- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-03
- Bylos Nr.
- 1S-36-202/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01061-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Albinas Bielskis, Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- D. Z.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albino Bielskio, Violetos Ražinskaitės,
teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo D. Z. gynėjos advokatės A. F. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. Z. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Z. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2016 m. sausio 7 d. apie 17.55 val., turėdamas tikslą platinti didelį kiekį psichotropinės medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nupirkdamas iš L. A. už tyrimo metu nenustatytą sumą, neteisėtai įgijo 300 vnt. tablečių su dideliu kiekiu – 31,929 g – psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias nuo įgijimo momento neteisėtai laikė savo striukės kišenėje ir neteisėtai gabeno V. K. vairuojamu automobiliu „Opel Astra Sports Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, D. Z. sulaikytas 2016 m. sausio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėliau buvo tęsiamas.
Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas kaltinamajam D. Z. pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 7 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis D. Z., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Skunde kaltinamojo D. Z. gynėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį.
Skunde nurodoma, kad būdamas suimtas kaltinamasis patyrė traumą, buvo operuotas jo kelias, todėl baiminamasi, kad jis negalės gauti tinkamos medicininės pagalbos. Kaltinamasis tvirtina, kad jis nebėgs ir nesislėps nuo teismo. Be to, jam reikalingas reabilitacinis gydymas. Skunde pažymima, kad Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ sutiko apgyvendinti kaltinamąjį. Todėl, gynėjos manymu, BPK 119 straipsnio tikslai bus pasiekti, kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones.
Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto suėmimo pagrindo skunde pažymima, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, patyręs kojos traumą, galėtų daryti naujus nusikaltimus.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.
Kaltinamojo D. Z. gynėjos skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą kaltinamajam D. Z., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.
BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas nustato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.
Šioje byloje sąlygos pratęsti kaltinamajam D. Z. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę, griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. liudytojų parodymai, apžiūros, kratų protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuoti bei kiti kaltinamajame akte išdėstyti duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.
Kaltinamajam D. Z. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.
Iš bylos duomenų matyti, kad D. Z. yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Griežčiausia kaltinamajam D. Z. gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Kauno apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad D. Z. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (nevedęs, nedirba), praeityje teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienyje. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam D. Z., pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pagrindą. Pažymėtina, kad D. Z. kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Įvertinus galimai kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat atsižvelgus į aplinkybes, kad kaltinamasis niekur nedirba, praeityje teistas, o šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinamas padaręs anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pagrįstai manytina, jog iš daromos nusikalstamos veikos jis galbūt siekė gauti piniginių lėšų pragyvenimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės D. Z. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Teisėjų kolegija atsižvelgia į gynėjos nurodomas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę, jo socialinę aplinką ir sveikatos būklę, tačiau jos nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo kaltinamajam D. Z. panaikinimui ir nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų. Dėl skundo argumentų apie kaltinamojo sveikatos būklę pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog D. Z. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas. Todėl šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatyta, jog kaltinamajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. Z. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas neprieštarauja proporcingumo ir teisėtumo principams. Priešingai nei mano kaltinamojo gynėja, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo D. Z. gynėjos advokatės A. F. skundą atmesti.
Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi kaltinamajam D. Z. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.