- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- A15.-385-834/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00178-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pažeidėjas
- V. B.
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui Renatui Ivanauskui,
išnagrinėjusi V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Avižienių k., Vilniaus r., vedusio, nedirbančio, bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2017 m. kovo 13 d., apie 13.35 val. Vilniaus r., Avižienių k., Tulpių g. 2, vairavo automobilį T. P. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamai neblaivus. Policijos pareigūno reikalavimu atsisakė leistis patikrinamas ar nėra neblaivus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktų reikalavimus,
t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 7 d.
V. B. posėdžio metu protokole užfiksuotų faktų ir pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad sekmadieni iki pietų dirbo pas draugą, kuris visiškai negeria alkoholio, jis (V. B.) taip pat tą dieną alkoholio nevartojo. Jo važiavimas galėjo būti įtartinas dėl to, kad važiuojant nuo Sudervės iki Avižienių yra vingiuotas kelias, be to ji maigė telefoną. Staigiai stabdė dėl to, kad ten yra mokyklų, daug nenuspėjamų vaikų, kurie staigiai sugalvoja eiti. Grįžęs namo jis nerakino mašinos, nes niekada nerakina. Išgėrė 70 g. ar daugiau degtinės, nes jo uošvė mirė, buvo daug vargo. Buvo pietūs, jis ilsėjosi, kai žmona pasakė, kad atvažiavo policijos ekipažas. Policininkai nesibeldė į duris, jis pats išėjo paklausti jų, kas įvyko, tada sužinojo, kad pareigūnai atvyko dėl jo. Jis pareigūnams papasakojo, kaip viskas buvo, tada paskambino Artūrui, pasakė, kad šis atvažiuotų padėti. Buvo pasimetęs, dėl to policijos pareigūnams nurodė, kad vairavo ne jis. Atsisakė pūsti, nes žinojo, kad ką tik išgėrė, nuo išgėrimo iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo apie 3 min. Jis nesakė policijos pareigūnams, kad reiktų palaukti 15 min. ir tada pūsti. Jis nematė pagrindo tikrintis blaivumą, nes pripažino, kad ką tik buvo išgėręs.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas R. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. B. padarė pažeidimą, vengė girtumo patikrinimo, nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo. Kaltinimas V. B. pateiktas dėl vengimo pasitikrinti blaivumą, o ne dėl neblaivumo. Vairavimo fakto V. B. neneigė, tai patvirtino ir liudytoja. Liudytoja labai aiškiai apibūdino visus neblaivumo požymius, kad vairuotojas vinguriavo po kelią, nesugebėjo sustoti prie perėjos, nukrito ant vairo, eidamas namo svirduliavo.
Be pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo V. B., institucijos atstovo R. I., liudytojų A. A., E. B., A. D., T. D., policijos pareigūnų A. S., D. M., I. M. parodymų, V. B. kaltė padarius pažeidimus įrodinėjama taip pat byloje
surinkta rašytine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus; tarnybiniais pranešimais; T. D. rašytiniu paaiškinimu; A. D. rašytiniu paaiškinimu; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens duomenimis; vairuotojo pažymėjimo kopija.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje numatyta, kad neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Taigi blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių šiame veikų, už kurias atsakomybė numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje.
Teismo posėdžio metu V. B. neneigė nurodytu laiku vairavęs automobilį T. P., tačiau teigė, kad alkoholį vartojo jau grįžęs namo. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai A. S., D. M., I. M. taip pat patvirtino, kad V. B. atsisakė pasitikrinti blaivumą. Pareigūnas A. S. paaiškino, kad pasiūlius V. B. pasitikrinti blaivumą, šis atsisakė, nurodė, kad automobilį vairavo jo draugas, paskui teigė, kad vairavo žmona, o galiausiai nurodė, kad grįžęs namo išgėrė degtinės. Pareigūnas D. M. nurodė, kad V. B. atsisakydamas tikrintis blaivumą aiškino, kad nevairavo automobilio, kad buvo namuose, po to sakė, kad automobilį vairavo jo žmona, o dar vėliau teigė, kad vairavo draugas, o surašius administracinio nusižengimo protokolą ir nuėjus į V. B. namus, jis pasakė, kad vairavo blaivus ir tik grįžęs namo išgėrė alkoholio, taip pat parodė nugertą butelį. Iš policijos pareigūnų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad V. B. kėlė įvairias versijas dėl vairavimo išgėrus fakto, o jo paaiškinimą, kad buvo pasimetęs, dėl to policijos pareigūnams nurodė, kad vairavo ne jis, teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir pažeidėjo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Liudytojai A. A. ir E. B. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B., tačiau teismas pažymi, kad liudytojas A. A. yra V. B. draugas, o liudytoja E. B. - V. B. sutuoktinė, todėl darytina išvada, jog jie yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymus vertina kritiškai. Liudytojai A. D. ir T. D. tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu teigė matę kaip T. P. automobilio vairuotojas pavojingai manevravo po kelią, liudytojai nurodė, kad minėtas vairuotojas
automobilyje buvo vienas, o jam išlipus iš automobilio matėsi, kad jis akivaizdžiai neblaivus, kadangi svirduliavo, automobilį paliko neužrakintą, neišjungęs šviesų. Atvykus į įvykio vietą pareigūnams, minėti liudytojai, A. D. ir T. D., atpažino jau namuose buvusį V. B., patvirtino, kad tai jį matė galimai neblaivų pavojingai vairuojant T. P. automobilį. V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nematė prasmės tikrintis blaivumą, kadangi vairavo blaivus, o alkoholį vartojo jau tik grįžęs namo, todėl atsisakė pasitikrinti blaivumą. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausias teismas yra konstatavęs, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos A. T. 2015-04-14 nutartis Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi. Analizuojamu atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan.) (Lietuvos A. T. 2015-09-22 nutartis Nr. 2AT-65-303/2015). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnams teisėtai pareikalavus V. B. pasitikrinti neblaivumą, jis tai padaryti atsisakė, šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Apibendrinus išvardintų įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad V. B. 2017 m. kovo 13 d., apie 13.35 val. Vilniaus r., Avižienių k., Tulpių g. 2, vairavo automobilį T. P. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamai neblaivus ir vengė blaivumo patikrinimo. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 7 d.
V. B. atsakomybę lengvinančių, numatytų ANK 35 str., ir atsakomybę sunkinančių, numatytų ANK 36 str., aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, taip pat atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad nei jo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgia į tai, kad per 29 metų vairavimo stažą administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas tik keletą kartų, todėl nelaikytinas įtin sistemingu pažeidėju. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, jog šį pažeidimą padarė turėdamas vieną galiojančią nuobaudą. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai bus pasiekti V. B. už administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 7 d., padarymą paskyrus mažesnę nei sankcijos vidurkyje numatytą baudą, taip pat skiriant (duomenys neskelbtini) str. 9 d. numatytą privalomą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., 2 p., 636 str., 637 str.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 7 d. ir skirti 1200 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams.
Išaiškinti kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 17066119045.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.