Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R., jo atstovei advokatei Aidai Urbonavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vykdančiam individualią veiklą, išsituokusiam, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. 2018 m. kovo 22 d., 20 val. 09 min., Jūros g.1, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė pasitikrinti blaivumą. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 17 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. R. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą ir paaiškino, jog nevairavo transporto priemonės, sėdėjo keleivio vietoje šalia vairuotojo. Automobilį vairavo M. S.. Įvykio dieną namuose, (duomenys neskelbtini), jis, sugyventinė ir jos draugė vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare R. R. paprašė kaimyno M. S. parvežti sugyventinės draugę namo. Važiavo visi kartu. Bevažiuojant netoli tilto M. S. užkliudė bordiūrą ir pasuko į Jūros g. 1. Staiga M. S. peršoko į automobilio galą, nes pamatė policiją. Atėjo žmogus ir pirštu parodė, kad automobilį vairavo R. R.. M. S. pasišalino, nes neturėjo teisės vairuoti. R. R. yra išsilaikęs E kategoriją, todėl tikrai nevairuotų neblaivus. Po to, kai pranešėjas parodė į jį pirštu, nurodydamas, jog R. R. vairavo automobilį, tada policininkai nuėjo prie savo mašinos, tuomet M. S. išlipo iš mašinos ir pasišalino. M. S. iššliaužė pro galines dešines automobilio dureles. Policininkai nebuvo iki tol atidarę automobilio durų pasižiūrėti. Priėjus pareigūnams M. S. kad jo nematytų pasilenkė. Prašo nebausti.

Liudytojas A. A. parodė, jog tikslios dienos šiuo metu nepamena, bet važiavo pas draugą. Išvažiavo iš Mokyklos rajono ir apsisukinėdamas prie žiedo pastebėjo neadekvačiai kelyje besielgiantį vairuotoją, kuris laviravo po eismo juostas. Važiavo tam automobiliui iš paskos, bevažiuodamas paskambino policijai. Važiuodamas Sausio 15-osios g. minėtas automobilis vos nepartrenkė kelyje dirbusių darbininkų, ant bordiūro užšoko, tada įsuko į Naujojo Uosto g. Kažkuriuo metu A. A. važiavo šalia keistai manevravusio automobilio. Aiškiai matė, kas vairavo, nes abi transporto priemones buvo sustojusios prie šviesoforo, tuo metu aiškiai matė vairavusį asmenį. Toliau pervažiavo tiltą, vairuotojas vėl ant bordiūro užšoko, tada pasuko į Danės gatvę ir iš karto į skersgatvį, ten sustojo. Tuomet liudytojas matė, jog mašinoje kažkas juda. Policija sakė, kad jau netoli. Netrukus privažiavo iš abiejų pusių policijos pareigūnai. Liudytojas matė, jog iš automobilio niekas neišlipo. Atvykus pareigūnams liudytojas su pareigūnu priėjo prie automobilio, paskui kurį važiavo ir pamatė, jog vairuotojas yra persėdęs į keleivio vietą. Vairuotojas persėdo, nes tikriausiai suprato kad yra sekamas. Po to kai abudu automobiliai buvo sustoję prie šviesoforo, sekamo automobilio vairuotojas (R. R.) pastebėjo, jog liudytojas žiūri į jį. Vienu metu minėtas vairuotojas net buvo padidinęs greitį nuo tada, kai liudytojas pamatė jį iš šono. Kaip supranta, R. R. užsuko į Jūros g. norėdamas pasislėpti.

Liudytojas policijos pareigūnas A. S. parodė, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. Liudytojas patvirtino tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybes ir paaiškino, jog buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją, kad pranešėjas seka vairuotoją ir informuoja, kur važiuoja sekamas automobilis. Privažiavus Jūros g. 1, automobilis buvo sustojęs, priėjus prie automobilio pastebėjo, jog keleivio vietoje sėdėjo R. R., gale sėdėjo dvi moterys. Paklausus, kas vairavo automobilį, niekas iš tų trijų asmenų nurodyti negalėjo. Pakalbėjus su pranešėju, išsiaiškinus aplinkybes, nustatyta, jog automobilį vairavo R. R., sėdėjęs keleivio vietoje. Jam buvo pasiūlyta alkoholio kiekio matuokliu nusistatyti blaivumą, tačiau asmuo atsisakė, sakė, jog nevairavo, kad vairavo kažkas kitas, bet kas vairavo - nurodyti negalėjo. Pagal pranešėjo suteiktą informaciją asmeniui surašytas protokolas už vengimą pasitikrinti blaivumą.

Liudytoja policijos pareigūnė O. V. parodė, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiąja patrule. Patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, jog vairavimo fakto nematė, pareigūnus pasitiko pranešėjas, kuris tvirtino, kad nuolat stebėjo automobilį, iš jo niekas neišlipo. Automobilio salonas buvo apžiūrėtas jau surašius protokolą, išlaipinus keleivius, alkoholio taros ar atidarytų alkoholinių gėrimų nerasta. Keleiviai buvo išlaipinti, kai iškviesta velka nutempti automobilį. Paaiškinimus pranešėjas teikė abiems pareigūnams. Pranešėjas sakė, kad vairavo vyras. Surašydama protokolą rėmėsi pranešėjo A. A. parodymais, jog vairavo vyras. R. R. buvo vienintelis vyras automobilyje. R. R. bandė susitarti, pradėjo vardinti pažįstamus, sakė „gal galim susitarti“, „gal galim kaip nors kitaip padaryti“, matėsi, jog jis bandė išvengti atsakomybės. R. R. vengė pasakyti kas vairavo, kėlė įvairias neaiškias versijas, vengė pasitikrinti blaivumą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2018 m. kovo 22 d. apie 20 val. 06 min. dirbant kartu su pareigūne O. V. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo nurodymą nuvykti į Sausio 15-osios g., kur automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai vairuoja neblaivus asmuo. Pagal budėtojo nurodymus važiuojant šio automobilio judėjimo kryptimi, Jūros g. 1 pastebėjo nurodytą automobilį. Automobilio variklis buvo išjungtas, priėjo prie automobilio kartu su pranešėju A. A.. Vairuotojo vietoje niekas nesėdėjo, priekyje keleivio vietoje sėdėjo R. R., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Gale sėdėjo dvi keleivės R. P. ir S. P., kurios taip pat akivaizdžiai buvo neblaivios. R. R. teigė, jog nevairavo automobilio, keleivės nurodė nežinančios, kas vairavo automobilį. Apie įvykį pranešęs A. A. atpažino automobilį vairavusį asmenį ir nurodė, kad jį vairavo keleivio vietoje sėdintis asmuo - R. R.. Paprašytas pasitikrinti blaivumą asmuo atsisakė tai padaryti (b. l. 5-6).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausios patrulės O. V. tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos aplinkybės (b. l. 7).

Liudytojas M. S. parodė, kad pažįsta R. R., yra kaimynai. Įvykio vakarą sutiko kieme R. R.. Jis vedžiojo šunį. R. R. paprašė pavežti, o jis sutiko. R. R. nuvedė šuniuką, o sugrįžo su savo žmona ir drauge, prašė nuvežti iki Klaipėdos viešbučio. R. R. nežinojo, kad M. S. neturi teisės vairuoti. Bevažiuodamas, prieš tiltą per neatidumą kliudė bordiūrą. Tada pasuko už tilto į kairę ir iš karto į dešinę. Pamatęs pareigūnus perlipo į galą ir išlipo iš automobilio, nes bijojo atsakomybės. Kai pareigūnai atėjo, jo jau nebuvo. Vairavo automobilį Laguna, jis priklauso R. R.. Pabėgo, nes išsigando pareigūnų. Moterys sėdėjo gale, R. R. sėdėjo šalia. Kokie pareigūnai – vyras ar moteris buvo – nematė, pamatė uniformas ir pabėgo. Tai buvo apie 20 val. vakare.

Liudytoja R. P. parodė, jog yra R. R. draugė, kartu veda bendrą šeimos ūkį. Liudytoja sutiko duoti parodymus ir parodė, jog buvo su S. P. namuose, t. y. bute esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare S. P. norėjo važiuoti namo. R. R. išėjo į lauką pavedžioti šuns, grįžęs pasakė, kad pavežti S. P. į namus sutiko kaimynas M.. Kaimynas vežė S. P., o ji taip pat važiavo. M. vairavo, R. sėdėjo šalia vairuotojo, o jos sėdėjo gale. Bevažiuojant M. „įtrenkė“ į bordiūrą. Ir jis sustojo prie buvusio policijos pastato pasižiūrėti. Bet tuo momentu jisai greitai peršoko į galą. Atvažiavo policija. Prie jų automobilio buvo priėjęs policininkas, o jam nuėjus, M. staigiai per S. pusę išlipo iš automobilio. Policininkas nematė M., kai buvo priėjęs prie jų automobilio, nes M. buvo pasilenkęs. Automobilis priklauso jai, jo galiniai stiklai buvo tamsinti.

Liudytoja S. P. parodė, jog R. R. pažįstą per R., jo žmoną. Įvykio dieną sutiko R. P. turguje ir nusprendė eiti pas ją į namus. Nemažai išgėrė. Norėjo kviesti taksi, bet R. R. pasakė, kad kaimynas nuveš. Jis ir vežė, to kaimyno nepažįsta. Priekyje šalia vairuotojo sėdėjo R. R., o ji ir R. P. gale. S. P. automobilyje užmigo. Atsibudo, buvo tamsu, pajuto kaip vairuotojas per ją perlipo ir išlipęs iš automobilio dingo. R. P. iškvietė jai taksi ir ji išvyko į namus. Policijai nesakė, kas vairavo, nes buvo šoke. Neatsimena, ar pareigūnai klausė, kas vairavo automobilį. Atsimena, jog pareigūnai klausė jos pavardės. Patvirtino, jog R. R. tikrai nevairavo.

Sprendime nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo užfiksuota, kad 2018 m. kovo 22 d. 20 val. 09 min., R. R. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, nes vairuotojas vengia neblaivumo patikrinimo (b. l. 9).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad 2018 m. kovo 22 d., transporto priemonė Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta iš Jūros g. 1, Klaipėdoje, į aikštelę, esančią Ievų g. 3, Klemiškėse (b. l. 10).

Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, jog transporto priemonės Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas - valdytojas R. P. (b. l. 11).

Vaizdo įraše „2018_0322_200938_002“ užfiksuota, kaip pareigūnas klausia pranešėjo „kas vairavo automobilį matėt?“. Pranešėjas atsako „tai šitas jaučiu“ (rodo į R. R.). Pareigūnas „nematėt, ane?“. Pranešėjas: „ne, ne, aš mačiau, aš atsivijau jį, jis ir vairavo, jis peršoko“, „tikrai niekas iš mašinos neišlipo“. Vaizdo įraše „2018_0322_202433_003“ R. R. į pareigūnės klausimą kas vairavo, atsako: „jis išėjo“. Pareigūnė: “tai žinot kas vairavo?“. R. R. „nuo kiosko paėmėm“. Vaizdo įraše „2018_0322_202733_004“ užfiksuota, kaip R. R. sako, kad automobilyje žmona ir draugė sėdi, šnabžda pareigūnei „ką darysit?“. Pareigūnė: „nežinau, sprendžiam“. Vaizdo įraše „2018_0322_201042_001“ užfiksuota, kaip 20:12:14 pareigūnė pateikia R. R. alkoholio kiekio matuoklį ir siūlo pasitikrinti blaivumą. R. R. klausia „už ką“ Pareigūnė paaiškina, kad yra asmuo, kuris nurodė, kaip R. R. vairavo. Pareigūnė du kartus klausia R. R., ar jis atsisako pasitikrinti blaivumą. 20:12:32 R. R. atsisako pasitikrinti blaivumą sakydamas „atsisakau“. Vaizdo įraše „2018_0322_203333_006“, įrašo laikas 20:35:40 pareigūnas dar kartą klausia R. R. „tai blaivumą nusistatyt atsisakot?“. R. R. atsako „aš nevairavau“. Vaizdo įraše „2018_0322_203643_007“ užfiksuota kaip R. R. patvirtina, jog nevairavo ir atsako tikrintis blaivumą (b. l. 26).

Iš R. R. asmens duomenų išrašo matyti, jog 2017 m. spalio 20 d. jam išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 12-14).

Administracinių nusižengimų registro išraše užfiksuoti R. R. padaryti administraciniai nusižengimai ir jo atžvilgiu priimti sprendimai (b. l. 15-25).

Atsakomybėn traukiamo asmens įgaliota atstovė advokatė A. Urbonavičienė paaiškino, jog išnagrinėjus bylą iš liudytojų parodymų matyti, kad situacija nuo pat pradžių buvo prieštaringa, t. y. net ir pradėjus tyrimą policijos pareigūnams, jie nesiėmė visų būtinų priemonių, kad išsiaiškinti, kas vairavo automobilį, kuriame rastas sėdintis R. R.. Peržiūrėjus įrašą matyti, jog A. A. priėjęs prie automobilio į pareigūnų klausimą sakė „jaučiu, kad šitas“, ir tik pareigūnui perklausus, ar tikrai R. R. vairavo, A. A. tai patvirtino. Tai reiškia, jog pranešėjas nebuvo įsitikinęs, jog vairavo būtent R. R.. Įvykio vietoje nebuvo atliktas išsamus ir objektyvus tyrimas. Peržiūrėjus medžiagą, aiškiai matyti, jog automobilis nebuvo apžiūrėtas iš karto, net iš filmuotos medžiagos visiškai nesimato kas sėdi gale. Buvo du momentai, kai automobilis, kuriame sėdėjo R. R. buvo paliktas be priežiūros. O tai pagrindžia R. R., M. S., S. P. ir R. P. parodymus, jog vairavo ne R. R., o M. S., kuris kaip aiškino, išsigando, nes neturėjo teisių vairuoti ir perlipo į galą. Kai pareigūnai privažiavo, jis buvo pasilenkęs. O kai policijos pareigūnai praėjo nuo automobilio, jis pasišalino iš automobilio. Todėl R. R. negali būti traukiamas atsakomybėn, nes vairavo M. S..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Administracinio nusižengimo protokolas R. R. surašytas dėl ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo.

ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Taigi blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių ANK 422 straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų, už kurias atsakomybė numatyta ANK 422 straipsnio 7 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213, redakcija galiojanti nuo 2018-01-01) 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teismų praktikoje išaiškinta, jog neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Analizuojamu atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis Nr. 2AT-65-303/2015).

Atsakomybėn traukiamas R. R. nepripažino padaręs nusižengimą, teigė, jog nevairavo automobilio, jos sugyventinei priklausantį automobilį vairavo kaimynas M. S.. Šiuo atsakomybėn traukiamo asmens teiginius paneigia kiti teismo posėdyje gauti ir ištirti įrodymai. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. A., betarpiškai matęs R. R. vairuojamą automobilį, parodė, jog važiuodamas Mokyklos gatve pastebėjo keistai manevruojantį, po eismo juostas laviruojantį automobilį, įtarė, jog šio automobilio vairuotojas yra neblaivus, todėl paskambino policijai ir važiuodamas paskui minėtą automobilį informavo pareigūnus, kurioje vietoje yra sekamas automobilis. Liudydamas teisme A. A. nuosekliai ir išsamiai nurodė, kokiomis gatvėmis važiavo paskui R. R. vairuojamą automobilį, nurodė, jog vienu metu važiavo greta R. R. vairuoto automobilio. Patvirtino, jog aiškiai įsižiūrėjo į vairavusį asmenį, kai jų automobiliai buvo sustoję sankryžoje užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Po ko R. R. kuriam laikui padidino važiavimo greitį, porą kartų kliudė kelio bordiūrą, vos nepartrenkė Sausio 15-osios g. dirbusių asmenų. Atvažiavus pareigūnams A. A. parodė į R. R., nurodydamas, jog vairavo būtent šis asmuo, niekas iš automobilio nepasišalino, o sustojus R. R. vairuotam automobiliui liudytojas matė, jog R. R. persėdo. Liudytojas A. A. davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Jo parodymai duoti teisme ir įvykio dieną pateikti pareigūnams rašytiniame paaiškinime visiškai sutampa. Be to, ir pareigūnų turimomis techninėmis priemonėmis įvykio vietoje darytame vaizdo įraše užfiksuota, jo pareigūnui suabejojus, ar A. A. tikrai matė ir atpažįsta automobilį vairavusį asmenį, liudytojas nedvejodamas patvirtino „ne, ne, aš mačiau, aš atsivijau jį, jis ir vairavo, jis peršoko“ (rodo į R. R.) (vaizdo įrašas „2018_0322_200938_002“).

Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai A. S. ir O. V. nors tiesiogiai paties vairavimo fakto nematė, tačiau parodė, jog pagal gautą pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją vyko pranešėjo nurodytu maršrutu. Atvykus pareigūnams automobilis Renault Laguna, buvo sustojęs, jo variklis užgesintas, tačiau įvykio vietoje buvęs pranešėjęs, patvirtino, jog nuolat stebėjo sustojusį automobilį, iš jo niekas neišlipo ir niekas neįlipo. Kartu su pranešėju pareigūnams priėjus prie automobilio Renault Laguna, matė, jog vairuotojo vieta buvo tuščia, šalia, keleivio vietoje sėdėjo vyras, o A. A. nepertraukiamai stebėjęs automobilį, nurodė, jog būtent šis asmuo sėdėjo už automobilio vairo, o automobiliui sustojus matė kaip asmuo persėdo. Pareigūnai parodė, jog R. R. atsisakė pasitikrinti blaivumą, teigdamas, jog nevairavo. Į pareigūnų klausimus, kas vairavo, R. R. neatsakė ir negalėjo nurodyti automobilį vairavusio asmens. Duodami parodymus teismo posėdyje policijos pareigūnais patvirtino jų tarnybiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, užfiksuotas iš karto po įvykio (b. l. 5-6, 7).

Teismas pažymi, kad liudytojo A. A. bei policijos pareigūnų A. S. ir O. V. parodymai teisminio nagrinėjimo metu yra nuoseklūs ir neprieštaringi, ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir atitinka įvykio aplinkybes, užfiksuotas A. A. pirminiame paaiškinime (b. l. 8) bei tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 5-6, 7), pateiktuose nedelsiant po įvykio, tą pačią dieną. Esant šių aplinkybių visumai, nesiremti minėtų liudytojų parodymais, nėra pagrindo. Aplinkybių, bylojančių liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi, byloje nenustatyta. Esant nustatytoms aplinkybėms netikėti liudytojo A. A., kuris betarpiškai matė, automobilį vairavusį asmenį ir atpažino jį atvykus policijos pareigūnams, bei liudytojų policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo.

Byloje pateikti pareigūnų „Body“ kameromis įvykio vietoje daryti vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įraše „2018_0322_200938_002“ užfiksuota, kaip pareigūnas klausia pranešėjo „kas vairavo automobilį matėt?“. Pranešėjas atsako „tai šitas jaučiu“ (rodo į R. R.). Pareigūnas „nematėt, ane?“. Pranešėjas: „ne, ne, aš mačiau, aš atsivijau jį, jis ir vairavo, jis peršoko“, „tikrai niekas iš mašinos neišlipo“. Vaizdo įraše „2018_0322_202433_003“ R. R. į pareigūnės klausimą kas vairavo, atsako: „jis išėjo“. Pareigūnė: “tai žinot kas vairavo?“. R. R. „nuo kiosko paėmėm“. Vaizdo įraše „2018_0322_202733_004“ užfiksuota, kaip R. R. sako, kad automobilyje žmona ir draugė sėdi, šnabžda pareigūnei „ką darysit?“. Pareigūnė: „nežinau, sprendžiam“. Vaizdo įraše „2018_0322_201042_001“ užfiksuota, kaip 20:12:14 pareigūnė pateikia R. R. alkoholio kiekio matuoklį ir siūlo pasitikrinti blaivumą. R. R. klausia „už ką“ Pareigūnė paaiškina, kad yra asmuo, kuris nurodė, kaip R. R. vairavo. Pareigūnė du kartus klausia R. R., ar jis atsisako pasitikrinti blaivumą. 20:12:32 R. R. atsisako pasitikrinti blaivumą sakydamas „atsisakau“. Vaizdo įraše „2018_0322_203333_006“, įrašo laikas 20:35:40 pareigūnas dar kartą klausia R. R. „tai blaivumą nusistatyt atsisakot?“. R. R. atsako „aš nevairavau“. Vaizdo įraše „2018_0322_203643_007“ užfiksuota kaip R. R. patvirtina, jog nevairavo ir atsako tikrintis blaivumą (b. l. 26). Taigi, užfiksuota, jog R. R. ne kartą patvirtino, jog atsisako pasitikrinti blaivumą, nurodydamas, jog nevairavo. Toks R. R. elgesys – nevienkartinis atsisakymas policijos pareigūnui pareikalavus leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, – rodo, kad atlikdamas tokius veiksmus R. R. suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Tačiau R. R. paaiškinimai dėl to, kas vairavo jo sugyventinei priklausantį automobilį, yra nenuoseklūs ir nelogiški: „jis išėjo“, „nuo kiosko paėmėm“. Taigi, R. R. vengė tiesaus atsakymo. Kadangi R. R. vengė tikrintis neblaivumą, jam buvo surašytas protokolas dėl vengimo tikrintis neblaivumą.

Teismo posėdyje R. R. prašymu buvo apklaustos liudytojos S. P. ir R. P., taip pat R. R. teigimu, įvykio metu automobilį vairavęs asmuo M. S., nors įvykio vietoje šio asmens R. R. nurodyti negalėjo. Pažymėtina, jog atsakomybėn traukiamas asmuo nėra saistomas pareigos sakyti tiesą, tačiau jo prašymu kviestų ir posėdyje apklaustų liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kaip duoti siekiant padėti R. R. išvengti atsakomybės. Liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, juose trūksta loginės sekos. Liudytoja R. P. parodė, jog kaimynas M. S. vežė S. P. namo, tačiau važiavo visi. Bevažiuojant M. „įtrenkė“ į bordiūrą ir sustojo prie buvusio policijos pastato pasižiūrėti. Bet tuo momentu jisai greitai peršoko į galą. Atvažiavo policija. Prie jų automobilio buvo priėjęs policininkas, o jam nuėjus, M. staigiai per S. pusę išlipo iš automobilio. Liudytoja S. P. parodė, jog M. S. vežant namo ji užmigo, nubudusi pajuto, kad vairuotojas per ją išlipo iš automobilio ir dingo. S. P. taip pat teigė, jog pareigūnams nesakė, kas vairavo, nes buvo šoke. Perklausus dėl šios aplinkybės teismo posėdyje dar kartą liudytoja teigė, jog neatsimena, ar pareigūnai klausė, kas vairavo automobilį. Patvirtino, jog R. R. tikrai nevairavo. Liudytojas M. S. teigė, jog įvykio vakarą sutiko kieme R. R. ir jo prašymu vežė R. R., jo žmoną ir draugę iki Klaipėdos viešbučio. Pamatęs pareigūnus perlipo į galą ir išlipo iš automobilio, nes bijojo atsakomybės. M. S. priešingai nei teigė R. P., nurodė, jog atėjus pareigūnams jo jau nebuvo. Liudytojas M. S. negalėjo nurodyti kokie pareigūnai – vyras ar moteris buvo, nes nematė. Liudytojų parodymų nesutapimai bei skirtingai nurodomos aplinkybės duoda pagrindo pagrįstai manyti, jog tokius parodymus liudytojai davė, kad R. R. išvengtų atsakomybės. Pažymėtina, jog liudytoja R. P. yra R. R. sugyventinė, M. S. – jo kaimynas, o S. P. – r. Puidokienės bendradarbė ir draugė. Esant tokių aplinkybių visumai, šių liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje ištirtų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. R. 2018 m. kovo 22 d., Jūros g. 1, Klaipėdoje, vairavo automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą (girtumą). Tokiais veiksmais R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punktą, kuris numato, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 422 straipsnio 7 dalies sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.

R. R. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi galiojančių administracinių nuobaudų už viešosios tvarkos pažeidimą (b. l. 15-25). R. R. yra baustas už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti bei būdamas neblaivus kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2016 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 130² straipsnį ir 127 straipsnį), 2015 m. gruodžio 5 d. ir 2015 m. rugpjūčio 8 d. padarė analogišką veiką, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ir vengė girtumo patikrinimo ir buvo nubaustas 2015 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 129 straipsnį. 2015 m. sausio 27 d. R. R. nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir vairavo transporto priemonė būdams neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumas, už tai nubaustas 2015 m. kovo 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 130² straipsnį, 130 straipsnio 1 dalį; 2014 m. birželio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu R. R. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130² straipsnį, už tai, jog pakartotinai per metu laiko vairavo automobilį būdamas neblaivus, nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį, 2014 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimu R. R. nubaustas pagal ATPK 130² straipsnį ir 126 straipsnio 4 dalį už tai, jog vairavo transporto priemonę neblaivus (2,19 prom.) 2010 m. liepos 13 d. būdamas baustas pagal ATPK 129 straipsnį. Pažymėtina, jog net ir į 2018 m. balandžio 6 d, teismo posėdį atsakomybėn traukiamas asmuo atvyko neblaivus, jam nustatytas 1,63 prom. girtumas, o jo pasikviestam liudytojui M. S. – 2.04 prom. girtumas (b. l. 27), šios aplinkybės užfiksuotos posėdžio garso įraše. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja R. R. kaip itin neatsakingą ir nepareigingą vairuotoją. Nustatyta, jog R. R. vykdo individualią veiklą, yra išsituokęs, veda bendrą ūkį su R. P.. Jo atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis ANK 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai R. R. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusižengimą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, atitinančią 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.

ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki ketverių metų. R. R. skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams.

Automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „Tomadas“ aikštelėje, esančioje Ievų g. 3, Klemiškės, grąžintinas automobilio savininkei R. P. ar jos įgaliotam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. R. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems metams.

Automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Tomadas“ aikštelėje, esančioje Ievų g. 3, Klemiškės, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti savininkei R. P..

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 18080041074 ir įmokos kodą 1001.

Skaitmeninę laikmeną (CD) su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.