Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-6056-1071/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-28
Bylos Nr.: e2-6056-1071/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03407-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vytautas Pliuskevičius
Ieškovas: N. B.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto, Neringos skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: R. B., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Išvadą teikia: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos
Advokatai: Diana Kaunienė

Kategorijos

2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-6056-1071/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03407-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,sekretoriaujant Giedrei Šilbajorienei,dalyvaujant ieškovės N. B. atstovei advokatei Dianai Kaunienei,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įgaliotai atstovei D. V .,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys R. B., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė N. B. 2022 m. birželio 9 d. teisme priimtu ieškiniu prašo: 1) panaikinti 2022 m. balandžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – ir NŽT) raštą Nr. 13SD-1216-(14.13.134 E.); 2) įpareigoti NŽT Klaipėdos ir miesto ir Neringos skyrių pakeisti 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kaip žemės sklypo nuomininkę įrašant ieškovę N. B.; 3) priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas), savininkė. Pradinis Ūkinio pastato savininkas R. B. 0,0052 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią po statiniu, 40 metų terminui nuomojosi 2009 m. lapkričio 18 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis) pagrindu. Nuomos sutartis su R. B. sudaryta remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 4-5550-(1.3) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, įregistravimo ir dalies nuomos“ (toliau – Įsakymas). Pagal detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 85 „Dėl teritorijos tarp Tiltų, Turgaus, Pylimo ir Kūlių Vartų gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – Detalusis planas), sprendinius Ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) sklype adresu (duomenys neskelbtini), tvarkymo režimas pažymėtas kaip „priestatas griaunamas, reglamentuota nauja statyba, 1 a. su mansarda, komercinės paskirties“. Ieškovė, siekdama parengti Ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą ir gauti statybos leidimą, 2021 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių su prašymu leisti pakeisti Žemės sklypo Nuomos sutartį nuosavybės teise valdomam Ūkiniam pastatui eksploatuoti. 2021 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštas Nr. 13SD-3345-(14.13.104), kuriame pažymėta, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistas 2021 m. rugsėjo 20 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, kurio metu nustatyta, kad statinys yra griaunamas, pusė statinio yra nugriauta iki pamatų, pastatas yra nenaudojamas pagal paskirtį, o tai reiškia, kad ir žemės sklypo dalis nebenaudojama statinio eksploatacijai ir jokia ūkinė veikla pagal statinio paskirtį nėra vykdoma ir jokie tolesni projektavimo darbai dėl Detaliojo plano koregavimo nevyksta. Šiame rašte taip pat prašoma ieškovės pateikti duomenis, įrodančius, kad vykdoma Detaliojo plano koregavimo procedūra ir ji siekia naudoti Žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą. 2021-09-30 ieškovė pateikė atsakovei pakartotinį prašymą su prašomais duomenimis. 2021-10-19 buvo gautas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštas Nr. 13SD-3809-(14.13.104), kuriame nurodyta, jog, siekiant priimti teisingą sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo/sudarymo, ieškovė turi pateikti Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 34.1- 34.5. punktuose išvardintus dokumentus ir 34.6 punkte nurodytą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurioje bus nurodyti ne senesni kaip vienerių metų statinio nusidėvėjimo duomenys arba dokumentus, įrodančius, kad vykdoma (ar pradėta vykdyti) Detaliojo plano koregavimo procedūra. 2022-01-29 ieškovė pakartotinai pateikė atsakovei prašymą su visais reikalingais dokumentais, įskaitant naują Ūkinio pastato kadastro duomenų bylą. 2022-02-23 raštu Nr. 13-SD-582-(14.13.134E.) atsakovė informavo ieškovę, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, norėdamas įvertinti, ar gali būti išnuomojama valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. 13SD-580-(14.13.134 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pagal jai priskirtas funkcijas atlikti pastato Ūkinio pastato naudojimo priežiūrą (tame tarpe ir ar aukščiau nurodytas statinys yra naudojamas pagal jo naudojimo paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre) ir padaryti išvadas apie statinio techninę būklę; gavus iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos informaciją, bus sprendžiamas klausimas dėl nurodyto žemės sklypo dalies nuomos, ieškovė apie tai bus informuota papildomai. 2021 m. balandžio 28 d. buvo gautas atsakovės raštas Nr. 13SD-12-16-(14.13.134 E.) (toliau - Raštas), kuriuo atsisakyta sudaryti su ieškove sutartį, nurodant, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius neturi teisinio pagrindo Ūkiniam pastatui eksploatuoti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties dėl žemės sklypo dalies, nes Ūkinis pastatas nėra naudojamas pagal paskirtį. Atsakovė Rašte nurodė, kad jos prašymu patikrinimą atlikęs Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vyr. specialistas, patikrinimo vietoje metu nustatė, kad pastatas šiuo metu neeksploatuojamas; Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022 m. balandžio 6 d. rašte Nr. (4.37E)-R2-1058 nurodė, kad atlikus paprastojo remonto darbus, pastatą būtų galima naudoti pagal paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, taip pat pastatą būtų galima griauti ir jo vietoje statyti naują komercinės paskirties pastatą. Nepaisant šio paaiškinimo, atsakovė Rašte nurodo, kad Taisyklių 35.4 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma, jeigu statinio naudojimo priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad statinys netinkamas naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį. Ieškovės teigimu, atsakovės atsisakymas pakeisti Nuomos sutartį, kaip žemės sklypo nuomininkę įrašant ieškovę, pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Ūkinis pastatas, kurio statybos pradžios metai (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas 70 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas 53 proc., jo būklė – fiziškai pažeistas. Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2022 m. vasario 22 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė 2022 m. vasario 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-539-(14.13.138.). Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nenaudojamas pagal paskirtį. Šis pastatas yra pažeistas, nugriuvusi dalis pastato ir antras aukštas. Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją prašydamas, pagal jai priskirtas funkcijas, atlikti Ūkinio pastato naudojimo priežiūrą (tame tarpe ir ar aukščiau nurodytas statinys yra naudojamas pagal jo naudojimo paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre) ir padaryti išvadas apie statinio techninę būklę. Patikrinimą atlikęs Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vyr. specialistas, patikrinimo vietoje metu nustatė, kad pastatas šiuo metu neeksploatuojamas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022 m. balandžio 6 d. rašte Nr. (4.37E)-R2-1058 nurodė, kad atlikus paprastojo remonto darbus, pastatą būtų galima naudoti pagal paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Taip pat Ūkinį pastatą būtų galima griauti ir jo vietoje statyti naują komercinės paskirties pastatą. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra naudojamas pagal paskirtį, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius neturi teisinio pagrindo Ūkiniam pastatui, eksploatuoti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo dalies, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Būtinos sąlygos atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, yra tai, kad žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jo nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais ir šis žemės sklypas turi būti naudojamas minėtiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Įvertinus byloje esančius duomenis, ieškovei priklausantis statinys nėra eksploatuojamas pagal savo funkcinę paskirtį. Žemės sklype nevykdoma jokia veikla susijusi su registruoto statinio naudojimu. Duomenų, jog ieškovė ketina atstatyti pastatą, byloje nepateikta.

Trečiasis asmuo R. B. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodė, kad ieškovė yra Ūkinio pastato savininkė pagal įsiteisėjusį 2021 m. kovo 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo 0,0052 ha dalis R. B. išnuomota 40 (keturiasdešimties) metų terminui pagal 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo byloje buvo išspręstas tik Ūkinio pastato nuosavybės klausimas, kuris teismo sprendimo pagrindu atiteko ieškovei. R. B. turtinė teisė į žemės sklypo nuomą nebuvo padalinta, todėl ir liko asmenine R. B. turtine teise, t.y. R. B. kaip buvo, taip ir liko ginčo žemės sklypo nuomininku, o ieškovė, norėdama šias aplinkybes modifikuoti, turėtų kreiptis su atitinkamu reikalavimu santuokos nutraukimo byloje, o ne teikti naują ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos pateikė išvadą byloje. Atsakydama į klausimą: ,,Ar pagal teisės aktų reikalavimus yra būtina turėti valstybinės žemės nuomos teisę norint gauti statybą leidžiantį dokumentą?“, nurodė, kad patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame randasi Ūkinis pastatas, yra suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus; Žemės sklypo naudojimo paskirtis - kita, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, komercinės paskirties objektų teritorijos; Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės sklypo nuomos sutartis su Ūkinio pastato savininke nėra sudaryta. Ūkinio pastato savininkė žemės sklypo, kuriame planuojami statybos darbai, nevaldo jokiais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. statytoja neatitinka įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, o Žemės sklypas yra suformuotas, todėl, norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, statytoja turi atitikti įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą privalomą reikalavimą statytojo teisei įgyvendinti ir žemės sklypą, kuriame statomas statinys, turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Atsakydama į klausimą: ,,Ar yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas norint atlikti Ūkinio pastato paprastąjį remontą?“, nurodė, kad patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, nustatyta, kad Ūkinis pastatas yra I grupės nesudėtingasis statinys, nėra kultūros paveldo objektas, randasi Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje, jų apsaugos zonoje. Ūkinis pastatas nėra daugiabutis namas ar viešasis pastatas, todėl jo paprastojo remonto darbams nėra taikomi Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. 3 priedo 4.1 punkte nustatyti reikalavimai. Jeigu atliekant nesudėtingojo statinio – Ūkinio pastato paprastąjį remontą jo kategorija nepasikeis, statybą leidžiančio dokumento, t. y. leidimo atlikti Ūkinio pastato paprastąjį remontą, nereikia. Atkreipia dėmesį, kad žemės sklypas yra suformuotas, tačiau Ūkinio pastato savininkė žemės sklypo, kuriame planuojamas remontuoti šis statinys, nevaldo jokiais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. statytoja neatitinka įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, todėl Ūkinio pastato paprastasis remontas nurodytu atveju, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, draudžiamas. Atsakydama į klausimą: ,,Ar pagal esamą faktinę situaciją Ūkinį pastatą galima naudoti pagal jo naudojimo paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre?“, nurodė, kad Inspekcija pagal priskirtą kompetenciją neturi teisinio pagrindo vertinti, ar pagal esamą faktinę situaciją Ūkinį pastatą, galima naudoti pagal jo naudojimo paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, todėl išvada šiuo klausimu neteikiama.

Pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinti visa apimtimi.

Nurodė, jog ieškovė net tris kartus kreipėsi į atsakovę su prašymais sudaryti nuomos sutartį su ieškove, pakeičiant galiojančią nuomos sutartį, kuri sudaryta su trečiuoju asmeniu R. B., kad galėtų atlikti statybos darbus, vadovaudamasi galiojančio detalaus plano sprendiniais ir nuomos sutarties sąlygomis. Byloje pateikti ieškovės prašymai atsakovei neabejotinai įrodo faktinę aplinkybę, jog ieškovė ketina naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą, todėl atsakovės argumentai, kad byloje nepateikta duomenų, jog ieškovė ketina statyti pastatą, visiškai nepagrįsti. Be to, pažymėjo, kad ankstesnis Ūkinio pastato savininkas R. B. 0,0052 ha valstybinės žemės sklypą, esantį po statiniu, nuomojosi nuo 2009 m. lapkričio 18 d. nuomos sutarties pagrindu. Ūkinio pastato ieškovės nuosavybėn perleidimo metu nuomos sutartis galiojo, iš to darytina išvada, kad ieškovė, įgydama Ūkinį pastatą nuosavybėn, kartu įgijo ir teisę nuomotis ginčo žemės sklypą, būtiną šiam statiniui eksploatuoti, tokiomis pat sąlygomis, kaip ir prieš tai buvęs savininkas. Ieškovė, įgydama apleistą, faktiškai nefunkcionuojantį ir kapitalinio remonto reikalingą pastatą, turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad Ūkinio pastato valstybinėje žemėje įsigijimo faktas sudarys pagrindą lengvatine tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypą tokiomis pat sąlygomis, kaip ir galiojanti nuomos sutartis, sudaryta su ankstesniu pastato savininku R. B.. Taip pat nurodė, kad R. B. 0,0052 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalis, esanti po statiniu, buvo išnuomota 40 (keturiasdešimties) metų terminui. Sudarant nuomos sutartį, atsakovei buvo žinoma, kad Ūkinis pastatas buvo blogos būklės, nes žemės sklypą R. B. iš esmės ir išnuomojo tuo tikslu, kad Ūkinis pastatas būtų nugriautas ir pastatytas iš naujo, kaip numatyta nuomos sutarties sąlygose, Įsakymo priede ir Detalaus plano sprendiniuose. Taigi šiuo atveju susidarė dviprasmiška situacija, jei Ūkinis pastatas tebepriklausytų trečiajam asmeniui R. B. ir jis nugriovęs statinį statytų naują pastatą, atsakovė problemų tame nematytų, tuo tarpu, kai Ūkinis pastatas iš R. B. perėjo ieškovės nuosavybėn, atsakovė jau argumentuoja, kad Ūkinis pastatas nėra naudojamas pagal paskirtį. Ieškovės teigimu, jos siekis pakeisti / sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ir atlikti reikalingus statybos darbus rodo aiškų ieškovės ketinimą naudotis pastatu ateityje, o tuo pačiu ir poreikį naudoti žemės sklypą, kuris ir yra skirtas pastato eksploatacijai. Papildomai pateikiame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 15 d. patikrinimo akte Nr. ATP2-218 pažymėta, kad patekimui į statinį angos užsandarintos. Tai atlikta siekiant sumažinti pastato griuvimą ir pašalinti galimybę kitiems asmenims patekti į pastą. Taigi šie duomenys dar kartą patvirtina, kad ieškovė ketina įgyvendinti savo teisę ir ateityje naudotis savo turtu. Bylos faktinės aplinkybės apie pastato blogą būklę patvirtina, kad ieškovė, įsigijusi pastatą ir siekdama juo naudotis, gauti iš jo naudą, turi atlikti arba pastato paprastąjį remontą arba nugriovus pastatą pastatyti naują pastatą ir tokia veikla, kaip nurodyta anksčiau, ginčo teritorijoje nėra draudžiama. Tačiau ieškovė tokių darbų atlikti negali, kol nėra valstybinės žemės patikėtinio leidimo naudotis žemės sklypu. Taigi šiuo atveju iš esmės susidarė situacija, kuri lemia, kad ieškovė, neturėdama teisėto pagrindo naudoti valstybinę žemę, t. y. neturėdama valstybinės žemės nuomos teisės, negali gauti ir reikalingo statybą leidžiančio dokumento. Dėl trečiojo asmens atsiliepimo – nurodė, kad nesutinka su trečiojo asmens nurodytais argumentais. Pirma, nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilo tarp ieškovės ir NŽT, o ne tarp ieškovės ir atsakovo. Antra, ieškovės teisę sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį nustato įstatymas, o ne trečiojo asmens apsisprendimas. Trečiasis asmuo valstybiniame žemės sklype nebeturi nuosavybės teise valdomo turto, todėl pagrindas, kuriuo remiantis su juo buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, išnyko. Trečia, turimais duomenimis, trečiasis asmuo nemoka žemės nuomos mokesčio, o tai įrodo, kad trečiasis asmuo nėra suinteresuotas išsaugoti nuomos teisę ir žemės sklypas jam nereikalingas. Be to, nuomos mokesčio nemokėjimas yra nuomos sutarties pažeidimas ir tai yra savarankiškas pagrindas atsakovei nutraukti nuomos sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė turėtų nuomininko teises perleisti ieškovei, kaip žemės sklype esančio turto savininkei. Taigi, priešingai nei nurodo trečiasis asmuo, ieškovė neprivalo klausimą dėl nuomos teisės spręsti santuokos nutraukimo byloje.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių aplinkybių, įrodančių, kad ginčo statinys naudojamas pagal paskirtį. Byloje ieškovė siekia lengvatine tvarka (be aukciono) išsinuomoti žemės sklypo dalį. Ieškovei nepagrįstai būtų suteikta lengvata žemės sklypui išsinuomoti, o tai prieštarautų viešajam interesui, jog už valstybinę žemę visuomenė gautų maksimalią naudą. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, ieškovė turi galimybę vykdyti statybos darbus neturint į žemės sklypą nuosavybės ar nuomos teisės.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Nurodo, kad ieškovė yra ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkė. Šį pastatą ieškovė įgijo santuokos nutraukimo ir turto padalijimo su trečiuoju asmeniu R. B. byloje. Pastatas yra valstybiniame žemės sklype, kuri dalis buvo 40 metų laikotarpiui išnuomota R. B. 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nuomos sutartis sudaryta remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 4-5550-(1.3) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, įregistravimo ir dalies nuomos“. Įsakymo priede nurodyta, kad išnuomotas žemė sklypo dalies naudojimo būdas ir pobūdis yra komercinės paskirties. Pagal detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 85, sprendinius Ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) sklype adresu (duomenys neskelbtini), tvarkymo režimas pažymėtas kaip „priestatas griaunamas, reglamentuota nauja statyba, 1 a. su mansarda, komercinės paskirties“. Ieškovė įgijusi nuosavybės teisę į pastatą, įgijo teisę naudotis valstybine žeme, reikalinga statinio eksploatavimui. Ši teisė kyla iš įstatymo - CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte. Be to, CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Tai reiškia, kad ieškovei, įgijusiai nuosavybės teisę į statinį, kaip naujajai statinio savininkei, pereina teisės ir pareigos, susijusios su žemės sklypu. Ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį tapti valstybinės žemės sklypo nuomininke tokiomis pat sąlygomis kaip ir ankstesnis pastato savininkas. Tuo tikslu ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymais pakeisti žemės sklypo nuomos sutartį, vietoj R. B. nuomininkę įrašant ieškovę, tačiau atsakovė atsisakė pakeisti sutartį, nors ieškovė buvo pateikus visus prašomus dokumentus. Atsakovės atsisakymas pakeisti nuomos sutartį pažeidžia ieškovės teises ir interesus. Atsakovė savo atsisakymą sudaryti nuomos sutartį grindžia tuo, kad ūkinis pastatas nėra naudojamas pagal paskirtį. Atsakovė netinkamai aiškina ir taiko CK nurodytas nuostatas, tiek Žemės įstatyme nurodytas nuostatas bei nurodyto Vyriausybės nutarimo nuostatas. Ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas. Paaiškino, kad žemės sklypo nuomos sutartis su buvo sudaryta 2009 metais, t. y. ieškovei esant santuokoje su R. B. Ieškovė siekia ūkinį pastatą naudoti pagal paskirtį, kuri yra numatyta nuomos sutarties priede ir pagal detaliojo plano, sprendinius. Specialisto išvada patvirtina, kad ieškovė negali net atlikti paprastojo remonto be valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties. Sutartis, sudaryta su R. B. yra dar galiojanti, todėl paprasčiausias ginčo sprendimo būdas – pakeisti nuomininką į ieškovę. Ieškovė siekia naudotis pastatu, daug kartų kreipėsi į atsakovė, atliko pastato kadastrinius matavimus. Pažymėjo, kad žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta dėl šeimos turto eksploatavimo, t.y. ieškovei esant santuokoje su trečiuoju asmeniu R. B.

Atsiliepimas

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įgaliota atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašo atmesti atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai nurodo, kad teisės aktai nenumato be aukciono išnuomoti žemės sklypą ar jo dalį. NŽT atlikto pastato patikrinimą ir kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, duomenys į bylą yra pateikti. Paaiškino, kad NŽT kompetencijai nėra priskirtas pastatų būklės vertinimas; NŽT sprendimus priima remdamasi Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimais. Žemės sklypo nuomos sutartis yra galiojanti. Pažymėjo, kad valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis nesudaroma, jeigu statinio naudojimo priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad statinys netinkamas naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. priklauso 28,87 kv. m. bendro ploto pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas) pagal 2020 m. sausio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. liepos 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančios 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis) nustatyta, kad 0,0373 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 0,0052 ha (toliau – ir Žemės sklypas), yra išnuomota R. B. (trečiajam asmeniui) 40 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuomos sutarties sudarymo dienos. Nuomos sutartis su R. B. sudaryta vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 4-5550-(1.3) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir dalies nuomos“ (toliau – Įsakymas).

Byloje pateiktas 2000 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto tarybos sprendimas Nr. 85 „Dėl teritorijos tarp Tiltų, Turgaus, Pylimo ir Kūlių Vartų gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – Detalusis planas), pagal kurio sprendinius Ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) sklype adresu (duomenys neskelbtini), planuojamas tvarkymo režimas - priestatas griaunamas; reglamentuota nauja statyba; 1 a. su mansarda; komercinės paskirties.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis, ieškovė 2021 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių su prašymu leisti pakeisti Žemės klypo Nuomos sutartį, kuri reikalinga valstybiniame žemės sklype valdomam Ūkiniam pastatui eksploatuoti. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, 2021 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 13SD-3345-(14.13.104), nurodė, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistas 2021 m. rugsėjo 20 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, kurio metu nustatyta, kad Ūkinis pastatas yra griaunamas, pusė Ūkinio pastato yra nugriauta iki pamatų, jis yra nenaudojamas pagal paskirtį, o tai reiškia, kad ir žemės sklypo dalis nebenaudojama šio statinio eksploatacijai ir jokia ūkinė veikla pagal statinio paskirtį nėra vykdoma bei jokie tolesni projektavimo darbai dėl Detaliojo plano koregavimo nevyksta; taip pat prašoma ieškovės pateikti duomenis, įrodančius, kad vykdoma Detaliojo plano koregavimo procedūra ir tai, kad ieškovė siekia naudoti Žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą.

2021 m. rugsėjo 30 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių su prašymu pakeisti Nuomos sutartį. 2021 m. spalio 19 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pateikė ieškovei raštą Nr. 13SD-3809-(14.13.104), kuriame nurodė jog siekiant priimti teisingą sprendimą dėl Nuomos sutarties pakeitimo/sudarymo, ieškovė turi pateikti LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 34.1- 34.5. punktuose išvardintus dokumentus ir 34.6 punkte nurodytą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurioje bus nurodyti ne senesni kaip vienerių metų Ūkinio pastato nusidėvėjimo duomenys arba dokumentus, įrodančius, kad vykdoma (ar pradėta vykdyti) Detaliojo plano koregavimo procedūra.

2022 m. sausio 27 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl Nuomos sutarties pakeitimo, kartu pateikdama atsakovei NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui Ūkinio pastato kadastro duomenų bylą. 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. 13-SD-582-(14.13.134E.) atsakovė, atsakydama informavo ieškovę, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, norėdamas įvertinti, ar gali būti išnuomojama valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. 13SD-580-(14.13.134 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama pagal jai priskirtas funkcijas atlikti pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo priežiūrą ir padaryti išvadas apie statinio techninę būklę; gavus iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos informaciją, bus sprendžiamas klausimas dėl nurodyto žemės sklypo dalies nuomos, ieškovė apie tai bus informuota papildomai.

2022 m. balandžio 28 d. buvo gautas atsakovės NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštas Nr. 13SD-1216-(14.13.134 E.), kuriuo atsisakyta sudaryti su ieškove žemės sklypo nuomos sutartį, nurodant, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius neturi teisinio pagrindo Ūkiniam pastatui eksploatuoti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties dėl žemės sklypo dalies, nes Ūkinis pastatas nėra naudojamas pagal paskirtį. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos prašymu patikrinimą atlikęs Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vyr. specialistas, patikrinimo vietoje metu nustatė, kad Ūkinis pastatas šiuo metu yra neeksploatuojamas; Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022 m. balandžio 6 d. rašte Nr. (4.37E)-R2-1058 nurodė, kad atlikus paprastojo remonto darbus, Ūkinį pastatą būtų galima naudoti pagal paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, taip pat jį būtų galima griauti ir jo vietoje statyti naują komercinės paskirties pastatą. Taipogi nurodoma, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma, jeigu statinio naudojimo priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad statinys netinkamas naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį.

Byloje pateiktas 2022 m. vasario 22 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2022 m. vasario 22 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-539-(14.13.138.), iš kurio matyti, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius atliko faktinių duomenų patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nenaudojamas pagal paskirtį. Šis pastatas yra pažeistas, nugriuvusi dalis pastato ir antras aukštas.

Byloje esantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 15 d. patikrinimo aktas Nr. ATP2-218, kuriame be kita ko, nurodyta, kad Ūkinio pastato antras aukštas yra nugriuvęs; Ūkinis pastatas šiuo metu nėra eksploatuojamas; patekimui į statinį angos užsandarintos.

Dėl ginčo esmės.

Byloje ginčas kilo dėl valstybinės žemės nuomos teisės perėjimo naujajam Ūkinio pastato savininkui ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, joje nurodant naująjį valstybinės žemės nuomininką.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais bei būdais ir yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei kasacinės praktikos išplaukia, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).

Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendžia, kad ieškovei, kuri nuo (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdo Ūkinį pastatą, 2020 m. sausio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. liepos 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, kaip naujajai Ūkinio pastato savininkei, buvo perduotos visos nuomos teisės ir pareigos į Žemės sklypą, kylančios iš 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodomas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo teisės aiškinimas (CPK 4 straipsnis) suponuoja, kad teisė naujajam savininkui (ieškovei N. B.) naudotis valstybinės žemės sklypu tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis Žemės sklypu naudojosi nekilnojamojo daikto ankstesnis savininkas, kyla iš įstatymo ir nėra priklausoma nuo valstybinės žemės patikėtinio sutikimų. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, dėl to, kad Ūkinio pastato perėjimo ieškovės nuosavybėn momentu Nuomos sutartis galiojo ir ši sutartis galioja iki šiol bei jos galiojimas nėra ginčijamas, todėl atsakovės argumentai, kad valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis negali būti sudaroma, jeigu statinio naudojimo priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad statinys netinkamas naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį, yra teisiškai nepagrįsti bei atmestini.

Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pakeitimo pagrindai ir tvarka nėra atskirai reglamentuoti (išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės) 45 punkte nustatytą atvejį, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), tačiau tai nereiškia, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti keičiama, o ją keičiant būtų netaikomos bendrosios valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo taisyklės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 30 punktas). Pagal LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Valstybinės žemės sklypo nuomininkas, nesutikdamas su valstybinę žemę nuomojančios institucijos sprendimu, gali tokios institucijos veiksmus skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, 51 punktas).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kaip žemės sklypo nuomininkę įrašant ieškovę N. B., iš esmės reiškia minėtos Taisyklių nuostatos įgyvendinimą, o ne reikalavimą sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, kurio metu vertinamas valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų ir pagrindų buvimas. Nustačius, kad valstybinė žemė yra naudojama ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, tai yra pagrindas atsakovei nutraukti ar pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau nėra pagrindas atsisakyti patvirtinti jau įvykusį valstybinės žemės nuomos sutarties šalių (nuomininkų) pasikeitimą. Akcentuotina, kad tarp ieškovės ir atsakovės atsirado valstybinės žemės nuomos sutartiniai santykiai nepriklausomai nuo to, kad jie nebuvo įforminti 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimu, šioje sutartyje vietoje buvusio valstybinės žemės nuomininko įrašant naująją nuomininkę. Valstybinės žemės nuomos sutartiniai teisiniai santykiai gali pasibaigti tik įstatymų nustatytais pagrindais (CK IX bei XVIII skyriai, 6.562 – 6.565 straipsniai). Kaip jau buvo minėta, Nuomos sutartis yra galiojanti – nei atsakovė, nei kiti suinteresuoti asmenys šių sutartinių santykių nėra nutraukę ir su tuo susijęs reikalavimas nėra pareikštas šioje byloje.

Be to, svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 30 d. sprendimu, be kita ko, nuspręsta nutraukti ieškovės N. B. ir trečiojo asmens R. B. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės (teismo sprendimas šioje dalyje įsiteisėjo 2020 m. birželio 18 d.). Įvertinus minėtos bei nagrinėjamos civilinės bylos duomenis, matyti, kad trečiasis asmuo R. B. (buvęs ieškovės sutuoktinis) valstybinės žemės nuomos sutartį dėl Žemės sklypo nuomos keturiasdešimties metų laikotarpiui su Klaipėdos miesto savivaldybe sudarė 2009 m. lapkričio 18 d., t. y. dar esant santuokoje su ieškove N. B. Taip pat, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės, jog N. B. ir trečiasis asmuo R. B. iki 2019 m. lapkričio mėnesio gyveno kaip šeima, kartu vedė bendrą ūkį. Taigi galima daryti išvadą, kad 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta N. B. ir R. B. santuokoje įgyto bendro nekilnojamojo turto objekto – ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), eksploatavimui.

Vadovaujantis CK trečios knygos numatytomis teisės normomis, reglamentuojančiomis įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinio režimo taikymą (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumą (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), spręstina, kad vien tik tas faktas, jog ieškovės N. B. ir trečiojo asmens R. B. santuokos metu Žemės nuomos sutartis buvo pasirašyta tik su R. B., negali būti vertinama, kad ši sutartis yra sudaryta tik jo asmeniniais interesais, priešingai – laikytina, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta bendrais buvusių sutuoktinių šeimos interesais, o iš Nuomos sutarties kylančios teisės ir pareigos galiojo ne tik R. B. bet ir N. B. (CPK 178 straipsnis).

Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė, po santuokos nutraukimo įgijusi nuosavybės teisę į visą Ūkinį pastatą, kartu įgijo ir teisę naudotis ginčo žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias turėjo prieš tai buvęs jos sutuoktinis – trečiasis asmuo R. B.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė savo atsisakymą sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį grindžia tuo, jog Ūkinis pastatas nėra naudojamas pagal paskirtį, o teisės aktai nenumato galimybės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl nenaudojamų statinių. Tuo tarpu ieškovė byloje įrodinėja, kad ji siekia naudotis Ūkiniu pastatu pagal paskirtį, tačiau jame reikia atlikti reikiamus statybos darbus, gauti statybos leidimą bei atlikti statinio projektą, o šiems dokumentams gauti yra reikalinga Žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta su ieškove.

Pagal byloje pateikto 2000 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 85 „Dėl teritorijos tarp Tiltų, Turgaus, Pylimo ir Kūlių Vartų gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Detaliojo plano sprendinius, Ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkymo režimas pažymėtas kaip „priestatas griaunamas, reglamentuota nauja statyba, 1 a. su mansarda, komercinės paskirties“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022 m. balandžio 6 d. rašte Nr. (4.37E)-R2-1058 nurodė, kad atlikus paprastojo remonto darbus, pastatą būtų galima naudoti pagal paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, taip pat pastatą būtų galima griauti ir jo vietoje statyti naują komercinės paskirties pastatą.

LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos leidimas reikalingas visais atvejais, t. y. tiek naujo statinio statybai, tiek statinio rekonstrukcijai, tiek atlikti statinio kapitalinį remontą ar statinio paprastąjį remontą, taip pat nugriauti statinį. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus; statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais ir kitais reikalavimais bei galiojančiais teisės aktais. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, turi būti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Taisyklių 30.7 punkte numatyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, nauja statyba ir (ar) rekonstravimas atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, ir tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ieškovė, neturėdama teisėto pagrindo naudoti valstybinę žemę, t. y. valstybinės žemės nuomos teisės, negali gauti statybą leidžiančio dokumento bei neturi galimybės vykdyti Ūkinio pastato statybos darbų.

Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos byloje pateiktoje išvadoje taip pat patvirtino, kad norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, ieškovė turi Žemės sklypą valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; kartu pažymėjo ir tai, kad ieškovė neatitinka LR Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto nei vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, todėl Ūkinio pastato paprastasis remontas nurodytu atveju, vadovaujantis LR Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, draudžiamas.

Taigi tiek nurodytas teisinis reglamentavimas, tiek institucija, teikianti išvadą byloje, patvirtino, kad, ieškovė neturi galimybės vykdyti Ūkinio pastato statybos darbų be Žemės sklypo nuosavybės ar nuomos teisės. Teismo vertinimu, ieškovės siekis pakeisti Žemės sklypo nuomos sutartį ir atlikti reikalingus statybos darbus rodo aiškų ieškovės ketinimą naudotis Ūkiniu pastatu ateityje, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė nesinaudoja Ūkiniu pastatu pagal paskirtį, bei tai, kad byloje nepateikta duomenų, jog ieškovė ketina statyti Ūkinį pastatą, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ūkinis pastatas gali būti naudojamas pagal paskirtį, o tam, kad gauti statybos leidimą bei atlikti statinio projektą, reikalinga Žemės sklypo nuomos sutartis – ko iš esmės ir siekia ieškovė.

Nustačius, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pakeisti su ieškove žemės sklypo nuomos sutartį, konstatuotina, jog yra pagrindas panaikinti 2022 m. balandžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštą Nr. 13SD-1216-(14.13.134 E.) ir įpareigoti atsakovę pakeisti 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kaip žemės sklypo nuomininkę įrašant ieškovę N. B. (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl kitų šalių argumentų.

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė, kreipdamasi į teismą patyrė 94,00 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato suteiktos teisinės pagalbos (200,00 Eur – už atskirojo skundo parengimą; 1500,00 Eur – už ieškinio ir dubliko parengimą; 300,00 Eur – už atstovavimą teismo posėdyje). Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jos yra pagrįstos, protingo dydžio, patirtos realiai, todėl jos priteisiamos ieškovei iš atsakovės. Taip pat iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 94,00 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

panaikinti 2022 m. balandžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštą Nr. 13SD-1216-(14.13.134 E.).

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti 2009 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kaip žemės sklypo nuomininkę įrašant ieškovę N. B.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 2 094,00 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei N. B.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius