Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-09-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-272-361/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-14
Bylos Nr.
AN2-272-361/2018
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00031-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Pažeidėjas
I. B.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų bylaNr. AN2-272-361/2018
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00031-2018-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.7; 16.9.6; 21.11.10; 21.11.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. B. (I. B.) apeliacinį skundą dėl Palangos apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2018 m. gegužės 9 d., 14.40 val. I. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, už tai, kad jis, 2018 m. gegužės 9 d., 14.30 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo pasitikrinimo. Šiais veiksmais jis kaltintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Palangos apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. liepos 3 d. nutarimu I. B. už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skyrė 1 100 Eur baudą ir vadovaujantis ANK 422 straipsnio 9 dalimi, skyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.

Šalies argumentai

3. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantas neigia vairavęs automobilį. Paaiškina, jog kai pareigūnai sustabdė automobilį, jis važiavo kaip keleivis, o automobilį vairavo D. P.. Šios aplinkybės pareigūnai neneigė. Nesutinka, jog jo vairavimą galimai neblaiviu įrodo administracinio nusižengimo protokolas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, liudytojos I. T. paaiškinimas, policijos pareigūno D. M. tarnybinis pranešimas bei pastarojo ir pareigūno L. B. parodymai duoti teisme. Minėti protokolas ir sprendimas, nėra jo kaltės įrodymai, o procesiniai dokumentai, kuriais oficialiai patvirtinami vienoki ar kitokie procesiniai veiksmai, atlikti administracinės bylos teisenoje.

3.1. Liudytojos I. T. paaiškinimą, kad jis vairavo automobilį, kuris policijos pareigūnų vėliau buvo sustabdytas jam važiuojant kaip keleiviui, paneigė tiek apeliantas, tiek liudytojai D. P. ir I. K.. Tokių nepagrįstų I. T. teiginių galima priežastis – konfliktas su šia moterimi, įvykęs dar iki atvykstant policijos pareigūnams. D. P. kategoriškai teigė, kad automobilį vairavo vien ji, o apeliantas to padaryti negalėjo, nes vienintelis automobilio užvedimo raktelis buvo pas ją, net ir tuo metu, kai ji trumpam buvo iš kiemo pasišalinusi ir ką jis veikė nematė. Tokie parodymai užfiksuoti garso įraše. Teismas, nutaręs nesivadovauti liudytojų D. P. ir I. K. parodymais, tokį savo sprendimą grindė faktiškai vien teiginiais, kad D. P. yra apelianto sugyventinė, o I. K. jo draugas. Liudytojų parodymus formaliai įvertinęs, kaip abejotinus, šališkus ir neobjektyvius, teismas nemotyvavo tokios išvados, minėtų parodymų ne tik neanalizavo, bet net nenurodė jų turinio. Liudytojos I. T. parodymus apie tariamą apelianto vairavimą teismas įvertino kaip aksiomą, nors šių parodymų nepatvirtino nei liudytojai, nei kokie nors kiti bylos duomenys. Todėl šios liudytojos parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, be to, ji teismo posėdžio metu ėmė teigti, jog D. P. yra ne ta moteris, kuri apsikeitė su apeliantu vietomis. Teismui tai neišvengiamai turėjo sukelti abejones dėl to, ką iš tikrųjų matė I. T. ir ar ji kalba apie tą patį automobilį, kurį, pareigūnams sustabdžius, vairavo D. P..

3.2. Pagal pareigūno D. M. tarnybinį pranešimą, automobilį, atbuline eiga išvažinėjantį iš namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kiemo, ir jį vairuojantį asmenį – „vyrą su kepure“ – šis pareigūnas matė nuo šios gatvės 35-ojo namo, prie kurio kartu su porininku L. B. atvyko pagal iškvietimą dėl kito įvykio. Byloje nėra jokių duomenų, kurie objektyviai patvirtintų ką šis liudytojas realiai galėjo matyti iš nurodytos vietos: įvykio vietos schemos, planų ar fotografijų nėra pridėta. Tačiau visuotinai prieinama vizualinė informacija, t. y. internetinėje erdvėje esantys „Google“ žemėlapis ir vaizdo kamera nuolat perduodamas trimatis vaizdas, sudaro pagrindą šia D. M. parodymų dalimi abejoti: automobilį matyti galima, bet automobiliui judant link liudytojo atbuline eiga, įžvelgti, kas jį vairuoja – vyras, moteris, neįmanoma.

3.3. D. M. tarnybiniame pranešime nenurodė, kad jo galimai matytas automobilį vairavęs „vyras su kepure“ ir apeliantas – tai tas pats asmuo. Tačiau teisme D. M. jau teigė matęs, kad automobilį vairavo būtent apeliantas ir jokio „vyro su kepure“ nebeminėjo bei staiga prisiminė dar vieną, tarnybiniame pranešime taip pat nenurodytą aplinkybę, kad pravažiuodamas jis matė namo kieme būtent apeliantą kraunantį daiktus į bagažinę to automobilio, kuriuo vėliau apeliantas tariamai bandė išvažiuoti iš kiemo. Kodėl vykdamas į įvykį visai kitoje vietoje D. M. tiek dėmesio skyrė daiktus į bagažinę eilinio namo kieme besikraunančiam asmeniui ir, matęs jį porą sekundžių, įsiminė iki galimybės identifikuoti, nors sutinkamai su jo nurodytomis aplinkybėmis žmogus turėjo stovėti nugara į jį (krovė daiktus į bagažinę automobilio, kuris stovėjo prieš vartus, pro kuriuos vėliau išvažinėjo atbuline eiga), liudytojas nepaaiškino. Taip pat D. M. nepaaiškino, kodėl minėtos aplinkybės liko nenurodytos jo išsamiai surašytame tarnybiniame pranešime.

3.4. Be to, D. M. teigimu, automobilis, kurį jis matė, bandė atbuline eiga išvažiuoti iš kiemo į gatvę, tačiau šio manevro taip ir neužbaigęs grįžo atgal. Nesant objektyvių duomenų, iš kokio taško D. M. galimai stebėjo jo nurodomus automobilio manevrus, darytina išvada, kad automobilį liudytojas galėjo matyti arba iš galo, arba iš kairiojo šono. Pirmuoju atveju, liudytojas galėjo matyti valstybinius automobilio numerius, bet ne vairuotoją. Antruoju atveju, galėjo matyti vairuotoją, bet ne valstybinius automobilio numerius. Tuo tarpu D. M. teigia matęs ir vieną, ir kitą, o tai kelia abejones dėl jo parodymų objektyvumo. D. M. tarnybiniame pranešime nėra nurodęs, kad „vyrą su kepure“ ir apeliantą jis vizualiai identifikavo, kaip vieną ir tą patį asmenį, todėl pagrįstai abejotina, ar liudytojas visais atvejais kalba apie tą patį automobilį. Namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, kieme vasaros sezono metu parkuojama daug automobilių, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys. Be to, šio liudytojo teigimu, gerai ir aiškiai matyti, kas vyksta, jam trukdė blogas stebėjimo kampas ir krūmai. Aplinkybe, jog tai tikrai yra rimti kliuviniai, nesunku įsitikinti internetinėje erdvėje stebint vaizdo kamera nuolat perduodamą trimatį įvykio vietos vaizdą. Kodėl pareigūnai nefiksavo įvykio situacijos vaizdo kamera, nepasinaudojo specialiai tam skirta įranga, sumontuota policijos automobilyje, į kurį apeliantas buvo nuvestas, ar tiesiog kurio nors iš pareigūnų mobiliojo ryšio telefonu, pareigūnai nepaaiškino.

3.5. Liudytojas L. B. tarnybinio pranešimo dėl įvykio nerašė, o faktiškai pakartojo kolegos D. M. parodymus ir aptartų abejonių, neaiškumų ir netikslumų nepašalino. Teismas nurodęs, jog neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais, nenurodė tokio teiginio motyvų, o tai leidžia manyti, kad teismas neįžvelgė jokio galimo šių liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, priešingai nei vertindamas liudytojų D. P. ir I. K. parodymus. Tokia teismo išvada yra itin neobjektyvi ir padaryta tinkamai neįvertinus bylos aplinkybių. Pareigūnai buvo šios teisenos iniciatoriai, surašė administracinio nusižengimo protokolą ir perdavė bylą teismui. Oficiali konstatacija, kad tokie veiksmai buvo nepagrįsti, visuomet turi pasekmes, todėl teigti nesant jokio pareigūnų suinteresuotumo tokio pobūdžio bylose, yra neobjektyvu. Būtent dėl to, šios kategorijos liudytojų parodymai, visuomet turi būti vertinami kritiškai, o nepašalintos abejonės, neaiškumai ir netikslumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o ne atvirkščiai. Pareigūnų šališkumą aiškiai patvirtina tai, kad jie įvykio aplinkybių nefiksavo, tarnybiniame pranešime ir parodymuose pateikė subjektyvias pokalbio su apelianto interpretacijas. Be to, pareigūnai paėmė išsamų paaiškinimą iš I. T., o iš D. P. nepaėmė jokio, nors duomenų, kad ji būtų atsisakiusi duoti paaiškinimą, nėra.

3.6. Pirmojo teismo posėdžio, vykusio 2018 m. gegužės 24 d., garso įraše aiškiai girdėti bylą nagrinėjusios teisėjos išankstinės neigiamos nuostatos apelianto atžvilgiu ir jo moralizavimas, neturintys jokio teisėto procesinio pagrindo. Antrojo teismo posėdžio, vykusio 2018 m. birželio 28 d., garso įraše aiškiai užfiksuota, kad iš liudytojų buvo reikalaujama prisiekti garsiai perskaitant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 277 straipsnio 2 dalyje numatytos priesaikos tekstą ir įspėjama dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, t. y. ir laisvės atėmimą iki dviejų metų, nes baudžiamoji atsakomybė už tai yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, kurios sankcijoje numatyta ir tokia bausmė. Administracinių nusižengimų teisena numato vien rašytinį liudytojo įspėjimą dėl žinomai melagingų parodymų davimo, už tai numatyta vien administracinė atsakomybė (ANK 224 straipsnio 2 dalis) - bauda iki 860 eurų. Todėl liudytojų parodymai laikytini neteisėtai gautais ir negali būti vertinami, kaip kokių nors aplinkybių įrodymai. Teismo šališkumą aiškiai atskleidžia ir skundžiamo nutarimo teiginys, kad apelianto parodymai ir argumentai vertintini tik kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2005 m. yra priėmęs kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-671, kurioje pabrėžė, kad kaltinamojo parodymų vertinimas vien kaip jo gynybos versijos siekiant išvengti atsakomybės, prieštarauja jo teisių sampratai; tokie parodymai negali būti vertinami neigiamai, teigiant, kad tai vien siekimas išvengti atsakomybės, o kiekviena versija, visi prieštaravimai teismo turi būti patikrinti ir įvertinti. Administracinių nusižengimų teisenoje vadovaujamasi tais pačiais principais ir nuostatomis, kaip ir baudžiamajame procese, o nurodytos nutarties išvados leidžia teigti apie aiškų apelianto teisių pažeidimą. Baudžiamojoje teisėje įtvirtinta nuostata, jog visos abejonės, neaiškumai ir netikslumai privalomai aiškinami kaltinamojo naudai. Šios nuostatos laikomasi ir administracinių nusižengimų teisenoje. Nei viena abejonė, likusi nepašalinta nagrinėjant bylą, nei vienas neaiškumas ar netikslumas apelianto naudai aiškinti nebuvo. Padaręs administracinį nusižengimą apeliantas pripažintas remiantis vien liudytojos I. T. parodymais, kurių objektyviai nepatvirtina jokie faktiniai bylos duomenys, nors šie parodymai dėl aukščiau nurodytųjų gavimo aplinkybių iš viso negali būti vertinami, kaip įrodymas.

Atsiliepimas

4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas atsiliepimu su skundu nesutinka. Mano, jog teismas priėmė motyvuotą sprendimą, o apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog byloje neįrodyta, kad I. B. 2018 m. gegužės 9 d., 14.30 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo.

6. Ginčydamas vairavimo ir kartu vengimo pasitikrinti neblaivumą aplinkybes, apeliantas nutyli, jog būtent jis viename ekipaže dirbusiems policijos pareigūnams D. M. ir L. B. įvykio vietoje paaiškino, kad jis vairavo automobilį iš kiemo, tačiau išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g. ir pajutęs, jog nelabai gali vairuoti, grįžo automobiliu atgal į kiemą, išlipo ir persėdo į priekinę keleivio vietą, o toliau automobilį vairavo draugė D. P.. Netikėti D. M. 2018 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis įvykio situacijos aplinkybėmis, pokalbio su apeliantu apie jo vairavimo aplinkybes, neblaivumą (nuo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, vizualiai atrodė pasimetęs) ir kartu apibūdintą jo draugės elgesį (sutrikusi, pasimetusi) bei D. M. ir jo kolegos L. B. teisme pakartotais ir tarpusavyje sutampančiais parodymais apie ginčo situacijos aplinkybes, apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

6. Vien tai, kad minėti pareigūnai įvykio vietoje nefiksavo pokalbių su apeliantu ir/ar jo drauge garso ir vaizdo priemonėmis, savaime nelemia šių kompetentingų ir tokias pažeidimų situacijas užkardinti, fiksuoti ir įforminti policijos pareigūnų parodymų objektyvumo ar juolab, rodo jų ar apylinkės teismo šališkumo prieš apeliantą.

7. Priešingai nei teigiama skunde, nebuvo ir nėra pagrindo abejoti liudytojos I. T., su apeliantu ir/ar D. P. jokių ryšių anksčiau neturėjusia ir svetimo jiems asmens, parodymais, t. y., kad ji matė, kaip apeliantas įsėdo į automobilį, važiavo atbuline eiga apie 10-15 metrų, o įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę sustojo ir grįžo atgal į kiemą, o po to, svirduliuodamas apėjo automobilį ir atsisėdo į keleivio vietą. Tokie liudytojos parodymai koreliuoja su minėto pareigūno D. M. tarnybiniame pranešime aprašytomis ir teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme patvirtintais parodymais, jog būtent šis pareigūnas matė kaip iš kiemo atbuline eiga išvažiavo ginčo automobilis, kurį vairavo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyriškis, kuris dėvėjo kepurę nuo saulės, tačiau įvažiavęs į gatvę ir apsidairęs staiga sustojo, o po to, vėl pradėjo važiuoti į kiemą ir po kelių akimirkų iš kiemo tuo pačiu automobiliu išvažiavo moteris, o prieš tai vairavęs vyriškis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje.

8. Skunde nepagrįstai nukreipiamas dėmesys nuo teisiškai reikšmingų aplinkybių, jog apeliantą važiuojantį automobiliu, dienos metu, gerai matė ir iš karto apie galimai neblaivų vairuotoją, netoliese buvusiam policijos ekipažui pranešė, būtent minėtoji, nesuinteresuota veikti prieš apeliantą ir todėl patikima, pagirtinai pilietiškai pasielgusi, beje, įvykio vietoje su 7 metų amžiaus sūnumi buvusi, liudytoja I. T.. Ši liudytoja davė nuoseklius ir tarpusavyje derančius parodymus dėl apelianto vairavimo aplinkybių bei galimo jo neblaivumo. Jokio pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais nėra. Skunde iškelta versija apie konfliktą su šia liudytoja iki įvykio, vertinama kaip išgalvota ir nepaneigianti nustatyto ir įrodyto apelianto vairavimo ir vengimo pasitikrinti neblaivumą policijos alkotesteriu faktų.

9. Pareigūnų reikalavimas apeliantui, kaip automobilį vairavusiam asmeniui, pasitikrinti neblaivumą buvo pagrįstas ir teisėtas. Nevykdydamas šio reikalavimo ir atsisakydamas tikrintis neblaivumą alkotesteriu, apeliantas apsunkino savo padėtį, nors jokių objektyvių priežasčių elgtis priešingai nebuvo. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Aptartas apelianto elgesys pagrįstai įvertintas kaip baustinas.

10. Kiti skundo argumentai – dėl motyvacijos stokos, bylos įrodymų vertinimo netinkamumo, proceso vedimo klaidų ar apylinkės teismo šališkumo, atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantas, beje, atstovaujamas atstovo advokato V. M., dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kuriuose, be kita ko, buvo apklausti, prieš tai įstatymo nustatyta tvarka prisaikdinti, įvykio situacijos liudytojai. Taigi, tiek kaltinimui, tiek apeliantui palankių liudytojų parodymai bei kiti įrodymai, procese buvo ištirti, atskleisti, o proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti vieni kitiems klausimus ir realizuoti kitas įstatymuose numatytas teises ir pareigas. Jokių teisenos pažeidimų, kurie galėtų signalizuoti apie proceso vedimo teisme klaidas ar leistų konstatuoti, kad nutarime teismas padarė neobjektyvias išvadas, apygardos teismas neįžvelgia.

11. Apeliantui skirta nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam šiukščiam nusižengimui, skirta teisingai įvertinus nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tad baudos dydis ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas artimi šių sankcijų minimumui (ANK 422 straipsnio 7, 9 dalys). Apelianto kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo įrodyta, skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Palangos apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys