Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2023 m. sausio 9 d. apie 11.00 val. važiavo Kėdainiuose, S. Dariaus ir S. Girėno gatve, link ligoninės, ir vairavo savo automobilį „Opel Astra“, važiavo apie 30 km/val. greičiu. Buvo šviesus paros metas, kelias šlapias, bet oro sąlygos eismo įvykiui įtakos neturėjo. Pėsčiųjų perėja ten nereguliuojama. Pėsčioji ėjo iš dešinės į kairę, bet jis jos nepastebėjo, tik kažkaip staiga pamatė ant mašinos kapoto gulintį žmogų. Prie pėsčiųjų perėjos nesustojo, automobilio net nestabdė, nes nepastebėjo pėsčiosios. Pėsčiąją nubloškė priekine kaire automobilio dalimi. Išlipęs iš mašinos bandė skambinti greitajai, bet iš susijaudinimo supainiojo numerį, todėl greitajai paskambino kažkoks atsitiktinis žmogus. Vairuotojo pažymėjimą turi apie 45 metus, žino Kelių eismo taisykles, žino, kad reikia prie pėsčiųjų perėjos sustoti, žinojo, kad toje vietoje yra perėja. Mato gerai, dėl vairavimo jokių apribojimų neturi, tačiau pėsčiosios nepastebėjo, tuo metu dar važiavo greitosios automobilis su švyturėliais ir jis žvilgtelėjo į šoną. Buvo blaivus, automobilis draustas privalomuoju draudimu, dėl įvykio gailisi, dar kartą atsiprašo nukentėjusiųjų. Sutinka sumokėti nukentėjusiųjų advokato pagalbos išlaidas, tik prašo išdėstyti dalimis, nes nedirba, yra pensininkas, turi neįgalumą dėl širdies ir stuburo problemų, pensijos gauna apie 500 Eur. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti žmonai, kuri jam daro teigiamą įtaką, jos nuomonė jam svarbi, kartu gyvena apie 50 metų.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. L. nurodė, kad įvykio nematė, tačiau pravažiavo pro šalį maždaug po 5-10 minučių ir tik nuvažiavęs į darbą gavo pranešimą. Ligoninėje mamą rado prie rentgeno kabineto, ji buvo sąmoninga, sakė, kad jai viską skauda, o ją pervežus į Kauną, po dviejų parų mirė. Laidotuvėmis rūpinosi abu su broliu. Turtinę žalą beveik visą atlygino draudimo bendrovė, tačiau prašo priteisti dar 31 000 Eur neturtinės žalos. Savo patirtą neturtinę žalą vertina 50 000 Eur, nors ir tai per maža suma, niekas neatlygins mamos praradimo. Su mama sutarė labai gerai, nors gyveno atskirai, tačiau pas mamą gyveno jo sūnus, telefonu su mama bendraudavo kiekvieną dieną, kelis kartus per savaitę užsukdavo. Mama savimi pasirūpindavo, buvo veikli, aktyvi, geros sveikatos, dalyvaudavo tremtinių renginiuose. Šis įvyksi labai paveikė jo sveikatą, negali miegoti naktimis, kankina visokios mintys.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. L. nurodė, kad įvykio nematė, jam pranešė draugė iš priimamojo. Palaiko savo civilinio ieškinio reikalavimą. Mama buvo ypatinga, visi giminės susiėjimai vykdavo pas ją, ji buvo visus vienijantis žmogus, pas mamą buvo galima bet kada paprašyti pagalbos. Santykiai su mama buvo šilti, dabar jos labai trūksta, emociškai sunku. Abu su broliu rūpinosi mama, nors ji buvo sveika, aktyvi ir savarankiška.

Pretendentė į laiduotojas Z. L. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad su vyru A. L. gyvena kartu jau 50 metų, gali jam daryti teigiamą įtaką, vyrui svarbi jos nuomonė. Vyras vairuoja gerai, greičio neviršija, nors yra baustas už greičio viršijimą, bet stengiasi važiuoti pagal taisykles. Jis labai išgyvena dėl šio įvykio.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Iš 2023 m. sausio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. sausio 9 d. apie 11.10 val., Kėdainiuose, S. Dariaus ir S. Girėno g. 14, šalia S. Dariaus ir S. Girėno bei Aušros skg. sankryžos, A. L., būdamas blaivus, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybiniais numeriais, nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios J. greitosios medicinos pagalbos automobiliu, kurią partrenkė ir sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. L. GMP išvežta į VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Iš 2023 m. sausio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl veikos perkvalifikavimo matyti, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. L. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežta į VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, vėliau pervežta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. 2023 m. sausio 12 d. iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gautas pranešimas, kad 2023 m. sausio 11 d. J. L. konstatuotas mirties faktas, todėl ikiteisminis tyrimas perkvalifikuotas iš BK 281 straipsnio 1 dalies į BK 281 straipsnio 5 dalį (1 t., b. l. 19).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra dvipusio eismo S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, šalia S. Dariaus ir S. Girėno g. ir Aušros skg. nereguliuojamosios sankryžos esanti pėsčiųjų perėja, šalia gyvenamojo namo pažymėto Nr. 14. Eismo įvykio vietoje gatvė yra tiesi, matomumas abiem kryptimis geras ne mažiau 100 metrų. Aušros skg. įvykio vietoje yra dešinėje pusėje žiūrint šiaurės kryptimi, 1 m atstumu už sankryžos yra pėsčiųjų perėja, pažymėta kelio ženklais, kurie pritvirtinti prie apšvietimo stulpų abiejose gatvės pusėse ir brūkšnine linija, perėjos plotis 4 m. brūkšninės linijos pločiai 50 cm, su 50 cm tarpais. Kelio danga šlapia, asfaltas, švari, neslidi. Už pėsčiųjų perėjos 22,5 m atstumu, stovi automobilis „Opel Astra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) automobilio priekinis kairės pusės žibintas išdužęs, variklio dangtis yra nestipriai apgadintas, automobilio priekinis stiklas vairuotojo pusėje sudaužytas, ant stiklo šukių matyti odos gabalėliai ir plaukų likučiai. Apie 7 m atstumu nuo perėjos šalia kelio vidurį žyminčios linijos mėtosi automobilio žibinto šukė. Priešingo eismo juostoje 7,2 m atstumu nuo perėjos ir 3,6 m atstumu nuo gatvės bortelio matyti kraujo dėmė. Stabdymo žymių eismo įvykio vietoje neužfiksuota. Sudaryta eismo įvykio vietos schema (1 t., b. l. 28-42).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis „Opel Astra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintas automobilio variklio dangtis, kairės pusės priekinis žibintas, sudaužytas priekinis stiklas (1 t., b. l. 43-44).

Liudytojas D. S. parodė, kad 2023 m. sausio 9 d. apie 11 val., važiavo Kėdainiuose S. Dariaus ir S. Girėno g. kryptimi link Aušros sk. nuo Budrio g. ir vairavo automobilį „Hyundai H1“. Matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Paskui jį atvažinėjo greitosios pagalbos automobilis su šviesos ir garso signalais. Jis greitosios automobiliui leido jį aplenkti. Greitosios automobilis pervažiavo nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nuvažiavo. Jam pradėjus važiuoti nurodyta kryptimi, matė, kaip jam iš kairės nuo Aušros skersgatvio prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos atėjo senyvo amžiaus moteris, sustojo prie perėjos, apsidairė, pradėjo eiti per gatvę. Pėsčiajai būnant jos pusės gatvės viduryje link pėsčiųjų perėjos atvažiavo sidabrinės spalvos automobilis „Opel“, kuris nestabdydamas prie pėsčiųjų perėjos, perėjoje kliudė tą pėsčiąją. Matė, kaip moteris pakilo į orą, krito ant automobilio atgal ir buvo nusviesta į jo kelio pusę netoli jo automobilio priekinės dalies. Išlipo iš automobilio. Pėsčioji buvo be sąmonės. Matė, kad pėsčiajai iš burnos bėgo kraujas. Po kiek laiko moteris pradėjo kvėpuoti, gargaliuoti. Paskui jį sustojo dar vienas automobilis, kurio vairuotojas kvietė medikus. Iš automobilio „Opel“ išlipo senyvo amžiaus vyras, kuris pasakė, kad nepastebėjo pėsčiosios, po to jis nuėjo prie savo automobilio. Į įvykio vietą atvyko medikai, kurie pėsčiąją išvežė į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 58-59).

Nukentėjusysis M. L. parodė, kad J. L. buvo jo motina, jo tėvas yra miręs. Turi vieną brolį G. L.. 2023 m. sausio 9 d. apie 11.20 val. jis automobiliu važiavo Kėdainiuose, S. Dariaus ir S. Girėno g. kryptimi nuo J. Basanavičiaus g. Pravažiuodamas ties Aušros skersgatviu matė, kad yra įvykęs eismo įvykis. Ten stovėjo greitosios automobiliai, policijos pareigūnai, matė už pėsčiųjų perėjos stovintį automobilį „Opel Astra“, kurio valstybinių numerių neįsidėmėjo. Pagalvojo, kad žmogų ištiko nelaimė. Įvykio vietoje sustojęs nebuvo. Praėjus valandai laiko, jis sužinojo, kad būtent tame jo matytame eismo įvykyje nukentėjo jo motina J. L., kuri ėjo per pėsčiųjų perėją ir buvo kliudyta automobilio „Opel Astra“. Jis nuskubėjo į ligoninę, kur rado savo motiną. Motina kalbėti negalėjo, tik pasakė, kad skauda. Žino, kad jo motina tą pačią dieną buvo pervežta į Kauno klinikas, kur mažą lankė tiek jis, tiek jo brolis. 2023 m. sausio 11 d. jo motina Kauno klinikose mirė. Laidotuvėmis rūpinosi jis ir jo brolis. Kiek patyrė žalos susijusios su motinos laidotuvėmis, šiuo metu pasakyti negali, nes nėra suskaičiavę. Patirtos žalos dydį galės nurodyti vėliau, galimai teisminio proceso metu. Eismo įvykio metu žuvo jo motina, todėl jam yra padaryta ir moralinė žala (1 t., b. l. 85-86).

Nukentėjusysis G. L. parodė, kad 2023 m. sausio 9 d. apie 12 val. jis sužinojo, kad jo motina J. L., Kėdainiuose, S. Dariaus ir S. Girėno g. ties sankryža su Aušros sk., nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje buvo parblokšta automobilio. Nuskubėjo į ligoninę, kur jau buvo jo brolis M. L.. Su motina pakalbėti nepavyko dėl jos patirtų sužalojimų. Kadangi motinos sužalojimai buvo sunkūs, ji tą pačią dieną buvo pervežta į Kauno klinikas. Tiek jis, tiek jo brolis motiną lankė Kauno klinikose. 2023 m. sausio 11 d. sužinojo, kad jo motina mirė. Laidotuvėmis rūpinosi ir jis, ir jo brolis. Kiek patyrė turtinės žalos, susijusios su motinos žūtimi, šiuo metu pasakyti negali, nes to nėra suskaičiavęs. Patirtos žalos dydį galės nurodyti vėliau, galimai ir teisminio proceso metu. Kadangi eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalota jo motina, jam padaryta moralinė žala (1 t., b. l. 95-96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M 58/2023(02) nurodyta, kad remdamasis J. L., 85 metų amžiaus, lavono teismo medicininio tyrimo, gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2023-0020493 duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes:

1) J. L. lavono kūne nustatyta politrauma, pasireiškusi odos nubrozdinimais veide, žaizdomis veide, vertintinomis kaip muštinės, poodinėmis kraujosruvomis veide, tarpkojyje ir kairėje kojoje, pirmo ir antro juosmeninių slankstelių kūnų kompresiniais lūžiais, trečio juosmeninio slankstelio kairės skersinės ataugos lūžiu, gaktinės sąvaržos atsiskyrimu, įspaustiniu skeveldriniu gūžduobės (gaktikaulio ir klubakaulio) lūžiu, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiais, kairio blauzdikaulio abiejų krumplių intrasąnariniu skeveldriniu lūžiu su lūžgalių poslinkiu, kairio šeivikaulio kaklo lūžiu su lūžgalių poslinkiu, kairės vidinės kulkšnies (blauzdikaulio) ir kairės išorinės kulkšnies (šeivikaulio) lūžiais, blužnies plyšimu, pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairės pakaušio ir kairės smilkininės skilčių apatiniais paviršiais ir pakraujavimu po voratinkliu galvos smegenų dangalu abiejų kaktinių skilčių priekyje ir abejose momeninėse skiltyse, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu, hemoragine anemija, šoku ir dauginės organų disfunkcijos sindromu. Konstatuoti sužalojimai padaryti vienmomentiškai ar netrukus vienas po kito keliolika – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą, tiriamajai esant vertikalioje pozicijoje, pirminiam kontaktui su automobiliu esant iš kairės pusės į tiriamosios kairės kojos išorinį paviršių. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11, 6.6.14 ir 6.6.15 punktais, konstatuoti sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu;

2) J. L. mirties priežastis – politrauma, pasireiškusi odos nubrozdinimais veide, žaizdomis veide, vertintinomis kaip muštinės, poodinėmis kraujosruvomis veide, tarpkojyje ir kairėje kojoje, pirmo ir antro juosmeninių slankstelių kūnų kompresiniai lūžiais, trečio juosmeninio slankstelio kairės skersinės ataugos lūžiu, gaktinės sąvaržos atsiskyrimu, įspaustiniu skeveldriniu gūžduobės (gaktikaulio ir klubakaulio) lūžiu, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiais, kairio blauzdikaulio abiejų krumplių intrasąnariniu skeveldriniu lūžiu su lūžgalių poslinkiu, kairio šeivikaulio kaklo lūžiu su lūžgalių poslinkiu, kairės vidinės kulkšnies (blauzdikaulio) ir kairės išorinės kulkšnies (šeivikaulio) lūžiais, blužnies plyšimu, pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairės pakaušio ir kairės smilkininės skilčių apatiniais paviršiais ir pakraujavimu po voratinkliu galvos smegenų dangalu abiejų kaktinių skilčių priekyje ir abejose momeninėse skiltyse, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu, hemoragine anemija, šoku ir dauginės organų disfunkcijos sindromu;

3) J. L. mirties priežastis – politrauma, taip pat J. L. sirgo arterine hipertenzija, hipertenzine kardiomiopatija, lėtine inkstų liga, kepenų steatoze ir lėtine anemija, kas neabejotinai apsunkino bendrą sveikatos būklę, tačiau tiesiogiai neįtakojo mirties (1 t., b. l. 71-82).

BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.

Kaltinamasis yra kaltinamas pažeidęs KET 30 punktą, kuriame numatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Byloje nustatyta, kad A. L., vairuodamas automobilį ir važiuodamas S. Dariaus ir S. Girėno gatve, ties Aušros skersgatviu artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį į pėsčiųjų perėją įžengusią pėsčiąją J. L., ją partrenkė ir dėl šio eismo įvykio J. L. žuvo. Taigi nustatyta, kad A. L. pažeidė KET 30 punkto reikalavimus.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad važiuodamas automobilio ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo, galimai nukreipė dėmesį į pro šalį važiavusį greitosios medicinos pagalbos automobilį ir tik įvažiavęs į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, prieš pat automobilio priekinę dalį pamatė pėsčiąją, kurią partrenkė. Kaltinamojo parodymus patvirtina bei jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodo ir nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonės apžiūros protokolas. Kaltinamojo kaltę įrodo ir specialisto išvada, kurioje konstatuoti žuvusiajai eismo įvykio metu padaryti sumušimai, lėmę mirtį.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. L. 2023 m. sausio 9 d. apie 11.10 val., Kėdainiuose, S. Dariaus ir S. Girėno gatve, kryptimi nuo J. Basanavičiaus gatvės link V. Kudirkos gatvės, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, t. y. ties Aušros skersgatviu artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį į pėsčiųjų perėją įžengusią pėsčiąją J. L., ją partrenkė ir dėl šio eismo įvykio J. L. žuvo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis A. L. teismo posėdžio metu prašė vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Analogišką rašytinį prašymą teismui pateikė ir pretendentė į laiduotojas Z. L., kuri apklausta teismo posėdžio metu, pareiškė, jog sutinka laiduoti už kaltinamąjį, gali daryti jam teigiamą įtaką.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Be to, byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, veikos pavojingumą ir nusikaltimu sukeltas pasekmes, konstatuotina, kad šioje byloje nėra pakankamo pagrindo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Kaip jau minėta, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis A. L. yra jau brandi asmenybė, sulaukęs pakankamai garbaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), yra pensininkas, gyvena savarankiškai kartu su sutuoktine Z. L., jo tėvai mirę, sūnūs pilnamečiai. Kaltinamasis per paskutinius penkerius metus penkis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, protokolai su administraciniais nurodymais įvykdyti (vienas iš jų įvykdytas tik po nusikaltimo padarymo). Teismui dėl kaltinamojo asmenybės brandumo nekyla abejonių, todėl teismas nemano, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų ir galėtų jį auklėti, ir svarbiausia, kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų. Kaltinamasis yra savarankiška asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir tvirtai susiformavusią vertybių sistemą, geba savarankiškai priimti sprendimus ir kontroliuoti savo veiksmus, todėl papildoma jo elgesio korekcija su laiduotojos priežiūra, nebūtų rezultatyvi. Be to, nusikaltimu buvo sukeltos labai sunkios ir negrįžtamos pasekmės – žuvo žmogus. Tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji prieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo nuomone, laidavimo instituto taikymas šioje byloje neleistų įgyvendinti prevencinių bausmės tikslų ir prieštarautų teisingumo principui. Taigi, A. L. baudžiamosios atsakomybės, kaltės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, ir bausmės parinkimo bei jos paskyrimo klausimai spręstini iš esmės.

Nukentėjusieji G. L. ir M. L. byloje pareiškė civilinius ieškinius, kuriais prašo priteisti iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ po 31 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o iš kaltinamojo A. L. – patirtas proceso išlaidas. Ieškiniuose nurodė, kad eismo įvykio metu žuvo nukentėjusiųjų motina, todėl jie patyrė didelę neturtinę žalą. Nukentėjusiuosius su motina siejo itin artimi motinos ir sūnų ryšiai, jie gyveno praktiškai visą gyvenimą viename mieste, susitikdavo ir bendraudavo kiekvieną savaitę, sūnūs padėdavo motinai tvarkytis buityje, velionė turėjo itin artimus ryšius su anūkais, sūnų šeimomis. Po staigios motinos mirties nukentėjusieji jaučiasi nusivylę, dvasiškai sukrėsti ir tai turi įtakos tiek jų psichologinei, tiek ir fizinei sveikatai, kuri po netekties pablogėjo. Jų emocinė padėtis iki šiol yra labai bloga, gyvenimas netekus motinos iš esmės pasikeitė, tapo labai tuščias. Be to, kaltinamasis nei po įvykio, nei ikiteisminio tyrimo metu neatsiprašė, nesidomėjo ar kuo nors gali padėti velionės šeimai, visiškai nesidomėjo žalos atlyginimu nukentėjusiems. Nukentėjusieji jiems nusikalstama veika padarytą neturinę žalą vertina po 50 000 Eur. Civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“, dalį nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlygino (kiekvienam nukentėjusiajam po 19 000 Eur), todėl prašo priteisti likusią neturtinės žalos dalį – abiem po 31 000 Eur (2 t., b. l. 30-35, 39-44).

Civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu su civiliniais ieškiniais nesutiko. Nurodė, kad nustatant neturtinės žalos dydį teismai turi vadovautis praktika, taip pat būtina įvertinta ir tai, kad kaltinamasis įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo, buvo blaivus, be to, turi būti siekiama protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Draudiko paskaičiuota suma atitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nurodomos neturtinės žalos dydžius, pagal kurių 6 punktą, mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA (įvykio metu 1 MMA buvo 642 Eur). Nagrinėjamu atveju žuvo pilnamečių ieškovų mama, kuri buvo garbingo amžiaus, sūnūs gyveno atskirai, nebuvo remiami ar išlaikomi savo mamos. Eismo įvykio metu nebuvo padaryta didelė turtinė žala, draudikas turtinę žalą atlygino. Be to, nėra duomenų, kad ieškovų emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus. Todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovai patyrė didesnę nei po 19 000 Eur neturtinę žalą, kurią jau atlygino draudikas (2 t., b. l. 49-57).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos skriaudos neretai apskritai niekaip (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinė, emocinė ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą <...>. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriamas vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas byloje Nr. 23/04).