- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- AN2-60-843/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00178-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal V. B. (toliau tekste – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarimo, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 422 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 1200 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. kovo 13 d., apie 13.35 val. Vilniaus r., Avižienių k., Tulpių g. 2, vairavo automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamai neblaivus. Policijos pareigūno reikalavimu atsisakė leistis patikrinamas ar nėra neblaivus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktų reikalavimus, tai yra tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. B. prašo: panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti arba pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nutarimą ir paskirti jam įmanomai švelniausią nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.
Teigia, kad jis nevairavo automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, todėl negalėjo padaryti jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.
Taip pat teigia, kad teismas išvadas grindė tik bylos nagrinėjimo metu apklausų liudytojų parodymais, jog jis (V. B.) atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad blaivumą pasitikrinti jis atsisakė ne vairuodamas automobilį, o būdamas savo namuose. Pareiškėjo teigimu, pareigą pagal policijos pareigūno reikalavimą tikrintis blaivumą turi tik vairuotojas (transporto priemonę vairuojantis asmuo), jo atsisakyme tai daryti nevairuojant jokios transporto priemonės, o ilsintis savo paties namuose, nėra jokio administracinio nusižengimo, įskaitant ir ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą, sudėties, nes jis nėra tinkamas šio administracinio nusižengimo subjektas.
Kartu su šiuo apeliaciniu skundu V. B. pateikė duomenis apie jo ir sutuoktinės gaunamas pajamas. Teigia, kad paskirta jam administracinė nuobauda – 1.200 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams – yra aiškiai per griežta, neproporcinga padarytam pažeidimui, pareiškėjo teigimu, jos dydis sudaro beveik trijų mėnesių visos jo šeimos (t.y., jo ir sutuoktinės) bendrai sudėjus pajamas, todėl tokio dydžio baudos sumokėjimas jam būtų itin sudėtingas, turėtų ilgalaikes neigiamas pasekmes šeimos finansinei būklei, sukeltų itin didelius nepatogumus, pareikalautų atsisakyti galimai net ir būtinųjų pragyvenimo išlaidų.
Pareiškėjo manymu, būtina įvertinti ir tai, kad jam inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas yra nežymus, jo metų žalos padaryta nebuvo, atsisakydamas pasitikrinti savo blaivumą transporto priemonės nevairavo, niekam grėsmės nekėlė, buvo savo namuose, atvykus pareigūnams savo tapatybės neslėpė, bylos nagrinėjimo metu visapusiškai bendradarbiavo tiek su protokolą surašiusiais pareigūnais, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl paskirta jam administracinė nuobauda yra aiškiai per griežia ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK numatyti administracinės nuobaudos tikslų. Pažymi, kad panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Atsiliepimas į V. B. apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, patikrino apelianto ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vengė neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo arba vartojo alkoholį ar narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas iki patikrinimo. Taigi, V. B. nagrinėjamu atveju nebuvo kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jam reiškiamas kaltinimas tuo, kad jis vairavo automobilį įtariama neblaivus ir policijos pareigūnui pareikalavus atsisakė pasitikrinti, ar yra neblaivus.
Nors V. B. savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, neigia, jo kaltė yra įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: policijos pareigūnų Arūno Stuglio ir Remigijaus Mačionio tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5), taip pat Arūno Stuglio bei kitų policijos pareigūnų Deniso Masalskio, Ivano Misevičiaus parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 29-30); byloje esančiu vaizdo įrašu (b. l. 42); liudytojų T. D. ir A. D. paaiškinimais (b. l. 6, 7) bei jų parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje, iš dalies ir paties administracine tvarka nubausto V. B. parodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Apklausti teismo posėdyje liudytojais A. D. ir T. D. tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu teigė matę, kaip Toyota Prius automobilio vairuotojas pavojingai manevravo po kelią, nurodė, kad vairuotojas automobilyje buvo vienas, jam išlipus iš automobilio matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus – svirduliavo, automobilį paliko neužrakintą, neišjungęs šviesų. Atvykus į įvykio vietą pareigūnams, minėti liudytojai atpažino namuose buvusį V. B. kaip vairuotoją, pavojingai vairavusį Toyota Prius automobilį – vinguriavo po kelią, nesugebėjo sustoti prie perėjos, nukrito ant vairo.
Kad V. B. atsisakė pasitikrinti blaivumą patvirtino teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai Arūnas Stuglys, Denisas Masalskis, Ivanas Misevičius. Šių liudytojų parodymai yra išsamūs ir neprieštaringi, papildo vienas kitą ir patvirtina tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Netikėti jais aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai A. D., T. D., Arūnas Stuglys, Denisas Masalskis, Ivanas Misevičius būtų suinteresuoti apkalbėti V. B. ar kitokiu būdu jam pakenkti.
Pažymėtina ir tai, kad ir pats V. B. teismo posėdžio metu neneigė protokole nurodytu laiku vairavęs automobilį Toyota Prius, taip pat, kad atsisakė tikrintis blaivumą. Jis tik tvirtino, kad atsisakė tikrintis, nes automobilį vairavo būdamas blaivus, o alkoholį vartojo jau grįžęs namo.
Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad V. B. protokole nurodytu metu vairavo automobilį. Įvykio vietoje buvę liudytojai, sekę V. B. vairuojamą automobilį iki pat jo namų, taip pat po kelių minučių atvykę policijos pareigūnai, bendravę su V. B. ir turėję galimybę jį stebėti, įvardino eilę klinikinių požymių, kurie leido pagrįstai įtarti, kad V. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai policijos pareigūnams buvo teisėta vada reikalavimui pasitikrinti blaivumą, ką daryti V. B. atsisakė.
Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausias teismas yra pripažinęs, kad vengimo pasitikrinti neblaivumą konstatavimui pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi. Analizuojamu atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis Nr. 2AT-65-303/2015).
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad V. B. padarė NK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Aukštesnės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad V. B. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta. Ji atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias apylinkės teismas tinkamai nustatė ir į jas motyvuotai atsižvelgė. Skirta nuobauda atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, teisingumo ir proporcingumo principus, kadangi vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją (jus), bet ir auklėti, kad jis (jie) laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasis tik subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-12 nutarimo vertinimu bei deklaratyviais teiginiais, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutarimą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-25 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.