Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

nedalyvaujant civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ADB „(duomenys neskelbtini)“) ir nuteistojo A. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. L. atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimą – viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuspręsta skirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuspręsta priteisti iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ po 11 000 Eur neturtinę žalą nukentėjusiesiems G. L. ir M. L..

Nuspręsta priteisti iš A. L. nukentėjusiesiems G. L. ir M. L. po 962,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, bei 6,64 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. L. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2023 m. sausio 9 d. apie 11.10 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, t. y. ties (duomenys neskelbtini) skersgatviu artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį į pėsčiųjų perėją įžengusią pėsčiąją J. L., ją partrenkė ir dėl šio eismo įvykio J. L. žuvo.

II. Apeliacinių skundų, bei atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista papildomai po 11 000 Eur neturtinės žalos ir šioje dalyje ieškinį atmesti pilna apimtimi.

2.1. Skunde teigiama, kad teismas, priteisdamas iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai po 11 000 Eur neturtinės žalos, netinkamai vadovavosi savo paties cituojama teismų praktika. Neturtinė žala įvertina 30 000 Eur suma, visiška nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos. Nepaisant didelio nukentėjusiųjų skausmo, jie, siekdami civilinės atsakomybės taikymo, gali reikalauti tik tokių išlaidų, kurios pagal civilinės atsakomybės prievolės prigimtį, buvo būtinos, priverstinės ir protingos. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis įvykį sukėlė dėl neatsargumo, buvo blaivus, yra sulaukęs garbaus amžiaus, pensininkas, dėl padarytos veikos gailisi.

2.2. ADB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiuota 19 000 Eur suma atitinka eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomus neturtinės žalos dydžius. Rekomendacijų 6 punkte nurodoma, kad mirties atveju vieno nukentėjusio, trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA (įvykio metu 1 MMA buvo 642 Eur).

2.3. Skunde pažymima, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ neginčija, kad žuvusiosios sūnūs (53 metų amžiaus) M. L. ir ((duomenys neskelbtini) amžiaus) G. L. dėl motinos žūties patyrė neturtinę žalą, tačiau laikosi pozicijos, kad jų nurodomos sumos neturtinei žalai ir teismo papildomai priteistos po 11 000 Eur kompensuoti yra per didelės. ADB „ (duomenys neskelbtini)“ vertinimu, ieškovai patyrė po 19 000 Eur neturtinę žalą, kurios jau atlygintos draudiko.

2.4. Atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju, žuvo pilnamečių civilinių ieškovų mama, todėl į tai atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos dydį. Įvykio metu žuvusioji buvo garbaus amžiaus, sūnūs gyveno atskirai, nebuvo išlaikomi ar remiami savo mamos. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis padarė neatsargų, o ne tyčinį nusikaltimą (atsižvelgimas į žalą padariusio asmens kaltę), eismo įvykio metu nebuvo padaryta didelė turtinė žala (atsižvelgimas į padarytos turtinės žalos dydį). ADB „ (duomenys neskelbtini)“ kompensavo su žūtimi teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu susijusią turtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad civilinių ieškovų emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, kad civilinių ieškovų emocinė būklė ateityje nepasitaisys ir turės negrįžtamą įtaką jos sveikatai ar gyvenimo kokybei. Šitas aplinkybes pirmosios instancijos teismas patvirtino ir skundžiamame nuosprendyje, tačiau vis tiek priteisė neturtinės žalos dydį tokį, kuris dažniausiai yra priteisiamas nepilnamečiams žuvusiųjų vaikams. Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo aktualios teismų praktikos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad civiliniai ieškovai patyrė didesnę nei po 19 000 Eur neturtinę žalą, kurios jau atlygintos draudiko, todėl pirmosios instancijos Teismo nuosprendis dalyje dėl papildomai priteistos neturtinės žalos yra visiškai nepagrįstas.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo pakeisti 2023 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžio dalį dėl paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atidėjimo 2 metams ir pritaikius BK 40 straipsnį A. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą Z. L. atsakomybėn. Taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį sutrumpinant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą bei sumažinant priteistų bylinėjimosi išlaidų sumas.

3.1. Skunde nurodoma, kad A. L. prašė teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Prašymą dėl laidavimo buvo pateikusi A. L. sutuoktinė Z. L., kuri, kaip ir jos sutuoktinis, sutinkamai su BK 40 straipsnio keliamais reikalavimais, visiškai juos atitiko. A. L. su teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, jog jam laidavimas negali būti taikomas nesutinka, nes mano, kad pirmiausia jos yra išvestinės iš paties nuteistojo asmenybės. Be to, BK 40 straipsnio nuostatos tokių reikalavimų, kokius nurodė teismas, kaltinamajam ir galimam laiduotojui nekelia. Pats įvykis su tokiomis pasekmėmis A. L. sukėlė depresiją, savotišką pastovios kaltės jausmą, t. y. nemalonius prisiminimus visam likusiam gyvenimui.

3.2. Skunde teigiama, jog A. L. neprieštarauja teismo padarytomis išvadomis, sprendžiant klausimą dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Tačiau mano, kad apeliacinės instancijos teismui papildomai įvertinus, jo kaltės pripažinimą, nuoširdų gailėjimąsi, nesistengimą bet komis priemonėmis išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, atitinkamą jo amžių bei atsižvelgiant į galimus sudėtingumus atsirasiančius vėl siekiant jam įgyti teisę vairuoti kelių transporto priemones, tiek laisvės atėmimo bausmės atidėjimo, tiek baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminai galėtų būti sumažinti.

3.3. Skunde pažymima, kad dėl iš civilinės atsakovės civiliniams ieškovams priteistų neturtinės žalos atlyginimo sumų jas palieka spręsti apeliacinės instancijos teismui. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas turėjo mažinti civiliniams ieškovams iš A. L. priteistas bylinėjimosi išlaidas, nes dviejų teismui pateiktų civilinių ieškinių turinys yra praktiškai identiškas. Viename ieškinyje yra papildomai aptartas tik turtinės žalos atlyginimo dydis, dėl kurio reikalavimas nebuvo keliamas teisme. Todėl iš A. L. priteistos bylinėjimosi išlaidos civiliniams ieškovas turėtų būti mažintinos. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręs, kad vis tik šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, prašo palikti 10 mėnesių terminą jų sumokėjimui.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusieji G. L. ir M. L. prašo atmesti nuteistojo A. L. ir civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus, bei priteisti iš nuteistojo A. L. nukentėjusiųjų G. L. ir M. L. naudai visas jų patirtas proceso išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

4.1. Atsiliepime nurodoma, jog nukentėjusieji sutinka su nuteistajam paskirta bausme ir jos dydžiu, tačiau nesutinka su A. L. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nusikaltimu buvo sukeltos labai sunkios ir negrįžtamos pasekmės – žuvo žmogus. Kaltinamasis tik prieš teismo posėdį formaliai atsiprašė nukentėjusiųjų, realiai visą laiką po eismo įvykio jis niekaip nesistengė nei atlyginti žalos, nei kažkokiu kitu būdu padėti nukentėjusiesiems. Todėl nukentėjusieji nemano, jog nuteistasis realiai įgyvendino visas įstatymo numatytas nuostatas, kurios leistų teismui taikyti BK 40 straipsnį. Iš nuteistojo elgesio nesimatė nuoširdaus gailesčio dėl nusikalstamos veikos padarymo, o jo asmenybė ir kiti ankstesni pažeidimai, ypač susiję su transporto priemonių vairavimu, tikrai neleidžia daryti išvados, jog atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju leistų pasiekti baudžiamojo įstatymo nustatytus tikslus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek prokuroras, tiek ir nukentėjusieji prieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimo instituto taikymas šioje byloje neleistų įgyvendinti prevencinių bausmės tikslų ir prieštarautų teisingumo principui.

4.2. Atsiliepime teigiama, jog dėl specialiosios teisės atėmimo teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pasisakė, jog kaltinamasis anksčiau jau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įvykio metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą, todėl, skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai kaltinamajam uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

4.3. Atsiliepime pažymima, jog dėl nuteistojo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, atkreiptinas dėmesys, jog pagal pateiktas teisinio darbo sąnaudas suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje, kaip ir buvo nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, dalis civilinių ieškinių nuostatų tikrai yra panašios ar identiškos, nes bylos aplinkybės, tiek vieno, tiek ir kito nukentėjusiojo atveju buvo beveik identiškos, tačiau, skaičiuojant bendrą civilinių ieškinių parengimo laiką – 7 val., tam skirtos darbo valandos ir užmokestis už teisines paslaugas neviršija Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. Nr. įsakymu 1R-184 nustatytų teisinių paslaugų apimčių ir paslaugų užmokesčių dydžių. Atitinkamai, dėl kitų suteiktų paslaugų, išskyrus civilinių ieškinių rengimą, nuteistasis apeliacine skunde nepasisako ir jų neginčija, nors iš kiekvienam nukentėjusiajam suteiktų 9,25 val. teisinių paslaugų – civilinio ieškinio rengimas kiekvienam sudarė tik 3,5 val.

4.4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusieji nesutinka su ADB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštu apeliaciniu skundu, nes šiuo atveju civilinius ieškovus ir žuvusiąją siejo itin glaudūs, artimi ir emociškai stabilūs santykiai. Net sūnums esant jau suaugusiems ir sukūrus savo šeimas, jie su motina bendraudavo labai dažnai, nuolat ją lankydavo, pas žuvusiųjų gyveno ir anūkai, kas neabejotinai įtakojo dar glaudesnį motinos ir jos vaikų bendravimą atitinkamai ir tvartą emocinį tarpusavio ryšį. Žuvusioji iš esmės didelių sveikatos sutrikimų neturėjo, gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą, todėl jos mirtis sūnums buvo labai netikėta ir sukrečianti.

4.5. Atsiliepimo autoriai teigia, jog nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą yra sulaukęs garbaus amžiaus, pensininkas, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Nusikaltimu buvo padaryta 9 108,96 Eur turtinė žala, kurią nukentėjusiajam G. L. atlygino civilinė atsakovė. Be to, skundžiamame nuosprendyje teismas įvertino ir tai, kad nagrinėjamu atveju, pareiga atlyginti neturtinę žalą kyla juridiniam asmeniui – draudimo bendrovei. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų parodymus apie žuvusiosios ir jos sūnų itin glaudžius emocinius ryšius, dažną laiko leidimą drauge su mama, jos lankymą ir mamos organizuojamus šeimyninius susibūrimus, į tai, kad pas žuvusiųjų gyvendavo nukentėjusiojo M. L. sūnus, kas taip pat įtakojo glaudų bei artimą sūnaus ir motinos bendravimą, į tai, kad žuvusioji glaudžiai bendraudavo ne tik su sūnumis, bet ir jų šeimomis, taip pat į nukentėjusiųjų amžių, jų brandumą, finansinį nepriklausomumą nukentėjusiesiems iki šiol kankinant nemigai dėl emocinių išgyvenimų netekus motinos, įvertinant ir teismų praktiką pagrįstai nusprendė, kad kiekvieno iš nukentėjusiųjų patirti išgyvenimai vertintini 30 000 Eur suma ir, atsižvelgiant į jau išmokėtas civilinės atsakovės nukentėjusiesiems sumas, pagrįstai ir teisėtai iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ M. L. ir G. L. priteisė po 11 000 Eur neturtinės žalos.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis A. L. ir jo atstovas advokatas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Prokurorė ir civiliniai atsakovai prašė apeliacinius skundu atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su pirmos instancijos teismo nukentėjusiesiems papildomai priteistomis neturtinės žalos sumomis – po 11 000 Eur, o nuteistasis A. L. nesutinka su jam paskirta bausme, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir sumažinti nukentėjusiesiems priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).

Dėl civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo.

8. Civiliniuose ieškiniuose (2 t., b. l. 30-35, 39-44) nukentėjusieji jiems nusikalstama veika padarytą neturinę žalą įvertino po 50 000 Eur. Civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“, dalį nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlygino (kiekvienam nukentėjusiajam po 19 000 Eur). Nukentėjusieji prašė teismo priteisti likusią neturtinės žalos dalį – abiem po 31 000 Eur, kaip kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, netekus šeimos nario. Pirmos instancijos teismas šį ieškinį tenkino iš dalies ir iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiesiems papildomai priteisė po 11 000 Eur už jų dvasinius išgyvenimu. ADB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, šios sumos yra per didelės ir neatitinka formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui pritaria.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos skriaudos, neretai apskritai niekaip (jokia materialia kompensacija) negalima atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia (visų pirma) materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą <...>. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriamas vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas).

10. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. a) neturtinės žalos pasekmes; b) žalą padariusio asmens kaltę; c) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; d) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; e) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečioje byloje negali būti laikomi teisine taisykle.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. L. sukėlė eismo įvykį, t. y. nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį į pėsčiųjų perėją įžengusią pėsčiąją J. L., ją partrenkė ir dėl šio eismo įvykio J. L. mirė. Taigi, neatsargus A. L. vairavimas sukėlė itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad žuvusiąją ir jos sūnus siejo itin glaudus emocinis ryšys, sūnūs daug laiko leido drauge su mama, ją lankė. Mama organizuodavo šeimyninius susibūrimus, pas žuvusiąją gyvendavo nukentėjusiojo M. L. sūnus, kas taip pat įtakojo glaudų bei artimą sūnaus ir motinos bendravimą. Žuvusioji glaudžiai bendraudavo ne tik su sūnumis, bet ir jų šeimomis. Taip pat teismas įvertino nukentėjusiųjų amžių, brandumą, finansinį nepriklausomumą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nepateikta įrodymų apie civilinių ieškovų lankymąsi pas specialistus, tačiau iki šiol juos kankina nemiga dėl emocinių išgyvenimų netekus motinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti išgyvenimai, nors ir yra skaudūs, tačiau nėra, sukeliantys ypatingai didelius neigiamus padarinius, kurių kompensacijai būtų pagrindas priteisti maksimalų teismų praktikoje suformuotą neturtinės žalos dydį.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad visais atvejais turi būti atsižvelgiama ne tik į konkrečius padarinius bei nukentėjusiųjų patirtas fizines bei dvasines kančias, tačiau ir į kaltininko veiksmus. Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodo, jog A. L. eismo įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo, įvykio metu buvo blaivus, yra sulaukęs garbingo amžiaus, pensininkas, dėl padarytos veikos gailisi (2 t., b. l. 121). Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nuteistasis vairavo turėdamas specialiąją teisę tai daryti, neviršijo leistino greičio, nevairavo chuliganiškai ir nesiekė priešpastatyti save kitiems eismo dalyviams. Vis dėlto, jis nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, važiuodamas ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį į pėsčiųjų perėją įžengusią pėsčiąją J. L., dėl ko ją partrenkė ir ji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė. Kadangi A. L. sužalojimų išvengė, medicinos pagalba jam nebuvo reikalinga, todėl jis nedelsdamas skubėjo prie partrenktos J. L., bandė kviesti greitąją pagalbą, tačiau dėl susijaudinimo nesugebėjo surinkti teisingo numerio ir ją iškvietė kitas žmogus (2 t., b. l. 96), šiuos parodymus patvirtina ir liudytojo D. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuris nurodė, jog po eismo įvykio iš automobilio išlikęs senyvo amžiaus žmogus nurodė, jog nepastebėjo pėsčiosios (1 t., b. l. 58-59). Aptarti parodymai liudija, kad A. L. iš įvykio vietos nepabėgo, priešingai, jis nedelsdamas skubėjo padėti partrenktai nukentėjusiajai, bandė kviesti medikus, tačiau dėl didelio susijaudinimo to padaryti nesugebėjo. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad A. L. dėl sukelto eismo įvykio gailisi, pergyvena iki šiol. Be to, nukentėjusieji savo apeliaciniame skunde nurodė, jog A. L., nors ir ne iš karto, tačiau prieš pirmos instancijos teismo posėdį atsiprašė nukentėjusiųjų.

13. Civiliniuose ieškiniuose nurodyta, jog nukentėjusiuosius su motina siejo itin artimi motinos ir sūnų ryšiai, jie gyveno praktiškai visą gyvenimą viename mieste, susitikdavo ir bendraudavo kiekvieną savaitę, sūnūs padėdavo motinai tvarkytis buityje, velionė turėjo itin artimus ryšius su anūkais, sūnų šeimomis. Po staigios motinos mirties nukentėjusieji jaučiasi nusivylę, dvasiškai sukrėsti ir tai turi įtakos tiek jų psichologinei, tiek ir fizinei sveikatai, kuri po netekties pablogėjo. Jų emocinė padėtis iki šiol yra labai bloga, gyvenimas netekus motinos iš esmės pasikeitė, tapo labai tuščias (2 t., b. l. 33-34, 42). Pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji nurodė, jog su mama sutarė labai gerai, nors gyveno atskirai, pas mamą gyveno nukentėjusiojo M. L. sūnus, telefonu su mama bendraudavo kiekvieną dieną, kelis kartus per savaitę užsukdavo pas ją. Kai M. L. su žmona dirbo (duomenys neskelbtini) mama prižiūrėjo visus tris jų vaikus. Visi giminės susiėjimai vykdavo pas mamą, jos dabar labai trūksta (2 t., b. l. 97-98). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad J. L. šeiminiai santykiai buvo darnūs, kita vertus, abu civiliniai ieškovai yra pilnamečiai, gimę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sukūrę savo šeimas ir seniai su žuvusiąja nebegyvenantys, o J. L. įvykio metu buvo garbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini)), pensininkė.

14. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nukentėjusieji nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog jie lankėsi pas psichiatrą ar kitus specialistus, kad jiems būtų išrašyti konkretūs vaistai ar taikytas specialus gydymas, kas parodo, kad patirti išgyvenimai ilgalaikių sveikatos sutrikimų nesukėlė. Jau minėta, kad jie gyveno atskirai nuo motinos, nukentėjusysis M. L. dirbo užsienyje – (duomenys neskelbtini) nukentėjusieji nebuvo nuo mirusiosios finansiškai priklausomi, be to patys nurodė, jog motina gyveno savarankiškai, jos taip pat nereikėjo išlaikyti. Atkreiptinas dėmesys, jog paprastai tokio pobūdžio bylose nukentėjusiuosius labiausiai skaudina kaltininko aktyvus siekis išvengti atsakomybės dėl sukeltų padarinių, tačiau šiuo atveju A. L. taip nesielgė. Jis suvokia savo veiksmų pasekmes, jų nemenkina, pripažįsta savo kaltę, dėl sukelto eismo įvykio labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Velionę norėjo pagerbti ir laidotuvių metu, tačiau pastarosios artimieji nenorėjo, kad jis dalyvautų, todėl jis šį jų norą gerbė ir į laidotuves nevyko. Byloje nėra ginčo, jog A. L. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, o toks incidentas gali nutikti kiekvienam transporto priemones vairuojančiam asmeniui.

15. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose kaltininkas pažeidė KET reikalavimus, dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294-303/2018, 2K-219-628/2020, 2K-235-628/2020), nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur tėvui, motinai; nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur seseriai, broliui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-788/2018, 2K-294-303/2018, 2K-119-303/2021, 2K-132-942/2021, 2K-191-942/2021). Pažymėtina, jog viso nukentėjusiesiems buvo draudimo bendrovės atlyginta 19 000 Eur neturtinės žalos kiekvienam ir pirmos instancijos teismo dar papildomai priteista po 11 000 Eur neturtinės žalos kiekvienam. Viso – po 30 000 Eur kiekvienam. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši suma yra priskiriama vienai iš didžiausių teismų praktikos priteisiamų sumų, kai eismo įvykio metu miršta nukentėjusiojo tėvas ar motina. Paprastai tokios sumos priteisiamos mažamečiams vaikams dėl motinos netekties, kurie jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus (kasacinė nutartis Nr. Nr. 2K-346-511/2016). Taigi, teismų praktika nepagrindžia būtinybės nukentėjusiesiems priteisti daugiau neturtinės žalos atlyginimo, nei atlygino draudimo bendrovė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad draudimo bendrovės išmokėtos sumos (kiekvienam nukentėjusiajam po 19 000 Eur 2 t., b. l. 36-38, 45) yra protingos bei proporcingos esamai situacijai. Be to, sutiktina su apeliante, kad draudiko išmokėtos sumos atitinka eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, nurodomus neturtinės žalos dydžius, t. y. mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA.

16. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, papildomai nukentėjusiesiems priteisdamas po 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neišlaikė tinkamos pusiausvyros tarp nukentėjusiųjų ir kaltininko interesų, todėl nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo keistinas, panaikinant nuosprendžio dalis, kuriomis nukentėjusiesiems M. L. ir G. L. iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista po 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nuteistojo A. L. apeliacinio skundo.

17. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas teismui nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-164-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019).

18. Nustatyta, jog pirmos instancijos teismas atmetė nuteistojo prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės Z. L. prašymą. Teismo sprendimas atsisakyti taikyti BK 40 straipsnio nuostatas motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-86-895/2015, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-176-303/2018, 2K-196-697/2018).

19. Pirmosios instancijos teismas nurodytas aplinkybes įvertino ir nurodė argumentus, kuriems visiškai pritaria ir teisėjų kolegija. Akivaizdu, kad A. L. asmenybė brandi (gimęs (duomenys neskelbtini) gegužės 11 d.), pensininkas, gyvena kartu su siūloma laiduotoja – sutuoktine Z. L. (2 t., b. l. 89-90), kuri taip yra garbingo amžiaus (gimusi (duomenys neskelbtini)) pensininkė. Nors nuteistasis ir teigia, jog sutuoktinė vis dar gali jam padaryti teigiamą įtaką, tačiau bylos duomenys pagrindžia, kad jie kartu gyvena 50 metų, o nuteistasis per paskutinius penkerius metus šešis kartus buvo baustas administracine tvarka, iš kurių – penkis kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 108-111). Nurodyti duomenys suponuoja išvadą, kad sutuoktinė iki nusikalstamos veikos, už kurią apeliantas nuteistas, padarymo negebėjo įtakoti jo elgesio šioje srityje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos įtaka nuteistajam būtų veiksminga ateityje. Nei apklausos pirmos instancijos teisme metu duoti parodymai, nei kitokie kartu su prašymu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. pagal laidavimą pateikti įrodymai, nesuteikia pagrindo išvadai, kad laiduotoja gali būti pripažinta asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo ir galinčia daryti akivaizdžią teigiamą įtaką sutuoktiniui. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog laidavimo instituto taikymas šioje byloje neleistų įgyvendinti prevencinių bausmės tikslų ir prieštarautų teisingumo principui.

20. Įvertinusi bylos medžiagą bei nuteistojo apeliacinio skundo ir skundžiamo nuosprendžio argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius ir pagrįstus motyvus, kodėl neįžvelgia pagrindo atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliacinio skundo argumentai pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų nepaneigia ir nėra pakankami pripažinti, jog teismas neteisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas.

21. Teisėjų kolegija nepritaria ir apeliacinio skundo argumentams, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos A. L. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmos instancijos teismas, netaikydamas laidavimo dėl aukščiau aptartų aplinkybių, nevertino ir nepasisakė dėl BK 40 straipsnyje įvardintų sąlygų visumos egzistavimo. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte kaip viena iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų nurodytas pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant, ar kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, liudijančius apie asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018).

22. Nagrinėjamu atveju, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą aspektu reikšminga tai, kad A. L. yra linkęs pažeisti kelių eismo taisykles ir akivaizdu, kad anksčiau jam skirtos administracinės nuobaudos buvo neefektyvios, ir nepasiekė savo tikslų, nes nuteistasis padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą sukėlusį asmens mirtį. Ir nors nagrinėjamu atveju, dalis nuteistajam paskirtų administracinių nuobaudų nebegalioja, tačiau jos yra reikšmingos vertinant nuteistojo asmenybę nagrinėjamos bylos kontekste. Praeityje padaryti A. L. administraciniai nusižengimai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis linkęs rizikuoti kelyje, nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių, kas suponuoja išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą A. L. atžvilgiu taikė teisingai.

24. Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su jam paskirta bausme, ką nurodė ir jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

25. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas A. L. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį (padarytas neatsargus nusikaltimas), atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos matu kilo ypač sunkūs padariniai – žuvo žmogus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, pagrįstai taikė BK 64¹ ir 75 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, bei jos vykdymą atidėjo 2 metams paskiriant įpareigojimus.

26. A. L. apeliaciniame skunde prašoma sutrumpinti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų terminui ir ją sutrumpinti, nėra objektyvaus pagrindo.

27. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamosios poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skiriamos tais atvejais, kai asmuo naudodamasis specialia teise, padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

28. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog sprendimą paskirti apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant mažesnį, nei vidutinį šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminą, apylinkės teismas grindė šiomis aplinkybėmis: eismo įvykio metu žuvo žmogus, anksčiau nuteistasis jau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įvykio metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą (protokolas su administraciniu nurodymu įvykdytas po eismo įvykio). Apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, darė išvadą, kad siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikoms daryti ateityje, įvertinus jau aptartas A. L. bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nusprendė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – įstatyme numatytam mažesniam, nei vidutiniam šios baudžiamojo poveikio priemonės terminui – 2 metams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokio pirmos instancijos teismo vertinimo nepašalina apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis yra garbingo amžiaus ir jam gali būti sudėtinga vėl įgyti teisęs vairuoti transporto priemones, kadangi nuteistojo amžius nėra susijęs su jam skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos taikymo terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. L. padaryto, nors ir neatsargaus, tačiau nusikaltimo metu kilo iki sunkūs padariniai – mirė žmogus. Pakartotinai įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias apelianto asmenybę ir turinčias reikšmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 2 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pažymėtina, kad maksimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas yra 5 metai, todėl apeliantui paskirtą teisės vairuoti uždraudimo terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimalaus, apelianto poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, skatintų nebaudžiamumo jausmą. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas apeliantui turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų. Atsižvelgiant į tai, dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

30. Nuteistasis A. L. savo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir nurodo, jog jos turėtų būti sumažintos. Nustatyta, jog nukentėjusieji nurodė, jog jų patirtos proceso išlaidos pirmos instancijos teisme yra kiekvieno po 962,30 Eur (2 t., b. l. 69-84), kurios yra pagrįstos mokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Nukentėjusiųjų atstovo į bylą pateiktose suteiktų paslaugų ataskaitose nurodoma, jog abiem nukentėjusiesiems buvo suteiktos identiškos paslaugos – konsultacija (1 val.), konsultacijos ir dokumentų rengimas ikiteisminio tyrimo metu (1,25 val.), civilinio ieškinio parengimas (3,5 val.), atstovavimas pirmos instancijos teisme (3,5 val.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – rekomendacijos) 9 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2023 m. 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) buvo 1 959,90 Eur. Rekomendacijų 10.11 punkte nurodyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, išskyrus Rekomendacijų 10.1 papunktyje nurodytą proceso stadiją, valandą taikomas maksimalus koeficientas yra 0,1 (195,99 Eur). Taip pat ir rekomendacijų 10.11. punkte nurodyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, išskyrus Rekomendacijų 10.1 papunktyje nurodytą proceso stadiją, valandą taikomas 0,1 koeficientas, o 10.12. punkte nurodyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taip pat taikomas 0,1 koeficientas. Rekomendacijų 10.2. punkte nurodyta, jog už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu koeficientas yra 2,5 (4 899,75 Eur). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos po 962,30 Eur kiekvienam neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų dydžių, o apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai yra beveik identiški atmestinas. Esant tai pačiai faktinei ir teisinei situacijai, analogiško turinio ieškinių surašymas neeliminuoja Rekomendacijų dydžius atitinkančių atstovavimo išlaidų paskaičiavimo kiekvienam atstovaujamajam skyrium, nes rengiant civilinius ieškinius neapsiribojama vien tik jų surašymu, yra renkama juos pagrindžianti medžiaga, teikiamos teisinės konsultacijos ir pan. Nurodytų argumentų pagrindu, priteistos atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl šioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

31. Nukentėjusieji atsiliepimu prašo priteisti iš nuteistojo visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme prašoma priteisti po 847,00 Eur kiekvienam civiliniam ieškovui (2 t., b. l. 162-165). Rekomendacijų 10.10. punkte, nurodyta, jog už kitų nei rekomendacijų 10.2-10.9 punktuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, reikalavimas, atsikirtimai, paaiškinimai ar kt., parengimą koeficientas yra 0,4 (783,96 Eur). Taigi, maksimalus bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 783,96 Eur. Už 1 dalyvavimo teismo posėdyje valandą maksimalus atlyginimo koeficientas yra 195,99 Eur (rekomendacijų 10,12 punktas), šiuo atveju už 3,5 val. – 685,97 Eur. Prašomos priteisti nukentėjusiųjų turėtos išlaidos po 847,00 Eur advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių išlaidų dydžių. Nurodytų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nagrinėjamas ir nuteistojo apeliacinis skundas, kuris buvo atmestas, teisėjų kolegija už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų prašomą priteisti po 847,00 Eur sumą laiko proporcinga nukentėjusiesiems suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir pobūdžiui (atsiliepimo surašymas, bei dalyvavimas teismo posėdyje), todėl ši suma – po 847,00 Eur priteistina iš nuteistojo A. L. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nukentėjusiesiems G. L. ir M. L. iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista po 11 000 Eur (vienuolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo A. L. nukentėjusiesiems G. L. ir M. L. po 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) kiekvienam proceso išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.