Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, bei atsakovo R. B. patikslintą priešieškinį ieškovei N. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Quali tech ir Antanina“, V. D., uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys (patikslintas) ir priešieškinis (patikslintas) tenkintini iš dalies.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Minėta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka bei padalintas santuokoje įgytas turtas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą pakeitė iš dalies; sprendimo dalį, kuria padalytas sutuoktinių kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei nustatyta, kad 77 927,93 Eur prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra asmeninė atsakovo prievolė, panaikinta ir ši bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto ir prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos padalijimo.

Dėl dalijamo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto balanso.

Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis). Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CPK 3.119 straipsnis). Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, tokių aplinkybių, jog teismas turėtų būti aktyvus ir rinkti įrodymus dėl turto vertės savo iniciatyva nėra, šalys buvo atstovaujamos advokatų, todėl teismas nustatydamas dalijamo turto vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, vadovaujasi tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas, yra pateikusios ginčo šalys.

Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašų matyti, kad atsakovui R. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso dovanojimo sutarčių pagrindu įgytas nekilnojamas turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio turto tarp šalių ginčo nebuvo, jis laikytinas nedalintinu turtu ir į dalintino turto sąrašą netraukiamas.

Bylos duomenimis šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas:

1) 8477/10827 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bendras plotas 108,27 kv.m., kurio vertė 105 000 Eur;

2) pastatas-ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 40,00 kv. m., kurio vertė 400 Eur;

3) pastatas - garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 830 Eur;

4) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0800 ha, vertė 15 700 Eur;

5) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0795 ha, vertė 15 600 Eur;

6) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,1018 ha, kurio vertė 19 900 Eur;

7) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0900 ha, kurio vertė 17 600 Eur;

8) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0800ha, kurio vertė 15 700 Eur;

9) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0800 ha, kurio vertė 15 700 Eur su dviem statiniais, kurių vieno unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 23 800 Eur ir, antro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 21 100 Eur;

10) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4355 ha, kurio vertė 48 400 Eur;

11) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,2937 ha, kurio vertė 30 600 Eur;

12) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,5489 ha, kurio vertė 41 500 Eur; sklype esantys vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 6 487 Eur;

13) pastatas - sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 39,07 kv.m., kurio vertė 100 Eur;

14) pastatas - sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 877,28 kv.m., kurio vertė 100 Eur;

15) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,2074 ha, kurio vertė 11 300 Eur;

16) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,9301 ha, kurio vertė 308 000 Eur;

17) pastatas - trąšų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 354,41 kv.m., kurio vertė 100 Eur;

18) pastatas - dvaras, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 439,45 kv. m., kurio vertė 25 000 Eur;

19) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,1673 ha, kurio vertė 890 Eur.

Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo kilnojamąjį turtą: 1) transporto priemonę CHEVROLET, CHEVROLET MATIZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) transporto priemonę NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) miegamojo baldų komplektą; 4) kalvių darbo lovą; 5) dvi komodas; 6) virtuvės baldų komplektą; 7) šaldytuvą „Samsung“; 8) svetainės baldų komplektą; 9) masažinį krėslą; 10) antikvarinę komodą.

Šalys nesutarė ir dėl baldų vertės. Ieškovė nurodo, kad tarp šalių dalintinų baldų vertes nurodė atsižvelgdama į panašių baldų, parduodamų internetu, kainas, baldai yra nusidėvėję ir jų vertė yra žymiai mažesnė negu nurodo atsakovas. Į bylą pateikė skelbimus iš www.skelbiu.lt. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepagrįstai mažina kilnojamųjų daiktų vertę. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad dalis baldų yra antikvariniai, turintis išliekamąją vertę. Kadangi šalys nesutarė dėl dalintinų baldų vertės, byloje nėra pateikta duomenų apie išliekamąją baldų vertę, teismas nustatant dalintino kilnojamojo turto – baldų vertes vadovaujasi išvedant dalintino kilnojamojo turto šalių nurodytų verčių vidurkį, gautą skaičių po kabeliu suapvalinant iki sveiko skaičiaus. Atsakovas savo patikslintame priešieškinyje į dalintiną turtą neįtraukė antikvarinės komodos, kurią ieškovė įvertino 365 Eur, todėl nesant kitų duomenų apie šios komodos vertę, teismas vadovaujasi ieškovės nurodyta verte. Tokiu būdu tarp šalių dalintini baldai: miegamojo baldų komplektas 3 834 Eur vertės; kalvių darbo lova 582 Eur vertės; dvi komodos po 642,50 Eur, iš viso 1 285 Eur vertės; virtuvės baldų komplektas 2 203 Eur vertės; šaldytuvas „Samsung“ 1 163 Eur vertės; svetainės baldų komplektas 1 640 Eur vertės; masažinis krėslas 350 Eur vertės; antikvarinė komoda 365 Eur vertės.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Tiek įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 1.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalys sutarė dėl dalies turto padalinimo, todėl atsižvelgiant į šalių pageidavimus pastarasis dalinamas sekančiai: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4355 ha, kurio vertė 48 400 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,2937 ha, kurio vertė 30 600 Eur; pastatas - sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 39,07 kv.m., kurio vertė 100 Eur; pastatas - sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 877,28 kv.m., kurio vertė 100 Eur; pastatas - trąšų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 354,41 kv.m., kurio vertė 100 Eur; ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,9301 ha, 154 000 Eur (308 000 :2= 154 000) vertės; UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 400 vnt. akcijų, kurių vertė 11 584 Eur priteisiami atsakovui. 8477/10827 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bendras plotas 108,27 kv.m., kurio vertė 105 000 Eur; ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,9301 ha, 154 000 Eur (308 000 : 2= 154 000) vertės; transporto priemonė CHEVROLET, CHEVROLET MATIZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur vertės priteisiami ieškovei.

Tarp šalių nėra ginčo, jog transporto priemonė NISSAN PRIMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitektų atsakovui. VĮ „Regitra“ duomenimis ši transporto priemonė įregistruota atsakovo vardu. Tačiau kaip minėta, ši transporto priemonė yra parduota ir šalims nebepriklauso, todėl nėra dalintina tarp šalių (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). CK 1.94 straipsnis numato, kad įstatymų nustatyto reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančio. Byloje esanti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad transporto priemonė NISSAN PRIMERA parduota 2018 m. rugpjūčio 14 d. už 400 Eur, kai šalys jau buvo pradėjusios skyrybų procesą. Ieškovė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties neginčijo. Kadangi atsakovas pardavė santuokoje įgytą ir todėl abiem šalims nuosavybės teise priklausantį turtą, atsižvelgiant į CK 3.117 straipsnio 2 dalį, kuri numato sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, ieškovei iš atsakovo priteisiama pusės parduoto automobilio vertės piniginė kompensacija. Atsakovas šį turtą pardavė už 400 Eur, todėl ieškovei priteistina 200 Eur.

Dėl kito santuokos metu įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys nesutarė. Tiek ieškovė tiek atsakovas pageidavo, jog jiems būtų priteistas pastatas-ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 40,00 kv. m., kurio vertė 400 Eur, bei pastatas - garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 830 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nei garažu, nei ūkiniu pastatu nesinaudoja, jų neprižiūri, mokesčių nemoka. Atsakovas teigia, kad jis yra sudaręs su Klaipėdos miesto savivaldybe žemės nuomos sutartį dėl sklypo, kuriame yra šie pastatai. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jei šie pastatai būtų priteisti jam, galimai ateityje planuotų įsirengti ten gyvenamą patalpą. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nuomos mokesčio nemoka ir yra susidariusi skola. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012). Dalindamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Teismo vertinimu, kadangi 8477/10827 buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra priteisiama ieškovei, garažas ir ūkinis pastatas yra toje pačioje gatvėje, ieškovė jais naudojasi, prižiūri, todėl pastarieji priteistini taip pat ieškovei.

Be to, šalys kiekviena sau pageidavo 6 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Nepriteisus visų sklypų ieškovei, pastaroji sutiko, kad žemės sklypai būtų padalinti tarp šalių. Teismas mano, kad šalių interesų pusiausvyrą labiausiai atitiktų toks žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), padalinimas tarp šalių būdas, kai vienai iš šalių atitektų 2 žemės sklypai su stovinčiais 2 pastatais, o kitai – 4 žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0900 ha, kurio vertė 17 600 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0800 ha, vertė 15 700 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0795 ha, vertė 15 600 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,1018 ha, kurio vertė 19 900 Eur, priteistini ieškovei, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , sklypo plotas 0,0800ha, kurio vertė 15 700 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0800 ha, kurio vertė 15 700 Eur su dviem statiniais, kurių vieno unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 23 800 Eur ir, antro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 21 100 Eur, priteistini atsakovui. Teismo vertinimu atsakovas neįrodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantys statiniai, yra pastatyti už asmenines atsakovo lėšas, todėl nėra pagrindo pripažinti jų asmenine atsakovo nuosavybe. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai apibrėžti CK 4.47 straipsnyje, kurio 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Kaip nurodyta CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Esant ginčui dėl šio turto teisinio režimo nustatymo atsakovas turi pareigą CK 3.89 straipsnio 2 dalyje leistinomis priemonėmis įrodyti, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019). Atsakovas teigia, kad pastatai pastatyti iš jam dovanotų 12 400 Eur ir 10 200 Eur, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus), į bylą pateikė 2015 m. kovo 17 d. pinigų dovanojimo sutartį ir 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau iš byloje pateikto antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad www.Maps.lt svetainėje pateiktoje 2015-2017 ortofoto, šie pastatai jau stovėjo. Nors dovanojimo sutartyje nenurodyta, kad pinigai perduodami bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, tačiau nėra nurodyta ir tikslinė jų paskirtis, t.y. jog pinigai buvo dovanojami asmeninės atsakovo nuosavybėn pastatų (duomenys neskelbtini) statybai. Žemės sklypai parduoti apskritai tik 2017 m. pabaigoje, kai statiniai jau stovėjo. Kitų pagrįstų duomenų, jog statant pastatus atsakovas panaudojo asmenines savo lėšas, byloje nėra. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šie pastatai statyti pagal jos projektą, brėžius. Nors atsakovas nesutiko, kad ieškovė prisidėjo prie statinių statybos, tačiau vis dėlto pripažino, kad ji prisidėjo vizualizacijom. Šiuo atveju statiniai pastatyti šalių santuokos metu, todėl preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Prezumpcija byloje paneigta nebuvo.

Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl padalinimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,5489 ha, su vandentiekio tinklais; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,2074 ha; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato - dvaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė pageidavo, kad šis nekilnojamas turtas būtų priteistas atsakovui, tuo tarpu atsakovas – kad būtų priteistas ieškovei.

Teismas įvertinęs tai, kad žemės sklypas, kurio plotas 0,5489 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra neišdalintas mažesniais sklypais, neparengtas detalusis planas, o atsakovas turi tokių darbų patirtį, be to atsakovas yra įsipareigojęs sutvarkyti šio sklypo infrastuktūrą, todėl žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,5489 ha, kurio vertė 41 500 Eur, sklype esantys vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 6 487 Eur, priteistini atsakovui. Pastatas - dvaras, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 439,45 kv. m., kurio vertė 25 000 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,1673 ha, kurio vertė 890 Eur, priteistini ieškovei, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,2074 ha, kurio vertė 11 300 Eur, padalinamas lygiomis dalimis kiekvienai šaliai po ½ dalį, kurios vertė 5 650 Eur (11 300 : 2).

Teismo nuomone, šiuo atveju toks nekilnojamojo turto padalinimas natūra labiausiai atitinka šalių teisėtus interesus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo.

Šalys nesutarė ir dėl baldų padalinimo. Dalinant turtą, siekiant nenukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgus į tai, kad butas, kuriame yra baldai, priteisiamas ieškovei, ieškovei priteistinas miegamojo baldų komplektas 3 834 Eur vertės, dvi komodos po 642,50 Eur, iš viso 1 285 Eur vertės, virtuvės baldų komplektas 2 203 Eur vertės, šaldytuvas „Samsung“ 1 163 Eur vertės, svetainės baldų komplektas 1 640 Eur vertės, o atsakovui kalvių darbo lova 582 Eur vertės, masažinis krėslas 350 Eur vertės, antikvarinė komoda 365 Eur vertės.

Taigi ieškovei priteistina iš viso 376 695 Eur vertės turto, o atsakovui – 376 118 Eur vertės turto.

Kadangi padalinus turtą ieškovei tenka 577 Eur turto vertės daugiau nei atsakovui, todėl iš ieškovės priteistina atsakovui 288,50 Eur kompensacijos už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą.

Ieškovei iš atsakovo už parduotą automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priteisina 200 Eur.

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

CK 3.98 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti; kompensacija išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, santuokos nutraukimo atveju – išsprendus sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo vieno sutuoktinio veiksmais kito sąskaita atvejus ir iš to kylančius teisinius padarinius taip pat reglamentuoja CK 3.115 straipsnio 2 dalis.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas be jos žinios ir sutikimo pardavė santuokos metu įgytą turtą: 5 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ), automobilį Volkswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir laivą „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė teigia, kad jai nėra žinoma, kur atsakovas padėjo už šį parduotą turtą gautus pinigus, todėl preziumuotina, kad lėšos buvo panaudotos asmeninių atsakovo poreikių tenkinimui, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 29 521,50 Eur dydžio kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Atsakovas neneigia, jog turtas buvo parduotas, tačiau nesutinka su tuo, jog gautas lėšas panaudojo saviems poreikiams, taip pat su tuo, jog ieškovė nežinojo apie sandorius, nurodė, jog ieškovei buvo žinoma apie turto pardavimą, o visi pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 19 d. sudaryta pirkimo -pardavimo sutartis, pagal kurią 0,0801 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už 30 000 Lt (8 688,60 Eur); 2012 m. gruodžio 28 d. sudaryta pirkimo -pardavimo sutartis, pagal kurią 0,0802 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini)., parduotas už 30 000 Lt (8 688,60 Eur); 2013 m. sausio 11 d. sudaryta pirkimo -pardavimo sutartis, pagal kurią 0,0800 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už 30 000 Lt (8 688,60 Eur); 2013 m. sausio 18 d. sudaryta pirkimo -pardavimo sutartis, pagal kurią 0,0800 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už 30 000 Lt (8 688,60 Eur); 2013 m. liepos 10 d. sudaryta pirkimo -pardavimo sutartis, pagal kurią 0,0900 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už 30 000 Lt (8 688,60 Eur). Sutartyse nurodyta, jog R. B. (atsakovas) veikia savo vardu ir pagal 2012 m. vasario 17 d. įgaliojimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), atstovaujantis sutuoktinei N. B. (ieškovei). Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas 2015 m. rugsėjo 11 d. pardavė transporto priemonę Volkswagen Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 10 600 Eur. Iš vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2016 m. gegužės 6 d. parduotas laivas „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 000 Eur.

Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog piniginės lėšos, gautos už parduotą turtą, buvo panaudotos atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už parduotą turtą netenkintinas (CPK 185 straipsnis).

Nustatyta, kad šalys santuokos metu vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu-pradavimu, todėl natūralu, jog buvo parduodami žemės sklypai. Ieškovė atsakovui buvo išdavusi 2012 m. vasario 17 d. įgaliojimą. Atsakovas paaiškino, kad nieko neslėpė, visi dokumentai buvo laikomi namuose, kur ir dabar gyvena ieškovė. Iš dalies tai patvirtina pačios ieškovės nurodytos aplinkybės, jog apie turto pardavimą sužinojo tikrindama dokumentus. Todėl mažai tikėtina, kad ieškovė nežinojo apie sudarytus sandorius. Atsakovas teigia, kad ieškovei buvo žinoma ir apie laivo „(duomenys neskelbtini)“ padavimą, dėl laivo patyrė nuostolių, iki laivo pardavimo, jis buvo remontuojamas, laivas buvo blogos būklės, todėl buvo pigiai parduotas. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad už parduotą turtą gauti pinigai buvo panaudoti tolimesniam (duomenys neskelbtini) sklypų įrengimui, dokumentų tvarkymui, skolų grąžinimui, vaikų materialinei pagalbai, taip pat kelionių į Švediją išlaidoms bei kitiems šeimos poreikiams. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina į bylą atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai: geodezinių darbų vykdymo sutartis, statybos rangos sutartis, atliktų darbų aktas, sąskaitos, kasos pajamų orderio kvitas, antstolio kvitas. Be to, iš pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 180 matyti, kad iš O. B. sąskaitos taip pat buvo pervesta 4 000 Lt UAB „Vakarų komunikacijos“, paskirtyje nurodyta “R. B. už darbus pagal statybos rangos sutartį b/n 2013.04.22“. Teismo posėdžio metu pati ieškovė pripažino, kad atsakovas naudojosi O. B. sąskaita.

Taip pat ieškovė nurodo, kad iš bendrų lėšų atsakovas nusipirko automobilį Mercedes (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 19 000 Eur, kurį užregistravo savo mamos J. B. vardu, nepaisant to, kad J. B. yra gimusi (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu jau yra 84 metai, todėl už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą iš atsakovo prašo priteisti 9 500 Eur dydžio kompensaciją.

Transporto priemonė atsakovo vardu registruota nebuvo. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad automobilis buvo pirktas aukcione, po to remontuojamas ir įregistruotas atsakovo mamos vardu. Byloje duomenų, kad atsakovo mama neturėjo lėšų įsigyti automobilį nėra, tokių aplinkybių ieškovė ir neįrodinėjo. Teismas sutinka su atsakovu, jog įstatymas nenumato amžiaus ribos įsigyti automobilį. Aplinkybė, kad atsakovas naudojasi automobiliu Mercedes (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nepatvirtina, jog pastarasis pirktas iš šalių bendrų lėšų, nes automobilio savininkė yra atsakovo mama, todėl natūralu, kad atsakovui leidžiama automobiliu naudotis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją už transporto priemonę Mercedes (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), netenkintinas.

Dėl prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Minėta, kad bendros prievolės dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena tokių išimčių yra įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, iš kurios dispozicijos matyti, kad daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių (jeigu jie susiję su namų ūkio išlaikymu ir pan.) taikoma solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo 78 000,66 Eur prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti solidaria jo ir ieškovės prievole, motyvuojant tuo, kad ji atsirado iš jų bendrai vykdytos veiklos - nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovei taip pat buvo paskaičiuoti mokesčiai, kuriuos visų pirma padengė iš bendrų šeimos pajamų. Ieškovė su tokiais atsakovo teiginiais nesutiko, prašo nustatyti, kad tai yra asmeninė atsakovo prievolė. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovui padovanojo namą, kuris buvo parduotas ir atsakovas turėjo galimybę susimokėti skolą, tačiau to nepadarė.

Atsakovas savo procesiniame dokumente nurodė, kad skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra 78 000,66 Eur, už sudarytus nekilnojamojo turto sandorius jam buvo paskaičiuota mokestinė nepriemoka ir turėjo sumokėti fizinių asmenų pajamų mokestį, gyventojo pajamų mokestį, nekilnojamojo turto mokestį, pridėtinės vertės mokestį. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikto balanso matyti, kad skola susideda iš 2 017,09 Eur fizinių asmenų pajamų mokesčio (bauda, delspinigiai), 43 446,76 Eur gyventojų pajamų mokesčio (mokestis, bauda, delspinigiai), 484,12 Eur nekilnojamojo turto mokesčio (mokestis, delspinigiai), 29 765,32 Eur pridėtinės vertės mokesčio (mokestis, bauda, delspinigiai), 2 129,37 Eur žemės mokesčio (mokestis, delspinigiai), 158 Eur kita (vykdomieji dokumentai). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo matyti, kad mokestinė nepriemoka susidarė pagal mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. (įsiteisėjęs 2006-07-01 sprendimas Nr.7.05-10-24/A2-8 dėl patikrinimo akto tvirtinimo). 2020 m. rugsėjo 14 d. duomenimis atsakovo mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudaro 77 000,66 Eur.

Byloje nustatyta, kad šalys, būdamos santuokoje, įsigydavo ir parduodavo nekilnojamąjį turtą. Ieškovė aplinkybės, jog buvo vykdoma bendra veikla - nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimas, neneigė. Ieškovė taip pat pripažino, kad jai buvo paskaičiuoti mokesčiai, kuriuos ji sumokėjo. Iš pateiktos 2006 m. spalio 16 d. mokestinės paskolos sutarties matyti, kad 2006 m. kovo 29 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-123 nustatyta mokestinė nepriemoka ieškovei atidėta buvo iki 2007 m. vasario 6 d. Taigi pastarieji mokesčiai buvo sumokėti laikotarpyje, kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.

Iš byloje pateikto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo dėl patikrinimo akto bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimo matyti, kad atsakovas laikotarpyje 2002 m. - 2005 m. sudarė eilę nekilnojamojo turto pardavimo sandorių. Mokestinių ginčų komisijos sprendime konstatuota, kad žemės sklypų pirkimas-pardavimas buvo pagrindinis atsakovo pragyvenimo šaltinis ir veikla, kuria jis siekė uždirbti pajamas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2004 m. gruodžio 1 d. pirkimo -pradavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įsigytas žemės sklypas, kuris buvo padalintas, suformuoti atskiri sklypai ir kurie yra dalijami tarp šalių šioje byloje. Taip pat nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 2004 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įsigytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalinamas šioje byloje. Be to, 2006 m. gegužės 18 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Be to, nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad dvaras ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pirkti 2007 m. ir kurie taip pat yra dalinami šioje byloje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus priežastis iš kur kilo ši prievolė valstybės biudžetui, nustačius, kad pardavus turtą, už kurių sandorius kilo prievolė, buvo perkamas kitas nekilnojamas turtas, tame tarpe ir kuris dalinamas šioje byloje, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti solidaria šalių prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju šalims buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, jos buvo 100 procentų atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. CPK 96 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 265, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį (patikslintą) ir priešieškinį (patikslintą) tenkinti iš dalies.

8477/10827 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 108,27 kv.m., kurio vertė 105 000 Eur;

pastatą-ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 40,00 kv. m., kurio vertė 400 Eur;

pastatą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5 830 Eur;

½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,9301 ha, 154 000 Eur vertės. 2019 m. vasario 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje nustatyta, kad N. B. naudojasi 4551 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane, sudarytame 2018-12-12 matininko T. B., indeksu (duomenys neskelbtini);

žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0900 ha, kurio vertė 17 600 Eur;

žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0800 ha, kurio vertė 15 700 Eur;

žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0795 ha, kurio vertė 15 600 Eur;

žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,1018 ha, kurio vertė 19 900 Eur;

pastatą- dvarą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 439,45 kv. m., kurio vertė 25 000 Eur;

žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,1673 ha, kurio vertė 890 Eur;

½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,2074 ha, kurio vertė 5 650 Eur;

transporto priemonę CHEVROLET, CHEVROLET MATIZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur vertės;

kilnojamuosius daiktus – baldus: miegamojo baldų komplektą 3 834 Eur vertės, dvi komodas po 642,50 Eur, iš viso 1 285 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą 2 203 Eur vertės, šaldytuvą „Samsung“ 1 163 Eur vertės, svetainės baldų komplektą 1 640 Eur vertės.

žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4355 ha, kurio vertė 48 400 Eur;

žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,2937 ha, kurio vertė 30 600 Eur;

pastatą - sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 39,07 kv.m., kurio vertė 100 Eur;

pastatą- sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 877,28 kv.m., kurio vertė 100 Eur;

pastatą - trąšų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 354,41 kv.m., kurio vertė 100 Eur;

½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,9301 ha, 154 000 Eur vertės. 2019 m. vasario 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi civilinėje byloje nustatyta, kad R. B. naudojasi 4750 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta žemės sklypo plane, sudarytame 2018-12-12 matininko T. B., indeksu (duomenys neskelbtini);

žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0800ha, kurio vertė 15 700 Eur;

žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0800 ha, kurio vertė 15 700 Eur su dviem statiniais, kurių vieno unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 23 800 Eur ir, antro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 21 100 Eur;

žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,5489 ha, kurio vertė 41 500 Eur, su sklype esančiais vandentiekio tinklais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 6 487 Eur;

½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,2074 ha, kurio vertė 5 650 Eur;

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), 400 vnt. akcijų, kurių vertė 11 584 Eur;

kilnojamuosius daiktus – baldus: kalvių darbo lovą 582 Eur vertės; masažinį krėslą 350 Eur vertės; antikvarinę komodą 365 Eur vertės.

Priteisti iš ieškovės N. B. 288,50 Eur kompensaciją atsakovui R. B. už jai atitenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti iš atsakovo R. B. ieškovei N. B. 200 Eur pardavus transporto priemonę NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gautų piniginių lėšų kompensaciją.

Pripažinti, kad 77 000,66 Eur prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įsiteisėjęs 2006 m. liepos 1 d. sprendimas Nr.7.05-10-24/A2-8 dėl patikrinimo akto tvirtinimo) yra solidari ieškovės N. B. ir atsakovo R. B. prievolė.

Kitoje dalyje ieškinį (patikslintą) ir priešieškinį (patikslintą) atmesti.

Įsiteisėjusią sprendimo kopiją nusiųsti Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas nustatytas nekilnojamojo turto padalinimo faktas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.