- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- A15.-650-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00369-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- A. S.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), išsituokusiai, dirbančiai UAB (duomenys neskelbtini) direktore, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 422 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2018 m. sausio 26 d., apie 21.09 val., Vilniuje, Šiltnamių g. 29, vairavo automobilį „Lexus RX400h“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį už tai, kad ji 2018 m. sausio 26 d., apie 21.50 val., Vilniuje, Šiltnamių g. 29, vairavo automobilį „Lexus RX400h“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įtariama neblaivi, tikrintis neblaivumą atsisakė, taip pažeidė KET 14 ir 17 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama A. S. apklausiama teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad ji nevairavo automobilio būdama neblaivi. Pripažįsta, kad automobilis buvo nedraustas, bet tai sužinojo tik atvykus policijai. Šis automobilis yra ne jos, sūnus jį pardavinėjo ir taisė. Automobilis stovėjo, jį paėmė šį automobilį, kad greičiau nuvažiuotų susiūti piršto. Sausio 26 d., apie 19.30-20.00 val. ji krito nuo laiptų, pamatė, kad iš piršto bėga kraujas. Atėjusi į namus aprišo pirštą. Po kiek laiko pamačiusi, kad kraujas nenustoja bėgti, per langą pamatė kieme stovintį „Lexus“ automobilį, pasakė vaikams, kad juo greitai nuvažiuos iki ligoninės. Ji atsisėdo į minėtą automobilį ir nuvažiavo, greitai nuėjo į registratūrą, po to pas gydytoją. Ji buvo pas budintį gydytoją – skyriaus vedėją, ten duoda talonėlį ir lauki savo eilės. Ji užtruko, kol laukė. Užėjo pas gydytoją, paaiškino, kas atsitiko, jai padarė rankos nuotrauką, sutvarkė pirštą. Ranka buvo sveika. Su ja gyvena vyresnysis sūnus, o jo draugė gyveno Architektų gatvėje. Ji paskambino sūnaus merginai, kad ši ateitų jos pasiimti. Išėjusi iš ligoninės ji ėjo prie automobilio, o sūnaus mergina turėjo ateiti su šuniu. Per tą laiką ji planavo išsiųsti el. paštu duomenis draudimui, nes yra drausta. Norėjo atsisėsti priekyje, keleivio pusėje, tačiau paspaudus pultą automobilis neatsirakino. Paskui bandė atidaryti automobilį raktu. Važiuodama matė, kad automobilyje gulėjo laidai, suprato, kad kažkas negerai su akumuliatoriumi. Aikštelė buvo pilna automobilių, šalia jos vairuoto automobilio buvo viena laisva vieta, todėl ji nuėjo paprašyti taksistų pagalbos pakraunant automobilio akumuliatorių. Ji prašė vyrų pagalbos, sakė, kad automobilyje yra laidai, kad tuoj ateis panelė ir jos turės važiuoti. Taksistai pasakė, kad reikia susimokėti 20 Eur. Ji taksistų paklausė, kaip jiems ne gėda prašyti tiek pinigų, juk stovi prie ligoninės. Ji pasakė vyrams, kad neturi pinigų, o pastarieji pradėjo tyčiotis, nuėjo ir atsisėdo. Tuomet ji pamatė kitą taksistą, priėjo prie jo. Šis taksistas pasakė, kad nekraus automobilio akumuliatoriaus, nes „nusės“ jo elektronika. Tuomet ji suprato, kad taksistai buvo iš vienos kompanijos. Tuomet ji nuėjo prie savo vairuoto automobilio, o taksistai atsidarę langą šaipėsi. Jai pasidarė skaudu, nes jie matė, kad ji sužeista, bet nepadėjo ir šaipėsi. Jos pirštas buvo aprištas, skaudėjo kitą ranką. Ji su koja stukseno į taksistų automobilio duris, kad jas atidarytų. Atvažiavus policijai taksistai sakė, kad ji keikėsi, kad sudaužė jiems automobilį, kad sakė negražius žodžius. Pareigūnai paklausė, ar automobilis sugadintas. Ji su policijos pareigūnu apžiūrėjo automobilį, ant jo nieko nebuvo, paėmė iš asmenų paaiškinimą ir viskas. Atvažiavusi į ligoninės aikštelę ji nematė jokių taksistų, su niekuo nebendravo, pastatė automobilį ir iš karto ėjo į ligoninę, nesvirduliavo, nebuvo nugriuvusi. Jai einant prie taksistų mašinos, kitas taksistas pasakė, kad iškvietė policiją. Ji pasakė, jog gerai ir jos palauks. Kai atvažiavo policija, ji stovėjo 2-3 metrų atstumu nuo savo automobilio, nesėdėjo. Prie Gariūnų ji savo draugams turėjo perduoti alkoholio po 50 g rinkinuką. Išėjusi iš gydytojo, ji iš aparato nusipirko arbatos ir į ją įsipylė šiek tiek alkoholio. Galbūt nuo jos ir sklido alkoholio kvapas, nes ji buvo nevalgius. Nesitikrino blaivumo, nes ji nevairavo, net už vairo nesėdėjo, nepažeidė KET taisyklių. Ji ne teisininkė, jai tuo metu taip atrodė, kad nėra dėl ko tikrintis blaivumą. Jai atrodo, jog ji pareigūnams sakė, kad išgėrė. Pareigūnai jos klausė, kaip ji atvažiavo. Pareigūnai sakė, jog prašys vaizdo įrašo, kaip tik tuo metu iš ligoninės buvo išėjęs apsauginis, pareigūnai su juo kalbėjo, bet ji sėdėjo pareigūnų automobilyje, todėl negirdėjo pokalbio. Pareigūnas pasakė, kad apsauginis nedavė vaizdo įrašo, kitas pareigūnas pasakė, kad užklaus įrašo. Taksistui iškvietus policiją, pareigūnai atvažiavo gal po 20 min. Pareigūnai jai nesiūlė pasitikrinti blaivumo gydymo įstaigoje.
Liudytojas A. Z. apklausiamas teisme parodė, kad jis dirba Vilniaus Respublikinėje universitetinėje ligoninėje ortopedu-traumatologu. Pacientai registruojami pirmoje registratūroje, jie kviečiami eilės tvarka. Pacientai, kurie būna su žaizdomis, pas gydytoją pakliūva greičiau. Pacientė kreipėsi dėl plaštakos žaizdos, peties sumušimo. Pacientė nurodė, kad nukrito nuo laiptų. Moteris sakė, kad atvažiavo automobiliu. Pati moteris teigė, kad krito nuo laiptų. Jis pacientę apžiūrėjo, susiuvo žaizdą ir išleido. Nuo moters alkoholio kvapo jis neužuodė, jam įtarimų nesukėlė. Visas skyrius vakare būna pilnas kvapų, nes būna daug žmonių, vartojančių alkoholį. Jis nuo moters alkoholio kvapo neužuodė. Su paciente jis bendravo 0,5 metro atstumu. Jei būna detoksikacija, asmuo siunčiamas toksikologui. Girtumo ekspertizės jis neatlieka. Jeigu pacientas būna akivaizdžiai neblaivus, tuomet jis siunčiamas toksikologui. Akivaizdžių girtumo požymių šiuo atveju jis nematė ir nejuto. Negali pasakyti tikslaus laiko, kada atvyko pacientė. Ant kortelės iš registratūros išmuštas laikas 21.09 val. Jis fiksuoja savo atliekamos apžiūros laiką, šiuo atveju tai buvo 21.31 val.
Liudytojas policijos pareigūnas P. L. apklausiamas teisme parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiuoju patruliu. Gruodžio ar sausio mėnesį buvo gautas iškvietimas apie tai, kad prie Lazdynų ligoninės sustabdyta galimai neblaivi vairuotoja. Atvykus minėtu adresu pastebėta moteris, kuri, pasak pranešėjo, atvažiavo automobiliu „Lexus“. Bendraujant su moterimi nuo jos buvo juntamas alkoholio kvapas, jai pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Moteris atsisakė pasitikrinti blaivumą, todėl buvo surašytas protokolas už atsisakymą pasitikrinti blaivumą. Taip pat buvo nustatyta, kad automobilis nebuvo draustas privalomuoju atsakomybės draudimu. Kadangi jie (t. y. policijos pareigūnai) nematė moters vairavimo fakto, pranešėjas parašė paaiškinimą dėl vairavimo fakto. Jam atrodo, kad pranešėjas buvo ne vienas, o jie buvo dviese, sėdėjo automobilyje, priparkuotame aikštelėje prie ligoninės, ir kažko laukė. Jie pamatė, kad priėjo moteris ir paprašė užvesti jos automobilį, nes pati negalėjo jo užvesti. Prieš tai asmenys matė, kad moteris buvo atvažiavusi į gydymo įstaigą ir jai buvo suteikta medicininė pagalba, nes buvo nubrozdinta ranka ar alkūnė. Su asmenimis daugiau bendravo jo porininkas, todėl jis negali pasakyti, ką asmenys nurodė apie tai, kiek moteris užtruko ligoninėje. A. S. buvo pasodinta į tarnybinio automobilio galinę sėdynę. Nuo jos buvo juntamas alkoholio kvapas, be to, pati moteris neneigė, kad vartojo alkoholį, sakė, kad šventė su draugais, paslydo eidama laiptais ir susižalojo. Tai moteris aiškino būdama jų tarnybiniame automobilyje. Įrašai tarnybiniame automobilyje yra daromi, tačiau jie saugomi mėnesį laiko. Nebuvo tokios kalbos, kad moteris alkoholį būtų vartojusi ligoninėje. Nepamena, ar moteris ką nors aiškino apie tai, kokį alkoholį vartojo. Negalėjo peržiūrėti ligoninės daryto vaizdo įrašo, nes tuo metu jo negalėjo parodyti apsaugos darbuotojas ar kamera nefilmavo tos vietos, kur buvo prisiparkavusi moteris. Atrodo, jog moteris nesutiko, kad vairavo išgėrusi. Nepamena, ką aiškino moteris dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą. Jiems (t. y. policijos pareigūnams) atvažiavus, moteris stovėjo prie automobilio, kurio variklis nebuvo įjungtas, nes moteris negalėjo užvesti automobilio. Siuntimas nuvykti pasitikrinti blaivumą į medicinos įstaigą moteriai nebuvo išrašytas. Žmogus pats savo iniciatyva dėl to turi nuvykti į medicinos įstaigą, pareigūnai neprivalo išrašyti siuntimo. Byloje esanti medžiaga buvo surašyta remiantis piliečio paaiškinimu, kuris matė moters vairavimo faktą. Tas asmuo pasirašė įspėjimą. Kiek pamena, moteris sakė, kad buvo su draugais. Pagal moters elgesį ir alkoholio kvapą, atrodo, kad buvo lengvas girtumas. Moteris aiškiai bendravo, pasakojo, nebuvo piktybinė, tik nesutiko pasitikrinti blaivumą.
Liudytojas V. D. apklausiamas teisme parodė, jog A. S. jis yra matęs prie Lazdynų ligoninės. Nuvažiavęs prie Lazdynų ligoninės, jis paleido klientą ir ten laukė kito užsakymo. Privažiavus kolegai, jiedu šnekučiavosi prie jo (t. y. V. D.) automobilio. Automobiliu „Lexus“ atvažiavo A. S., pravažiavo per visą bordiūrą, o ne per pravažiavimą. Tai vyko poros metrų atstumu nuo jų. A. S. pastatė automobilį 3-4 metrų atstumu nuo jų ir nuėjo į Lazdynų ligoninę. Tuo metu jis stovėjo prie savo automobilio, nebendravo su moterimi. Po to jis su draugu atsisėdo į automobilį. Gal po 30-60 min. išėjo minėta moteris, priėjo prie jų ir paprašė padėti užvesti jos automobilį, nes buvo nusėdęs akumuliatorius. Jis moteriai pasakė, kad ši paslauga kainuoja 20 Eur. Moteris pasakė, kad jis durnas, gaidys. Tuomet jie išvažiavo ir pasitraukė truputį nuo jos toliau aikštelėje. Moteris nuėjo prašyti pagalbos kito žmogaus, tačiau jai niekas nepadėjo. Moteris vėl grįžo pas juos, pradėjo jį daužyti per atidarytą automobilio langą. Jis atidarė duris ir pasakė moteriai eiti. Tuomet jis pastebėjo, kad moteris išgėrusi. Jis nematė, ar prieš nueidama į ligoninę moteris buvo išgėrusi, matė ją iš toli, einančią už 3-4 metrų. Nežino, ar eidama į ligoninę ji buvo išgėrusi. Kai moteris priėjo, jis jai sakė, ką ji čia daro, triukšmauja, jei nepatinka, gali eiti, pasakė jai savo kainą. Su juo buvo draugas, vardu D., kuris dirba Vokietijoje, bet tuo metu buvo grįžęs į Lietuvą. Buvo dar vienas draugas, vardu R., prie kurio moteris irgi buvo priėjusi ir prašė pagalbos, bet jis irgi nepadėjo, nes nelabai gali užkurti nuo laidų. R. ją irgi matė tuo metu, kai moteris atvažiavo. Tuo metu jie visi trys stovėjo ir matė ją atvažiuojančią. Policijai atvažiavus, R. jau buvo išvažiavęs. Policiją iškvietė kolega D. Moteris jį apvardžiavo, trenkė koja į duris. Policija buvo kviečiama, nes moteris buvo neadekvati. Su savimi moteris turėjo tik laidus, alkoholio butelių neturėjo, rankinės nebuvo. Kai ji ėjo į ligoninę, matė, kad ranka buvo užbintuota, lyg ir nieko daugiau nesinešė. Kai atvažiavo policija, jis kalbėjo su pareigūnais, automobilyje užpildė jam duotą popierių, nieko negirdėjo, ką su pareigūnais kalbėjo moteris. Viską užpildęs jis atidavė pareigūnams ir už poros minučių išvyko pagal užsakymą. Kai moteriškė atvyko į ligoninę, R. su ja nebendravo. R. su ja bendravo tik jai išėjus iš ligoninės, kai ji atėjo prašyti pagalbos užvedant automobilį.
Liudytojas policijos pareigūnas V. L. apklausiamas teisme parodė, kad A. S. asmeniškai jis nepažįsta, tačiau yra ją matęs. Buvo gautas iškvietimas dėl to, kad į ligoninės aikštelę atvyko moteris, kuri grįžusi iš ligoninės negalėjo užvesti automobilio. Už 2-3 metrų buvo taksistai, kurių ji prašė padėti užvesti automobilį, bet jie nepadėjo, berods prašė iš jos pinigų. Taksistai suprato, kad moteris neblaivi ir iškvietė juos (t. y. policijos pareigūnus). Jiems atvažiavus, prie jų priėjo taksistas ir pasakė, kad vairuotoja neblaivi. Jie klausė taksistų, iš ko jie tai suprato, o šie atsakė, jog moteriai iš burnos sklido alkoholio kvapas. Jiems (t. y. policijos pareigūnams) priėjus prie moters, ši bendravo ramiai, nesimatė, kad ji neblaivi, bet iš burnos sklido kažkoks kvapas. Jie nusprendė patikrinti moteriai blaivumą, tačiau ši atsisakė tai padaryti. Kiek atsimena, buvo subintuota kairė moters ranka ir pirštas. Moteris aiškino, kad atvažiavo pas gydytoją ir jai ar darė operaciją, ar bintavo. Jis klausė moters, ar ji vartojo alkoholį. Moteris sakė, kad nevartojo. Moteris bendravo normaliai. Jis tik pajautė, kad jai iš burnos sklido kvapas. Neprisimena, ar moteris sakė, iš kur atvažiavo. Taksistas minėjo, kad tarp jų buvo konfliktas. Jiems (t. y. policijos pareigūnams) atvykus, moteris buvo prie mašinos, prie kapoto, kuris buvo atidarytas. Moteris prašė, kad taksistai su laidais jai užvestų mašiną, tačiau jie neužvedė. Neprisimena, ar moteris turėjo rankinę. Norėjo tikrinti blaivumą, nes žmonės sakė, kad buvo kažkoks kvapas. Taksistai pasakojo, kad ji atvažiavo tiesiai, per bordiūrus, bet mašina buvo pastatyta tvarkingai. Jie (t. y. policijos pareigūnai) žiūrėjo filmuotą medžiagą, matė, kad moteris važiavo per bordiūrą, bet pastatė tvarkingai, išlipo ir nuėjo į priėmimą. Jiems atvažiavus, moteris nebuvo sulaikyta taksistų, ji stovėjo prie automobilio kapoto.
Liudytojas R. Š. apklausiamas teisme parodė, kad A. S. jis yra matęs. Dirba taksi vairuotoju. Tą dieną jis laukė klientės prie Lazdynų ligoninės. Pastebėjo, kad automobiliu „Lexus“ atvažiavo A. S., pervažiavo skersai per šaligatvius, priparkavo automobilį ir nuėjo į ligoninę. Jam atrodo, kad moteris net buvo pamiršusi išjungti avarinį signalą. Kai moteris pro juos pravažiavo, jis su kolega stovėjo maždaug metro atstumu, šnekučiavosi. Moteris sustojo apie 15 metrų atstumu nuo jų ir nuėjo į skubios pagalbos priėmimą. Pro juos moteris nepraėjo. Moteris buvo priėjusi prie jo ir paprašė padėti užvesti automobilį. Tokia paslauga pas jį kainuoja 10 Eur, nuo laidų jis niekam automobilių nekuria. Tai buvo kažkur po valandos nuo jos atvažiavimo. Jis neužkūrė jos automobilio. Moteris vaikščiojo po visą aikštelę su savo laidais, nuėjo pas jo kolegas, paprašė jų pagalbos, vėl atėjo pas jį. Buvo labai akivaizdžiai matyti, kad ji neblaivi, judesiai buvo nervingi, nenormalūs. Kai moteris ėjo į polikliniką, su savimi nieko nesinešė, jam atrodo, moters rankos buvo tuščios. Kai atvažiavo policija, jis tuo metu dar stovėjo ir laukė klientės, tačiau su kliente išvažiavo nepamatęs pabaigos. Moteris, išėjusi iš poliklinikos, nebuvo įsėdusi į automobilį, variklis nebuvo įjungtas. Moteris tik pabandė atsisėsti, užkurti mašiną, bet jai nepavyko, tuomet ji pradėjo vaikščioti su laidais.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio V. L. 2018 m. sausio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. sausio 26 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. L. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Šiltnamių g. 29 žmogus sulaikė vairuotoją, kuri atvažiavo su automobiliu „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš jos burnos sklido alkoholio kvapas. Atvykus minėtu adresu į juos (t. y. pareigūnus) kreipėsi „Taxi“ vairuotojas V. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad stovėjo aikštelėje prie Šiltnamių g. 29 ir pastebėjo, kad atvažiavo automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš automobilio išlipo moteris iš vairuotojo pusės ir nuėjo į ligoninę; vėliau atėjusi atsisėdo į automobilį. V. D. pajuto iš burnos alkoholio kvapą, dėl to iškvietė policiją. „Lexus“ vairuotoja, kaip vėliau paaiškėjo, A. S. Bendraujant su ja iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, dėl to jiems (t. y. pareigūnams) kilo įtarimų, nuspręsta patikrinti jos blaivumą. A. S. atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu. A. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už atsisakymą tikrintis blaivumą. Jam (t. y. pareigūnui V. L.) nuėjus į ligoninę, apsaugos buvo paprašyta parodyti filmuotą įrašą. Apsaugos darbuotojas paaiškino, kad be direktoriaus leidimo negali parodyti. Apsaugos darbuotojas paaiškino, kad filmuotas įrašas saugomas dvi savaites. A. S. buvo nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 6).
V. D. savo rašytiniame 2018 m. sausio 26 d. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. sausio 26 d., apie 21.50 val. Vilniuje, Šiltnamių g. 29a, prie skubios pagalbos priimamojo jis pastebėjo, kad atvažiavo automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš automobilio išėjo akivaizdžiai neblaivi moteris, kuri nuėjo į ligoninę. Grįžusi moteris paprašė užvesti jos automobilį su akumuliatoriaus laidais. Jis moteriai pasakė, kad ši paslauga mokama. Tuo momentu, kai šnekėjo su moterimi, jis įsitikino, kad moteris tikrai išgėrusi. Moteris priėjo prie jo automobilio „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) spyrė į automobilio dureles su koja ir norėjo jam duoti į veidą su ranka, pradėjo įžeidinėti ir keikėsi necenzūriniais žodžiais per visą gatvę. Draugas D. (pavardė neįskaitoma) iškvietė policiją (b. l. 7).
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo vyresniojo ortopedo – traumatologo A. Z. rašytiniame 2018 m. vasario 14 d. paaiškinime nurodoma, kad pilietė A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į VšĮ RVUL Skubiosios pagalbos skyrių 2018 m. sausio 26 d., 21.09 val. Apžiūros pradžia 21.31 val., pacientė skundėsi dešinės plaštakos žaizda ir kairės alkūnės skausmu. Pacientė teigė (remiantis asmens ambulatorinio gydymo stacionare kortele (duomenys neskelbtini)) kritusi nuo laiptų 2018 m. sausio 26 d., 19.30 val. Pacientei atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas (vietinėje sol. Lidokaini 1 proc.-10,0 ml), atliktos kairės alkūnės rentgenogramos. Pacientei diagnozuota: kairės alkūnės sąnario sumušimas; dešinės plaštakos II piršto plėštinė žaizda. Paskirtas gydymas ir režimas išdėstytas išraše F27. Pacientei nebuvo stebėti neblaivumo požymiai, kalba rišli, logiška, koordinacijos sutrikimų nebuvo, alkoholio kvapo nebuvo jaučiama. Pacientės apžiūra ir būtinosios pagalbos teikimas baigtas 2018 m. sausio 26 d., 22.00 val. Pridedamas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (b. l. 19-22).
Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2018 m. vasario 27 d. pateiktos informacijos matyti, kad 2018 m. sausio 26 d., 22.14 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio Vilniuje, Šiltnamių g. 29. Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Pridedama skaitmeninė šio garso įrašo kopija (b. l. 33, 34, 35).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadas Ž. A. 2018 m. vasario 27 d. pateikė Lazdynų ligoninės darytą vaizdo įrašą (b. l. 36, 37).
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja valdymui D. B. 2018 m. kovo 6 d. pateikė teismui 2018 m. sausio 26 d. filmuotą vaizdo įrašą laikotarpiu nuo 20.00 iki 23.00 val. (b. l. 38, 39).
Dėl A. S. kaltės pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį
ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą.
Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, jog A. S. 2018 m. sausio 26 d., Vilniuje, Šiltnamių g. 29, vairavo automobilį „Lexus RX400h“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nustatyta tvarka nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė KET 226 punkto reikalavimus, numatančius, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama, be kita ko, transporto priemonėms, kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu.
Apklausiama teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama A. S. savo kaltę dėl šio administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, jog protokole nurodytą dieną ji vairavo ne jai priklausantį automobilį „Lexus“, todėl apie tai, kad automobilis buvo nedraustas, ji sužinojo tik tuomet, kai atvyko policijos pareigūnai. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamos A. S. parodymus patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno P. L. teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, jog įvykio vietoje, be kita ko, buvo nustatyta, kad A. S. vairuotas automobilis „Lexus“ nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Aplinkybę apie tai, kad protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje automobilį „Lexus RX400h“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (kuris, kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu) vairavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiama A. S., patvirtino ir teisme apklausti liudytojai V. D. ir R. Š. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamos A. S. parodymus apie tai, kad į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, esančią Vilniuje, Šiltnamių g. 29, ji atvyko automobiliu „Lexus“, detalizuoja bei papildo medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyti duomenys, iš kurių matyti, jog A. S. 2018 m. sausio 26 d. atvyko privačiu automobiliu (b. l. 21).
Atsižvelgdamas į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo vyresniojo ortopedo – traumatologo A. Z. rašytiniame 2018 m. vasario 14 d. paaiškinime nurodytus duomenis apie tai, kad pilietė A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į VšĮ RVUL Skubiosios pagalbos skyrių 2018 m. sausio 26 d., 21.09 val. (b. l. 20), taip pat į šio asmens teisme duotus paaiškinimus, teismas tikslina protokole nurodytas faktines aplinkybes nurodydamas, jog A. S. Vilniuje, Šiltnamių g. 29, 2018 m. sausio 26 d. automobilį „Lexus RX400h“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo ne apie 21.50 val., o apie 21.09 val. Pažymėtina, jog šios faktinės aplinkybės patikslinimas jokios įtakos A. S. veiksmų kvalifikacijai nagrinėjamu atveju neturi.
Taigi, teismo vertinimu, pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog A. S. 2018 m. sausio 26 d., apie 21.09 val., Vilniuje, Šiltnamių g. 29, vairavo automobilį „Lexus RX400h“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė KET 226 punkto reikalavimus, todėl ši jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
Dėl A. S. atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiama A. S. 2018 m. sausio 26 d., apie 21.09 val., Vilniuje, Šiltnamių g. 29, vairavo automobilį „Lexus RX400h“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamos A. S. parodymų, tiek iš byloje esančių medicininių dokumentų (b. l. 19, 20, 21-22), tiek iš teismo posėdžio metu apklausto liudytojo – VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo vyresniojo ortopedo-traumatologo A. Z., taip pat teisme apklaustų liudytojų V. D. ir R. Š. parodymų matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiama A. S., automobiliu „Lexus“ atvykusi į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Vilniuje, Šiltnamių g. 29, prie VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, priparkavo automobilį šioje aikštelėje ir iš jo išlipusi nuėjo į ligoninę, kur jai buvo suteikta medicininė pagalba. Administracinėn atsakomybėn traukiamos A. S. parodymais, taip pat liudytojų V. D. ir R. Š. teisme duotais parodymais nustatyta, jog išėjusi iš minėtos ligoninės, A. S. dėl galimai išsikrovusio akumuliatoriaus negalėjo užvesti automobilio „Lexus“, kuriuo ji apie 21.09 val. atvyko į stovėjimo aikštelę, esančią Vilniuje, Šiltnamių g. 29, todėl prašė netoliese buvusių taksi paslaugas teikiančių asmenų pagalbos padėti užkurti automobilį, visgi ši pagalba jai nebuvo suteikta, tarp jos ir minėtų asmenų kilo konfliktas. Maža to, taksi paslaugas teikę asmenys paskambino Bendrojo pagalbos centro numeriu ir pranešė apie neblaivią moterį, kuri prašo padėti užvesti jos automobilį ir ketina juo važiuoti. Atvykę policijos pareigūnai pasiūlė A. S. pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba.
Kaip jau buvo minėta, A. S. teismo posėdžio metu pripažino, jog ji 2018 m. sausio 26 d., apie 21.09 val., Vilniuje, Šiltnamių g. 29, vairavo automobilį „Lexus RX400h“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės taip pat įrodytos ir aukščiau aptartais įrodymais. Be to, pastaroji nurodė, kad atsisakė pasitikrinti blaivumą, nes tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, ji nevairavo, net nesėdėjo už automobilio vairo, nepadarė KET pažeidimo, be to, ji nėra teisininkė ir jai tuo metu atrodė, kad nėra dėl ko tikrintis blaivumą. Teisme apklausti policijos pareigūnai P. L. ir V. L. patvirtino, jog jiems pagal gautą iškvietimą atvykus į įvykio vietą, A. S. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau ši tai daryti atsisakė. Ši aplinkybė yra užfiksuota ir policijos pareigūno V. L. 2018 m. sausio 26 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 6).
Pažymėtina, jog ANK 422 straipsnio 7 dalyje yra numatyta vairuotojų administracinė atsakomybė už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo.
Nagrinėjamu atveju A. S. reiškiamas kaltinimas dėl to, kad ji vairavo automobilį galimai neblaivi ir policijos pareigūnui pareikalavus atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką šio pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo pagrindas ir galimybės tokį patikrinimą atlikti.
KET 17 punkte įtvirtinta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – ir Saugos eismo automobilių keliais įstatymas), kurio 13 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 84 punkte nurodytas vairuotojo apibrėžimas: vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. To paties įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta vairuotojo pareiga vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.
Šioje byloje nustatyta, jog A. S. į aikštelę, esančią Vilniuje, Šiltnamių g. 29, automobiliu „Lexus“ atvyko 2018 m. sausio 26 d., apie 21.09 val. Pažymėtina, jog tiek teisme apklaustų liudytojų V. D., R. Š., policijos pareigūnų P. L. ir V. L., tiek ir pačios A. S. teisme duotais parodymais nustatyta, jog išėjusi iš gydymo įstaigos A. S. automobilio nevairavo, nebuvo užvedusi jo variklio. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuo atvykimo į gydymo įstaigą iki policijos pareigūnų atvykimo ji būtų vairavusi automobilį „Lexus“, todėl darytina išvada, jog paskutinį kartą A. S. automobilį „Lexus“ vairavo apie 21.09 val. Iš liudytojo - VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo vyresniojo ortopedo-traumatologo A. Z. teisme duotų paaiškinimų, taip pat iš jo rašytiniame 2018 m. vasario 14 d. paaiškinime nurodytų duomenų (b. l. 20) matyti, jog jis A. S. apžiūrėjo laikotarpiu nuo 21.31 val. iki 22.00 val. Iš 2018 m. vasario 27 d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktos informacijos matyti, jog pranešimas dėl nagrinėjamo įvykio bendrajame pagalbos centre buvo gautas 2018 m. sausio 26 d., apie 22.14 val. (b. l. 34). Sugretinus šiuos duomenis, taip pat įvertinus aplinkybę, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko po tam tikro nenustatyto laiko tarpo, darytina išvada, jog tuo metu, kai A. S. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, nuo to laiko, kai ji paskutinį kartą vairavo automobilį, praėjo ne mažiau kaip 1 val. ir 5 min.
Taigi, analizuojant nustatytas faktines įvykio aplinkybes ir pirmiau nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojo sampratą, pareigas ir atsakomybę už šių pareigų nesilaikymą, darytina išvada, kad A. S., kai jos buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumą, nuo transporto priemonės vairavimo iki policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti neblaivumą praėjus nemažam laiko tarpui, nebegalėjo būti laikoma vairuotoja aukščiau minėtų teisės aktų prasme ir todėl neturėjo KET 17 punkte įtvirtintos pareigos tikrintis blaivumą.
Aiškinimas, kad asmuo, kaip vairuotojas, turi pareigą tikrintis neblaivumą ne tik sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, ar iškart po sustojimo, bet ir neapibrėžtos trukmės laikotarpį po vairavimo, teismo nuomone, reiškia plečiamąjį įstatymo aiškinimą, kas prieštarauja ne tik ANK 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai, jog bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiama A. S. protokolas surašytas ir dėl KET 14 punkto, numatančio, be kita, ko, draudimą neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemonę, pažeidimo, visgi iš A. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, jog jai kaltinimas reiškiamas ne už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, o už vengimą pasitikrinti blaivumą. Dėl šios priežasties iš A. S. pateikto protokolo ši nuoroda dėl KET 14 punkto pažeidimo šalintina, kadangi joks kaltinimas pagal konkretų ANK straipsnį už šio punkto pažeidimą A. S. nėra pateiktas.
Kita vertus, sprendžiant dėl A. S. pareigos pasitikrinti neblaivumą, yra svarbios visos aplinkybės (tame tarpe ir susijusios su galimu asmens neblaivumu), kurios leistų spręsti, ar nagrinėjamu atveju atvykę policijos pareigūnai turėjo pagrindą reikalauti A. S. pasitikrinti neblaivumą.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visą įvykio situaciją, darytina išvada, kad A. S. neturėjo pareigos tikrintis neblaivumą.
Pažymėtina, jog apklausiama teisme A. S., be kita ko, parodė, jog išėjusi iš gydytojo, ji ligoninėje esančiame aparate nusipirko arbatos, į kurią įsipylė šiek tiek alkoholio, kadangi kartu su savimi turėjo alkoholinių gėrimų (po 50 g) rinkinuką, kurį ketino perduoti draugams. A. S. teigimu, galbūt dėl šios priežasties nuo jos ir galėjo sklisti alkoholio kvapas. Be to, A. S. paaiškino, jog išėjusi iš ligoninės pati automobilio ji vairuoti neketino, nes ją pasiimti turėjo ateiti sūnaus mergina, gyvenanti Architektų gatvėje.
Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas policijos pareigūnas P. L. paaiškino, jog kaltinimas A. S. dėl vengimo pasitikrinti blaivumą buvo surašytas remiantis piliečio, kuris matė moters vairavimo faktą, paaiškinimu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog joje yra rašytinis 2018 m. sausio 26 d. V. D. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog 2018 m. sausio 26 d., apie 21.50 val. Vilniuje, Šiltnamių g. 29a, prie skubios pagalbos priimamojo jis pastebėjo, kad atvažiavo automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš automobilio išėjo akivaizdžiai neblaivi moteris, kuri nuėjo į ligoninę. Grįžusi moteris paprašė užvesti jos automobilį su akumuliatoriaus laidais. Jis moteriai pasakė, kad ši paslauga mokama. Tuo momentu, kai šnekėjo su moterimi, jis įsitikino, kad moteris tikrai išgėrusi. Moteris priėjo prie jo automobilio „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), spyrė į automobilio dureles su koja ir norėjo jam duoti į veidą su ranka, pradėjo įžeidinėti ir keikėsi necenzūriniais žodžiais per visą gatvę. Draugas Danel (pavardė neįskaitoma) iškvietė policiją (b. l. 7). Visgi apklausiamas teisme liudytojas V. D. parodė, kad jis nežino, ar A. S., prieš nueidama į ligoninę, buvo neblaivi. Liudytojo V. D. teigimu, tai, kad moteris galimai neblaivi, jis pastebėjo tuomet, kai išėjusi iš ligoninės ji pradėjo elgtis neadekvačiai. V. D. nurodė, jog išėjusi iš ligoninės A. S. priėjo prie jo ir jo kolegos, paprašė padėti užvesti jos automobilį, nes buvo nusėdęs akumuliatorius. Jis moteriai pasakė, kad ši paslauga kainuoja 20 Eur. Moteris pasakė, kad jis durnas, gaidys. Tuomet jie išvažiavo ir pasitraukė truputį nuo jos toliau aikštelėje. Moteris nuėjo prašyti pagalbos kito žmogaus, tačiau jai niekas nepadėjo. Moteris vėl grįžo pas juos, pradėjo jį daužyti per atidarytą automobilio langą. Jis atidarė duris ir pasakė moteriai eiti. Liudytojo V. D. teigimu, policijos pareigūnus iškvietė jo kolega D. Taigi tokie liudytojo V. D. parodymai yra iš dalies prieštaringi, nes tyrimo metu jis nurodė, jog akivaizdžiai neblaivi moteris nuėjo į ligoninę, tuo tarpu teisme jis paaiškino, kad jos neblaivumą jis pastebėjo po to, kai moteris išėjo iš ligoninės. Teismo vertinimu, tokie prieštaringi ir nenuoseklūs liudytojo V. D. parodymai bei kitos aplinkybės, kurios bus aptartos vėliau, ir galėjo lemti tai, kad A. S. nepagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį. Tuo pačiu tokie liudytojo parodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, jog A. S. vairavo automobilį būdama neblaivi.
Teismo posėdžio metu buvo apklaustas ir liudytojas R. Š., kuris nagrinėjamo įvykio metu stovėjo šalia liudytojo V. D. ir su pastaruoju šnekučiavosi. Šis liudytojas teisme parodė, kad moteris jam pasirodė akivaizdžiai neblaivi, nes išėjusi iš ligoninės ji vaikščiojo po visą aikštelę, prašydama jo ir kolegų padėti jai užvesti automobilį, jos judesiai buvo nervingi, nenormalūs. Taigi nei liudytojas V. D., nei liudytojas R. Š., matę A. S. vairavimo faktą, negalėjo vienareikšmiškai patvirtinti, jog A. S. 2018 m. sausio 26 d., apie 21.09 val., vairuodama automobilį „Lexus“, buvo neblaivi. Pagrindą tikėti administracinėn atsakomybėn traukiamos A. S. pateikta versija, o tuo pačiu ir pagrindą manyti, jog nebuvo pakankamo pagrindo įtarti A. S. vairavus jai esant neblaiviai (o tuo pačiu – ir pagrindo reikalauti A. S. pasitikrintu neblaivumą), sustiprina ir ta aplinkybė, jog policijos pareigūnai buvo iškviesti tik po to, kai A. S. išėjo iš gydymo įstaigos, o ne iš karto po jos vairavimo fakto. Teismo vertinimu, jei būtų buvęs pakankamas pagrindas manyti, jog A. S. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, minėti liudytojai, tikėtina, iš karto būtų iškvietę policijos pareigūnus. Atkreiptinas dėmesys, jog A. S. ligoninėje užtruko daugiau nei valandą laiko, todėl tuo atveju, jei ji būtų vairavusi automobilį būdama neblaivi, jos neblaivumas jai vos tik atvykus į gydymo įstaigą būtų buvęs akivaizdesnis, nei praėjus daugiau nei valandai po atvykimo, visgi nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad liudytojai būtų pastebėję A. S. neblaivumą jai vos tik atvykus į ligoninę. Nors byloje yra duomenų apie tai, kad atvykusi į aikštelę A. S. buvo užvažiavusi ant bordiūro, visgi ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo manyti, jog ji automobilį vairavo būdama galimai neblaivi, juolab atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų apie tai, kad automobilį ji priparkavo tvarkingai ir tvarkingai nuėjo į ligoninę. Atkreiptinas dėmesys, jog A. S., būdama sužeista, vėlyvu paros metu skubėjo į gydymo įstaigą, kur jai, be kita ko, buvo atliktas chirurginis rankos piršto plėštinės žaizdos sutvarkymas (b. l. 20), taigi nepaneigta, kad toks jos vairavimas galėjo būti nulemtas stresinės situacijos ir skubėjimo siekiant sustabdyti nesibaigiantį kraujavimą. Tuo tarpu liudytojų nurodytos aplinkybės apie tai, kad išėjusi iš ligoninės, A. S., jų vertinimu, elgėsi neadekvačiai, galėjo būti sąlygotos tiek alkoholio, kurio, A. S. teigimu, ji vartojo išėjusi iš gydytojo (t. y. jau po vairavimo fakto), tiek ir dėl kilusios konfliktinės situacijos su taksi vairuotojais (ji buvo sužeista, vairuotojai nesutiko jai geranoriškai padėti ir pan.), tiek dėl kitų priežasčių, kurios teismui iš esmės nėra svarbios, kadangi visi įvykiai, kurie vyko A. S. išėjus iš ligoninės, nėra susiję su jos vairavimo aplinkybėmis.
Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Bendrojo pagalbos centro 2018 m. vasario 27 d. pateiktame garso įraše, kuriame užfiksuotas pranešėjo skambutis, susijęs su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu, nėra jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad automobilį A. S. vairavo būdama neblaivi. Perklausius šį garso įrašą girdėti, kaip pranešėjas nurodo, jog moteris buvo atvažiavusi prie ligoninės, matosi, kad ji išgėrusi. Pranešėjas nurodo, jog atsisakius padėti moteriai užvesti mašiną, ši pradėjo spardyti jo mašiną ir nori važiuoti. Pranešėjas Bendrojo pagalbos centro operatoriui pažadėjo pasaugoti, kad moteris neišvažiuotų iki atvykstant policijos pareigūnams (b. l. 35). Teismo vertinimu, toks Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašo turinys rodo, jog policijos pareigūnai buvo kviečiami ne dėl galimai neblaivios A. S. vairavimo (iki apsilankant pas gydytoją), o dėl jos elgesio šiai išėjus iš ligoninės. Būtent šią policijos iškvietimo priežastį nurodė teisme apklaustas liudytojas V. D. Šiame pranešime nepateikiami jokie duomenys, leidžiantys manyti, jog automobilį A. S. vairavo būdama neblaivi, t. y. nėra jokių požymių, leidžiančių manyti, jog pranešėjui būtų kilę įtarimų dėl A. S. neblaivumo, kai ji atvyko į aikštelę, esančią prie ligoninės. Kaip ir anksčiau aptartų liudytojų parodymai, šiame garso įraše užfiksuoti duomenys apibūdina situaciją po vairavimo fakto ir nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad A. S. vairavo automobilį galimai būdama neblaivi.
Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas - VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas vyresnysis ortopedas-traumatologas A. Z. parodė, jog tuo metu, kai jis atlikinėjo pacientės A. S. apžiūrą, jis neužuodė nuo jos sklindančio alkoholio kvapo, pacientė jokių įtarimų dėl savo blaivumo nesukėlė. Liudytojo A. Z. teigimu, su paciente jis bendravo 0,5 metro atstumu, jokių akivaizdžių girtumo požymių jis nematė, antraip būtų siuntęs pacientę pas toksikologą. Iš esmės analogiškas pacientės A. S. vizito aplinkybes šis liudytojas nurodė ir savo 2018 m. vasario 14 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 20). Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad liudytojas asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir/ar dėl kažkokių priežasčių būtų suinteresuotas duoti jam palankius parodymus. Taigi, šie liudytojo parodymai sustiprina pagrindą tikėti administracinėn atsakomybėn traukiamos A. S. parodymais apie tai, kad automobilį ji vairavo būdama blaivi.
Teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų P. L. ir V. L. parodymai apie tam tikras įvykio aplinkybes (pvz., apie A. S. nurodytas aplinkybes apie alkoholio vartojimą ir kt.) yra gana prieštaringos, visgi atsižvelgiant į tai, kad patys policijos pareigūnai A. S. vairavimo fakto nematė, šioje byloje vertintini tik tie jų parodymai, kurie sutampa tarpusavyje ir kurie yra susiję su jų pačių betarpiškai nustatytomis aplinkybėmis. Iš šių liudytojų parodymų, be kita ko, matyti, jog atvykus policijos pareigūnams, A. S. stovėjo prie savo automobilio, ji nebuvo sulaikyta taksi vairuotojų. Teisme apklausti liudytojai – taksi vairuotojai taip pat nenurodė, jog A. S. būtų ketinusi šalintis iš įvykio vietos, nors, kaip matyti iš jos pačios paaiškinimų, jai buvo žinoma apie tai, kad dėl jos veiksmų buvo iškviesti policijos pareigūnai. Aplinkybė, jog A. S., net ir žinodama, kad yra vartojusi alkoholio ir kad dėl jos veiksmų buvo iškviesti policijos pareigūnai, bet nepaisydama to, ji nebandė pasišalinti iš įvykio vietos, tik dar labiau sustiprina pagrindą tikėti A. S. teisme išsakyta versija.
Nagrinėjamu atveju kartu pažymėtina, jog iš teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymų matyti, jog jiems (t. y. policijos pareigūnams) atvykus pagal iškvietimą dėl sustabdytos galimai neblaivios vairuotojos, liudytojai paaiškino, kad iš ligoninės išėjusi moteris prašė padėti jai užvesti automobilį, nes pati to padaryti negalėjo, tarp jų kilo konfliktas. Kadangi nuo moters skilo alkoholio kvapas, jai buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Kaip matyti iš įvykio situacijos, įvykio vietoje rašytinį paaiškinimą parašė liudytojas V. D. ir remiantis šiuo jo paaiškinimu bei įvykio vietoje nuo A. S. sklidusiu alkoholio kvapu, A. S. buvo pareikalauta pasitikrinti blaivumą, o jai atsisakius – buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tame tarpe ir už vengimą pasitikrinti neblaivumą. Pažymėtina, jog ši administracinio nusižengimo byla, kurioje A. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 422 straipsnio 7 dalį, teisme buvo gauta 2018 m. vasario 1 d., t. y. praėjus vos kelioms dienoms po administracinio nusižengimo protokolo surašymo (o tuo pačiu ir nuo nagrinėjamų įvykių dienos, t. y. 2018 m. sausio 26 d.). Kaltinimas, kaip teisingai nurodė policijos pareigūnas P. L., iš esmės buvo grindžiamas tik liudytojo V. D. rašytiniu paaiškinimu. Kaip jau buvo minėta, šiame rašytiniame paaiškinime pateikti V. D. parodymai esminėse aplinkybėse prieštaravo jo teisme duotiems parodymams. Visgi tyrimo metu apsiribota tik šio liudytojo rašytiniu paaiškinimu, tyrimo metu jis nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Pažymėtina, jog liudytojai, neturėdami teisinio išsilavinimo, kai kurias įvykio aplinkybes nesąmoningai gali nurodyti klaidingai, nesuvokdami, kokią teisinę reikšmę gali turėti kiekviena įvykio aplinkybė, kuri pačiam asmeniui gali pasirodyti nesvarbi. Dėl šios priežasties tyrimo metu labai svarbu, kad įvykio liudytojus apklaustų reikiamą išsilavinimą bei patirtį turintys pareigūnais, kurie galėtų užfiksuoti visas tiriamam įvykiui reikšmingas detales. Teismo vertinimu, tokie skuboti administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos veiksmai, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neigiant savo kaltę bei esant neaiškioms įvykio aplinkybėms, ir lėmė tai, kad teismui ir buvo perduota ši administracinio nusižengimo byla su A. S. suformuluotu nepagrįstu kaltinimu pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį. Pažymėtina, jog jei institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, būtų tinkamai atlikusi tyrimą (išsamiai apklaususi įvykio vietoje buvusius taksistus, gydytoją, pačią A. S., sugretinusi šiuos įrodymus, nustačiusi laiką, kada A. S. vairavo ir kt.), tikėtina, jog A. S. net nebūtų buvusi patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, nustačius, jog ji neatitinka vairuotojos sąvokos, kadangi ji nebuvo asmenų sustabdyta vairuojanti ar iš karto po vairavimo ir nebuvo pagrindo reikalauti iš jos pasitikrinti neblaivumą (kadangi tokia pareiga pagal pateiktą kaltinimą nustatyta tik vairuotojui). Pažymėtina, jog teismui net ir atlikus daugybę procesinių veiksmų, kuriuos iš esmės turėjo atlikti institucija, pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį pateiktame kaltinime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Visgi tai rodo, jog tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir atmestinai, o byla teismui pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį perduota nepagrįstai, nesilaikant ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Pažymėtina, jog teisės normos numato eismo dalyvių (tame tarpe ir vairuotojų) pareigą iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Kelių eismo taisyklių 221 punktas), už kurios nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė (ANK 422 straipsnio 7 dalis), tačiau šioje byloje nenustatyta, kad A. S. iki atsisakymo pasitikrinti neblaivumą būtų patekusi į eismo įvykį, todėl turėjo teisę vartoti alkoholinius gėrimus po to, kai baigė vairuoti automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad A. S. veikoje (atsisakyme pasitikrinti neblaivumą) nėra ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena A. S. atžvilgiu pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl A. S. skirtinos nuobaudos
Skirdamas administracinę nuobaudą A. S., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas vienas administracinis nusižengimas, kuriuo pažeisti transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimai, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – A. S. yra dirbanti, gauna legalias pajamas, išsituokusi, bausta administracine tvarka. A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi ANK administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, A. S. skirtina ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas šio straipsnio sankcijoje numatytam baudos minimumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 35 straipsniu, 415 straipsnio 1 dalimi, 422 straipsnio 7 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. S. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai šešiasdešimties eurų (60 Eur) dydžio baudą.
A. S. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 18077453043 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.