Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-02-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-104-743/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-01
Bylos Nr.
A15.-104-743/2019
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00009-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Pažeidėjas
R. M.
Advokatai
Arvydas Gudas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-104-743/2019
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00009-2019-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.6; 1.5.3; 16.9.6; 21.9.9; 21.9.10
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 1 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Aušrai Sujetienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., jo atstovui advokatui Arvydui Gudui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyve­nančio (duomenys neskelbtini), admi­nis­tracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusi­žengimo pro­tokolas pagal Lietuvos Respublikos admi­nis­t­racinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2018 m. gruodžio 28 d. nuo 17.12 val. iki 17.24 val. važiuodamas iš Lazdijų m. iki Lazdijų r. sav. Seirijų mstl. Vytauto g., vairavo transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o netrukus po vairavimo, apie 17.30 val. policijos pareigūnui pareikalavus pasitikrinti blaivumą, atsi­sa­kė tai padaryti alkoholio kiekio matuokliu bei duoti kraują ligoninėje ir taip pažeidė Ke­lių eismo taisyklių 17 punktą, įpareigojantį vairuotoją policijos pareigūno reikalavimu leistis Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrintam, ar nėra neblaivus.

Šalies argumentai

R. M. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 28 d. jis buvo kavinėje, kur išgėrė alkoholio, išėjęs į kiemą rado pareigūnus, kurie pareikalavo pasitikrinti neblaivumą, jis atsisakė, nes tuo metu automobilio nevairavo, todėl neturėjo pareigos leisti būti patikrintam. Neneigia, kad iš Lazdijų m. atvažiavo į kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau jis buvo blaivus, vairuojant jo policijos pareigūnai nestabdė ir nereikalavo pasitikrinti girtumo.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės adminis­t­ra­­ci­nio nusižengimo, kuriuo kaltinamas R. M., aplinkybės (b. l. 5–6).

Iš J. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 28 d. apie 17.14 val. buvo gautas pra­nešimas, kad nuo Lazdijų link Alytaus vingiuodamas po kelią važiuoja mėlynos spalvos auto­mobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariama, jog vairuotojas neblaivus. Apie 17.24 val. pareigūnai nurodytą automobilį rado (duomenys neskelbtini), prie 26-uoju numeriu pažymėto na­mo, automobilyje nieko nebuvo. Už šio automobilio stovėjo BMW markės automobilio, kurio vairuotojas D. K. nurodė, kad vairuotojas, apie kurį jis pranešė kaip galimai vairavusį esant neblaiviam, ką tik išlipo iš automobilio ir svirduliuoda­mas nuėjo į 26-ojo namo kiemą. pagal sniege likusius pėd­sa­kus buvo nustatyta, kad asmuo per tvorą perlipo į gretimos sodybos kiemą. Šiame kieme, prie ūkinio pas­ta­to, bu­vo rastas R. M., kurį pranešėjas D. K. atpažino kaip asme­nį, vai­ra­vusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pokalbio metu buvo matyti, kad R. M. yra neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, iš burnos skli­do stip­rus alkoholio kvapas. R. M. pats pripažino, jog yra neblaivus, tačiau pa­sitik­rin­ti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu atsisakė, taip pat atsisakė duoti kraują ligo­ni­nė­je, aiški­no, kad automobilio nevairavo, jį atvežė J. iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. gruodžio 28 d. 17.12 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad nuo Lazdijų link Alytaus vin­giuodamas po kelią važiuoja senesnio modelio, mėlynos spalvos automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariama, jog vairuotojas gali būti neblaivus, pranešėjas buvo sujungtas su po­licijos komisariatu, buvo išsiųsti policijos pareigūnai, kurie automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rado 17.24 val. (duomenys neskelbtini), jame nieko nebuvo, pranešėjas nu­ro­dė, kad vairuotojas ką tik nubėgo į gretimą kiemą. Pareigūnai kieme prie ūkinio pastato rado R. M., pranešėjas atpažino, kad tai tas pats asmuo, kuris prieš tai vairavo auto­mo­bilį ir išlipęs iš jo pabėgo. Akivaizdžiai matėsi, kad R. M. yra neblaivus, ta­čiau pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu jis atsisakė, taip pat atsisakė duoti kraują li­goninėje (b. l. 9,10).

Šalies argumentai

D. K. paaiškinimas patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 28 d. apie 17.20 val. važiuodamas keliu Lazdijai–Seirijai–Alytus, išvažiavęs iš Lazdijų m., pavijo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai manevravo, kartais be jokios priežasties išva­žiuodavo prieš eismą. Automobilyje buvo tik vairuotojas, kuris atrodė neblaivus, todėl va­žia­vo paskui ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112. Minėtas automobilis įva­žia­vo į (duomenys neskelbtini), sustojo prie 26 namo, vairuotojas išlipo ir nuėjo į kiemą. Iš karto atvažiavo po­licijos pareigūnai, kurie nuėjo į minėtos sodybos kiemą ir po keleto minučių atsivedė neblai­vų asmenį. Tai buvo tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį, jį atpažino pagal rūbus ir bend­rus veido bruožus (b. l. 11,12).

Pažyma patvirtina, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja–savininkė yra V. M., naudotojas – R. M. (b. l. 13).

2018 m. gruodžio 28 d. 18.30 val. R. M. buvo nušalintas transporto priemonės vairavimo, auto­mobilį leista vairuoti J. B. (b. l. 14).

Iš dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad 2018 m. gruodžio 28 d. iš R. M. buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 16).

Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad R. M. 2014 m. spalio 22 d. išduotas vai­ruotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki 2024 m. spalio 22 d. (b. l. 18–20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straip­s­nio 10 dalis ir Kelių eismo taisyklių 17 punktas nustato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas pri­va­lo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus. Vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę (SEAKĮ 2 straipsnio 91 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. M. bei D. K. paaiškinimais nustatyta, kad R. M. vairavo transporto priemonę 2018 m. gruodžio 28 d. nuo 17.12 val. iki 17.24 val., nes su šiuo automobiliu iš (duomenys neskelbtini) miesto vyko į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) mstl. Šie įrodymai aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste leidžia konstatuoti, kad R. M. vairavo transporto priemonę ir teisės aktų prasme yra vairuotojas. J. V. tarnybinis pranešimas bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai patvirtina ir tai, kad pareigūnams pareikalavus pasitikrinti blaivumą, R. M. tai padaryti atsisakė. Pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vengė neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo arba vartojo alkoholį ar narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas iki patikrinimo. Teismų praktikoje pri­pažįstama, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos vei­kos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo, o konstatuojant, kad asmens veika kva­li­fi­kuo­jama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo va­lią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiau­sio­jo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-35-648/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-303/2015). Prie­žastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus, ar vai­ruo­da­mas buvo blaivus, o alkoholį gėrė po to), reikšmės neturi. Administracinei atsakomybei kilti pa­kanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinio teisės pa­žeidimo byloje Nr. 2AT-65-303/2015; Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis ad­ministracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-30-397/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-367-380/2018; Šiaulių apy­gardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-67-332/2017; 2018 m. gegužės 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-87-332/2018; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-60-843/2017).

Atsižvelgus į tai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. M. vairavo transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodo, kad SEAKĮ nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai (SEAKĮ 13 straipsnio 11 dalis). Tuo metu, kai policijos pareigūnas reikalavo R. M. pasitikrinti blaivumą jis jau nebevairavo, policijos pareigūnų nebuvo sustabdytas, todėl neturėjo teisės aktuose įtvirtintos pareigos pasitikrinti blaivumą ir negali atsakyti pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį. Platesnis SEAKĮ normų aiškinimas prieštarautų ANK 2 straipsnio 4 daliai, nustatančiai, kad pagal šį Kodeksą atsako tik tas asmuo, kuriuo padaryta statymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Šie atstovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

SEAKĮ 13 straipsnio 10 dalyje bei analogiška KET 17 punkte įtvirtinta nuostata negali būti aiškinama tik kaip skirta tiems vairuotojams, kuriuos vairavimo metu sustabdė policijos pareigūnai, nes toks aiškinimas pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui principą, nes tam tikra grupė asmenų (vairuotojai sustabdyti policijos pareigūnų vairavimo metu), kuriems būtų skiriama ši teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais (vairuotojai spėję sustoti nestabdomi policijos pareigūnų ir išlipti iš automobilio), būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Toks aiškinimas prieštarautų ir ANK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai šio teisės akto paskirčiai – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, SEAKĮ 13 straipsnio 10 dalies ir KET 17 punkto nuostato aiškintinos kaip taikytinos tiek vairuotojams, sustabdytiems policijos pareigūnų, tiek vairuotojams protingą laiką po jų sustojimo.

Byloje nustatyta, kad R. M. nuo 17.12 val. vairavo automobilį važiuodamas nuo Lazdijų miesto (tuo metu gautas D. K. pranešimas), Lazdijų r. Seirijų miestelyje jo automobilis rastas 17.24 val., iš D. K. paaiškinimų matyti, kad tuo metu vairuotojas buvo tik ką nuo automobilio nuėjęs, o jau 17.30 val. R. M. buvo surastas ir fiksuotas jo atsisakymas tikrintis blaivumą. Tai patvirtina, kad po R. M. vairavimo buvo praėjęs vos keletas minučių, todėl tai protingas laikas po vairuotojo sustojimo, kai jis privalo vykdyti vairuotojo pareigas ir leisti pareigūnams patikrinti, ar jis vairuodamas vykdė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Nustačius, kad R. M. atsisakė vykdyti SEAKĮ 13 straipsnio 10 dalyje ir KET 17 punkte įtvirtintą pareigą, turi būti sprendžiama dėl jo atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį ir toks teisės normų aiškinimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad bausmė gali būti skiriama ir taikoma tik remiantis įstatymu bei ANK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymo uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

Teismų praktikoje yra atvejų, kai praėjus tam tikram laiko tarpui po vairavimo teismai konstatavo, kad aukščiau aptartų teisės aktų prasme asmuo jau negali būti laikomas vairuotoju, tačiau šiose bylose nustatytos visai kitokios aplinkybės, be to jose laikas po vairavimo buvo beveik viena valanda ar daugiau nei viena valanda (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis Nr. ATP-532-300/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. A15.-650-957/2018), tačiau ir šiuose sprendimuose teismai sprendė, kad vairuotojas ir netrukus po sustojimo, privalo vykdyti pareigą pasitikrinti blaivumą. Atsižvelgus į tai, šioje byloje priimamas teismo sprendimas nėra saistomas kitų teismų precedentų ir jiems neprieštarauja, nes panašaus pobūdžio byloje būtent taip aiškinamos šios teisės normos (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis Nr. AN2-60-843/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis Nr. AN2-30-397/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartis Nr. AN2-272-361/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. AN2-367-380/2018).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, ad­mi­nistracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę len­g­vinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. M. padarė tyčinį administracinį nusižengimą (ANK 8 straipsnio 1 dalis), 2015 m. baustas už dviračio vairavimą esant neblaiviam, galiojančių administracinių nuo­baudų neturi (b. l. 21–22). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl ne­darytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius as­me­nis.

ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti ski­riama bauda nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur, o ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų.

ANK 34 straipsnio 2, 3 dalys numato, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK spe­cia­liosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudos vidurkį, o as­meniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios da­lies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vi­dur­kį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. M. padarė tyčinį nusižengimą, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, tačiau jo padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, pirmą kartą padarė tokį nusižengimą, todėl spręstina, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta nuobaudos pas­kirtis bus įgyvendinta paskiriant R. M. ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą baudą, mažesnę nei vidur­kis, ir privalomą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atė­mimą ilgesniam nei minimalus terminui (ANK 34 straipsnio 2, 3 dalys 422 straipsnio 7, 9 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,

nutaria:

R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, ir nubausti 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išda­vi­mo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nuta­­rimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iš­siun­timo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finan­­sų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis admi­nistracinio nusižengimo protokole (18095951390). Nesumokėjus baudos per nustatytą ter­mi­­ną, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lie­­tuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 da­lys).

Teisėja Asta Vailionienė