Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo VšĮ „Sostinės skubios medicinos pagalbos tarnybos“ vadovui A. M., jos atstovui advokatui Tomui Vagnoriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Y. ieškinį atsakovei VšĮ „Sostinės skubios medicinos pagalbos tarnyba“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-07-27 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti. Įsiteisėjus preliminariam teismo sprendimui, teisme gautas atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 nutartimi buvo tenkintas.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai paaiškino, jog anksčiau dirbo pas atsakovą, gydytoja. Šiuo metu nedirba. Atsakovo vadovas paprašė susitikti bei susitikimo metu nurodė, jog jam reikia pinigų, nes turi dalyvauti kažkokiame konkurse. Prašė apie tai niekam nesakyti, laikyti tai paslaptyje. Pinigų prašė ne dėl savęs, o dėl įstaigos, su ieškove tarėsi kaip direktorius. Ieškovė turėjo grynųjų pinigų, kurie buvo perduoti atsakovui. Po mėnesio atsakovas vėl paprašė paskolinti 1500,00 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo, tačiau nepasirašė jokio skolos raštelio. Todėl neprašo priteisti pastarosios sumos iš atsakovo. Atsakovui perdavus 5300,00 Eur, pasirašė skolos raštelį, kurį pasiūlė pasirašyti pats atsakovas. Atsakovas nesiūlė kreiptis į notarą. Suėjus terminus atsakovas negrąžino paskolintos sumos, vengė susitikti, nurodė išgalvotas aplinkybes, atsakovo vadovas yra „aktorius“. Paskambinus buvusiai atsakovo vadovo sutuoktinei, ji paaiškino, jog jam negalima skolinti, kadangi jis žaidžia azartinius lošimus. Taip pat kalbėjo su kitais atsakovo darbuotojais, kurie paaiškino, jog jis daug kam skolingas, tačiau dėl pinigų susigrąžinimo nesikreipė į teismą (b. l. 124-125).

5. Teismo posėdžio metu atsakovo vadovas bei jo atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai atsakovo vadovas paaiškino, jog yra atsakovo vadovas, įstaigoje yra 12 darbuotojų, vadovo pareigas eina 1 metus ir 9 mėnesius, o iki tol ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas. Turi aukštąjį išsilavinimą, įgijęs paramediko specialybę. Pinigai nebuvo paskolinti, o buvo susitarta, jog jie bus paskolinti esant tam tikroms aplinkybėms, t. y., atsakovui suradus advokatą dėl ieškovės marčios problemų, tuomet ieškovė paskolins jam 5300,00 Eur sumą bei ateityje planavo pasirašyti notarinę sutartį. Surado advokatą, tačiau kokia jo pavardė nurodyti negali. Surasti advokatą yra didelis darbas, kadangi ne kiekvienas norėti atstovauti asmenį, kuris veikia prieš valstybę. Nevengė bendravimo su ieškove, jeigu būdavo komandiruotėje, tuomet ir nebendravo. Paskolos raštelį surašė pats ant su savimi turėto įstaigos blanko kaip garantą, kad pinigus tikrai grąžins. Pinigai turėjo būti perduoti asmeniškai A. M., o ne įstaigai, jeigu būtų perduoti įstaigai, būtų pasirašytas kasos pajamų kvitas. (b. l. 124-125).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Ginčo esmė

6. Ginčas iš esmės kilo dėl paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimo ir jų nebuvimo, vertinant įrodymus. Ieškovas įrodinėja, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovui buvo paskolinta 5300,00 Eur suma. Atsakovas įrodinėja, kad ieškovas neperdavė pinigų atsakovui, be to, paskolos raštelis neatitinka įstatymo reikalavimų. Atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose, be kita ko, taip pat nurodė, jog paskolos raštelis buvo sudarytas ne įstaigos vardu, paskola turėjo būti suteikta A. M. asmeniškai. Ginčo dėl to, kad atsakovas surašė paskolos raštelį ant jo turėto įstaigos blanko, tarp šalių nekilo.

7. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, šalys atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, apie tam tikrų faktų buvimą, ar jų nebuvimą, teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus.

8. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų šalių nurodytas aplinkybes, priminė šalių įrodinėtinas aplinkybes tokio pobūdžio bylose, taip pat siūlė šalims kilusį ginčą išspręsti taikiai, be to, priimdamas 2018-12-03 nutartį dėl proceso atnaujinimo, papildomai atkreipė dėmesį dėl kasacinio teismo formuojamos praktikos, sprendžiant įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimą (b. l. 101-106, 119-120).

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl paskolos suteikimo fakto

9. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nurodoma, kad tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2018-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018; 2018-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018 ir kt.). Taigi, įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008, 2018-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

10. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo – priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

11. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo, yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra esminių prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta (CPK 186 straipsnis), kad atsakovės VšĮ „Sostinės skubios medicinos pagalbos tarnyba“ vadovas ant įstaigos blanko surašė ir pasirašė 2018-05-04 paskolos raštą (toliau – „Paskolos raštelis“), kuriame nurodyta, kad „aš, A. M., atstovaujantis VšĮ „SSMPT“, priėmė pinigų sumą 5300 € (penki tūkstančiai trys šimtai eurų) iš J. J., įmonės veiklos vystymui. Pinigų suma beprocentinė paskola. Grąžinti iki 2018.06.01.“ (b. l. 4). Ginčo dėl šių byloje nustatytų aplinkybių tarp šalių nekilo.

13. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, iš esmės įrodinėjo, jog pagal Paskolos raštelį pinigų negavo, jie turėjo būti sumokėti esant tam tikroms aplinkybėms bei pinigus planavo skolintis ne įstaigai, o sau asmeniškai. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka dėl šių motyvų:

13.1. Byloje nustatyta, jog Paskolos raštelyje, kurį surašė ir pasirašė pats atsakovo vadovas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog A. M., atstovaujantis VšĮ „SSMPT“, priėmė pinigų sumą 5300,00 Eur iš J. J. (žr., 12 punktą). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Paskolos raštelyje aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuotas pinigų atsakovui perdavimo faktas. Be to, aplinkybė, jog paskolos raštelį surašė ir pasirašė pats atsakovo vadovas, turintis aukštąjį išsilavinimą, įrodo, jog jis negalėjo nesuprasti, kad pasirašo ant paskolos sutarties ir patvirtina paskolos gavimą;

13.2. Atsakovo argumentai, jog šalys buvo susitarusios, kad ieškovė paskolins pinigus ateityje jam suradus advokatą ieškovės marčiai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o tik paties atsakovo, suinteresuoto bylos baigtimi, abstrakčiais samprotavimais, kuriais remiantis teismas negali daryti patikimų išvadų. Kita vertus, atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog Paskolos raštelyje atsakovo vadovas neturėjo galimybės įrašyti sąlygas, kurios atitiktų tariamą atsakovo susitarimą, juo labiau, kad Paskolos raštelį surašė ne ieškovė, bet pats atsakovo vadovas. Taip pat nėra jokio pagrindo spręsti, jog Paskolos raštelį pasirašęs įstaigai vadovaujantis asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, negalėjo suprasti, jog pasirašo ant paskolos sutarties ir patvirtina paskolos gavimą. Todėl atsakovo samprotavimai, jog atsakovas pinigų negavo bei apie tariamą vėlesnį pinigų pasiskolinimą, neturi jokio objektyvaus pagrindo. Be to, susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovo vadovo (b. l. 73-98), ieškovei ne kartą raginant atsakovo vadovą atsiskaityti (pvz., žr., liepos 1 d. žinutė (b. l. 87); liepos 7 d. žinutės (b. l. 90-91), taip pat papildomai įrodo pinigų priėmimo faktą bei atsakovo vengimą grąžinti pasiskolintus pinigus;

13.3. Atsakovas taip pat nurodė, jog pinigus ketino skolinti sau asmeniškai bei šią aplinkybę patvirtina faktas, jog nebuvo išrašytas kasos pajamų kvitas. Šios aplinkybės taip pat nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, Paskolos raštelyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog A. M., pasirašydamas Paskolos raštelį, veikė VšĮ „SSMPT“ vardu bei pinigus priėmė įstaigos veiklos vystymui, be to, Paskolos raštelis surašytas ant atsakovo blanko bei patvirtintas atsakovo spaudu (žr., 12 punktą). Aplinkybė, jog atsakovas pinigų priėmimo fakto neįformino teisės aktų nustatyta tvarka, įrodo, jog atsakovas, būdamas įstaigos vadovu, elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai, tačiau nepaneigia fakto, jog pinigai buvo priimti veikiant atsakovo vardu.

Dėl Paskolos rašteliui keliamų formos reikalavimų

14. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). CK 1.74 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Vienas iš tokių sandorių yra atitinkama paskolos sutartis, kurios formą reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 4 dalyje (redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

15. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

16. Pagal kasacinio teismo praktiką restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2017).

17. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, jog atsakovo vadovas surašė Paskolos raštelį, kuriame užfiksuotas pinigų atsakovui perdavimo faktas (žr., 13 punktą). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. CK 6.871 straipsnio 3 dalis skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Paskolos raštelis atitiko paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus – užfiksuotas pinigų atsakovui perdavimo momentas bei sutartis tarp šalių sudaryta rašytine forma (CK 6.870 straipsnis, 6.871 straipsnio 1-3 dalys).

18. Tačiau, kaip jau minėta (žr., 14 punktą), jeigu paskolos suma viršija 3000,00 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas gavo 5300,00 Eur paskolą grynais pinigais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Paskolos raštelis neatitiko įstatymo reikalaujamos notarinės formos, todėl yra pagrindas jį pripažinti negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 3 dalis) ir taikyti restituciją, ieškovei iš atsakovo priteisiant grynaisiais pinigais perduotą 5300,00 Eur sumą (CK 1.93 straipsnio 5 dalis).

Dėl reikalavimo priteisti kompensacines palūkanas

19. Paskolos sutartį pripažinus negaliojančia, ieškovo reikalavimas dėl 40,66 Eur kompensacinių palūkanų už naudojimąsi paskolintomis lėšomis priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-546-407/2018)

Dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas

20. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Tačiau tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo teisme, o nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-546-407/2018).

21. Nagrinėjamu atveju teismui nusprendus taikyti restituciją, ieškovei iš atsakovo priteisiant grynaisiais pinigais perduotą 5300,00 Eur sumą, iš atsakovo priteistinos 5,00 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 5300,00 Eur sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93, 96 straipsnis). Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis).

23. Ieškinio reikalavimų suma 5340,66 Eur. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 5300,00 Eur (99 proc.), atmestų – 40,66 Eur (1 proc.).

24. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė patyrė 898,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 800,00 Eur atstovavimo išlaidos ir 98,00 žyminis mokestis (60,0 Eur už ieškinį ir 38,00 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) (b. l. 8-9, 99). Atsakovas patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 565,00 Eur atstovavimo išlaidos ir 135,00 žyminis mokestis (60,0 Eur už prašymą dėl proceso atnaujinimo ir 75,00 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) (b. l. 60, 129-134).

25. Teismas, įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, sprendžia, jog tiek ieškovo, tiek atsakovo prašoma priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus.

26. Taigi, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis bei žyminio mokesčio dalis, atitinkanti patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, sudaro 889,02 Eur (99 proc.), kuri priteistina ieškovui iš atsakovo. Atsakovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis bei žyminio mokesčio dalis, atitinkanti atmestų ieškinio reikalavimų dalį, sudaro 7,00 Eur (1 proc.), kuri priteistina atsakovui iš ieškovo.

27. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 7,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui tenkanti mokėti dalis, proporcinga atmestų reikalavimų daliai (1 proc.), neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš ieškovo minėtos išlaidos nepriteistinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 7,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

28. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą turi išspręsti teismo sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nusprendus taikyti restituciją, ieškovei iš atsakovo priteisiant grynaisiais pinigais perduotą 5300,00 Eur sumą, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01651 sustabdymą (b. l. 62-63).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-27 preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu 2018-05-04 paskolos raštelį, sudarytą tarp ieškovės E. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo VšĮ „Sostinės skubios medicinos pagalbos tarnybos“, juridinio asmens kodas 2551351, bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo VšĮ „Sostinės skubios medicinos pagalbos tarnybos“, juridinio asmens kodas 2551351, ieškovei E. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5300,00 Eur sumą.

Priteisti iš atsakovo VšĮ „Sostinės skubios medicinos pagalbos tarnybos“, juridinio asmens kodas 2551351, ieškovei E. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5300,00 Eur) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės VšĮ „Sostinės skubios medicinos pagalbos tarnyba“, juridinio asmens kodas 125513517, ieškovės E. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 889,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės VšĮ „Sostinės skubios medicinos pagalbos tarnyba“, juridinio asmens kodas 125513517, naudai 7,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo VšĮ „Sostinės skubios medicinos pagalbos tarnybos“, juridinio asmens kodas 2551351, 7,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01651 sustabdymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.