Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo R. R. atstovės advokatės Aidos Urbonavičienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-11 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. R. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio (toliau – Institucija) pareigūno 2018-03-22 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad R. R. 2018-03-22 vairavo transporto priemonę „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsisakė pasitikrinti blaivumą. Šiais savo veiksmais R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punktą bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog yra pagrindas pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu. Taip pat nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. bei jo gynėja, nors ir prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių motyvų, dėl ko, jų manymu, žodinis nagrinėjimas šiuo atveju būtinas, tiesiog prašo kviesti liudytojus A. A. ir policijos pareigūną A. S.. Aukštesnysis teismas pažymi, jog minėti asmenys yra apklausti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis), į tai, jog nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka būtų pagrindas, į tai, jog pats R. R. bei jo gynėja nepateikia jokių motyvų, dėl ko nagrinėjamu atveju yra būtinybė nagrinėti administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka bei į tai, jog asmenys, kuriuos nori apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėja, yra apklausti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, aukštesnysis teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo R. R. gynėjos prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog R. R. nedalyvavus pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo apklausiamas liudytojas A. A., buvo pažeista R. R. teisė į gynybą. Aukštesnysis teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.

11. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2018-04-06 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose vyko teismo posėdis, į posėdį atvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. ir liudytojas M. S.. Nustačius minėtų asmenų neblaivumą, paskelbta pertrauka iki 2018-04-20 10.00 val. Neblaivūs asmenys informuoti apie kito posėdžio datą. R. R. papildomai pasirašytinai informuotas apie 2018-04-20 įvyksiantį teismo posėdį (b. l. 30). Į 2018-04-20 vykusį teismo posėdį atvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. bei liudytojas M. S., abu minėti asmenys teismo posėdyje apklausti. Teismo posėdžio metu teisėja pranešė, jog skelbiama pertrauka iki 2018-05-30 13.30, po pertraukos nuspręsta kviesti liudytoją A. A. ir pareigūnus O. V. ir A. S.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog įvyko nesusipratimas, t. y. nors 2018-04-20 vykusio teismo posėdžio metu buvo paskelbta pertrauka iki 2018-05-30 (b. l. 32, 2018-04-20 teismo posėdžio garso įrašo 10.14 min.), tačiau teismo posėdis įvyko 2018-04-30, tačiau nesutiktina, jog dėl įvykusio nesusipratimo buvo pažeista R. R. teisė į gynybą. Aukštesnysis teismas pažymi, jog į 2018-04-30 teismo posėdį neatvykus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, buvo paskelbta pertrauka iki 2018-05-22 13.30, po pertraukos nuspręsta kviesti liudytoją A. A. ir pareigūną A. S.. O. V. numatytą teismo posėdžio dieną buvo išvykusi į komandiruotę (b. l. 34). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo šaukimas į 2018-05-22 teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamam R. R. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta (b. l. 42–43), tačiau grįžo neįteiktas, neįteikimo priežastis nurodyta: „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

12. ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui.

13. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, R. R. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), šaukimas į 2018-05-22 teismo posėdį buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta, tačiau grįžo neįteiktas, neįteikimo priežastis nurodyta: „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

14. ANK 629 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

15. Nagrinėjamu atveju R. R. dalyvavimas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo pripažintas būtinu (ANK 629 straipsnio 2 dalis), byloje nėra duomenų, jog R. R. būtų pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (ANK 629 straipsnio 1 dalis), todėl, atsižvelgiant į aplinkybę, jog šaukimas jam siųstas nepažeidžiant proceso teisės normų, tačiau paties R. R. neatsiimtas, taip pat įvertinus tai, jog tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas vienas svarbiausių principų – operatyvumo principas (ANK 566 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo R. R. teisės.

16. Nors R. R. tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprisipažino padaręs ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, jo gynėja apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad R. R. vairavo automobilį, tačiau aukštesniajam teismui nekyla absoliučiai jokių abejonių, jog automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-03-22, 20 val. 09 min. vairavo būtent R. R., o, atsižvelgiant į tai, kad minėtas asmuo nesutiko pasitikrinti blaivumo, todėl jam pagrįstai Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei pirmosios instancijos teismo R. R. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje. Tokią aukštesniojo teismo išvadą pagrindžia toliau dėstomi argumentai.

17. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio A. A. 2018-03-22 paaiškinimo (b. l. 8) nustatyta, jog jis 2018-03-22, apie 20.00 val., važiuodamas Mokyklos gatve, pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matėsi, jog automobilį vairuoja akivaizdžiai neblaivus asmuo. Prisigretinęs šalia, A. A. pamatė, kad prie vairo sėdi vyras. Persekiojant automobilį, įsuko į Jūros gatvę, automobilis sustojo, kol A. A. laukė pareigūnų, iš automobilio niekas neišlipo. Už maždaug 30 sekundžių privažiavo pareigūnai, kartu su pareigūnais priėjęs prie automobilio A. A. atpažino žmogų, vairavusį automobilį, bet jis sėdėjo jau keleivio pusėje. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog buvo momentas, kada R. R. sugyventinei priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neva vairavęs M. S. galėjo nepastebėtas išlipti iš minėto automobilio bei pasišalinti, tačiau ši apeliaciniame skunde dėstoma įvykių versija yra paneigta A. A. 2018-05-22 teismo posėdyje duotais paaiškinimais, jog A. A. visą laiką matė automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo niekas neišlipo ir į jį neįlipo. Be to, minėto liudytojo paaiškinimu, tiek pateiktu iš karto po įvykio 2018-03-22, tiek teisme duotais paaiškinimais nustatyta, jog A. A., dar persekiodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie šviesoforo buvo sustojęs greta jo ir gerai matė, jog vairavo, kaip nurodo R. R., ne kažkoks kitas asmuo, o būtent pats R. R., A. A. R. R. atpažino kartu su pareigūnais priėjęs prie R. R. vairuoto automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nurodė A. A., R. R. jau sėdėjo keleivio vietoje.

19. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog buvo pažeista ANK numatyta atpažinimo procedūra, nes A. A., kaip atpažįstantis asmuo, nebuvo apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį. Aukštesnysis teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo taikyta asmens atpažinimo procedūra kaip procesinis veiksmas, t. y. kaip tai numatyta ANK 593 straipsnyje. A. A., pastebėjęs neadekvačiai kelyje besielgiantį vairuotoją, iškvietė policijos pareigūnus bei, sekdamas minėtą neadekvačiai besielgiantį kelyje automobilio vairuotoją, pranešinėjo policijos pareigūnams, kur minėtas automobilio vairuotojas važiuoja. Atvykus policijos pareigūnams tiesiog vietoje nurodė automobilį vairavusį asmenį, kaip jau minėta, tai nebuvo asmens atpažinimo procedūra kaip procesinis veiksmas, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su ANK 593 straipsnio bei BPK nuostatų, reglamentuojančių atpažinimo procedūrą, pažeidimu, yra nepagrįsti.

20. ANK 569 straipsnio 1 dalis numato, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui, kaip minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-03-22 20 val. 09 min. vairavo būtent R. R.. Ši aplinkybė yra įrodyta remiantis A. A. paaiškinimu (b. l. 8) bei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais paaiškinimais, administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3), Institucijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 5–6, 7), be to, aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiu atveju, jeigu R. R. vairuotą automobilį būtų vairavęs M. S., tiek R. R., tiek kartu važiavusios S. P. bei R. P., iškart atvažiavus policijos pareigūnams, būtų šią aplinkybę nurodę, tačiau į pareigūnų klausimus, kas vairavo, R. R. neatsakė ir negalėjo nurodyti automobilį vairavusio asmens, šio asmens taip pat nenurodė ir minėtos moterys, sėdėjusios automobilio gale.

22. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad S. P. yra R. P. draugė, o M. S. yra R. R. kaimynas, kritiškai vertino šių liudytojų parodymus. Skunde teigiama, jog S. P. nėra R. P. draugė, yra tik bendradarbė. Aukštesnysis teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas paneigia apeliaciniame skunde nurodytą argumentą dėl S. P. artimo draugiško ryšio tiek su administracinėn atsakomybėn traukiamu R. R., tiek su jo sugyventine R. P. nebuvimo. R. R. ne vieną kartą nurodo, jog S. P. yra draugė, šią teismo išvadą pagrindžia vaizdo įrašas Nr. 2018_0322_202733_004, t. y. vaizdo įraše matyti, jog R. R. nurodo, jog S. P. yra draugė. Be to, kaip jau minėta, faktas, kad būtent R. R., o ne M. S. vairavo automobilį, nekelia abejonių Įvertinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino minėtų liudytojų parodymus, t. y. atsižvelgiant į tai, jog minėti asmenys su R. R. yra susiję draugystės ryšiais, akivaizdu, jog jie administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiame pirmosios instancijos teisme davė maksimaliai palankius R. R. parodymus.

23. Už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą kyla atsakomybė asmeniui, vengusiam neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo arba vartojusiam alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų iki patikrinimo. Už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų (ANK 422 straipsnio 9 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad 2018-03-22 20.09 val. R. R. vairavo automobilį ir, policijos pareigūnams įtarus, kad vairuotojas gali būti neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad R. R. neblaivumo patikrinimas vietoje nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o tik dėl jo paties išreikštos valios nesitikrinti, nors žodžiu jam buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai.

25. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuorodomis į kasacinio teismo praktiką, t. y., kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, jog priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pavyzdžiui, kad jis yra blaivus ir kt.), neturi reikšmės. Pagal teismų praktiką, asmens veika gali būti kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, nustačius, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017).

26. Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų akivaizdu, jog policijos pareigūnai ne kartą siūlė R. R. pasitikrinti blaivumą, taip pat ne kartą informavo apie už atsisakymą tikrintis blaivumą gresiančią atsakomybę, tačiau R. R. blaivumą pasitikrinti atsisakė, t. y. R. R. išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti, todėl R. R. veiksmai atitinka ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. R. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

27. Aukštesnysis teismas, įvertinęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-11 nutarimo dalį, kuria R. R. už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda (1 500 Eur) ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu (dveji metai), konstatuoja, jog tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonės terminas nėra per griežtos bausmės, yra protingos, proporcingos padarytam nusižengimui, todėl ši nutarimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

28. Įvertinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, susijusias su ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, pagrįstai pripažino R. R. kaltu padarius minėtą administracinį nusižengimą, savo procesinį sprendimą motyvavo, paskyrė teisėtą ir pagrįstą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o R. R. atstovės advokatės Aidos Urbonavičienės apeliacinis skundas atmestinas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-11 nutarimą nepakeistą ir R. R. atstovės advokatės Aidos Urbonavičienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.