Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00687.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese (su skundu dėl antstolio Raimondo Stanislausko veiksmų), kuriuo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (t. y. vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00687), įskaitant sustabdyti antstolio Raimundo Stanislausko paskelbtų varžytynių vykdymą.

Skunde nurodė, kad 2016 m. spalio 20 d. antstolis areštavo ne tik pareiškėjui priklausantį turtą, bet ir 2009 m. statybos gyvenamąjį pastatą, bendras plotas 220,82 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, pagal NTR duomenis, šis turtas nuosavybės teise priklauso ne pareiškėjui, o kitam asmeniui. 2016 m. lapkričio 17 d. antstolis surašė ir vėliau pateikė pareiškėjui skelbimą apie turto pirmąsias varžytynes. Skelbime nurodoma, kad varžytynių pradžia 2016-11-17 laikas 13:57:10, planuojama pabaiga 2016-12-19 laikas 13:57:59. Pareiškėjas nėra gavęs nei patvarkymų, nei jokių kitų dokumentų dėl varžytynių. Antstolis, paskelbdamas varžytynes ir nustatydamas pradinę turto kainą (t. y. 45600 Eur), pažeidė reikalavimą įkainoti varžytynėse parduodamą turtą objektyviai ir maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai, kadangi rėmėsi masinio vertinimo metu nustatytomis kainomis. Varžytynės nebegali būti toliau vykdomos dėl to, kad: 1) antstolis siekia parduoti pareiškėjui (skolininkui) nuosavybės teise nepriklausantį turtą; ir 2) antstolis negalėjo paskelbti varžytynių, pardavinėjant turtą įstatymams prieštaraujančiomis kainomis. Tuo atveju, jeigu šis skundas būtų patenkintas, o antstolis jau būtų įvykdęs išieškojimo procedūras ir realizavęs turtą, nebebūtų galimybės atstatyti šalis į pradinę padėtį (t. y. į tokią, kokia būtų buvusi vykdymo procedūras įgyvendinant tinkamai), kadangi įkeistą turtą už rinkos kainos neatitinkančią sumą galėtų įgyti sąžiningi tretieji asmenys, kurių interesai būtų prioritetiškai ginami. Nepaisant to, turtas nepriklauso skolininkui, o jei ir priklausytų – turėtų būti realizuojamas už racionalią kainą. Taigi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau tęsiant išieškojimo procedūras šio skundo nagrinėjimas netektų prasmės, o būsiantis priimtas pareiškėjui galimai palankus sprendimas būtų nebeįvykdomas. Be to, tai ne tik sukeltų didžiulius nuostolius, bet ir verstų inicijuoti žalos atlyginimo procedūras prieš atsakingus asmenis, kas užvilkintų šio ginčo išnagrinėjimą iš esmės, lemtų papildomas finansines sąnaudas bei sukeltų nereikalingą emocinį stresą visoms vykdomosios bylos šalims. Todėl būtina stabdyti išieškojimo iš turto procedūras.