Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys R. B., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės prašymas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2022 m. balandžio 28 d. raštą ir atsakovė įpareigota modifikuoti 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N21/2009-0108, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. priklauso 28,87 kv. m bendro ploto pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2009-0108 pagrindu 0,0373 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 0,0052 ha, buvo išnuomota R. B. (trečiajam asmeniui) 40 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuomos sutarties sudarymo dienos. Nuomos sutartis su R. B. sudaryta vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 4-5550-(1.3) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, įregistravimo ir dalies nuomos“.

13. Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į NŽT su prašymu leisti pakeisti žemės sklypo nuomos sutartį, kuri reikalinga valstybiniame žemės sklype valdomam ūkiniam pastatui eksploatuoti. NŽT 2021 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 13SD-3345-(14.13.104) nurodė, kad NŽT specialistas 2021 m. rugsėjo 20 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, jo metu nustatyta, jog ūkinis pastatas yra griaunamas, pusė ūkinio pastato yra nugriauta iki pamatų, jis yra nenaudojamas pagal paskirtį, o tai reiškia, kad ir žemės sklypo dalis nebenaudojama šiam statiniui eksploatuoti ir jokia ūkinė veikla pagal statinio paskirtį nėra vykdoma, jokie tolesni projektavimo darbai dėl detaliojo plano koregavimo nevyksta. Minėtu raštu, be kita ko, prašoma ieškovės pateikti duomenis, įrodančius, kad vykdoma detaliojo plano koregavimo procedūra ir kad ieškovė siekia naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą. 2021 m. rugsėjo 30 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę NŽT su prašymu pakeisti nuomos sutartį. NŽT 2021 m. spalio 19 d. raštu Nr. 13SD‑3809-(14.13.104) atsakė į pareiškėjos prašymą ir nurodė, jog, siekiant priimti teisingą sprendimą dėl nuomos sutarties pakeitimo / sudarymo, ieškovė turi pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 34.1–34.5 punktuose išvardintus dokumentus ir 34.6 punkte nurodytą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurioje bus nurodyti ne senesni kaip vienerių metų ūkinio pastato nusidėvėjimo duomenys, arba dokumentus, įrodančius, kad vykdoma (ar pradėta vykdyti) detaliojo plano koregavimo procedūra.

14. 2022 m. sausio 27 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl nuomos sutarties pakeitimo, kartu pateikdama atsakovei NŽT ūkinio pastato kadastro duomenų bylą. 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. 13-SD-582-(14.13.134E.) atsakovė atsakydama informavo ieškovę, kad NŽT, norėdama įvertinti, ar gali būti išnuomojama valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis, 2022 m. vasario 23 d. su raštu Nr. 13SD-580-(14.13.134 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama pagal jai priskirtas funkcijas atlikti pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo priežiūrą ir padaryti išvadas apie statinio techninę būklę. Gavus iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos informaciją, bus sprendžiamas klausimas dėl nurodyto žemės sklypo dalies nuomos, ieškovė apie tai bus informuota papildomai. 2022 m. balandžio 28 d. buvo gautas atsakovės NŽT raštas Nr. 13SD‑1216-(14.13.134 E.), kuriuo atsisakyta sudaryti su ieškove žemės sklypo nuomos sutartį, nurodant, kad NŽT neturi teisinio pagrindo ūkiniam pastatui eksploatuoti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo dalies, nes ūkinis pastatas nėra naudojamas pagal paskirtį. Minėtu raštu taip pat nurodyta, kad jos prašymu patikrinimą atlikęs Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vyr. specialistas patikrinimo vietoje metu nustatė, kad ūkinis pastatas šiuo metu yra neeksploatuojamas.

15. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022 m. balandžio 6 d. rašte Nr. (4.37E)-R2-1058 nurodė, kad, atlikus paprastojo remonto darbus, ūkinį pastatą būtų galima naudoti pagal paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, taip pat jį būtų galima griauti ir jo vietoje statyti naują komercinės paskirties pastatą. Taip pat nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma, jeigu statinio naudojimo priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad statinys netinkamas naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybės institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas).

18. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės išnuomojimą, 2 dalį, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 16 ir 17 punktai).

19. Akcentuotina, jog tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek apeliaciniu skundu atsakovė iš esmės teigia, jog ieškovė neturi pagrindo reikalauti, kad su ja būtų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ne aukciono būdu, kadangi byloje susiklosčiusi situacija neatitinka įstatyme numatytų tokios sutarties sudarymo sąlygų. Apeliantė teigia, kad susiklostytų netoleruotina situacija, jei valstybinės žemės plotas, kuriame yra neeksploatuojamas apgriuvęs statinys, būtų išnuomotas lengvatine tvarka, nes ieškovei nepagrįstai būtų suteikta lengvata žemės sklypui išsinuomoti, o tai prieštarautų viešajam interesui už valstybinę žemę visuomenei gauti maksimalią naudą.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti NŽT 2022 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 13SD-1216-(14.13.134 E.) ir įpareigoti NŽT pakeisti 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N21/2009-0108, ieškovę nurodant kaip žemės sklypo nuomininkę. Tai reiškia, jog ginčas tarp šalių kilo dėl valstybinės žemės nuomos teisės perėjimo naujajam ūkinio pastato savininkui (ieškovė siekia modifikuoti 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N21/2009‑0108 pakeičiant sutarties šalį), o ne naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.

22. Kaip minėta anksčiau, ieškovei asmeninės nuosavybės teise nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. priklauso 28,87 kv. m bendro ploto pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2009-0108 pagrindu 0,0373 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 0,0052 ha, buvo išnuomota R. B. (trečiajam asmeniui), buvusiam ieškovės sutuoktiniui, 40 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuomos sutarties sudarymo dienos. Nuomos sutartis su R. B. sudaryta vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 4-5550-(1.3) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir dalies nuomos“.

23. Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24-824/2020 buvo nuspręsta nutraukti ieškovės ir trečiojo asmens R. B. santuoką, įregistruotą 1989 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-292-512/2021 (įsiteisėjusiu priėmus Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį Nr. e2A-674-253/2021), be kitų reikalavimų, buvo paskirstytas šalių santuokoje įgytas turtas ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistas ginčo ūkinis pastatas, tačiau minėtais teismų sprendimais nebuvo pasisakyta dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2009-0108, kuria pastatui aptarnauti reikalinga žemės sklypo dalis buvo išnuomota R. B.

24. CK 6.559 straipsnis, reglamentuojantis žemės nuomos sutarties galiojimą pasikeitus žemės nuomotojui, numato, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį, vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši įstatymo norma sistemiškai turi būti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais CK straipsniais – 6.204, 6.228 ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009; kt.).

25. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Darytina išvada, kad naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).

26. Akcentuotina, jog byloje nėra ginčo, kad ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis yra galiojanti. Atsakovė iki šios nutarties priėmimo dienos jokių procesų dėl minėtos nuomos sutarties nutraukimo nėra inicijavusi, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją ir atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad ieškovė, pastatus įgijusi teismo sprendimo pagrindu, kartu įgijo ir teisę nuomotis ginčo žemės sklypą, būtiną šiam statiniui eksploatuoti, tokiomis pat sąlygomis, kaip ir prieš tai buvęs nuomininkas R. B.

27. Apeliaciniu skundu yra teigiama, kad teismui pateiktas 2022 m. vasario 22 d. faktinių duomenų patikrinimas vietoje aktas ir 2022 m. vasario 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-539-(14.13.138.) patvirtina, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nenaudojamas pagal paskirtį, yra sunykęs ir neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytos statinio sąvokos. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nustačius, kad valstybinė žemė yra naudojama ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, yra pagrindas atsakovei nutraukti ar pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau nėra pagrindo atsisakyti patvirtinti jau įvykusį valstybinės žemės nuomos sutarties šalių (nuomininkų) pasikeitimą. Kaip minėta, ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis yra galiojanti, Civilinio kodekso nuostatos imperatyviai nustato, kad pasikeitus statinio savininkui naujas savininkas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip buvęs statinio savininkas, todėl šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti modifikuoti 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2009-0108 pakeisdama buvusį nuomininką R. B. ieškove.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomi argumentai, jog statinių nenaudojimo faktas sudaro pagrindą atsisakyti sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas nei dėl 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2009-0108 nutraukimo, nei dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, kurio metu vertinamas valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų ir pagrindų buvimas.

29. Remiantis tais pačiais argumentais atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. lapkričio 18 d. (valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo dienos) daugiau kaip 12 metų nenaudojamas pagal paskirtį, neeksploatuojamas. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės išnuomojimą, 14 dalį, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Tai reiškia, jog apeliantė manydama, kad ūkinis pastatas naudojamas ne pagal paskirtį daugiau nei 12 metų, per visą šį laikotarpį turėjo teisę spręsti klausimą dėl minėtos nuomos sutarties nutraukimo, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Taigi, sprendžiant klausimą dėl ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties modifikavimo pakeičiant buvusį nuomininką nauju statinio įgijėju, aplinkybės, susijusios su ūkinio pastato (ne)naudojimu, teisinės reikšmės šiuo konkrečiu atveju neturi.

30. Be to, apeliaciniu skundu yra teigiama, kad ieškovė (ir buvę pastato savininkai – sutuoktiniai) daug metų nenaudojo pastato, jo neprižiūrėjo ir nėra jokių požymių, kad pastatas naudojamas (bus naudojamas) pagal paskirtį. Mano, kad tokiu būdu ieškovė pažeidė savo, kaip pastato savininkės, pareigas, numatytas teisės aktuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiais skundo teiginiais apeliantė iš esmės pripažįsta, jog 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartis nors ir buvo sudaryta su buvusiu ieškovės sutuoktiniu R. B., tačiau ši sutartis iš esmės tarnavo užtikrinant ir ieškovės, kaip pastato bendraturtės teises, reikalingas jos ūkinio pastato daliai eksploatuoti.

31. Svarbia aplinkybe vertinant ūkinio pastato būklę valstybinės nuomos sutarties atžvilgiu laikytina ir tai, kad, pagal detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 85, sprendinius, ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkymo režimas pažymėtas kaip „priestatas griaunamas, reglamentuota nauja statyba, 1 a. su mansarda, komercinės paskirties“. Tai reiškia, kad dar 2000 m. liepos 5 d. buvo aiški ginčo ūkinio pastato fizinė būklė, minėtu detaliuoju planu buvo suformuota galimybė šioje vietoje statyti naują statinį. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo nuomos sutarties sudarymo metu ūkinis pastatas taip pat nebuvo eksploatuojamas pagal paskirtį, tačiau šios aplinkybės nekliudė sudaryti sutartį tarp atsakovės ir R. B.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad apeliantės teiginiai, jog valstybinės žemės nuomos sutarties sudaryti nėra galimybės, kadangi pastatas nėra naudojamas pagal paskirtį, laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

32. Nors apeliaciniu skundu yra teigiama, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis ieškovė turi galimybę vykdyti statybos darbus neturėdama į žemės sklypą nuosavybės ar nuomos teisės, tačiau tokius skundo argumentus paneigia į bylą 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išvada. Šioje išvadoje nurodyta, jog, norėdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, ieškovė turi žemės sklypą valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė neatitinka nė vieno Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, todėl ūkinio pastato paprastasis remontas nurodytu atveju, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, draudžiamas. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog, ieškovei nesant žemės sklypo savininke ar naudotoja kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, ieškovė neturi teisės gauti statybą leidžiančio dokumento.

33. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2022 m. gruodžio 7 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 68/22 bei 2022 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. 61, kuris patvirtina, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 400 Eur sumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl įvertinus tai, jog apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovės ieškovei priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

37. Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei N. B. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.