Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovo R. B. atstovui adv. J. S., atsakovo uždaros akcinės bendrovės „Pango LT“ atstovams V. M., adv. A. V., atsakovui antstoliui R. S.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams uždarai akcinei bendrovei „Pango LT“, antstoliui R. S., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų A. S., Lloyds of London sindikatai atstovaujami uždaros akcinės draudimo bendrovės „Colemont draudimo brokeris“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. B. reikalauja pripažinti negaliojančiu varžytynių aktą Nr. 136174, kuriuo atsakovui UAB „Pango LT“ buvo parduotos ieškovui priklaususios turtinės teisės į 2009 m. statybos gyvenamąjį pastatą, bendras plotas 220,82 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei taikyti restituciją - ieškovui R. B. grąžinti nuosavybės teise ginčijamo varžytynių akto pagrindu perleistą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui UAB „Pango LT“ grąžinti už turtą sumokėtą sumą - 39 072 Eur. Priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolis R. S., vykdydamas išieškojimą A. S. naudai (dėl išlaikymo vaikui) (vėliau prisijungė ir kiti antstoliai vykdę išieškojimus) 2016 m. spalio 20 d. areštavo ieškovui priklausančias turtines teises į gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) bei butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 17 d. antstolis paskelbė apie pirmąsias varžytynes (Nr. 130024) turtinių teisių į nekilnojamus daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo iš esmės prašė atšaukti aukščiau nurodytas varžytynes Nr. 130024 ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ginčydamas turtinių teisių įkainojimą, tuo pagrindu 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2SP-30773-151/2016 priėmė nutartį, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00687 antstolio R. S. paskelbtų varžytynių dėl R. B. turtinių teisių į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymą. 2016 m. gruodžio 8 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo. Antstolis, nepaisydamas tebegaliojančio teismo draudimo sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00687 paskelbtas varžytynes dėl ieškovo turto pardavimo, 2017 m. vasario 2 d. paskelbė pirmąsias (neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis), ir 2017 m. balandžio 4 d. apie antrąsias varžytynes, per kurias turtinės teisės į daiktus buvo parduotos atsakovui UAB „Pango LT“. Apie varžytynes ieškovas sužinojo tik iš 2017 m. birželio 28 d. antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. UAB „Pango LT“ įregistravo nuosavybę į aukščiau nurodytą žemės sklypą ir pastatą. 2017 m. gegužės 26 d. antstolio išieškotų lėšų paskirstymas negali būti vykdomas ir turi būti panaikintas dėl to, kad antstolis pardavė Turtą, nepaisydamas galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios draudė vykdyti varžytynes; antstolis varžytynėse nustatė nepagrįstai mažą pradinę Turto pardavimo kainą, todėl pardavė Turtą už sumą, neatitinkančią to meto rinkos kainos. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių galioja tol, kol nėra panaikinta. Teismui nepanaikinus draudimo vykdyti ieškovo Turto varžytynes, antstolis negalėjo atlikti tolimesnių vykdymo veiksmų. Antstolis, nepateikęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir joms tebegaliojant, negalėjo organizuoti Turto varžytynių, o jas įvykdžius - surašyti šiuo ieškiniu ginčijamo turto pardavimo iš varžytynių akto. 2016 m. lapkričio 17 d. antstolio skelbime nurodoma, kad pradinė turto pardavimo kaina yra 45 600 Eur. Pagal ją buvo apskaičiuota ir pradinė turto pardavimo kaina antrosiose varžytynėse. Ši kaina (45 600 Eur) iš esmės atitinka pagal VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatytą kainą, tačiau neatitinka areštuoto Turto faktinės vertės. Antstolis, paskelbdamas varžytynes ir nustatydamas pradinę Turto kainą (45 600 Eur), pažeidė reikalavimą įkainoti varžytynėse parduodamą turtą objektyviai ir maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai, kadangi rėmėsi masinio vertinimo metu nustatytomis kainomis. Dar 2016 m. gruodžio mėn. ieškovas antstoliui pateikė įrodymus, kad panašaus ploto, statybos metų, būklės 2 aukštų pastatai (duomenys neskelbtini) mieste (pavyzdžiui, šalia (duomenys neskelbtini) gatvės (kurioje yra turtas) esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje) pardavinėjami už dvigubai didesnę kainą. Šiuos teiginius patvirtina ir individualus Turto vertinimas, kurio metu nustatyta, jog bendra turto rinkos vertė yra 79 400 Eur. Antstolio veiksmai, priimant 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymą rodo, jog dėl ieškovo pateiktų įrodymų antstolis suabejojo turto verte ir atšaukė paskelbtas varžytines. Vis dėl to, antstolis vėliau pakeitė savo poziciją ir tebegaliojant laikinosioms apsaugos priemonėms pardavė turtą už dvigubai mažesnę kainą (39 072 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos pripažinti ginčijamą varžytynių aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikytinos CK 1.90 str. 3 d. ir 1.80 str. 2 d. nustatytos pasekmės, dvišalė restitucija ir ieškovui grąžintinas pagal aktą varžytynėse parduotas turtas, o atsakovui už turtą sumokėta kaina (39 072 Eur). Atsakovas UAB „Pango LT“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovui gerokai ankščiau nei ieškinyje nurodyta 2017 m. birželio 28 d. data, buvo žinoma ne tik kad turtinių teisų į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą pardavimui yra rengiamos pirmosios, o vėliau antrosios varžytynės, bet ir apie tai, kad antrosios varžytynės laikytinos įvykusiomis. Ieškovas turėjo visas galimybes skųsti antstolio veiksmus, reikalauti atlikti pakartotinį turto vertinimą ir kt., bet to nepadarė. Visi antstolio ieškovui skirti dokumentai (patvarkymai ir kt.) buvo siųsti ieškovui registruota pašto siunta, kaip tai numatyta LR civilinio proceso kodekse, jie siųsti tuo pačiu adresu, kuris kaip ieškovo gyvenamoji vieta nurodytas ir ieškinyje. Ieškovas šių dokumentų neatsiiminėjo. Ieškovui skirtus dokumentus antstolis siųsdavo ir el. paštu, adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu ieškovo el. pašto adresu, kuris nurodytas ieškinyje, kuriuos ieškovas gaudavo. Tai patvirtina jo paties rašyti el. laiškai antstoliui (pvz. 2016 m. spalio 25 d. el. laiškas). 2017 m. gegužės 19 d. prašymu dėl informacijos pateikimo, ieškovo atstovas kreipėsi į antstolį prašyme be kitų aplinkybių nurodydamas, kad „turimais duomenimis, vykdymo proceso metu įvyko varžytynės Nr. 136174 <...> kurių pagrindu turtas buvo perleistas trečiojo asmens nuosavybėn“ ir prašydamas pateikti informaciją apie varžytynių laimėtoją, kainą, už kurią turtas parduotas, turto pardavimo iš varžytynių aktą. Atsakydamas į šį ieškovo prašymą antstolis pateikė informaciją apie varžytynių laimėtoją (UAB „Pango LT“), turto pardavimo kainą, ir pateikė VĮ Registrų centras 2017 m. gegužės 4 d. pranešimą apie varžytynių pabaigą ir paskelbtą laimėtoją. Taigi, priešingai nei tvirtinama ieškinyje, ieškovui vėliausiai nuo 2017 m. gegužės mėn. pradžios buvo žinoma apie tai, kad jam priklausiusios turtinės teisės buvo parduotos iš varžytynių. Todėl nuo tada ieškovas turėjo visas galimybes ginti savo teises teisės aktų nustatytomis priemonėmis, o visų pirma – skundžiant antstolio veiksmus. Nors ieškovas užsakė (tik po to kai pasibaigė antrosios varžytynės) atlikti žemės sklypo su gyvenamuoju namu vertinimą, kurį atlikus parengta ataskaita su joje nurodyta didesne turto verte nei buvo nustatęs antstolis, ieškovui buvo įteikta 2017 m. gegužės 23 d. (dar iki prašomo pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo), ieškovas ne tik neskundė antstolio veiksmų, bet net neinformavo antstolio apie atliktą turto vertinimą. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-30773-151/2016, kuria pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nurodyta, kad turi būti sustabdomas jau paskelbtų varžytynių vykdymas ir aiškiai nurodytas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminas (laikotarpis) – „iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas ir priimtas galutinis sprendimas“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo pateiktas skundas buvo išnagrinėtas. Jį išnagrinėjus varžytynės atšauktos. Ieškovas antstolio patvarkymo, kuriuo išnagrinėtas ieškovo skundas, neskundė. Taigi, antstoliui 2017 m. vasario 2 d. paskelbiant pirmąsias, o 2017 m. balandžio 4 d. – antrąsias ieškovui priklausiusių turtinių teisių varžytynes, bei priimant ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0070/12/00687, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-30773-151/2016 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jau nebegaliojo. Priešingai nei tvirtina ieškovas, antstolis neturėjo papildomai kreiptis į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Tokią išvadą patvirtina ir teismų praktika (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-821-450/2016; 2016 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-559-258/2016 ir kt.) Taigi, ieškovo argumentas, jog turtas atsakovui iš varžytynių buvo parduotas galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, draudžiančioms vykdyti varžytynes, neatitinka tikrovės, todėl turėtų būti atmestas. CPK 602 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, aktą teismas gali pripažinti negaliojančiu jeigu „turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka“. Šiuo pagrindu ieškovas ginčija Aktą, bet neįrodė jog parduodant iš varžytynių jam priklausiusias turtines teises, jų vertė buvo nustatyta pažeidžiant CPK 718 str. ir 722 str. 1 d. nuostatas. Antstolio nustatyta turto (turtinių teisių) vertė atitiko realią rinkos vertę. Atkreipė dėmesį, kad ieškinyje yra nuolat minima antstolio paskelbiant varžytynes nustatyta pradinė turto kaina – 45 600 Eur. Tačiau ši suma nėra antstolio nustatyta turtinių teisių vertė. Tai kaina, už kurią jas buvo bandoma parduoti pirmosiose varžytynėse, t. y. 80 proc. antstolio nustatytos turto vertės. Su ieškiniu pateiktoje žemės sklypo su gyvenamuoju namu vertinimo ataskaitoje nurodyta bendra gyvenamojo namo su žemės sklypu vertė 2017 m. gegužės 22 d. datai nurodyta 79 400 Eur, o antstolio 2016 m. spalio 20 d. turto arešto akte nustatyta turtinių teisių į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą bendra vertė – 57 000 Eur. Turtinės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo parduotos per antrąsias varžytynes, todėl jų pardavimo kaina sudarė 60 proc. antstolio nustatytos kainos – 34200 Eur. 60 proc. nuo ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytos turto kainos sudarytų – 47 640 Eur. Ši suma tikrai nėra dvigubai didesnė už kainą, už kurią turtas buvo pardavinėjimas iš antrųjų varžytynių. Antstolis areštuotas turtines teises į ieškovui priklausiusį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į gyvenamąjį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendra 57 000 Eur suma įkainojo 2016 m. spalio 20 d. turto arešto akte. Šis turto arešto aktas buvo išsiųstas ieškovui ir ieškovas jį gavo (tą patvirtina vykdomojoje byloje esantis susirašinėjimas tarp ieškovo ir antstolio, pvz. 2016 m. spalio 25 d. R. B. el. laiško antstoliui tema (Subject) nurodyta „Re[2]: turto arešto aktas“. Tačiau dėl antstolio atlikto turtinių teisių įvertinimo, ieškovas jokių prieštaravimų nereiškė. Ieškovas sutiko su antstolio nustatyta turtinių teisių verte. Turtinės teisės iš varžytynių atsakovui buvo parduotos praėjus tik šiek tiek daugiau nei pusei metų nuo turto arešto akto surašymo. Per tokį trumpą laikotarpį neatsirado jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių turtinių teisių vertė galėjo padidėti. Ieškovas taip pat nenurodė jokių turtinių teisių vertės padidėjimą galėjusių lemti aplinkybių. Tai, kad antstolio nustatyta rinkos vertė nebuvo per maža patvirtina ta aplinkybė, jog nors antstolis areštavo ne patį turtą (nes ieškovui jis dar nepriklausė), o ieškovo turtines teises į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, antstolio nustatyta turtinių teisių vertė buvo šiek tiek didesnė už VĮ Registrų centras nustatytą vidutinę žemės sklypo ir namo rinkos vertę 2016 m. balandžio 12 d. nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodyta žemės sklypo rinkos vertė – 6970 Eur., gyvenamojo namo – 48 900 Eur, o antstolio nustatyta turtinių teisių į žemės sklypą rinkos vertė – 7000 Eur, gyvenamojo namo – 50 000 Eur. Tai, kad antstolio nustatyta turtinių teisių rinkos vertė nebuvo per maža, atitiko rinkos kainą, patvirtina ir tai, kad šios turtinės teisės buvo parduotos tik iš antrųjų varžytynių. Antstoliui paskelbus pirmąsias varžytynes, kuriose pradinė kaina sudarė 80 proc. antstolio nustatytos turtinių teisių rinkos vertės ir buvo 45 600 Eur, jose nedalyvavo nei vienas asmuo, t. y. neatsirado nei vieno asmens, pageidaujančio įsigyti turtą, beveik už per pusę mažesnę sumą, nei ieškovas įvardija savo kainą. Pardavinėjant turtines teises antrosiose varžytynėse, niekas nepasiūlė didesnės kainos, nei maksimali atsakovo pasiūlyta suma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad antstolio atliekamas turto kainos nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodytą vidutinę rinkos vertę, nesant pagrįstų priežasčių laikyti, jog tokia turto vertė akivaizdžiai neatitinka realios turto rinkos vertės, laikytinas tinkamu antstolio pareigos įkainoti turtą įvykdymu (Žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007 ir kt.). Nors ieškinyje nurodyta, kad ieškovas 2016 m. gruodžio mėn. pateikė antstoliui įrodymus, kad panašus turtas pardavinėjamas už didesnę kainą, tačiau apie antstolio nustatytą turtinių teisų vertę ieškovas žinojo jau nuo 2016 m. spalio mėn. Tačiau teiginius (grįstus skelbimais apie parduodamą turtą), jog turtas tariamai įvertintas per maža kaina, ieškovas nurodė tik pateiktame skunde, kuriuo prašė atšaukti paskelbtas pirmąsias varžytynes. Tokiu būdu ieškovas tiesiog siekė užvilkinti išieškojimą ir išvengti turtinių teisių pardavimo iš varžytynių. 2016 m. gruodžio mėn. ieškovas antstoliui pateikė tik keletą skelbimų, kuriuose nurodyta didesnė negu nustatė antstolis, anot ieškovo, panašaus turto, pardavimo kaina. Tačiau skelbimai apie turto pardavimą turto rinkos kainos neparodo. Ją nustato įvykusių sandorių kaina, o skelbimuose tik nurodoma pageidaujama gauti suma, kuri vykdant derybas su potencialiais pirkėjais, gali būti keičiama. Jokių įrodymų, kad antstolio nustatyta turtinių teisių vertė neatitinka rinkos kainos, ieškovas antstoliui nepateikė. Ieškovas tvirtina, kad antstolis sutiko su ieškovo teiginiais, kad turto vertė netinkamai nustatyta, ji per maža, tačiau nepateikė nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. O tokius teiginius paneigia tas faktas, kad vėliau turtas varžytynėse buvo pardavinėjamas pradinę pardavimo kainą nustatant pagal tą pačią turto arešto akte nustatytą turtinių teisių vertę. Pažymėjo, kad skundą dėl turto pardavimo iš varžytynių, ieškovas R. B. antstoliui pateikė gruodžio 8 d., bet praėjus vos kelioms dienoms, jau esant išnagrinėtam ieškovo pateiktam skundui, pats ieškovas, per jam atstovaujantį advokato padėjėją, pateikė antstoliui 2016 m. gruodžio 13 d. prašymą dėl dalies turto arešto panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šiuo prašymu ieškovas taip pat prašė „Kitoje dalyje 2016-10-20 turto arešto aktą palikti nepakeistą“, šiuo prašymu ieškovas antstolio paprašė palikti nepakeistą turto arešto dalį, kurioje nustatyta žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertė – 57 000 Eur. Tokiu būdu ieškovas pripažino ir patvirtino, jog sutinka su antstolio nustatyta turtinių teisių verte. Kadangi ieškovas gruodžio 8 d. skunde buvo išreiškęs nesutikimą su antstolio nustatyta turto verte (nors 2016 m. gruodžio 13 d. prašyme dėl dalies turto arešto panaikinimo jau prašė tą turto arešto dalį palikti nepakeistą), antstolis neprieštaravo ekspertizės areštuoto turto (turtinių teisių) rinkos vertei nustatyti atlikimui ir, kaip numatyta civilinio proceso kodekse, paprašė ieškovo sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Tačiau ieškovas šios sumos nesumokėjo. Dar daugiau, atsakovo žiniomis, nors ieškovui buvo išsiųsti (taip pat ir el. paštu) dokumentai ir informacija apie pirmųjų varžytynių paskelbimą, apie tai, kad pirmosios varžytynės neįvyko, apie antrųjų varžytynių paskelbimą ir kt., ieškovas neteikė prieštaravimų dėl nustatytos turtinių teisių pardavimo varžytynėse kainos, antstolio veiksmų neskundė, ekspertizės skirti neprašė, kas patvirtina, jog neprieštaravo dėl antstolio nustatytos turtinių teisių rinkos vertės ir jų pardavimo iš varžytynių kainos. Nors ieškovas teigia, kad tikroji turto vertė yra tokia kaip nurodyta jo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje, tačiau jis visos skolos išieškojimo metu nepasiūlė pirkėjo, kuris sutiktų jam priklausiusias turtines teises įsigyti už 79 400 Eur sumą, ar net už kainą, už kurią turtas buvo pardavinėjamas pirmosiose varžytynėse. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog egzistavo bent vienas asmuo, kuris būtų sutikęs įsigyti turtines teises už 79 400 Eur sumą. O ta aplinkybė, jog turtines teises pavyko parduoti tik iš antrųjų varžytynių, patvirtina, jog neegzistavo nei vieno asmens, kuris jas būtų norėjęs įsigyti net ir už antstolio nustatytą jų rinkos vertę, jau nekalbant apie jų pirkimą už 79 400 Eur sumą. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita neįrodo ir nepatvirtina, kad antstolio nustatyta turtinių teisių vertė neatitiko rinkos kainos, kad jos buvo parduotos už per mažą kainą ir tuo labiau, kad jos buvo parduotos už esmingai mažesnę kainą, negu kaina, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą. Reikšminga aplinkybė, patvirtinanti, jog ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta 79400 Eur suma neatspindi tikrosios parduotų turtinių teisių vertės ir neįrodo, kad antstolis šias turtines teises įvertino netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra tai, kad ieškovo pateiktoje žemės sklypo su gyvenamuoju namu vertinimo ataskaitoje buvo nustatinėjama nekilnojamojo turto rinkos vertė. Tačiau iš varžytynių buvo pardavinėjamas ne pats nekilnojamasis turtas, o turtinės teisės į šį turtą. Kas atitinkamai, atsakovo nuomone, mažina turtinių teisų į turtą rinkos vertę, lyginant ją su paties turto rinkos verte. Nes pvz. atsakovui laimėjus varžytynes, dar teko atlikti su turtinių teisių realizavimu susijusius veiksmus: kreiptis į notarą, atsakovui buvo išduotas paveldėjimo į turtą teisės liudijimas ir kt. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas neįrodė, jog turtinės teisės į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą buvo parduotos iš varžytynių už nepagrįstai mažą kainą. Atsakovo nuomone, net ir tuo atveju, jei išnagrinėjus bylą paaiškėtų, kad turtinės teisės iš varžytynių buvo parduotos už kažkiek mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, kainą, ieškinys vis tiek neturėtų būti tenkinamas ir turto pardavimo iš varžytynių aktas neturėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu vis dėlto turtinės teisės per antrąsias varžytynes atsakovui buvo parduotos už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymus, tai tokios situacijos susidarymą tiesiogiai lėmė ir paties ieškovo atlikti veiksmai ir neveikimas (CPK 644 str. 4 p. nustatytos pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga nevykdymas, dar iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo gautos turto vertės nustatymo ataskaitos nepateikimas antstoliui ir kt.). Todėl būtų nesąžininga ir neproporcinga, jei atsakovui tektų neigiamos paties ieškovo veiksmų ir jo neveikimo pasekmės. Ieškovo pažeistos teisės (jei jos iš tiesų buvo pažeistos) dėl turtinių teisių pardavimo per maža kaina, gali būti apgintos taikant civilinę atsakomybę. Atsakovo nuomone, jeigu teismas nustatytų, kad šioje byloje egzistuoja pagrindas pripažinti negaliojančiu ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą, ieškovo reikalavimas dėl dvišalės restitucijos taikymo turėtų būti atmestas, nes restitucijos taikymas pažeistų sąžiningumo principą. Pritaikius restituciją atsakovo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o ieškovo, kurio veiksmai, neveikimas bei nesąžiningas elgesys, lėmė tai, kad turtinės teisės į namą ir žemės sklypą buvo parduotos už kainą, kurią dabar ieškovas įvardija, kaip neteisingai nustatytą, padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų. Faktinės su skolos iš ieškovo išieškojimu, turtinių teisių rinkos vertės nustatymu, varžytinių šių turtinių teisių pardavimui skelbimu ir vykdymu susijusios aplinkybės, ieškovo elgesys išieškojimo vykdymo laikotarpiu patvirtina, kad situaciją, jog ieškovui priklausiusios turtinės teisės atsakovui buvo parduotos už kainą, kurią ieškovas įvardija kaip neatitinkančią realios rinkos vertės, lėmė paties ieškovo veiksmai ir nesąžiningas elgesys. Būtent dėl ieškovo, jam kaip skolininkui vykdymo procese nustatytų pareigų nevykdymo, jo galimai nesąžiningo elgesio vykdant išieškojimą, atsirado pagrindas antstoliui surengti antrąsias varžytynes ir joms įvykus, surašyti prašomą pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, dėl kurių (tiek varžytynių ir jose nustatytos turtinių teisių pardavimo kainos, tiek turto pardavimo iš varžytynių akto) teisėtumo atsakovui abejonių nekilo ir neturėjo kilti. Taikant restituciją sąžiningo pirkėjo (atsakovo) ir ieškovo padėtis taptų nelygiavertė, nes ieškovas, kurio veiksmai ir neveikimas lėmė tai (prisidėjo prie to), kad turtinės teisės varžytynėse buvo pardavinėjamos už antstolio nustatytą pradinę kainą ir, kad buvo surašytas prašomas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktas, susigrąžinęs turtą iš esmės būtų status quo padėtyje. Atsakovas, kurio sąžiningumo ieškovas nekvestionuoja, savo už turtines teises sumokėtą pinigų sumą galėtų atgauti (jei išvis galėtų) tik vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo. Tokia atsakovo padėtis, palyginus su ieškovo, būtų pasunkinama nepagrįstai ir nesąžiningai. Iš varžytynių pardavus turtines teises ir paskirsčius lėšas ieškovo kreditoriams, ieškovui buvo pervesta likusi – 19 239,57 Eur. suma. Be to, 2017 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3974 ieškovas pardavė ir jam priklausiusį butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pateiktame ieškinyje, ieškovas, prašydamas jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki, kad net ir už ieškinį mokėtina 1454 Eur. Šie ieškovo argumentai, ypač įvertinant tą aplinkybę, kas ieškovas likusias už parduotą turtą lėšas prašė antstolio pervesti ne į jam, bet į V. B. priklausančią sąskaitą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas jau nebeturi antstolio jam pervestų bei už parduotą butą gautų lėšų. Atitinkamai, šios lėšos negalėtų būti panaudojamos ir bent dalies atsakovo už įsigytas turtines sumokėtos kainos grąžinimui. Net ir tuo atveju, jei ieškovas dar tebeturi antstolio pervestas ir už parduotą butą gautas lėšas ar bent jų dalį, ieškovo turima suma būtų nepakankama visos atsakovo už įsigytas turtines teises sumokėtos 39 072 Eur sumos grąžinimui. Vadinasi, pritaikius restituciją, už iš varžytynių įsigytas turtines teises sumokėtą pinigų sumą atsakovas galėtų atgauti, tik šią sumą išieškant iš ieškovo turto. Tačiau iš 2016 m. spalio 20 d. turto arešto akto matyti, kad turto arešto akto surašymo dieną, be turtinių teisių į prašomu pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktu atsakovui parduotų turtinių teisių į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui priklausė turtinės teisės į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau 2017 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3974 butas parduotas. Ieškovui neturint nei pajamų ar lėšų, nei nekilnojamojo turto, iš kurių būtų galima padengti restitucijos taikymo atveju atsakovui mokėtiną (grąžintiną) 39 072 Eur sumą, vienintelis būdas atsakovui atgauti iš ieškovo už įsigytas turtines teises sumokėtus pinigus, būtų šios sumos išieškojimas iš ieškinio tenkinimo atveju ieškovui grąžintino turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Tai nepagrįstai ir nesąžiningai ilgai užvilkintų už turtines teises sumokėtos sumos atgavimą ir lemtų papildomas išlaidas atsakovui. Teismui padarius išvadą, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu, ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo turėtų būti atmestas. Atsakovas antstolis R. S. su ieškiniu nesutiko ir nurodė vykdęs Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-6658/03/2003-09-29 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko R. B. pirmos eilės išieškotojos A. S. naudai, sūnaus K. B. išlaikymui, po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį ir 115,85 Eur (400 Lt) išlaikymo įsiskolinimą; taip pat buvo vykdomas VSDFV Kauno skyriaus sprendimas Nr. 6.2-352/2013-04-23 dėl 69,80 Eur skolos išieškojimo iš R. B. trečios eilės išieškotojo VSDFV Kauno skyriaus naudai. Skolininkui per raginimo terminą nesumokėjus skolų (įsipareigojimų), užtikrinant reikalaujamos sumos išieškojimą, antstolis atliko procesinius priverstinio vykdymo veiksmus: 2009 m. rugpjūčio 25 d. buvo areštuotos piniginės lėšos įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms dengti, tačiau jokių piniginių lėšų nenurašė. Skolininkui R. B. įsidarbinus, išsiųsti patvarkymai dėl skolų išieškojimo iš darbo užmokesčio, tačiau piniginių lėšų nebuvo pervesta. Testamentų registro duomenimis paaiškėjo, kad po V. B. mirties, jos turtą paveldėjo ir palikimą priėmė R. B.. 2016 m. spalio 20 d. skolos ir vykdymo išlaidoms išieškoti antstolis R. S. turto arešto aktu areštavo turtines teises į 0,0905 ha žemės sklypą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), įkainojant 70 000 Eur; gyvenamąjį namą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įkainojant 50 000,00 Eur ir butą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkainojant 7000,00 Eur. Turto arešto akto nuorašai išsiųsti skolininkui ir išieškotojams registruota siunta ir el. paštu. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, nustato, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal LR CPK 681 str. 3 d. skolininkas ar išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos kai gavo turto arešto aktą. Tiek išieškotojas, tiek skolininkas gavo turto arešto aktą su nustatyta kaina, prieštaravimai negauti. 2016 m. spalio 24 d. arešto aktas su turtinių teisių įkainavimu įteiktas R. B. elektroniniu paštu, tai liudija vykdomojoje byloje esantis susirašinėjimas su antstolio kontora (vykdomosios bylos lapas 29). VĮ „Registrų centras“ duomenimis 0,0905 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 6970,00 Eur; gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 48 900 Eur, esančių (duomenys neskelbtini). Antstolis R. S. areštuodamas turtines teises į 0,0905 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įkainojo jas 7000,00 Eur; gyvenamąjį namą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įkainojo 50 000,00 Eur, tai yra aukštesne verte nei nurodyta VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre. Be to buvo areštuoti su įkainojimu ne žemės sklypas su gyvenamuoju namu, o turtinės teisės į 0,0905 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. 2016 m. spalio 25 d. R. B. kreipėsi į antstolio R. S. kontorą el. paštu dėl įsiskolinimo likučio, tačiau prieštaravimų dėl turto arešto ar turto įkainojimo prieštaravimų nepareiškė. 2016 m. lapkričio 17 d. buvo paskelbtos pirmosios R. B. turto varžytynės - turtinių teisių į 0.0905 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančių (duomenys neskelbtini), už pradinę turto pardavimo kainą – 45 600,00 Eur. 2016 m. gruodžio 5 d. gautas R. B. skundas, prašant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00687), įskaitant sustabdyti antstolio R. S. paskelbtų varžytynių vykdymą; panaikinti antstolio R. S. skelbimą apie pirmąsias varžytynes Nr. S-12412. 2016 m. gruodžio 8 d. priimtas patvarkymas dėl varžytynių Nr. 130024 atšaukimo. Skundą antstolis patenkino, atšaukė varžytynes (vykdomosios bylos lapas Nr. 106). Laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki skundo išsprendimo. Skundas išspręstas, varžytynės atšauktos. 2016 m. gruodžio 14 d. antstolio R. S. kontoroje gautas R. B. atstovo advokato padėjėjo P. U. prašymas dėl dalies turto arešto panaikinimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti areštą butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje arešto aktą palikti nepakeistą, nurodyta, kad sutinka su įkainojimu, t. y. turtines teises į 0,0905 ha žemės sklypą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), įkainojant 7000,00 Eur; gyvenamąjį namą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įkainojant 50000,00 Eur. Prašyme R. B. atstovo advokato padėjėjas P. U. nepareiškė prieštaravimų dėl arešto į turtinės teisės, t. y. į 0.0905 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), ar jų įkainojimo, prašė panaikinti areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). LR CPK 682 str. nustatyta tvarka 2017 m. sausio 9 d. antstolis R. S. patvarkymu nutarė skirti ekspertizę turtui, kai R. B. (ar jo įgaliotas asmuo) sumokės 600,00 Eur būtinų ekspertizės atlikimui į antstolio R. S. depozitinę sąskaitą. Patvarkymo nuorašas išsiųstas registruota siunta ir el. paštu. R. B. neįmokėjus piniginių lėšų už turto vertinimą, 2017 m. vasario 2 d. buvo paskelbtos pirmosios R. B. turto varžytynės - turtinių teisių į 0.0905 ha žemės sklypą, gyvenamą namą, esančių (duomenys neskelbtini), už pradinę turto pardavimo kainą – 45 600 Eur. 2017 m. kovo 6 d. gautas VĮ Registrų centras pranešimas, kad varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Kad turtas įkainotas ne per maža kaina įrodo neįvykusios pirmosios varžytynės, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis (turtas nebuvo paklausus už nustatytą kainą). Turto išieškotojams neperėmus, 2017 m. balandžio 4 d. buvo paskelbtos antrosios R. B. turto varžytynės už pradinę turto pardavimo kainą – 34 200,00 Eur. 2017 m. gegužės 4 d. gautas VĮ Registrų centro pranešimas, kad varžytynės Nr. 136174 baigėsi, paskelbtas laimėtojas UAB „Pango LT“, turtas parduotas už 39 072,00 Eur. 2017 m. gegužės 22 d. gautas R. B. prašymas dėl informacijos pateikimo apie varžytynių dalyvio duomenis, turto pardavimo iš varžytynių kainą. 2017 m. gegužės 25 d. pirkėjas sumokėjo visus už nupirktą turtą pinigus. 2017 m. gegužės 26 d. negavus skundų dėl įvykusių varžytynių, surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Piniginės lėšos buvo paskirstytos skoloms (36 vykdomosios bylos), vykdymo išlaidoms dengti, likusios piniginės lėšos grąžintos į skolininko banko sąskaitą, kuris banko sąskaitą nurodė po kelių antstolio prašymų (2017-06-30). Pažymėjo, kad antstolis R. S. ne kartą bendravo su R. B. atvykusiu į antstolio kontorą, el. paštu (duomenys neskelbtini) bei telefonu, R. B. nuolat nuo 2016 m. spalio 24 d. rašė elektroninius laiškus, atvykdavo į antstolio R. S. kontorą, skambindavo telefonu, siūlydamas antstoliui kuo greičiau parduoti turtą ir jo žodžiais „pasidalinti pinigus“. Po 2017 m. gegužės 4 d. įvykusių varžytynių antstolis R. S. bendravo telefonu su R. B., pakartotinai informavo apie varžytynės, nurodė, kad jos įvyko, turtas parduodas, paaiškino tolimesnę vykdomosios bylos eigą.