Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J, A. S. (J. A. S.) ir H. A. S. (H. A. S.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-736-413/2017 pagal ieškovų J. A. S. ir H. A. S. ieškinį atsakovams S. K., uždarajai akcinei bendrovei „General Electric solutions“, uždarajai akcinei bendrovei „Solar LT“, trečiasis asmuo R. J., dėl visuotinių akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei UAB „Solar LT“ vadovo įpareilgojimo atlikti tam tikrus veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių

Nustatyta, kad dalį apeliantų pirmiau pareikštų ieškinio reikalavimų išnagrinėjus galutine šioje ginčo dalyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartimi, šiuo metu civilinė byla yra nagrinėjama pagal 2016-12-05 patikslintą ieškinį, kuriame apeliantai prašo: 1) pripažinti visus UAB „Solar LT“ akcininkų sprendimus, priimtus po 2013-03-05 akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. 2013-03-07 dėl vadovo atleidimo ir naujo paskyrimo, 2013-03-10 dėl UAB „Solar LT“ turto įkeitimo, 2013-03-29 dėl buveinės adreso pakeitimo, 2013-04-03 dėl piniginių lėšų pasiskolinimo iš bendrovės vadovės, 2013-12-12 dėl vadovo atleidimo ir naujo vadovo paskyrimo, 2014-05-07 dėl įstatinio kapitalo didinimo, 2016-05-10 dėl valdybos sudarymo ir naujų įstatų patvirtinimo, negaliojančiais; 2) jei teismas nuspręstų, jog ieškinio senaties terminą (ginčyti 2014-05-07 UAB „Solar LT“ pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo) apeliantai praleido, prašoma teismo šį terminą atnaujinti; 3) įpareigoti UAB „Solar LT“ vadovą ištaisyti akcininkų registravimo duomenis UAB „Solar LT“ akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, akcininkų sąraše ir VĮ Registrų centre; 4) įpareigoti UAB „Solar LT“ vadovą nedelsiant sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą dėl naujo bendrovės vadovo išrinkimo ir uždrausti UAB „Solar LT“ vadovui bendrovės vardu atlikti bet kokius kitus veiksmus (išskyrus apeliantų, kaip akcininkų, registravimą ir visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą) iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris spręs vadovo pakeitimo klausimą, sprendimo įregistravimo Juridinių asmenų registre; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Iš UAB „Solar LT“ įstatų, kurie Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti 2016-05-17, matyti, kad UAB „Solar LT“ įstatinis kapitalas yra padalintas į 135 paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė yra 28,96 Eur (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 buvo patikslinta Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 sprendimo rezoliucinė dalis dėl akcijų išreikalavimo, nurodant, kad kiekvienam apeliantui priteistina iš atsakovės UAB „General Electric Solutions“ po 33 UAB „Solar LT“ akcijas. Vadinasi, šiuo metu apeliantams nuosavybės teise yra priteistos 66 (kiekvienam po 33) akcijos, o atsakovei UAB „General Electric Solutions“ priklausančias 69 UAB „Solar LT“ akcijas apeliantai 2016-10-10 pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė areštuoti.Pagal Turto arešto aktų registro duomenis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad šiuo metu šiame registre yra padaryti tokie įrašai, susiję su apeliantų reikalavimus užtikrinančiomis įvairių instancijų teismų taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (draudimais): 1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1302-570/2013 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nutarta papildyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-03-19 priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant disponuoti UAB „Solar LT“ akcijomis, įskaitant draudimą atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su akcijų nuosavybės teisės perleidimo registravimu bei areštuoti UAB „Solar LT“ akcijas, uždraudžiant jas perleisti, įkeisti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat bet kokiu būdu perleisti šių akcijų suteikiamas balsavimo ar kitas turtines ir neturtines teises; laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tiek 2013-03-19 teismo nutartyje nurodytiems asmenims, tiek atsakovei UAB „General Electric Solutions“, tiek bet kuriam kitam asmeniui, įsigijusiam ar įsigysiančiam visas ar dalį UAB „Solar LT“ akcijų“; 2) Kauno apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1778-390/2013 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta UAB „Solar LT“ disponuoti 66 akcijomis, įskaitant draudimą atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 66 akcijų nuosavybės teisės perleidimo įregistravimu; laikinosios apsaugos priemonės taikomos tiek 2013-03-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1302-570/2013 nurodytiems asmenims, tiek atsakovei UAB „General Electric Solutions“, tiek bet kuriam kitam asmeniui, įsigijusiam ar įsigysiančiam 66 UAB „Solar LT“ akcijas; 3) Kauno apygardos teismo 2013-11-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1778-390/2013 šio teismo 2013-11-04 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės papildytos, nurodant, kad Kauno apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1778-390/2013 uždraudžiama disponuoti 66 UAB „Solar LT“ akcijomis, įskaitant draudimą atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 66 akcijų nuosavybės teisės perleidimo įregistravimu; laikinosios apsaugos priemonės taikomos tiek Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-03-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1302-570/2013 nurodytiems asmenims, tiek atsakovei UAB „General Electric Solutions“, tiek bet kuriam kitam asmeniui, įsigijusiam ar įsigysiančiam 66 UAB „Solar LT“ akcijas; 4) Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-481/2014 Kauno apygardos teismo 2013-11-26 nutartis, kuria nutarta papildyti Kauno apygardos teismo 2013-11-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – papildomai uždrausti disponuoti uždarosios akcinės bendrovės „Solar LT“ turtu, įskaitant sutarčių dėl turto sudarymą, panaikinta.Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.) taip pat nustatyta, kad nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka laikinąsias apsaugos priemones joje yra taikęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-05-11 nutartimi, kuris apeliantų ieškinio reikalavimų užtikrinimui uždraudė atsakovės UAB „Solar LT“ akcininkams priimti sprendimus, kuriems yra reikalinga kvalifikuota 2/3 ir didesnė visų akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma, taip pat uždraudė atsakovei UAB „Solar LT“ disponuoti bei apsunkinti ar suvaržyti visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei uždraudė visų sutarčių dėl tokio turto naudojimo ir valdymo sudarymą.

Dėl apeliantų prašymo 1-4 punktuose nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįvykdomu. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, realų įvykdymą. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama ir konkretaus ieškinio rūšis, ir materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis. Apeliantai, savo atskirajame skunde kvestionuodami pirmosios instancijos teismo poziciją dėl galiojančių ir jų iš naujo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tapatumo, teigia, kad po kasacinio teismo 2016-09-30 nutarties, kuria galutiniai iš UAB „General Electric Solutions“ jiems buvo priteista po 33 UAB „Solar LT“ akcijas, atsirado papildomas poreikis stabilizuoti situaciją iki tebevyks akcininkų teisminiai ginčai, juolab kad apeliantų galimybės dalyvauti įmonės valdyme yra ribojamos. Dėl atsakovų nesąžiningo elgesio gali būti pažeisti apeliantų, kaip akcininkų, turtiniai interesai, bendrovės turtas gali būti iššvaistytas ar sumažintas, tą liudija ir prasidėjęs varžytinių procesas dėl UAB „Solar LT“ 2013-11-26 sudaryto sutartinės hipotekos sandorio, užtikrinant UAB „General Electric Solutions“ skolinius įsipareigojimus, nors tuomet galiojo Kauno apygardos teismo2013-11-04 ir 2013-11-26 nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pasak apeliantų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-11 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebegalioja po šio teismo 2016-09-30 nutarties dėl akcijų priteisimo įvykdymo. Su šiais apeliantų atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Laikinųjų pasaugos priemonių galiojimą reglamentuojančiame CPK 150 straipsnyje yra nustatyta, kad tokie apribojimai, pritaikyti iki ginčas (ar kuri nors jo dalis) bus galutinai išspręstas teisme, galioja iki teismo sprendimo atmesti ieškinio reikalavimus įsiteisėjimo arba iki sprendimo patenkinti ieškinį įvykdymo, išskyrus įstatymų leidėjo valia tiesiogiai CPK aptartą situaciją – nepateikus antstoliui papildomų vykdymo veiksmų atlikimo reikalaujančios teismo nutarties ir neatlikus pirminio areštuojamo turto duomenų patikslinimo per 14 dienų, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (CPK 147 str. 6 d.). Kitais atvejais teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui yra reikalinga priimti atitinkamą teismo procesinį sprendimą (CPK 149 str., 152 str. 2 d.). Taisyklės, susijusios su teismų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu bei jų panaikinimu, yra vienodos visų instancijų teismuose (CPK 147 str. 7 d., 302 str., 340 str. 5 d., 363 str. 2 d.). Todėl, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-11 nutartis ir ja nustatyti apribojimai, nesant byloje jokių duomenų apie jų panaikinimą, pakeitimą ar modifikavimą teismo priimtu procesiniu dokumentu (sprendimu, nutartimi) , tebėra aktualūs. Apeliantai neįrodinėjo CPK 147 straipsnio 6 dalyje aptartos laikinųjų apsaugos priemonių negaliojimo situacijos, taip pat neteikė argumentų, susijusių su kasacinio teismo nutarties (ne)įregistravimu viešame registre, todėl šiais aspektais, kaip išeinančiais už atskirojo skundo ribų, nepasisakytina (CPK 330 str. 1 d., 338 str.). Konstatuotina, kad apeliantų prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 ir 3 punktai) iš esmės jau yra išspręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-11 nutartimi, nustačius atsakovei UAB „Solar LT“ draudimą disponuoti jai priklausančiu turtu, apsunkinti ar suvaržyti visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei uždraudus visų sutarčių dėl tokio turto naudojimo ir valdymo sudarymą, todėl teisinių ar faktinių prielaidų taikyti tapačias laikinąsias apsaugos priemones nenustatyta. Turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 7 d.). Šiuo konkrečiu atveju jau nustatytas disponavimo teisės suvaržymas lemia galimybės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – nebuvimą.Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantų skundo argumentai dėl atsakovų UAB „Solar LT“ ir jos akcininko nesąžiningumo, naudojant įmonei priklausantį turtą (jai priklausančio turto įkeitimo tretiesiems asmenims faktas). Nustatytas ribojimas, susijęs su UAB „Solar LT“ priklausančio turto disponavimo draudimu, eliminuoja situaciją, kad UAB „Solar LT“ priklausantis turtas galėtų būti teisėtai perduotas tretiesiems asmenims ar teisėtai apsunkintas kitomis prievolėmis. Todėl šioje proceso stadijoje laikinoji apsaugos priemonė – draudimas UAB „Solar LT“ disponuoti jai priklausančiu turtu – yra pakankama teisinė priemonė, užtikrinanti apeliantams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vienokie ar kitokie asmenų veiksmai, atlikti pažeidžiant teismo nustatytus draudimus, suponuoja kitų priemonių, t. y. teisinės atsakomybės už nustatytų apribojimų pažeidimą taikymą, o ne pakartotinį tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių įtvirtinimą. Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neanalizavo naujai atsiradusių aplinkybių, t. y. kad vyksta varžytynės, kuriose parduodamas atsakovei UAB „Solar LT“ priklausantis turtas, dėl neįvykdytų prievolių pagal kurias atsakovė UAB „Solar LT“ buvo įkaito davėja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė hipotekos registro išrašą, iš kurio matyti, kad hipotekos sandoris, pagal kurį įkeistas atsakovei UAB „Solar LT“ priklausantis turtas, įregistruotas hipotekos registre 2013-11-26. Duomenų, patvirtinančių, kad įkeistas atsakovei priklausantis turtas yra parduodamas iš varžytynių, neteikiam, todėl ir tokie apeliantų skundo argumentai dėl jų neįvertinimo (neaptarimo skundžiamoje nutartyje) stokoja pagrįstumo. Atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė UAB „General Electric Solutions“ nesąžiningai naudojosi ginčo akcijų jai suteiktomis balsavimo teisėmis, t. y. net ir galiojant atsakovės atžvilgiu laikinosioms apsaugos priemonėms priėmė sprendimą padidinti UAB „Solar LT“ įstatinį kapitalą, naujai išleidžiant įmonės akcijų, bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliantai prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2 punkte prašė areštuoti atsakovei UAB „Solar LT“ priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiant atsakovei UAB „Solar LT“ atlikti tik tokius atsiskaitymus ir mokėjimus, kurie yra būtini UAB „Solar LT“ darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimui, atsiskaitymui su valstybinėmis institucijomis (mokestis Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto skyriui ir kt. mokėjimus) bei kasdieninės bendrovės veiklos vykdymui, tame tarpe paskolų grąžinimui (išskyrus palūkanų už paskolas mokėjimą); turto remonto išlaidų apmokėjimui (išskyrus naujo turto įsigijimą). Tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisme apeliantų reikalavimų pobūdį, yra perteklinis ir neproporcingas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinio proceso įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas suponuoja išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.Valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.Kaip matyti, apeliantai byloje reiškia reikalavimus, susijusius su UAB „Solar LT“ akcininkų sprendimų, priimtų po 2013-03-05 akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo UAB „Solar LT“ vadovą atlikti tam tikrus veiksmus. Patenkinus apeliantų prašymo 2 punktu reiškiamą reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavus visą be išimties atsakovės UAB „Solar LT“ turtą, įskaitant pinigines lėšas, esančias įmonės sąskaitose, šios priemonės niekaip neįtakotų sprendimo priverstinio vykdymo, kuriuo būtų išspręsti tokie jų reikalavimai. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios masto (apimties) ribojančios priemonės gali sutrikdyti bet kokios įmonės normalią ūkinę veiklą bei atsiskaitymus, juolab šiuo aspektu sutiktina su UAB „Solar LT“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad byloje nėra reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai. Todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2 punkto patenkinimas nagrinėjamu atveju faktiškai ir teisiškai nepagrįstas.Apeliantai prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 4 punkte taip pat prašė areštuoti atsakovei UAB „General Electric Solutions“ priklausančias 69 UAB „Solar LT“ akcijas, uždraudžiant atsakovei UAB „General Electric Solutions“ disponuoti jomis, taip pat jas perleisti ar suvaržyti bei perleisti ar suvaržyti jų balsavimo teises. Viena vertus, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo užtikrinti ne tik ekonomiškumo principą, tačiau taip pat turi vadovautis bendraisiais teisingumo ir proporcingumo principais, įpareigojančiais teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, įvertinti jų teisėtus interesus ir nė vienai iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareikštas prašymas dėl atsakovei UAB „General Electric Solutions“ priklausančių 69 UAB „Solar LT“ sąskaitų arešto nėra susijęs su pareikštais reikalavimais, todėl tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas atsakovės, kaip 69 UAB „Solar LT“ akcijų savininkės, teisių suvaržymas net ir esant UAB „Solar LT“ akcijų savininkų ginčams dėl įmonės valdymo. Kita vertus, Turto arešto aktų registro duomenis, Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1302-570/2013 priimtos 2013-03-19 nutarties pagrindu šiame registre jau buvo įrašytas visų akcijų areštas, uždraudžiant disponuoti UAB „Solar LT“ vertybiniais popieriais (akcijomis), įskaitant draudimą atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su akcijų nuosavybės teisės perleidimo registravimu, neišskiriant konkretaus akcijų kiekio. Kauno apygardos teismas šiuos apribojimus sumažino iki 66 akcijų kiekio, dėl kurių nuosavybės teisės perleidimo ir vyko ginčas. Įrodymų, kad šiuo metu klausimas dėl neareštuotų akcijų turėtų būti sprendžiamas kitaip, nėra pateikta.

Dėl turto administratoriaus paskyrimo

CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinąja apsaugos priemone – atsakovo turto administratoriaus paskyrimu siekiama užtikrinti įmonės turto apsaugą nuo iššvaistymo bei jo tinkamą naudojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę – UAB „Solar LT“ turto administratoriaus paskyrimą, tvirtindami, kad neapribojus įmonės vadovo ir kitų jo valdymo organų veiksmų, bendrovės turtui gali būti padaryta žala, jis gali būti negrįžtamai prarastas ir iššvaistytas, todėl būtų pažeisti akcininkų turtiniai interesai, o būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu ar vien formaliu teisinio ginčo išsprendimo aktu, nes nepasiektų savo tikslų. Su šiais apeliantų skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat negali sutikti. Nors formaliai apeliantai prašė nustatyti paprastąjį atsakovės UAB „Solar LT“ turto administravimą, tačiau iš paties apeliantų prašymo turinio akivaizdu, kad buvo siekiama visiško UAB „Solar LT“ administravimo, prašant paskirtajam administratoriui pavesti atlikti įmonės vadovui (direktoriui) ir valdybai teisės aktuose bei atsakovės įstatuose nustatytas teises ir pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į turto administravimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, išimtinumą, laikinumą ir jos paskirtį (ja siekiama suteikti laikinąją teisinę apsaugą ginčo dalykui, jei nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas), laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuojamas CK 4.240 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad įmonės turto administratoriaus paskyrimas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, savo esme nėra tapati įmonės valdymo administravimui, kadangi prašoma priemone nėra laikinai sustabdomi įmonės valdymo organų įgaliojimai. Paprastasis administravimas – tai priemonė leidžianti, neapribojus valdymo organų kompetencijos, nenušalinus jų nuo pareigų ir nesustabdžius jų įgaliojimų, apsaugoti svetimą turtą nuo praradimo bei užtikrinti reikalingų įrodymų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartys civilinėse bylose Nr. e2-226-302/2016 ir Nr. e2-388-302/2016). Taigi, vien apeliantų prašymo pobūdis nesuponavo jo patenkinimo galimybės, ir pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išnagrinėjo tinkamai. Be to, apeliantai reiškia reikalavimus dėl UAB „Solar LT“ akcininkų sprendimų, priimtų po 2013-03-05, pripažinimo negaliojančiais ir UAB „Solar LT“ vadovo įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmens pašalinimas iš valdymo organo narių, tiek laikinų juridinio asmens valdymo organų narių paskyrimas, yra įstatymo įtvirtintos priemonės, kurias gali taikyti teismas, kai kreipiamasi dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Tuo atveju, jei įmonės dalyvis dėl įmonės valdymo organo neteisėtų veiksmų negali įgyvendinti jam įstatymo numatytų turtinių ar neturtinių teisių, jis gali kreiptis į teismą dėl tokio valdymo organo neteisėtų veiksmų, sudarančių kliūtis jo teisių įgyvendinimui, uždraudimo. Įmonės dalyvis taip pat gali ginčyti imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams prieštaraujančius juridinio asmens valdymo organo sprendimus (CK 2.82 str. 4 d.), reikšti prevencinį ieškinį, siekiant uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo įmonei ateityje grėsmę arba ginti savo pažeistas teises kitais būdais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1717/2013). Taigi tokių priemonių taikymas galimai būtų pateisinamas nustatinėjant už netinkamą įmonės veiklą atsakingus asmenis, tačiau šioje byloje to nesiekiama padaryti.Šiame kontekste aktualu dar ir tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos. Kilus teisminiams ginčams tarp įmonės akcininkų dėl įmonės valdymo ir šį valdymą laikinai perdavus vienos iš ginče dalyvaujančių akcininkų pusės pasiūlytam administratoriui, nepaneigta ir tokia tikimybė, kad dėl tokio ūkio subjekto, kaip UAB „Solar LT“, valdymo specifikos nežinojimo, neišmanymo ar valdymo patirties stokos įprastinė atsakovės UAB „Solar LT“ ūkinė komercinė veikla galėtų būti sutrikdyta, pažeistos įmonės, jos partnerių, darbuotojų ir kitų susijusių asmenų, teisės ir teisėti interesai, t. y. atsirastų neadekvatūs ir neproporcingi prašomoms taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms padariniai. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai kitokių išvadų dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.