- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- e2YT-569-399/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03919-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės, notarei Daliai Labanauskienei
- Advokatai
- Karolina Matkevičienė
- Kategorijos
- 3.2.6.1Galutinis sprendimas
trečiajam asmeniui Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarei Daliai Labanauskienei (nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės I. A. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir ieškinį dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo atsakovui Valstybės įmonei „Turto bankas“, trečiajam asmeniui notarei Daliai Labanauskienei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
I. A. pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti terminą įstatyminei įpėdinei I. A., gim. 1958-09-20, dėdės V. J., mirusio 2009-05-05 palikimui priimti.
Patikslintame pareiškime nurodė, kad ji yra palikėjo V. J. (toliau – Palikėjas), dukterėčia (palikėjo brolio Juozo (Juozapo) J. vaikas (duktė I. J., po santuokos – A.), t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra penktos eilės Palikėjo įpėdinė pagal įstatymą. Nurodo, jog kitų nei pareiškėja, Palikėjo įpėdinių pagal įstatymą nėra. Apie dėdės mirtį sužinojo tik 2017 m. gegužės mėn. pabaigoje telefonu iš tolimos giminaitės. Sužinojus apie Palikėjo mirtį, nors ir gyvendama bei dirbdama užsienyje, ėmėsi aktyvių priemonių Lietuvoje su sūnaus pagalba išsiaiškinti kada tiksliai Palikėjas mirė, ar tikrai mirė. Pareiškėja 2017 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Marijampolės migracijos skyrių dėl Palikėjo mirties liudijimo išdavimo, tačiau tik įrodžius giminystės ryšį Pareiškėjai buvo išduotas mirties įrašas, - t.y. 2017 m. liepos 18 d. išrašyta Palikėjo mirties įrašo kopija, iš kurios Pareiškėja sužinojo, kad Palikėjas mirė 2009 m. gegužės 5 d., Marijampolėje. Kartu, siekdama surinkti visus reikalingus dokumentus savo giminystės ryšiui su Palikėju patvirtinti, Pareiškėja kreipėsi į įvairius archyvus dėl tokio duomenų gavimo. 2017 m. rugpjūčio 3 d. iš VĮ „Turto bankas“ gavo paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, iš kurios sužinojo, kad Palikėjo turtas paveldėjimo teise 2017 m. balandžio 5 d. perėjo valstybei. Esant nurodytoms aplinkybėms, siekdama realizuoti savo kaip penktos eilės paveldėtojos pagal įstatymą teisę priimti Palikėjo turtą, teikia teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis nurodo, kad iki 2017 m. gegužės mėn. pabaigos apskritai nežinojo apie aplinkybę, kad Palikėjas mirė. Iki 2004 m. dažnai bendravo su Palikėju, o vėliau pradėjus gyventi ir dirbti užsienyje, grįžusi atostogų, susitikdavo su Palikėju. Kadangi Palikėjas neturėjo artimų giminaičių, Pareiškėja neturėjo kaip sužinoti, kodėl šio nepavyksta rasti grįžus į Lietuvą, pasibeldus į duris durų niekas neatidarė, kaimynai nesakė, kad šis miręs. Pareiškėja tik kas keli metai trumpam grįždavo į Lietuvą, todėl manė, kad Palikėjo neranda, nes šis kur išėjęs, o bandymai susisiekti nebuvo sėkmingi. Pareiškėja nurodo, kad dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo kad šis miręs. Sužinojus, kad Palikėjas miręs nedelsiant ėmėsi visų galimų priemonių išsiaiškinti, ar Palikėjas nepaliko testamento, ir kas vėliau, priėmė palikimą. Antra svarbi priežastis: kad pareiškėja iki šiol gyvena ir dirba užsienyje, jos faktinės galimybės sužinoti apie Palikėjo mirtį buvo itin ribotos, dėl darbo pobūdžio (fizinis darbas vietoje), buvusios ir esamos sunkios turtinės padėties. Pareiškėja nuo 2009 m. nedažnai grįždavo į Lietuvą. Pareiškėja nurodo, kad su Palikėju ne kartą kalbėjosi, kad po jo mirties šis norėtų, kad Pareiškėja gyventų jo bute, palikimo priėmimas Pareiškėjai turi ne tik turtinę, bet ir sentimentalią reikšmę. Trečia svarbi priežastis: pareiškėja kreipėsi į teismą vos tik surinkusi visus reikalingus dokumentus ir atitinkamus reikalingus vertimus, reikalingus kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėja nurodo, kad siekiant pateikti teismui CPK reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atsižvelgiant į buvusį vasaros atostogų laikotarpį, ėmėsi maksimalių priemonių kuo skubiau visus reikalingus dokumentus surinkti, ir vos tik juos gavusi skubėjo juos teismui pateikti. Ketvirta svarbi priežastis: Palikėjo turto – palikimo atsiradimo klausimas ilgą laiką buvo ginčo kitose bylose objektas, tačiau Pareiškėja nebuvo informuota apie vykusius procesus. Penkta svarbi priežastis: termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis jokių trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes palikimą 2017 m. balandžio 5 d. priėmė valstybė. Iki Pareiškėja pati sužinojo apie Palikėjo mirtį, į ją ar jos šeimos narius niekas nesikreipė, niekas nebandė susisiekti su ja dėl jos kaip įstatyminės įpėdinės teisių įgyvendinimo, ir nepagrįstai, kaip nesant įstatyminių įpėdinių, palikimą priėmė valstybė. Pareiškėjos įsitikinimu, kiti asmenys neturintys teisės paveldėti (kaimynai, asmenys gyvenę Palikėjo bute iki turtas perėjo valstybei) galimai nesąžiningai siekė neatskleisti jai Palikėjo mirties faktą, tokiu būdu užkertant galimybes turtui paveldėti. Šešta svarbi priežastis: tenkinus prašymą ir atnaujinus terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, ne tik bus realizuota įstatyminė teisė paveldėti turtą, bet kartu ir teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principas; būdama įstatymine Palikėjo įpėdine turi teisėtą lūkestį paveldėti Palikėjo turtą.
Pareiškėjos įsitikinimu, šiuo atveju yra visos sąlygos tenkinti prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis, nes įpėdinė dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių, t.y. tinkamai ir laiku, teisės aktų nustatyta tvarka sužinoti apie Palikėjo mirties faktą, datą, vietą, taip pat kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Prašymą prašo nagrinėti remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota paveldėjimo teisės taikymo praktika (bylos Nr. 3K-3-134/2009, Nr. 3K-3-319-695/2015, Nr. 3K-3-46/2006 ir kt.), kurioje nurodyta, jog jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių
Teismo posėdžio, vykusio 207 m. gruodžio 15 d., metu I. A. papildomai paaiškino, kad prašo atnaujinti terminą palikimui priimti. Jos dėdė J. V. mirė 2009 m., apie jo mirtį sužinojo, kai jai 2017 m. balandžio mėnesį telefonu pranešė tolima giminaitė Violeta. Ji nuo 2005 m. sausio mėnesio gyvena Londone, į Lietuvą grįžta kas du – trys metai. Su dėde nebendravo nei laiškais, nei kitomis priemonėmis. Grįžusi į Lietuvą buvo nuėjusi, tačiau jai niekas neatidarė durų, kaimynai taip pat durų neatidarė. Siekia paveldėti po dėdės mirties likusį butą, esantį R. J. g., Marijampolėje. Dėdė yra iš tėvo J. J. pusės, kuris taip pat yra miręs. Praleido terminą palikimui priimti, nes nežinojo apie dėdės mirtį.
Posėdžio metu ieškovės I. A. atstovė advokato padėjėja Karolina Matkevičienė paaiškino, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikimo priėmimui remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Papildomai paaiškino, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimo skiltyje juridiniai faktai nurodytais duomenimis butas R. J. g. 68-8, Marijampolėje nuo 2009 m. iki 2011 m. buvo ginčo objektas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2A-11046-390/2011 ir tik 2011 m. gegužės 25 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai buvo patvirtintas faktas, kad minėtas butas asmeninės nuosavybės teise priklauso V. J.. Ieškovė laikotarpyje nuo 2010 iki 2015 m. gyveno ir dirbo užsienyje, todėl negalėjo domėtis ir žinoti apie minėtą bylą bei apie V. J. mirtį. Svarbios priežastys dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti yra tai, kad mirusysis iki 2009 m. nuosavybės teise turto, registruoto viešame registre neturėjo. Ieškovė apie tai, kad mirusysis dėdė turi nekilnojamojo turto sužinojo 2017 m. liepos 21 d. gavusi paveldėjimo teisės liudijimą. Mirusiojo turtu ieškovė pradėjo domėtis nuo 2017 m. gegužės mėnesio, kai telefonu iš tolimos giminaitės sužinojo apie dėdės mirtį. Po to ieškovė kreipėsi į atitinkamas institucijas siekdama sužinoti apie dėdės V. J. mirtį, palikimo priėmimą ir kitas aplinkybes. Terminas palikimui priimti buvo praleistas ir dėl to, kad ieškovė nuo 2010 m. gyveno ir dirbo užsienyje, nekvalifikuotą darbą, kas sąlygojo aplinkybę, kad jos finansinė padėtis buvo sunki. Be to galimybė gauti informacijos ieškovei buvo apsunkinta, nes kai ji buvo nuvykusi į mirusiojo butą durų niekas neatidarė, kaimynai pasakyti kas bute gyvena negalėjo, o sąskaitos už komunalines paslaugas patvirtina aplinkybę, kad minėtu butu kažkas naudojasi, o valstybei turtas perėjo tik 2017 m. Prašo teismo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką civilinėje byloje Nr.3K-3-78-248/2016, kurioje teismas pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tokiam įpėdiniui, kuris dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Ieškovė su mirusiu dėde iki išvykimo į užsienį bendraudavo asmeniškai, o vėliau tuo metu, kai grįždavo iš užsienio su dėde susitikdavo. Būdama užsienyje jokiomis komunikacijų priemonėmis nesinaudojo, laiškų dėdei nerašė, ryšio nepalaikė.
Atsiliepimas
Valstybės įmonė Turto bankas pateiktuose atsiliepimuose nurodė, jog 2016-04-04 Turto bankas gavo 2016-03-29 UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ raštą Nr. 3.3-162 „Dėl nepaveldėto nekilnojamojo turto“, kuriuo Turto bankas buvo informuotas apie nepriimtą mirusio V. J. palikimą ir tuo pagrindu pradėjo turto perėmimo procedūrą. 2017-04-05 Turto bankui buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas registracijos Nr. DŽM-1214, 2017-04-12 Turto perdavimo - priėmimo aktu Nr. TP1-781/418071 buvo perimtas Liudijimo pagrindu valstybei perėjęs mirusio V. J. turtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Turto banko vertinimu šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių objektyvių argumentų ir įrodymu, pagrindžiančių, kad CK 5.50 str. nustatytas 3 mėnesių palikimo priėmimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Trečiasis asmuo Marijampolės l-ojo notaro biuro notarė Dalia Labanauskienė pateiktame atsiliepime paaiškino, kad 2017-03-15 Valstybės įmonė Turto bankas pateikė pareiškimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo atsižvelgiant į Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles. Patikrinus VĮ Registrų centro Testamentų registro duomenis palikimo priėmimo faktų, mirus 2009-05-05 V. J., nebuvo nustatyta, įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo notaro biure taip pat negauta. P. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenis VĮ Registrų centro Gyventojų registre - pirmos eilės įpėdinių nėra, šeiminė padėtis - miręs ištuokoje, ištuokos data 1971-01-12. Notaras neprivalo ieškoti įpėdinių. 2017-03-28 Valstybės įmonės Turto bankas prašymu buvo užsakytas duomenų tikslinimas Valstybės įmonės Registrų centre ir 2017-04-05 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, reg. Nr.DŽM-1214. Visos palikimo priėmimo po V. J. mirties faktinės aplinkybės nustatytos, įvertintos ir tinkamai teisiškai įformintos.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo prašė panaikinti 2017-04-07 Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarės Dalios Labanauskienės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, paveldėjimo bylos Nr. 36/2017, notarinio registro Nr. DŽM-1214, NETSVEP identifikavimo Nr. 1021095214 į palikimą, atsiradusį po V. J. mirties – butą su rūsiu, unikalus Nr. 1897-6003-4017:0008, esantį adresu R. J. g. 68-8, Marijampolė, kurio vidutinė rinkos vertė 13500 Eur.
Ieškinyje nurodė, jog ieškovė būdama įstatyminė palikėjo įpėdinė dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti, ir tik 2017 m. gegužės mėn. pabaigoje telefonu sužinojusi apie palikėjo mirtį bei apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (valstybė) kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodant svarbias priežastis, dėl kurių ieškovė praleido terminą (gyveno užsienyje, nežinojo apie palikėjo mirties faktą, ir kt.). Po Palikėjo mirties liko Palikėjo turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. -, esantis adresu R. J. g. 68-8, Marijampolė. 2017-04-05 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, išduoto nei vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo pagal CK 5.62 str. 1 d. 3 p. paveldimas turtas paveldėjimo teise buvo priimtas valstybės. CK 5.8 straipsnis įtvirtina, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Šiuo atveju CK numatytas terminas kreiptis į teismą nėra praleistas.
Ieškovė yra palikėjo įstatyminė penktos eilės įpėdinė, kuri dėl susiklosčiusių svarbių aplinkybių įgyvendinti savo teisių į palikimą negalėjo. Ieškovė prašo panaikinti notaro išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nes valstybei jis išduotas nepagrįstai. Atsakovui (valstybei) paveldėjimo teisės liudijimas išduotas, nepriklausomai nuo to, jog yra pirmesnės eilės įpėdinė turinti teisę į palikimą – ieškovė. Ieškovė savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jai tenkantį palikimą nėra įgyvendinusi dėl svarbių priežasčių, jeigu ieškovė būtų žinojusi apie palikėjo mirtį ir palikimo atsiradimą anksčiau, būtų turėjusi realias galimybes kreiptis ankščiau, ji būtų priėmusi palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pateikusi palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, dėl ko atsakovui nebūtų atsiradusi teisė ir kilusi pareiga priimti palikimą valstybės vardu. Ieškovė palikimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti negalėjo dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių (emigravimo dirbti ir darbo užsienyje, sunkumų susisiekti su palikėjo kaimynais), teismui termino priimti palikimą praleidimo priežastis pripažinus praleistomis dėl svarbių priežasčių ir terminą palikimui priimti teismui atnaujinus, pripažintina, jog ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl ieškinys turėtų būti tenkintas (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.8 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymi, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis).
Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Šiuo atveju, ieškovė siekia paveldėti savo artimo giminaičio – dėdės palikimą, kurį pagal įstatymą turi teisę paveldėti.
Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5. 57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5. 57 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, ieškovė yra pirmesnės eilės įpėdinė pagal įstatymą prieš atsakovą (valstybę), todėl teismui atnaujinus terminą ieškovei priimti palikimą kaip ieškovei praleidus terminą dėl pareiškime ir bylos nagrinėjimo metu nurodytų priežasčių, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas valstybei nesant įstatyminių įpėdinių turi būti panaikintas. Tokiu būdu būtų apginti pažeisti ieškovės teisėti interesai, ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties. Kartu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Atsakovas 2017-09-26 atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra pareiškęs ir patvirtinęs, kad teismui atnaujinus terminą palikimui priimti, būtų pagrindas išduotą paveldėjimo teisės liudijimą panaikinti, kadangi nebeliktų CK 5.62 str. numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn; be kita ko, yra nurodęs, kad neprieštarautų tokio reikalavimo patenkinimui, jeigu teismas įsitikintų, kad yra pagrindas terminą atnaujinti, ir ieškovė sutiktų padengti išlaidas, susijusias su turto administravimu.
Posėdžio metu ieškovės I. A. atstovė advokato padėjėja Karolina Matkevičienė ieškinį prašė tenkinti, nes jo tenkinimas būtų teisėtas ir pagrįstas, nes turtas būtų paveldėtas pagal įstatymą. Ieškinio tenkinimas nepažeistų jokių trečiųjų šalių interesų, nes panaikinus paveldėjimo teisės liudijimą kartu su turtu pereitų ir įsipareigojimai. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės ir prie jo pateikti įrodymai sudaro pagrindą ieškinį tenkinti jeigu terminas būtų atnaujintas. Ieškovė žino, apie atsakovo išreikštą poziciją, kad, jei būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, ieškovė turėtų atlyginti atsakovui valstybės turėtas išlaidas, susijusias su mirusio V. J. turto administravimu, kurios sudaro 197,50 Eur. Ieškovė sutinka su tokiu atsakovo reikalavimu.
Valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, jog paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, kai nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė (CK 5.62 str. 1 d.). Palikimo atsiradimo momentu įstatyminis įpėdinis palikimo nepriėmė ir jis perėjo valstybei, tačiau teismui nustačius, kad yra pagrindas ieškovei atnaujinti terminą mirusio V. J. palikimui priimti, būtų pagrindas nurodytą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarės Dalios Labanauskienės, notarinio registro Nr. DŽM-1214, panaikinti, kadangi nebeliktų CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Turto bankas, neturi jokių duomenų apie priežastis, sutrukdžiusias ieškovei laiku priimti dėdės V. J. palikimą. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą ieškovei jos dėdės palikimui priimti, taip pat, jei ieškovė padengs valstybės turėtas išlaidas, susijusias su mirusio V. J. turto administravimu, kurios 2017-09-25 sudarė 197,50 Eur ir teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną jos bus išaugusios, nes pareiga rūpintis turtu kaip turto savininkui tenka Turto bankui, Turto bankas neprieštaraus ieškovės reikalavimo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas ir ieškinys tenkinami.
Civilinės bylos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo buvo sujungtos 2018 m. sausio 16d. nutartimi į vieną bylą ir abu I. A. reikalavimai išnagrinėti vienoje byloje.
Civilinėje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2017 m. balandžio 5 d. notarė Dalia Labanauskienė išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą registro Nr. DŽM 1214 (toliau liudijimą), kuriuo patvirtino, kad turtas, tai yra butas su rūsiu, unikalus Nr. 1897-6003-4017:0008 (toliau butas), priklausęs asmeninės nuosavybės teise, 2009 m. gegužės 5 d mirusiam, V. J., pereina valstybei. Turto perėjimą valstybei patvirtina ir byloje esantis Nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktas. Butas nuo 2017 m. birželio 3 d. nuosavybės teise registruotas Lietuvos Respublikos vardu.
I. A. pateikė įrodymus, kad gyvena ir dirba užsienyje, giminystės ryšį su V. J. patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtina jog ji yra V. J. dukterėčia, tai yra palikėjo brolio J. (J.) J. dukra ir yra penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Duomenis, kad I. A. prašymu VĮ Turto bankas persiuntė jai liudijimo kopiją 2017 m. rugpjūčio 3d.
Dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo)
.
Palikimas atsirado V. J. mirus 2009 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.3 str. 1 d.).
Įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti (CK 5.50 str. 3d.) Palikimas gali būti priimtas pradedant turtą faktiškai valdyti, paduodant pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą arba kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą (CPK 5.50 str. 2 d.) Asmuo laikomas priėmusiu palikimą kai atlieka bent vieną šių veiksmų įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu (CK 5.50 1 d.). Kaip jau minėta V. J. mirė 2009 m. gegužės 5 d. ir tą dieną atsirado palikimas, taigi trijų mėnesių terminas pasibaigė 2005m. rugpjūčio 5 d. I. A. yra penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą. CK 5.11 str. numatančiame įpėdinių pagal įstatymą eiles yra nustatyta, kad penktos eilės įpėdiniai yra palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios) taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos), o to paties straipsnio 2 d. nustato, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus, arba atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdinai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė,
CK 5.57 str. 1d. nustato galimybę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti (toliau termino) atnaujinimo. Terminas gali būti atnaujintas tik teismui nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tokiu būdu asmens, pateikusio pareiškimą, pareiga yra įrodyti, kad šį terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių, tai yra įrodyti, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių priimti palikimą po palikėjo mirties.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).
Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) yra svarbu nustatyti ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias jis nurodo svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, vertinti ar jos yra tikrai svarbios pateisinant termino praleidimą ir išsiaiškinti palikimą priėmusių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (atnaujinimo) Teismas turi ne tik vertinti objektyvias aplinkybes dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai kiek jis praleistas, bet ir kitas priežastis dėl kurių asmuo laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Priežasčių svarbumas siejamas ir su paties pareiškėjo elgesiu, tai yra būtina nustatyti ar pareiškėjas elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas bei sąžiningas asmuo ar priešingai savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-182-421/2016).
CK 5.50 str. 3 d. nustatyto termino paskirtis yra užtikrinti apibrėžtumą ir stabilumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, skatinant asmenis kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, tai yra apsispręsti priima palikimą asmuo ar ne.
Teismas dėl šių aplinkybių pasisako, kad V. J. testamentu turto nepaliko niekam. Įpėdiniai pagal įstatymą išvardinti CK 5. 11 str. 1 d. palikimo nei vienu įstatyme nustatytu būdu nėra priėmę. Palikimas atsirado 2009 metais, tačiau valstybei jis perėjo tik 2017 metais. I. A. pareiškime nurodžiusi jog vyko teisminis ginčas dėl buto ir teismui patikrinus vieningos teismų sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3d.), nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme (toliau teisme) yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-54-570/2011 dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais. Toje byloje ieškovė V. U. prašė nustatyti faktą, kad ji priėmė palikimą po Konstancijos I. J. mirties, ginčijo V. J. išduotus nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimus dėl buto esančio Marijampolė, R. J. g. 68-8, tai yra dėl to paties buto, kurį siekia paveldėti I. A.. Teismas 2011 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo V. U. ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo nutartimi 2011 m. gegužės 26 d. (civ. byla Nr. 2A-1046-390/2011) teismo sprendimas (2011-01-26) buvo paliktas nepakeistu. I. A. civilinėje byloje Nr. 2-54-570/2011 nebuvo dalyvaujančiu asmeniu ir apie teisminį ginčą tuo metu galėjo nežinoti, taigi ir nežinoti apie V. J. mirtį. Byloje pakanka duomenų išvadai daryti, kad I. A. 2009 metais nuolat gyveno ir dirbo užsienyje. Ji yra palikėjo dukterėčia, giminystės ryšius palaikė tik aplankydama jį bute kol gyveno Lietuvoje nuolat bei kartais grįžusi iš užsienio. Nepaneigtas I. A. teiginys, kad ji į Lietuvą dėl darbo specifikos ir lėšų stygiaus grįžta retai taip pat nepaneigtas ir jos tvirtinimas jog apie dėdės V. J. mirtį ji sužinojo tik 2017 metais iš tolimos giminaitės. Aplinkybę jog 2017 metais I. A. žinojo apie V. J. mirtį patvirtina ir jai išsiųsta iš VĮ Turto bankas liudijimo apie turto perėjimą valstybei kopija. Po sužinojimo apie palikėjo mirtį I. A. ėmėsi aktyvių veiksmų savo paveldėjimo teisei į V. J. turtą realizuoti. Kitų asmenų priėmusių palikimą ar išreiškusių norą jį priimti, išskyrus valstybę, nenustatyta. Paveldėjimas, tai yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą ir/arba įpėdiniams pagal testamentą o jų nesant ar nei vienam nepriėmus palikimo– valstybei (CK 5. 1 str. 1 d.). Palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja teisę paveldėti palikėjo turtą, tačiau be įpėdinio valios išreiškimo paveldėjimas neįvyksta, tai yra nepasikeičia turto savininkas ir pan. Įpėdinis turi palikimą priimti, o būtent išreikšti savo valią perimti palikėjo turtą bei turtines teises ir pareigas. Taigi įpėdinis turi būti aktyvus ir ne tik išreikšti savo valią, bet ir tai atlikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Įstatymo nustatytu terminu V. J. palikimas nebuvo priimtas nei vienu būdu (pradedant faktiškai valdyti, paduodant pareiškimą notarui ar sudarant apyrašą). Valstybė turtą paveldi tik esant sąlygoms išvardintoms CK 5.62 str. (kai nėra įpėdinių, nei vienas nepriėmė palikimo, iš visų atimta paveldėjimo teisė arba turtas paliktas valstybei testamentu). Įstatymų leidėjas nustatydamas šešias paveldėjimo eiles įpėdiniams pagal įstatymą leidžia daryti išvadą jog siekiama padėti, kad turtas liktų tos giminės žinioje. Bylos duomenys patvirtina I. A. giminystės ryšį su palikėju, įvertinęs byloje nurodytas priežastis ir įrodymus, teismas daro išvadą jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas tikėti jog I. A. apie V. J. mirtį sužinojo tik 2017 m. pavasarį ir tai yra svarbi priežastis terminui palikimui priimti atnaujinti, kadangi asmuo nežinodamas apie palikėjo mirtį negali kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ar jį priimti kitu būdu. Teismas svarbia priežastimi pripažįsta ir tai, kad I. A. gyvena užsienyje, Lietuvoje lankosi retai ir atsižvelgdamas į tai jog nenustatyta, kad termino atnaujinimu būtų pažeisti kitų asmenų interesai bei vadovaudamasis ne tik nustatytomis svarbiomis priežastimis, bet ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principu (CK 1.5 str.) teismas atnaujina įstatymu nustatytą ir praleistą terminą I. A. priimti palikimą, atsiradusį po V. J. mirties.
Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo (panaikinimo)
I. A. prašo panaikinti notarės Dalios Labanauskienės išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą registro Nr. DŽM 1214 (toliau liudijimą) į palikimą atsiradusį po V. J. mirties, tai yra į butą su rūsiu, unikalus Nr. 1897-6003-4017:0008, esantį Marijampolė, R. J. g. 68-8.
Byloje esantis liudijimas patvirtina, kad jis išduotas 2017 m. balandžio 5 d.ir jame nurodyta jog vadovaujantis CK 5.62 str. V. J., mirusio 2009 m. gegužės 5 d. turtas, kurį sudaro minėtas butas, paveldėjimo teise pereina valstybei. Ieškovė nurodo jog notarė nepatikrino ar nėra kitų įpėdinių po V. J. mirties. Teismas pasisako, kad V. J. mirė 2009 metais, liudijimas išduotas 2017 metais ir buvo pasibaigęs terminas visų eilių įpėdinių terminas priimti palikimą bei liudijimo išdavimo metu įpėdinių priėmusių palikimą nebuvo, kadangi kaip jau minėta nepakanka asmenų susijusių su pareiškėju giminystės ryšiais buvimo, o būtina jog būtų išreikšta jų valia priimti palikimą ir tokių asmenų 2017 m. balandžio 5 d. nebuvo ir apie I. A. siekį priimti palikimą po dėdės mirties notarė nežinojo ir neprivalėjo žinoti, taigi jokių netinkamų notarės veiksmų, išduodant liudijimą, teismas nenustatė.
Teismas sutinka su ieškovės tvirtinimu, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo santykių dalyvė, kadangi valstybė turtą paveldi tik esant sąlygoms išvardintoms CK 5.62 str., tai yra jeigu turtas paliekamas valstybei testamentu, jeigu nėra palikimą priėmusių įpėdinių ar palikėjas iš visų atėmė teisę paveldėti jo turtą. V. J. nebuvo pareiškęs valios kam po mirties palieka savo turtą, tai yra nepaliko testamento.
CK 5.8 str. įtvirtinta nuostata, kad asmuo pretenduojantis į palikimą gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
Bylos duomenys patvirtina jog nuo palikimo atsiradimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos vieneri metai praėję, tačiau nuo dienos kai I. A. sužinojo apie V. J. mirtį ir palikimo atsiradimą vieneri metai nepraėję kaip ir nepraėję nuo liudijimo išdavimo dienos, kadangi I. A. apie V. J. mirtį sužinojo 2017 m. gegužės mėn., panašiu laiku išduotas ir liudijimas, o būtent 2017 m. balandžio 5 d., todėl yra pagrindas pripažinti, kad terminas ieškiniui reikšti nepasibaigęs (nepraleistas), teismas ieškinį priėmė ir nagrinėja.
Pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką ieškinį dėl liudijimo nuginčijimo gali reikšti įpėdinis, kuris pretenduoja į palikimą ir kuris įstojo į paveldėjimo teisės santykius (CK 5.50 str. 1d., 2 d.) arba iš jų nebuvo pasitraukęs tokiais pagrindais dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta.
Teismas pratęsė terminą I. A. palikimui priimti po V. Janulevičiaus mirties, todėl yra pagrindas teigti jog I. A. yra asmuo įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs, tai sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir duoda pagrindą laikyti asmeniu pretenduojančiu priimti palikimą ir suteikia teisę (galimybę) ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009, Teismų praktika Nr. 32/2009).
Palikimas ir teisė jį priimti atsiranda palikėjo mirties momentu. Paveldėjimo teisės ar palikimo perėjimo valstybei liudijimas yra tik įpėdinio teises įforminantis dokumentas ir jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje 3K-7-468/2009, Teismų praktika Nr. 32/2009). Šioje byloje palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas esant penktos eilės įpėdiniui pagal įstatymą, turinčiam prieš valstybę pirmumo teisė priimti palikimą. I. A. savo teisės priimti palikimą nėra įgyvendinusi, nes priešingu atveju valstybei nebūtų atsiradusi teisė ir pareiga priimti palikimą valstybės vardu po V. J. mirties. I. A. pretenduoja priimti palikimą po V. J. mirties, jai yra atnaujinamas terminas palikimui priimti ir esant šioms aplinkybėms, jos reikalavimas panaikinti perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkinamas.
I. A. reikalavimai tenkinami, tačiau jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kadangi viena iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ji nepateikė prašymo jas priteisti, antra atsakovas yra valstybės įmonė, atstovaujanti Lietuvos Respublikos interesus ir yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 str. 1 d. 10 p., 87 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais teismas
nusprendžia:
I. A. reikalavimus tenkinti.
Atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1925m. liepos 25 d., mirusio 2009m. gegužės 5 d., priimti penktos eilės įpėdinei pagal įstatymą I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pripažinti negaliojančiu 2017 m. balandžio 7 d. Marijampolės pirmojo notaro biuro notarės Dalios Labanauskienės išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, paveldėjimo bylos Nr. 36/2017, notarinio registro Nr. DŽM-1214, NETSVEP, identifikavimo Nr. 1021095214, į palikimą atsiradusį po V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2009 m. gegužės 5 d., - butą su rūsiu, unikalus Nr. -, esantį Marijampolė, R. J. g. 68-8.
Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas išsiųsti atsakovui VĮ „Turto bankas“ ir trečiajam asmeniui notarei Daliai Labanauskienei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą Marijampolės rūmus.