- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-18
- Bylos Nr.
- 1S-731-397/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01061-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- L. A.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2023 m. spalio 5 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos (toliau – Komisija) nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam L. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. L. A. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžiu) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. spalio 7 d.
2. Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 9 d., pabaiga – 2028 m. vasario 9 d.
3. Komisijos 2023 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam L. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime konstatuota, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti 2023 m. spalio 5 d. Komisijos nutarimą, taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam L. A.. Teismas konstatavo, kad pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo manymu, nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis ir jo pastangos dėl elgesio korekcijos jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
5. Skunde apygardos teismui, nuteistasis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2023 m. spalio 5 d. nutarimą taikyti L. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, jog L. A. skatintas už gerą elgesį, atlikdamas bausmę įgijo specialybę, užsiima individualia veikla, nepažeidinėja režimo reikalavimų. Nuteistasis turės gyvenamąją vietą, darbo vietą. Aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir šias aplinkybes Komisija tinkamai įvertino. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nuteistasis du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau skunde atkreipiamas dėmesys, kad paskirtos nuobaudos nebegaliojančios. Tinkamai neįvertinta tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu stengėsi keistis, įgijo specialybę, dirbo pagal individualią veiklą, dalyvavo programose ir kt.
5.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas akcentavo tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą ir vien dėl to jo atžvilgiu negali būti taikomas lygtinis paleidimas, nors tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
5.3. Toliau apeliantas nurodo, kad jis yra atlikęs daugiau nei pusę jam skirtos bausmės – 6 metus laisvės atėmimo, o per šį laikotarpį buvo baustas dvejomis drausminėmis nuobaudomis, tačiau teigti, jog šios nuobaudos per tiek metų rodo nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nesikeitimą yra nepagrįsta.
5.4. Skunde akcentuojama ir tai, kad Komisijos nutarime yra pateikta nemažai L. A. teigiamai charakterizuojančių duomenų. Apelianto manymu, apylinkės teismas neįvertino visumos charakterizuojančių aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos pagrindų.
5.5. Apelianto manymu, apylinkės teismas formaliai įvertino lygtinio paleidimo pagrindus nuteistojo L. A. atžvilgiu, skundžiamoje nutartyje nėra nurodytų motyvų kodėl L. A. paskyrus lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos būtų nepasiektos BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirtys. Nutartis grindžiama teoriniais samprotavimais. Dėl ko, skunde daroma išvada, jog teismas turėjo išankstinį nusistatymą panaikinti Komisijos nutarimą.
5.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad L. A. aktyviai dalyvauja kalėjime vykdomos socialinės reabilitacijos programose, mokosi, dirba, už gerą elgesį skatintas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl yra visi pagrindai pritarti komisijos sprendimui. Iš visų byloje pateiktų įrodomųjų aplinkybių matyti, kad poveikis L. A. elgsenai ir mąstymui, bausmės atlikimo laikotarpiu iš esmės pasikeitė teigiama linkme, o būtent tokia ir yra bausmės paskirtis.
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Kirpienė pateikė teismui atsiliepimą į nuteistojo L. A. skundą, kuriuo prašoma apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis anksčiau teistas 9 kartus, 4 kartus užsienyje, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos Arešto orderis, bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, nuteistasis dar neatlikęs labai didelės bausmės dalies, kas neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.
Nuteistojo L. A. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą netaikyti nuteistajam L. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismo nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
9. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip nuteistasis tikėjosi, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.
10. Byloje neginčijamai nustatyta, kad L. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Kaip ir nurodoma pateiktame apeliaciniame skunde, Komisija teisingai įvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, bausmės atlikimo metu skatintas viso septynis kartus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi deklaruotą gyvenamąją vietą. 2023 m. Profesinio rengimo centre įgijo „(duomenys neskelbtini)“ specialybę. Nuo 2023 m. gegužės 10 d. vykdo individualią veiklą, kuri 2023 m. liepos 21 d. yra prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, be kitų veiklų, nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. liepos 20 d. lankė programą „Bendravimo įgūdžių ir emocijų valdymas“. 2023 m. rugsėjo 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. A. struktūrizuotoje aplinkoje geba laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų. Aukštesnysis teismas, iš esmės pritaria skunde nurodytiems teiginiams, jog visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį L. A.. Rodo, jog pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguoja savo elgesį tinkama linkme. Visgi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau ir jo elgesio pokyčiai viso bausmės atlikimo metu.
11. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, 2023 m. rugsėjo 5 d. atlikto vertinimo metu, nuteistajam L. A. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Ir nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę lygtinio paleidimo nuostatų kontekste, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo L. A. pakartotinio nusikalstamumo riziką: statiniai – informacija apie teisės pažeidimus; dinaminiai – gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taigi, šiuo atveju, itin svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo atlikta ir anksčiau, t. y. – 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2023 m. kovo 22 d., 2023 m. rugsėjo 5 d., tačiau visais vertinimais ji išliko ta pati – vidutinė, nors nuteistasis jau yra atlikęs kiek daugiau nei pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmė. Ši aplinkybė tik leidžia teismui pagrįstai spręsti, jog vis dar nepakanka pastangų mažinant L. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam L. A. lygtinio paleidimo instituto taikymo, įvertino tai, kad nuteistasis praeityje teistas net 9 kartus, o šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Išties, vien ta aplinkybė, jog nuteistasis atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą, ar jo praeityje padaryti nusikaltimai neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Kaip teisingai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, nuteistasis nusikalstamą veiką padarė siekiant turtinės naudos, o tai atskleidžia, jog vertinamuoju atveju asmuo nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors būdamas laisvėje nuteistasis vykdė darbinę veiklą, tačiau matyti, jog tai nesustabdė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo, dėl ko abejotina, jog šiuo metu vykdoma darbinė veikla galėtų būti kaip apsauginis veiksnys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, juolab atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis nusikaltimus vykdė organizuotoje grupėje, su bendrininkais. Be to, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis teigia, kad į nusikalstamas veikas jį įtraukdavo bendrininkai. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, bendraujantis su kitais, turi draugų, kolegų bei pažįstamų. Save vertina gerai ypač kompanijoje, kurios panašios vertybės. Nors nurodo, jog nemėgsta kai kurių savo savybių ir norėtų tai pakeisti, tačiau neneigia, jog yra pasiduodantis kriminalinių kompanionų įtakai. Be to, šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad nuo skirtos bausmės 2018 m. slapstėsi užsienyje siekiant išvengti bausmės, kas rodo, jog asmuo stokoja valios visuotinai priimtų moralinių normų bei įstatymų laikymuisi.
13. Abejonių tinkamu L. A. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, aukštesniajam teismui kelia ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Vien tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, ne kartą buvo skatintas, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Iš bylos duomenų matyti, jog išties nuteistasis neturi šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau net ir joms negaliojant, tai itin svarbu vertinant nuteistojo gebėjimą laikytis taisyklių. Taigi, šiuo atveju svarbu pažymėti, kad 2019 m. birželio 5 d. bei 2022 m. lapkričio 21 d., nuteistajam buvo pareikšti papeikimai. Nors skirtos nuobaudos ir nebegalioja, tačiau svarbu įvertinti tai, kad nuo paskutinės nuobaudos paskyrimo, sąlyginai praėjo ne ilgas laiko tarpas, per kurį būtų galima spręsti apie nuteistojo pažangą nedaryti naujų teisės pažeidimų. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, negeba ilgesnį laiką išlaikyti tinkamo savo elgesio. Šiame kontekste pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens elgesys yra svarbus faktorius, kadangi lygtinis paleidimas yra susijęs su tam tikrų taisyklių laikymusi, suvaržymų nustatymu nuteistajam. Todėl net ir menkiausias rėžimo sąlygų nesilaikymas, kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pasiruošimo tinkamai vykdyti probacijos sąlygas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Visgi, surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog L. A. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme.
14. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo L. A., svarbu atkreipti dėmesį ir į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumus. Kaip jau minėta, L. A. nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įvykdę organizuotoje grupėje veikdamas su kitais asmenimis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis siekdavo tiesioginio atlyginio, kuris dažnai jį privesdavo prie teisės pažeidimų, vėliau gailėdavosi daugelio savo veiksmų. Supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl. Apie savo tikslus kalba nekonkrečiai, turi trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų, kuriuose norėtų dalyvauti, tačiau ilgalaikiai tikslai neįtikinami esamomis aplinkybėmis. Dažnai kritiką priimdavo kaip asmeninį įžeidimą. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, L. A. be kitų užimtumų dalyvavo ir „Bendravimo įgūdžių ir emocijų valdymas“ psichologinio konsultavimo programa, kuri skirta stiprinti nuteistųjų bendravimo įgūdžius ir siekti asmeninio elgesio pokyčių, suteikti nuteistiesiems žinių kaip konstruktyviai bendrauti įvairiose gyvenimo situacijose ir valdyti savo emocijas. Visgi, nuo nuteistojo intensyvesnio įsitraukimo dalyvaujant įvairiose elgesį keičiančiose programose, aukštesniojo teismo vertinimu praėjo dar nepakankamai laiko, jog būtų akivaizdi L. A. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl skundą nagrinėjančia teismui kyla abejonių, jog nuteistasis būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių.
15. Be to, nors skunde nurodoma, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodė formalius atisakymo patvirtinti lygtinio paleidimo taikymą L. A. argumentus, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam numatytą laisvės atėmimo terminą leidžiantį taikyti lygtinio paleidimo institutą, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip nuteistasis tikėjosi, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.
16. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad neatliktos bausmės dalis, kas šiuo atveju Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 4 metai 4 mėnesiai 4 dienos, taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Vienas iš bausmės tikslų yra ir kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Pastebėtina, jog ši aplinkybė, apylinkės teismo buvo vertinama visų byloje esančių duomenų visumoje, dėl ko apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog neatliktos bausmės dalis vis dar nėra pakankama, jog būtų pasiekti bausmės tikslai.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimti sprendimu nuteistajam L. A. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Socialinio tyrimo išvadoje ir yra nurodyti du apsauginiai veiksniai galintys turėti teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui būnant laisvėje, t. y. gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti, tačiau šios aplinkybės egzistavo ir dar prieš nusikalstamos veikos padarymą, tačiau tai jo nuo netinkamo elgesio nesustabdė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. spalio 31 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad nuteistajam L. A. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, tačiau su tuo susijusioms aplinkybėms išskirtinės reikšmės nesuteikė, todėl naikinti šią nutartį nėra pagrindo. Nuteistojo skundas atmetamas, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartį paliekant galioti nepakeistą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti L. A. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.