Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-08-14 nutarimo, kuriuo panaikintas D. S. veikos kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir D. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirta 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems (2) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-07-27 D. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį ir 422 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2017-06-21, 18 val. 42 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vengė neblaivumo tolimesnio patikrinimo, t. y. atsisakė duoti kraujo tyrimą neblaivumo laipsniui nustatyti. Tokiais savo veiksmais D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus

Motyvuojamoji dalis

D. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 652 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą. Pažymėtina, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.).

Skundžiamu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-08-14 nutarimu D. S. pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalį nubaustas už tai, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo, t. y. atsisakė duoti kraujo tyrimą neblaivumo laipsniui nustatyti. Administracine tvarka nubaustas D. S., nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalį, apeliaciniame skunde iš esmės ginčija apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, teigia, kad jis jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepadarė, kadangi jis nevengė neblaivumo laipsnio nustatymo alkoholio kiekio matuokliu. Apeliaciniu skundu D. S. prašo jo veiką kvalifikuoti ir jį nubausti pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog D. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje, t. y. atsisakė pasitikrinti neblaivumą pateikiant kraujo mėginius.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017-06-21 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 7 dalį ir šio ikiteisminio tyrimo metu D. S. buvo pareikštas įtarimas dėl to, kad jis 2017-06-21, apie 18.42 val. vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,50 prom. neblaivumas (alkotesterio pagalba nustatyta 2,20 prom. alkoholio). Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį būtina nustatyti, kiek promilių alkoholio įvykio metu buvo jo kraujyje. Tačiau nagrinėjamu atveju, pristačius D. S. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, jis nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams ir atsisakė duoti kraują dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Kadangi D. S. atsisakė duoti kraują ir kraujas iš jo paimtas nebuvo, liko nenustatyta, kiek promilių įvykio metu buvo jo kraujyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį buvo nutrauktas. Tai, kad D. S., vairuojantis transporto priemonę, sustabdytas policijos pareigūnų ir pristatytas medicininės apžiūros atlikimui į sveikatos priežiūros įstaigą nevykdė savo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą pateikiant kraujo mėginį, neneigia ir pats D. S., skunde teigdamas, kad bijodamas kraujo atsisakė duoti jo tyrimui. D. S. atsisakymas tyrimui duoti kraujo patvirtintas ne tik 2017-06-21 surašytu medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (35 b. l.), kuriame pažymėta, jog D. S. atsisako duoti kraujo, tačiau ir policijos pareigūnų A. M., G. P. tarnybiniuose pranešimuose (31, 32 b. l.) užfiksuotais duomenimis, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad D. S. vengė neblaivumo patikrinimo, todėl jo veika pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalį kvalifikuota teisingai. Nors apeliaciniame skunde D. S. nurodo, kad jis nevengė neblaivumo laipsnio nustatymo alkotesterio pagalba, bet atsisakė duoti kraujo tyrimui dėl neblaivumo laipsnio nustatymo dėl kraujo baimės, tačiau šie D. S. teiginiai laikytini pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl atmetami. Taip pat pažymėtina, kad tai, jog D. S. sutiko neblaivumą pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo taisyklėse įtvirtintos jo (vairuotojo) pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą duodant kraujo mėginį ir nagrinėjamu atveju nešalina jo administracinės atsakomybės.

Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Taip pat vairuotojui už Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą turi būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki ketverių metų (Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 9 dalis).

Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu D. S. už Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą, lygią Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui – 1500 eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, kurios terminas lygus Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyto specialiosios teisės atėmimo termino vidurkiui. Skirdamas nuobaudą už Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymą apylinkės teismas vadovavosi bendrosiomis administracinių nuobaudų už administracinius nusižengimus skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnyje, t. y. atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į nustatytas pažeidėjo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Apeliaciniame skunde D. S. teigia, kad jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, jog patenkintų šeimos poreikius, tinkamai pasirūpintų savo mažamečiais vaikais.

Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nėra ir D. S. nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. nėra pagrindo D. S. neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

D. S. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje, yra vienas iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir įvertinęs tai, kad D. S. už tokios rūšies nusižengimą anksčiau administracine tvarka nebaustas, yra D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kad D. S. ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (45-48 b. l.), jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas neblaivumo laipsnis žymiai viršijo leistiną normą (nustatytas 2,20 promilių alkoholio), taip pat atsižvelgdamas į D. S. asmenybę – užsiima individualia veikla, išsiskyręs, turi du mažamečius vaikus, daro išvadą, kad apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą D. S., tinkamai įvertino jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskyrė nuobaudą, kuri nėra per griežta. Nors D. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, paskirtą baudą sumokės, pasižada ateityje nedaryti jokių naujų teisės pažeidimų, pavyzdingai elgtis, sąžiningai dirbti, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir D. S. paskirtą administracinę nuobaudą švelninti.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-08-14 nutarimu D. S. už Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą paskirta nuobauda – 1500 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams 6 mėnesiams (Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 9 dalis) – proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl teisinga ir nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-08-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.