- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-1046-390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- V. U.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovei V. U., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. U. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovui Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tretiesiems asmenims Marijampolės 1 – ojo notaro biuro notarei Daliai Labanauskienei, VĮ Registrų centro Marijampolės filialui, G. P., A. P. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, nuosavybės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. U. prašė paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. I. J., mirusios 2008 m. gruodžio 10 d., mirties ji priėmė tetos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą; pripažinti negaliojančiais nuo jų išdavimo dienos 2009-03-27 nuosavybės teisės liudijimą išduotą Marijampolės 1 – ojo notaro biuro notarės Dalios Labanauskienės reg. Nr. DŽM-1545 ir 2009-03-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. DŽM-1456. Nurodė, jog 2008-12-10 mirė jos motinos A. P., mirusios 2000-04-11, sesuo K.I. J.. K.I. J. vaikų neturėjo. Mirus K. I. J., liko palikimas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), namų apyvokos, asmeniniai mirusios daiktai. Iš palikėjos daiktų ji nieko nepasiėmė, kadangi bute toliau gyveno ir daiktais naudojosi dėdė V. J.. Po tetos mirties V. J., kreipėsi į notaro biurą ir jam 2009 m. kovo 27 d. Marijampolės 1 – ojo notaro biuro notarė Dalia Labanauskienė išdavė nuosavybės teisės liudijimą, reg. Nr. DŽM-1545 į ½ dalį turto kaip pergyvenusiam sutuoktiniui, o į kitą dalį išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. DŽ-1546. Mano, kad V. J. palikimo priimti negalėjo, kadangi su K. I. J. buvo išsituokęs dar 1971-01-12. Naujos santuokos sudaręs nebuvo. Kadangi nuosavybės ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai V. J. išduoti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl šie sandoriai pripažinti negaliojančiais nuo jų išdavimo. Teigia, kad ieškovė leido dėdei bute gyventi ir viskuo naudotis, tačiau buto išlaikymu, mokesčių mokėjimu rūpinosi ji. Be to, po tetos mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini) įdėjo langą, pakeitė radiatorius, klozetą.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 28,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, kad rašytinių įrodymų apie lango, radiatoriaus ar klozeto pakeitimą byloje nėra. Liudytojų parodymai šiuo klausimu prieštaringi, nekonkretūs. V. ir I.K. J. prižiūrėjusios ir lankiusios socialinės darbuotojos teigia, kad langą pasikeitė pats J., apie radiatoriaus ir klozeto pakeitimą jos nežino, o liudytoja L. R. nurodė, kad ji iš ieškovės girdėjusi apie lango pakeitimą, bet pati to nemačiusi. Liudytoja D. B. patvirtino, kad ieškovė pakeitė langą, radiatorių, klozetą, bet kada tą padarė nenurodė. Be to, nesutampa paaiškinimai dėl buto pagerinimų (viena liudytoja nurodo, kad pakeistas langas ir klozetas, kita - kad radiatorius ir pan.) ir jais patvirtinti aplinkybės, kad būtent ieškovė po J. mirties pakeitė buto langą, radiatorių ir klozetą negalima. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad J. ieškovei padovanojo akordeoną, neįrodo palikimo priėmimo fakto. V. J. aptarnavusi ir nuolatos lankiusi socialinė darbuotoja R. Ž. patvirtino, jog visus buto komunalinius mokesčius tvarkingai ir laiku mokėjo V. J., paduodamas jai pinigus apmokėjimui. Iš byloje pačios ieškovės pateiktų mokėjimo kvitų nustatė, jog mokėtojo vietoje yra pasirašiusi V. U., kuri patvirtino, kad ant mokėjimo kvitų pasirašė juos suradusi. Viename kvite (t. 2 b.l.35), sąskaitos savininku nurodyta socialinė darbuotoja L. Ž.. Esant šioms aplinkybėms, teismas atmetė ieškovės teiginį, kad ji po tetos mirties mokėjo mokesčius už butą. Be to, pati ieškovė patvirtino, jog visą tetos palikimą priėmė V. J., ji apie tai žinojo ir tam neprieštaravo (b.l.t.2 b.l. 23). Todėl teismas sprendė, jog juridinę reikšmę turintis faktas, kad po K.I. J. mirties ieškovė V. U. rūpinosi palikėjos turtu kaip savo – valdė, naudojo ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už butą ar pan. yra neįrodytas. Teismas taip pat konstatavo, jog asmuo, nesantis palikėjo sutuoktiniu (t.1 b.l.23) neturėjo teisės paveldėti pagal įstatymą ir kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis gauti nuosavybės teisės liudijimo į ½ dalį bendro turto (LR CK 5.13 str.). Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad palikėja K.I. J. ir palikimą priėmęs V. J. yra mirę, o ieškovė V. U. neturi subjektinės teisės ginčyti nurodytų sandorių, ieškinį dėl nuosavybės teisės liudijimo, ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiais, atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. U. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas, kadangi teismo išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, materialinės teisės normoms. Teismas padarė neatitinkančią tikrovės išvadą, jog liudytojų parodymai apie lango, klozeto ir radiatoriaus pakeitimą prieštaringi. Šiuo atveju, liudytojų parodymai ne prieštaringi, o papildantys vieni kitus, niekas neginčijo, kad ši investicija į buto pagerinimą nebuvo padaryta ir neneigė šio fakto. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės neįrodytos rašytiniais įrodymais, tačiau įstatymas nenumato, jog šias aplinkybes būtina įrodyti rašytiniais įrodymais. Vertinant įrodymų visumą protingumo ir teisingumo kriterijais, suprantama, kad likus bute gyventi garbaus amžiaus, ieškovei gerai pažįstamam asmeniui V. J., ieškovė negalėjo jo išmesti į gatvę ir persikraustyti gyventi į K.I. J. butą. Tai būtų prieštaravę moralės principams ir paprasčiausiam žmoniškumui. Ieškovė leido V. J. gyventi bute (ta aplinkybė, taip pat rodo faktinį palikimo priėmimą), tačiau kiek galėjo rūpinosi butu kaip savo, jį gerino savo lėšomis, naudojosi bute esančia skalbykle, mokėjo namo bendrijai mokesčius už elektrą, namo eksploatacinius mokesčius. Šie veiksmai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir kad pradėjo valdyti K.I. J. paveldimą turtą kaip savo. V. J. mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas (vandenį, elektrą, dujas) dėl to, kad jis šiomis paslaugomis naudojosi ir tai negali paneigti kitų įrodymų, kurie patvirtina kad K.I. J. palikimą ieškovė priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Mano, kad, teismo išvada, jog po K. I. J. mirties palikimą priėmė V. J. yra teisiškai nepagrįsta, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, nes V. J. K.J. J. mirties dieną nebuvo jos sutuoktinis, neturėjo subjektyvinės teisės paveldėti K.J. J. turtą ir iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės. Teigia, jog teismui netenkinus ieškinio reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais nuosavybės ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus, turėtų būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p.), o ne atmestas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 str. 3 d.). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010, 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus ar kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-547/2008). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėdama prašomą nustatyti palikimo priėmimo faktą nurodė, kad po savo tetos I.K. J. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pakeitė langą, radiatorių, klozetą, sumokėdavo dalį mokesčių už butą bei buvęs tetos vyras V. J. padovanojo jai akordeoną. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog po tetos mirties ji nepasiėmė jokių tetos daiktų, bute negyveno, butu naudojosi ir jį prižiūrėjo palikėjos buvęs vyras V. J.. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė rašytinių įrodymų apie bute nurodytų daiktų pakeitimą nepateikė, o apklaustų teismo posėdyje liudytojų parodymai prieštaringi ir nekonkretūs. Teismas išanalizavęs byloje esančius duomenis darė išvadą, kad ieškovė prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto neįrodė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių konstatacija ir padaryta išvada. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime aptarė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, teismas nurodė, kodėl atmeta ieškovės pateiktus įrodymus, taip pat nurodė, kodėl aplinkybių nepripažįsta ir prašomą ieškovės nustatyti faktą laiko neįrodytu. Taigi, apeliantės apeliacinio skundo argumentai susiję su įrodymų įvertinimu, jų tinkamumu įrodinėjant prašomą nustatyti faktą atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliantės apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė atliko aktyvius veiksmus, kurie būtų pagrindas nustatyti, kad ieškovė po palikėjos mirties pradėjo turtą valdyti ir faktiškai palikimą priėmė. Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėjos bute gyveno V. J. ir savo vardu mokėjo komunalinius mokesčius už butą. Šias aplinkybes taip pat patvirtino apklausta teismo posėdyje socialinė darbuotoja liudytoja R. Ž.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, nes jos parodymai neprieštarauja kitai bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams (CK 1. 5 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad asmuo neesantis palikėjo sutuoktiniu neturėjo teisės paveldėti pagal įstatymą ir kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis ir gauti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį bendro turto (CK 5. 13 straipsnis). Tačiau teismas nustatęs, jog V. J. yra miręs, o ieškovė ieškinio dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo neįrodė pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti prašomus panaikinti sandorius ir pagrįstai visus ieškovės pareikštus reikalavimus atmetė.
CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata reglamentuoja pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad ieškovės ieškinys turi ieškinio turinio trūkumų, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nagrinėdamas bylą ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais nuosavybės ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus turėjo palikti nenagrinėtais yra teisiškai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.