- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-29
- Bylos Nr.
- ATP-532-300/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00492-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos, atliekančios viršininko funkcijas, D. Š. (toliau institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimo, kuriuo E. R. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresnysis specialistas R. S. 2016 m. liepos 27 d. E. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2016 m. liepos 9 d., 9.34 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavęs transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vengė pasitikrinti neblaivumą, tikrinantiems pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros ir draudimo dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimu E. R. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį, nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui institucijos įgaliotas asmuo prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Skunde nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas nutarimą administracinėje byloje, išimtinai rėmėsi nuostata, kad nuo E. R. vairavimo iki reikalavimo pasitikrinti neblaivumą praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Tačiau, institucijos įgalioto asmens tvirtinimu, nagrinėjamu atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan.). Taigi teigia, kad toks E. R. elgesys – nevienkartinis atsisakymas policijos pareigūnui pareikalavus leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, rodo, kad atlikdamas tokius veiksmus jis suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Jo išreikštas atsisakymas buvo nedviprasmiškas, savo norą atsisakyti pasitikrinti girtumą jis, kaip nurodė pareigūnai, išreiškė aiškiai. Pažymi, kad E. R. veika kvalifikuota, kaip vengimas tikrintis neblaivumą, todėl sprendžiant asmens kaltės klausimą dėl šio pažeidimo iš esmės nėra reikšminga, ar visgi asmuo automobilio vairavimo metu buvo neblaivus, ar ne. Šiuo atveju, institucijos įgalioto asmens tvirtinimu, esminės reikšmės turi pažeidėjo valinis aspektas – vengimas tikrintis neblaivumą. Mano, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad esant pagrįstam pagrindui manyti, jog E. R. galėjo vairuoti automobilį būdamas neblaivus, jam pasiūlius neblaivumą pasitikrinti, jis vengė tai daryti, ir taip E. R. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Mano, kad laiko tarpas nuo 9.34 val. (telefoninio pranešimo laikas) iki 10.15 val. (kai buvo pareikalauta pasitikrinti neblaivumą) nėra toks ilgas, kad taptų aplinkybe, kuri panaikina vairuotojui pareigą pasitikrinti neblaivumą. Institucijos įgalioto asmens nuomone, visų šių aplinkybių ir įrodymų visuma, nuoseklumas ir logiškumas rodo, kad E. R., vairavęs transporto priemonę, vengė pasitikrinti neblaivumą, o aplinkybė, kad surašant protokolą buvo neteisingai nurodytas atsisakymo pasitikrinti neblaivumą laikas ir vieta, nėra suformuluoto kaltinimo esmė ir šie duomenys yra pataisomi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).
Institucijos įgalioto asmens apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, apelianto tikinimu, pagrindžiantys E. R. kaltę dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo, o būtent, kad E. R. aiškiai ir nedviprasmiškai atsisakė pasitikrinti girtumą, ir taip padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą – nepagrįsti.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, t. y. dėl to, kad E. R. pas jį į namus atvykusiems pareigūnams atsisakė pasitikrinti savo neblaivumą, nėra. Esminis šios bylos klausimas yra tas, ar E. R. pagal policijos pareigūnų reikalavimą turėjo pareigą, kaip transporto priemonės vairuotojas, tikrintis blaivumą.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams, kurie: 1) vairavo transporto priemonę būdami neblaivūs, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis; 2) vengė neblaivumo patikrinimo; 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 punkte įtvirtinta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, o 17 punkte, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymas, kurio 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 5 dalis numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o 6 dalis, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Tai, kad vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę, ir kad tik transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai, yra aiškiai nurodyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 82 punkte ir 13 straipsnio 7 dalyje.
Taigi analizuojant pirmiau nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojo sampratą, pareigas ir atsakomybę už šių pareigų nesilaikymą, matyti, kad E. R. pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, kai iš jo buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumą jam jau būnant savo namuose, nuo transporto priemonės vairavimo iki policijos pareigūnų reikalavimo pasitikrinti blaivumą praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui (apie 41 min. 5, 8, 54 b. l.), nebegalėjo būti laikomas vairuotoju aukščiau minėtų teisės aktų prasme ir todėl neturėjo pareigos tikrintis blaivumą.
Priešingas aiškinimas, t. y., kad asmuo, kaip vairuotojas, turi pareigą tikrintis neblaivumą ne tik sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę, ar iškart po sustojimo, bet ir neapibrėžtos trukmės laikotarpį po vairavimo, reikštų ne ką kitą, o plečiamąjį įstatymo aiškinimą, kas prieštarauja ne tik ATPK 7 straipsnio nuostatomis, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai, jog bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. R. atžvilgiu, nesant jo veikoje jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje, įvykio ir sudėties, nutraukta teisėtai ir pagrįstai (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Institucijos įgalioto asmens apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 2AT-35-648/2015 ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios, ar net panašios, kadangi nurodytoje byloje, kurią nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pareiškėja atsisakė pasitikrinti girtumą iškart po jos vairuotos transporto priemonės sustabdymo. Todėl šioje byloje remtis institucijos įgalioto asmens nurodytoje nutartyje pateiktais išaiškinimais, nėra pagrindo.
Kartu atkreiptinas dėmesys ir į institucijos įgalioto asmens apeliacinio skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau nenurodoma, kokį konkretų sprendimą panaikinus skundžiamą apylinkės teismo nutarimą apeliantas prašo teismo priimti, bei kokias nuobaudas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirti. Toks institucijos įgalioto asmens apeliaciniame skunde suformuluotas nekonkretus prašymas, apeliacinės instancijos teismui padarius kitokias nei anksčiau šiame sprendime nurodytas išvadas, pažeistų ATPK 302¹¹ straipsnio nuostatas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima tai, kad institucijos, turinčios administracinius įgaliojimus jai nepavaldžių asmenų atžvilgiu, turinčios teisę surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus asmenims ir įstatymų numatytais atvejais skirti pažeidėjams administracines nuobaudas, bei kitas teises ir pareigas, iš esmės, įgyvendinančios valstybės jai deleguotas atitinkamas funkcijas, apeliaciniam skundui yra keliami didesni reikalavimai parengti įstatymų reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus (apeliacinius skundus), kadangi jai turi būti žinomos apeliacinių skundų turinį ir formą reglamentuojančios teisės normos (302⁵ str.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti institucijos įgalioto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl šių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o institucijos įgalioto asmens apeliacinis skundas – atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą nepakeistą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos, atliekančios viršininko funkcijas, D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.