūkio subjektų vykdomi sandoriai būtų PVM objektas, visų pirma ūkio subjektai vienas kitam turi arba teikti paslaugas, arba tiekti prekes Lietuvoje už atlygį. Pažymėtina, kad tarp ūkio subjekto gaunamo atlygio ir jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. ūkio subjektas atlygį turi gauti už konkrečias jo patiektas prekes ar suteiktas paslaugas. Jei asmens ūkio subjektui mokamos sumos negali būti susietos su to ūkio subjekto įvykdytų prekių tiekimu ar paslaugų teikimu, galima teigti, kad nėra ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp gauto atlygio ir įvykdyto prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, vadinasi, tokioje situacijoje nėra ir sandorio, kuris galėtų būti laikomas PVM objektu. Pateiktu atveju pardavėjo ir pirkėjo sudarytas atpirkimo („circle“) sandoris PVM tikslais nelaikytinas prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoriu, o pardavėjo pirkėjui mokamas skirtumas tarp tikrosios rinkos kainos ir pradinės sutartyje nustatytos kainos – atlygiu už patiektas prekes (suteiktas paslaugas). Šis pardavėjo pirkėjui mokamas skirtumas iš esmės skirtas padengti pirkėjo galimiems kaštams, kurie atsirastų tuo atveju, jeigu pirkėjas grūdus, kuriuos turėjo patiekti pardavėjas, pirktų rinkoje pagal tuo metu galiojančias kainas. Tokiu atveju skirtumas PVM tikslais laikomas kompensacija, kuri nėra PVM objektas. Tačiau vertinant aptariamą komentarą pažymėtina, kad: i) jis nevisiškai atitinką tą situaciją, kuri nagrinėjama byloje; ii) teismo vertinimo, dėl PVM (ne)skaičiavimo tvarkos susitarta sudarytose sutartyse;

46.2. ketvirta, aptariamu atveju yra svarbus sudarytų sutarčių nuostatų aiškinimas. Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017).

47. Teismas, įvertinęs sudarytų sutarčių sąlygas (jos išdėstytos aukščiau), jog: i) prie veiklos nuomos sutarčių pridėtuose mokėjimų grafikuose turto likutinė vertė nurodoma su PVM; ii) pagal Atpirkimo sutarčių 22 punktą apskaičiuojant turto likutinę vertę yra privaloma vadovautis mokėjimų grafikais; iii) Atpirkimo sutarčių 24 punkte numatyta, kad pasikeitus PVM ar kitiems su atpirkimo suma tiesiogiai susijusiems mokesčių tarifams ar norminiais teisės aktais nustačius naujus mokesčius, atitinkamai pakeičiama atpirkimo suma, sutinka su atsakovės argumentais, jog apskaičiuojant atpirkimo sumą ji turėjo būti nurodyta su pridėtinės vertės mokesčio suma, išskiriant ir PVM sumą.

Dėl atpirkimo kainos (ne)teisingo skaičiavimo pasekmių

48. Ieškovė reikalavimą priteisti atpirkimo sutartyse numatytą baudą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė atpirkimo sutartyse nustatyta tvarka ir terminais nesudarė turto atpirkimo sutarčių bei neatsiskaitė su ieškove.

49. CK 6.205 straipsnis numato, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

50.1. pirma, Sutarties sąlygos numatė besąlyginę atpirkėjo pareigą atpirkti turtą (Sutarčių 28 punktas) bei numatė, kad negalioja jokie Atpirkėjo atsisakymai atpirkti turtą ar sumokėti Atpirkimo sumą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

50.2. antra, bylos medžiaga patvirtina, kad atpirkimo sutartys buvo nutrauktos (Sutarčių 29 punktas). Nors prieštaravimuose ir teigiama, kad ieškovė nepagrįstai bei neteisėtai vienašališkai nutraukė atpirkimo sutartis, tačiau byloje nėra pareikšta materialių reikalavimų, kuriais būtų ginčijami atpirkimo sutarčių nutraukimai, todėl atsižvelgiant į ginčo nagrinėjimo ribas, byloje sprendžiamų reikalavimų esmė – tik baudos (ne)priteisimo ieškovei pagrįstumas ir teisėtumas.

50.3. trečia, kaip išdėstyta aukščiau, dar iki sueis terminas atpirkti turtą, kilo klausimas dėl turto atpirkimo kainos apskaičiavimo, tarp ieškovės ir atsakovės vyko atitinkamas susirašinėjimas, tačiau atsakovė, vertindama sutartyje numatytą besąlyginę pareigą atpirkti turtą, nesiėmė realių veiksmų dėl atpirkimo sutarties galimo įvykdymo (pvz. kainos įmokėjimo į notaro depozitinę sąskaitą, teisminių procesų iniciavimo dėl atpirkimo kainos dydžio, atpirkimo sutarčių nutraukimo ir pan.).

51. Vertindamas sudarytų sutarčių sąlygas teismas pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, esą atsakovei nekilo pareiga atpirkti turtą, nurodžius, kad PVM nėra įskaičiuojamas į atpirkimo kainą.

52. Teismas taip pat pažymi, kad nors ieškovė ir nurodė, jog turto atpirkimo kaina (2 320 457,86 Eur) apskaičiuota be PVM, tačiau pažymėtina, kad nors ir skaičiuotina kaina su PVM ar be PVM, vis tiek ieškovei turėjo būti sumokėta jos nurodyta atpirkimo kaina (2 320 457,86 Eur), tik tuo atveju, jeigu atpirkimo kaina būtų nurodyta su PVM, atpirkėjas atitinkamai galėtų susigrąžinti PVM mokestį. Kaip nurodė ir pati atsakovė, jeigu ieškovė būtų turto atpirkimo kainą apskaičiavusi kaip nustatyta Atpirkimo sutartyse, t. y. taikant PVM, tai ieškovė iš atsakovės gautos 2 320 457,86 Eur sumos būtų turėjusi pareigą 402 724,09 Eur sumą pervesti į valstybės biudžetą kaip PVM mokestį. Atitinkamai atsakovė minėtą ieškovės į valstybės biudžetą pervestą PVM sumą (402 724,09 Eur), kaip pirkimo PVM, būtų galėjusi įtraukti į PVM atskaitą.

53. Vertinant sutarties sąlygas bei nustatytas faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad ji negali būti laikoma pažeidusia Atpirkimo sutartyse nustatytas prievoles, o esą ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės priteisti Atpirkimo sutartyse numatytą baudą.

Dėl baudos dydžio

54. Ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovės baudą, kuri siekia 20 procentų Atpirkimo sumos.

55. Atpirkimo sutarčių 7 punktas numato, kad jei atpirkėjas sutarties bendrosios dalies 1 punkte nustatytu terminu nesudaro pirkimo-pardavimo sutarties, atpirkėjas įsipareigoja sumokėti 20 procentų dydžio atpirkimo sumos baudą bendrovei, 30 punktas numato, kad bendrovei nutraukus sutartį, atpirkėjas įsipareigoja sumokėti bendrovei 20 procentų nuo sutartyje nurodytos atpirkimo sumos dydžio baudą per 1 savaitę nuo bendrovės pareikalavimo dienos (30 punktas).

56. Kaip jau nurodyta aukščiau, atpirkimo sutartys buvo nutrauktos (Sutarčių 29 punktas). Nors prieštaravimuose ir teigiama, kad ieškovė nepagrįstai bei neteisėtai vienašališkai nutraukė atpirkimo sutartis, tačiau byloje nėra pareikšta materialių reikalavimų dėl atpirkimo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais, todėl aptariamu atveju atsižvelgiant į ginčo nagrinėjimo ribas, reikalavimų esmė – tik baudos (ne)priteisimo ieškovei pagrįstumas ir teisėtumas.

57. Ieškovė nurodė, kad įvertinus tai, jog turto atpirkimo kaina sudarė 2 320 457,86 Eur, atsakovės mokėtina bankui baudos suma yra 464 091,57 Eur (2 320 457,86 Eur x 20 procentų).

58. Atsakovės teigimu, ieškovė turėjo iš atsakovės reikalauti sumokėti ne 2 320 457,86 Eur, o 21 procentu mažesnę sumą, t. y. 2 320 457,86 Eur – (2 320 457,86 Eur * 21 proc.) = 1 917 733,77 Eur. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus argumentus (teismas jų nekartoja), pažymi, kad atsakovės atpirkimo sumos dydžio aiškinimas neatitinka sutarties sąlygų dėl atpirkimo sumos nustatymo, esą ji turėjo sumokėti tik 1 917 733,77 Eur. Kaip paminėta aukščiau, ieškovei turėjo būti sumokėta jos nurodyta atpirkimo kaina (2 320 457,86 Eur), tik tuo atveju, jeigu atpirkimo kaina būtų nurodyta su PVM, jį išskiriant, atpirkėjas atitinkamai galėtų susigrąžinti PVM mokestį.

59. Byloje taip pat neįrodyti atsakovės teiginiai, kad ieškovė siekė, jog atsakovė neatpirktų turto, nes ieškovė jau turėjo susiradusi naują pirkėją (UAB „Via LT“). Tokie teiginiai buvo paneigti byloje apklaustų liudytojų (V. J. ir R. P.), kurie patvirtino, jog skelbimą apie parduodamą turtą rado internete, o pasiūlymą teikė 2018-06-05.

60. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 464 091,57 Eur dydžio baudą, o pirmosios instancijos teismas preliminariu sprendimu tokį ieškovės reikalavimą tenkino.

Dėl atleidimo nuo netesybų (baudos) mokėjimo ir(ar) jų sumažinimo

61. Atsakovės vertinimu, yra pagrindas atleisti ją nuo netesybų mokėjimo arba sumažinti netesybų (baudos) dydį. Anot trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, priteista netesybų suma yra akivaizdžiai neadekvati, netesybos yra ne kompensuojamojo, o baudinio pobūdžio (o tai nėra suderinama su kompensacine civilinės atsakomybės funkcija).

62. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

63. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu.

65. Pasisakydamas dėl šioje dalyje aptariamų argumentų teismas pažymi, kad: pirma, byloje yra sprendžiamas būtent atsakovės civilinės atsakomybės klausimas, šiai netinkami vykdžius sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; antra, ta aplinkybė, kad ieškovė vėliau turtą pardavė didesne kaina, savaime nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo įvykdymo) pasekmių, ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovei pareiškus reikalavimus dėl netesybų (baudos) pagal sutarties sąlygas priteisimo, ši piktnaudžiauja savo teise; trečia, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad ieškovės netesybos turėtų būti sumažintos iki 0 Eur dydžio; ketvirta, tai, kad veiklos nuomos sutarčių vykdymas buvo užtikrintas ir kitomis priemonėmis (pvz. vertybinių popierių įkeitimų) savaime nesudaro pagrindo ieškovės reikalavimą vertinti kaip nepagrįstą; penkta, aplinkybė, kad atsakovės turtinė padėtis nėra pakankama tam, kad ji galėtų sumokėti ieškiniu reikalaujamą sumą, kad tikėtina, jog atsakovei neįvykdžius prievolės sumokėti priteistą sumą, išieškojimas bus nukreiptas į 2015-06-29 ir 2015-07-08 įkeitimo sandoriais įkeistus, KU „Vilniaus kreditas“ priklausančius vertybinius popierius, t. y. turtą, kurį KU „Vilniaus kreditas“ turėtų naudoti atsiskaityti su kreditoriais ir pan., taip pat savaime nepaneigia civilinės atsakomybės taikymo. Be to, nors ieškinio pareiškimo metu atsakovei „Nord Service“ nebuvo inicijuota bankroto procedūra, šiuo metu „Nord Service“ turi bankrutavusios įmonės statusą.

67. Aptariamu atveju aktualus tik klausimas, ar netesybos nėra aiškiai per didelės (neprotingos). Šiuo atveju nėra duomenų, kad atsakovė bent iš dalies būtų įvykdžiusi prievolę, įvertintinas ir paties prievolės pobūdis. Teismas taip pat pažymi, kad byla buvo nagrinėta dokumentinio proceso tvarka, todėl galimybę teikti prieštaravimus ir atitinkamus argumentus dėl nesutikimo su priimtu preliminariu sprendimu, atsiranda tik priėmus preliminarų sprendimą.

68. Pasisakant dėl pagrindo mažinti prašomą priteisti baudą pažymėtina, kad:

68.1. pirma, jų dydis nustatytas konkrečia baudos suma – 20 procentų nuo sutartyje nurodytos atpirkimo sumos dydžio;

68.2. antra, nustatyta, kad atsakovei neatpirkus turto, jis buvo vėliau parduotas kitam subjektui, o už jį gauta 355 442,14 Eur didesnė suma negu ieškovė reikalavo, kad atsakovė sumokėtų pagal Atpirkimo sutartis;

68.3. trečia, kaip nurodyta aukščiau, atsakovei nurodant atpirkimo sumą į ją turėjo būti įtraukta ir PVM suma, ją išskiriant;

68.4. ketvirta, Atpirkimo sutarčių 31 punktas numatė, kad jei dėl atpirkėjo kaltės nutraukus sutartį bendrovė parduoda turtą tretiesiems asmenims už mažesnę nei bendrovės nurodytą atpirkimo sumą, atpirkėjas įsipareigoja bendrovei raštu pareikalavus ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo pareikalavimo gavimo dienos kompensuoti bendrovei visus dėl atpirkėjo sutarties nevykdymo bendrovės patirtus nuostolius; 32 punktas nustatė, kad bet kokiu atveju nutraukus sutartį, Atpirkėjo pareiga sumokėti Bendrovei atpirkimo sumą ir atlyginti bendrovės patirtus nuostolius dėl Atpirkėjo įsipareigojimo netinkamo vykdymo, galioja pilna apimtimi; 23 punktas nustatė, kad atpirkėjas įsipareigoja kompensuoti visus bendrovės patirtus mokestinius nuostolius, tuo atveju, jei turto rinkos vertė bus didesnė nei Likutinės vertės suma;

68.5. penkta, nors byloje sprendžiamas tik reikalavimas dėl patirtos baudos (ne)priteisimo (byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo), tačiau teismas pažymi, jog atsakovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, reiškiant prašymą dėl baudos (netesybų) mažinimo, ieškovė nepagrindė galimų tikėtinų nuostolių, kuris paneigtų esminį baudos mažinimo kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais. Ieškovės argumentai, kad reikėjo samdyti nekilnojamojo turto agentūras, turto vertintojus, vesti derybas su potencialiais turto pirkėjais bei atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus, siekiant kaip galima greičiau realizuoti turtą, kuris bankui kiekvieną dieną generavo nuostolius ir pan., nepagrindžia tikėtino nuostolių dydžio.

69. Teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės leidžią prašomą priteistą baudą vertinti kaip nepagrįstai didelę jos dydį iki 10 procentų, t. y. iki 232 045,79 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), tai teisinga atsakomybės suma netesybų forma atsakovės atžvilgiu už sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą (netinkamą vykdymą).

70. Kiti proceso dalyvių argumentai nelaikytini esminiais teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl procesinės bylos baigties

71. Kaip jau minėta aukščiau: i) ieškovė pareikštus reikalavimus prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka; ii) teismas, priimdamas preliminarų teismo sprendimą ieškovės reikalavimus tenkino visiškai; iii) atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškus reikalavimų, dėl preliminaraus teismo sprendimo teikė prieštaravimus; iv) CPK 430 straipsnio 6 dalis numato, kad išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti. CPK 430 straipsnio 7 dalis numato, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.

72. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės Vilniaus apygardos teismo 2018-11-22 preliminarus teismo sprendimas pakeistinas – ieškovės AB Šiaulių banko naudai iš atsakovės bankrutavusios UAB „Nord Service“ priteistina 232 045,79 Eur bauda ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

73. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas pasisakys žemiau.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75. Pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo visų pirma pažymėtina, kad atsakovei UAB „Nord Service“ 2020-01-30 iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2020-02-21) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismo preliminarus sprendimas byloje buvo priimtas 2018-11-22 (e. b. 1 t. 102-104 b. l.).

76. Atsižvelgiant į priimamą galutinį teismo sprendimą iš atsakovės ieškovei priteistina 1 357,50 Eur žyminio mokesčio už materialaus pobūdžio reikalavimus dalis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis) ir 19 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 93 straipsnis) (e. b. 3 t. 163, 165-167 b. l.).

77. Teismui priėmus galutinį sprendimą byloje atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, teikė apeliacinius skundus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies pagrindu buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Atsakovei UAB „Nord Service“ teismo 2020-01-13 nutartimi buvo atidėtas 2 228 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už paduotą apeliacinį skundą iki galutinio teismo sprendimo nutarties priėmimo (e. b. 4 t. 33 b. l.). Kaip minėta aukščiau, Lietuvos apeliacinis teismas 2020-11-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-718-464/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019-12-10 galutinį sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, numatytu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte (e. b. 4 t. 65-77 b. l.). CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad žyminis mokestis grąžinamas panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų; šiuo atveju grąžinamas žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo priteisinėti žyminio mokesčio dalį iš ieškovės į valstybės biudžetą dėl atmestos reikalavimų dalies (CPK 96 straipsnis).

78. Atsakovei reiškus prašymą dėl liudytojo apklausos, pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 100 Eur dydžio užstatą liudytojo iškvietimo išlaidoms padengti (e. b. 3 t. 119 b. l.). Atsakovė, vykdydama teismo įpareigojimą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo nurodytą sumą (e. b. 3 t. 122-123 b. l.). Kadangi liudytojai byloje buvo apklausti nuotoliniu būdu, jie neteikė įrodymus apie patirtas išlaidas, yra pagrindas grąžinti atsakovei iš teismo depozitinės sąskaitos sumokėtą 100 Eur užstatą, kuris liko nepanaudotas.

79. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

80. Į bylą teikti įrodymai apie ieškovės patirtas advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas: 490 Eur už ieškinio parengimą (e. b. 1 t. 99-101 b. l.), 590 Eur už procesą vykusi po prieštaravimų parengimo (e. b. 3 t. 113-116 b. l.). Ieškovė apeliaciniame procese prašė priteisti iš atsakovės (apeliantės) 420 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų bei iš trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų (apelianto), 420 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (e. b. 4 t. 61-62 b. l.). Ieškovė po bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti į pirmosios instancijos teismą prašė priteisti 690 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (e. b. 4 t. 158-159 b. l.). Teismo vertinimu prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių bei šiame teisės akte nurodytų kriterijų, todėl atsižvelgiant į tenkintinas ir atmestinas pareikštų reikalavimų dalis yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 1 095 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 210 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų iš trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų (CPK 93 straipsnis).

81. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Aptariamu atveju trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, veikė atsakovės pusėje bei prašė netenkinti ieškovės reikalavimų – teikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašė priteisti iš ieškovės 2 499,86 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, kurios susideda iš 899,94 Eur išlaidų dėl prieštaravimų parengimo, 549,97 Eur išlaidų dėl apeliacinio skundo parengimo, 273,99 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, 215,98 Eur už prašymo dėl liudytojo apklausos parengimo, 559,98 Eur už pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų (e. b. 4 t. 160-163 b. l.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, jog proceso dalyvis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai sumokėtos sumos advokato pagalbai ir kitos patirtos išlaidos teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1136-790/2019). Teismo vertinimu, prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, išskyrus išlaidų dalį, kuri susijusi su prašymu dėl liudytojo apklausos parengimo, kuri mažintina iki 20 Eur, todėl atsižvelgiant į tenkintinas ir atmestinas ieškinio reikalavimų dalis yra pagrindas priteisti 1 151,94 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).

82. Atsakovė BUAB „Nord Service“ prašė priteisti iš ieškovės 661,96 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurios susideda iš 189,13 Eur už prašymą dėl liudytojo apklausos ir 472,83 Eur už pasirengimo posėdžiui ir atstovavimą posėdyje (e. b. 4 t. 165-167 b. l.). Teismo vertinimu, prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, išskyrus išlaidų dalį, kuri susijusi su prašymu dėl liudytojo apklausos parengimo, kuri mažintina iki 20 Eur, todėl atsižvelgiant į tenkintinas ir atmestinas ieškinio reikalavimų dalis yra pagrindas priteisti 246,42 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).

83. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad <...> tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Dėl to tuo atveju, jei, išsprendus pareikštus reikalavimus, ieškovo pareikšti reikalavimai yra patenkinami, o atsakovui teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų. Priešingu atveju ieškovas turėtų nepagrįstai prisiimti atsakovo prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus savo skolininkams arba nepagrįstai nesutikdama su kreditorių jai pareikštais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Aplinkybė, jog ieškinys buvo pareikštas dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, neatleidžia bankrutuojančios įmonės nuo pareigos priešingos šalies patirtas išlaidas atlyginti iš bankroto administravimui skirtų lėšų (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-672-236/2020). Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, į tai, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, yra iškeltos bankroto bylos, ieškovės naudai iš nurodytų subjektų bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bankroto administravimui skirtų lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 430 straipsniais,

nusprendžia:

Atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nord Service“ prieštaravimus ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus kreditas“ prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. preliminaraus teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5235-258/2018 tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. preliminarų teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5235-258/2018 pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko, j. a. k. 112025254, naudai 232 045,79 Eur (du šimtus trisdešimt du tūkstančius keturiasdešimt penkis eurus 79 ct) baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (232 045,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nord Service“, j. a. k. 302464290“.

Grąžinti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nord Service“, j. a. k. 302464290, 100 Eur (vieno šimto eurų) užstatą, kuris 2019-10-18 mokėjimu buvo įmokėtas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui, j. a. k. 112025254, 2 471,50 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nord Service“, j. a. k. 302464290, bankroto administravimui skirtų lėšų bei 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus kreditas“, j. a. k. 302586230, bankroto administravimui skirtų lėšų.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko, j. a. k. 112025254, 1 151,94 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 94 ct) trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus kreditas“, j. a. k. 302586230, naudai, bei 246,42 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 42 ct) atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nord Service“, j. a. k. 302464290, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.