Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Z. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, kuriuo D. Z. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams (Pastaba. Šiuo nuosprendžiu bausmė paskirta, subendrinus ją su subendrinta bausme, paskirta subendrinus bausmes, paskirtas Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. ir 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiais). Bausmės subendrintos pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. lapkričio 12 d. priėmė nutarimą Nr. 59-189 netaikyti D. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Nutarime nurodoma, kad D. Z. skirtos bausmės pradžia – 2016 m. sausio 7 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 5 d., pusę laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2020 m. liepos 5 d., neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2021 m. lapkričio 12 d. – treji metais ir du mėnesiai. D. Z. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. 2021 m. spalio 18 d., atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat nuteistajam 2020 m. balandžio 21 d. buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, kurio įvertinimo rezultatais, nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Neturi oficialios darbo patirties. Laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2016 metų, tačiau tik pastaruoju metu yra stebima nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu teigiama dinamika. Nuteistasis pradėjo įsitraukti į nemokamų darbų pataisos įstaigoje atlikimą, 2021 m. birželio 8 d. kreipėsi dėl be sargybos arba be palydos statuso suteikimo, tuo patvirtindamas savo sutikimą dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, tačiau įstaigos administracija šios teisės nuteistajam nesuteikė. Savarankiškai prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nevykdo. Remiantis 2021 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, D. Z. skolingas pagal patvarkymą dėl (duomenys neskelbtini) išieškojimo bei kitus vykdomuosius dokumentus 8 820,02 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 397 eurai. Šiuo metu nuteistojo turimas skolas moka jo artimieji. Baustas 2 kartus, už analogišką pažeidimą – disponavimą uždraustais nuteistiesiems turėti daiktais, t. y. mobilaus ryšio telefonu. Nuteistajam būdingas kontroliuojantis elgesys, impulsyvumas, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, ankstesnė negatyvi patirtis priimant taikytas poveikio priemones bei nepakankamas gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos.

3. Nesutikdamas su komisijos nutarimu nuteistasis D. Z. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde nurodo, komisija nesilaikė savo kompetencijos ribų, svarstydama, kodėl jis nemoka (duomenys neskelbtini), nors komisijai puikiai žinoma, kad gauti darbą pataisos įstaigoje neįmanoma, todėl nėra ir pajamų, taip pat byloje yra duomenys, kad, jam išėjus į laisvę, jis turės garantuotą darbo vietą. Komisija nurodo, kad įsiskolinimus antstoliams moka jo artimieji, bet jam atliekant laisvės atėmimo bausmę ir neturint pajamų, daugiau niekas jam padėti negali. Komisijos nutarime jis charakterizuojamas teigiamai,

3.2. Komisija išdėstė argumentus pagrindžiančius sprendimą taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau priimta neigiama išvada visiškai nemotyvuotai, tokia komisijos išvada grindžiama tik nuomone, o ne konkrečiais faktais, komisija nepateikė jokių argumentų ir nenurodė nei vienos priežasties, dėl ko jo atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą.

3.3. Atlikta bausmės dalis padarė jam teigiamą įtaką, o nusikalstamas elgesys jam jau nebepriimtinas, jis motyvuotas nenusikalsti, o paleistas lygtinai jis griežtai laikysis lygtinio paleidimo sąlygų, kad tik galėtų padėti savo artimiesiems. Komisija neatsižvelgė į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, jis pilnai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje nurodytas sąlygas, kas sudaro prielaidas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Per savo bausmės atlikimo laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3.4. Prašo atsižvelgti į BVK 7 ir 9 straipsnyje įtvirtintus humanizmo ir teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principus, į Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendaciją Rec (2003)22 valstybėms-narėms dėl lygtinio paleidimo, kurioje nurodyta, kad pageidautina kiek įmanoma trumpinti laisvės atėmimo bausmes ir kad lygtinis paleidimas nuo dalies bausmės atlikimo yra svarbi priemonė, taip pat į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec(2003)22, kuri numato, kad kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs. Jo manymu, komisija veikė priešingai šioms rekomendacijoms, akcentuoja, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas yra laikomas norma, o ne išimtimi, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai argumentuotas, tuo tarpu komisija laikėsi priešingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtimi, visiškai neaišku kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, o komisija neišdėstė jokių argumentų, nenurodė jokių kriterijų. Nurodo, kad taikant jam lygtinį paleidimą bus įgyvendintas progresyvaus laisves atėmimo bausmes strategijos principas – paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšis, išlaiko ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, nuteistasis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą, o ilgalaikio įkalinimo pasekmės yra šeimų iširimas (jis šiuo metu yra vedęs), savarankiškumo praradimas, socialiniu ir darbo įgūdžių praradimas, todėl jo atveju įkalinimas neša žalą.

3.5. Akcentuoja, kad šiuo metu bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, o be to netgi vienas iš komisijos narių, savo atskiroje nuomonėje siūlo taikyti jam lygtinį paleidimą. Teigia, kad komisijos argumentas, kad „nuteistasis atliko nedidelę paskirtos bausmės dalį“, išėjo už įstatymo ribų, nes įstatyme nėra tokios sąvokos kaip „pakankamai didele“, ar „pakankamai maža“ atliktos bausmės dalis. Jis įsipareigoja vykdyti teismo įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, vykdyti numatytas Probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas bei prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

5. Teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 59-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. Z. yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 straipsniai. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

7. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

8. D. Z., kuriam skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. liepos 5 d., tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema. Taigi D. Z. elgesys neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos, todėl turi būti įvertinta D. Z. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Sprendžiant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, režimo reikalavimų laikymusi. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.

10. Bylos duomenimis, D. Z. nusikalstamo elgesio rizika jau kurį laiką nekinta. 2020 m. liepos 7 d. atlikto nusikalstamumo rizikos vertinimo metu pagal OASys sistemą D. Z. nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 87; 2020 m. spalio 19 d. atlikus pakartotinį D. Z. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, balų skaičius nežymiai sumažėjo iki 85 balų, 2021 m. sausio 26 d., D. Z. nusikalstamo elgesio rizika išliko tokia pat, vidutinė, 85 balai. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika nustatyta ir 2021 m. balandžio 26 d. (85 balai), 2021 m. rugpjūčio 19 d. bei paskutinio vertinimo metu – 2021 m. spalio 16 d. Šios aplinkybės rodo, kad D. Z. pakartotinio nusikalstamumo rizika pastaruoju metu nekinta. Toliau lieka krimonogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos savo valios pastangomis D. Z. gali taisyti: oficialios darbo patirties stygius, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka, gyvenimo stiliaus ypatumas, neskatinantys prosocialaus elgesio išraiškos, kontroliuojantis elgesys, impulsyvumas, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes ir kt.

11. Be abejo yra svarbios D. Z. pastangos taisytis, tačiau, teismo nuomone jos nėra akivaizdžios ir šiai dienai pakankamos. Pirmesniu 2021 m. balandžio 30 d. nutarimu buvo nuspręsta netaikyti D. Z. lygtinio paleidimo, rekomenduojant jam atlikti nemokamus darbus, tęsti dalyvavimą intervencinėse socialinės reabilitacijos programose. Bylos duomenimis, D. Z. vykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas: nuo 2021 metų antro ketvirčio pabaigos D. Z. dalyvauja asociacijos „Laisvas žmogus“ užsiėmimuose, kurie padeda nuteistiesiems įveikti psichologines krizes, priklausomybes, keisti visuomenės normas neatitinkančias nuostatas ir vertybes, įtraukti į sveikos gyvensenos bendruomenę. Taip pat D. Z. atliko neatlygintinus savanoriškus darbus: 2021 m. liepos 6 d. tvarkė futbolo aikštę ir vartus; 2021 m. liepos 28 d. tvarkė bendro naudojimo patalpas – rūbų džiovinimo patalpą; 2021 m. rugpjūčio 9 d. sutvarkė penkto aukšto aktų salę; 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. klijavo bibliotekoje knygas bei sutvarkė bibliotekos patalpas; 2021 m. rugpjūčio 25 d. sutvarkė rūbinę, esančią bendrojo naudojimo patalpose. Pastaruoju metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo jam rekomenduojamas priemones: įgijo vidurinį išsilavinimą, mokosi užsienio kalbų, įgijo profesinę kvalifikaciją, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat įsitraukė į intervencinių priemonių vykdymą. Nors D. Z. skolingas pagal patvarkymą dėl (duomenys neskelbtini) išieškojimo bei kitus vykdomuosius dokumentus 8 820,02 Eur, tačiau artimųjų pagalba pradėjo spręsti turimus finansinius įsipareigojimus ir dengti turimus įsiskolinimus. Taip pat nuteistasis siekia tam tikrų įsidarbinimo galimybių pataisos įstaigoje, pradėjo įsitraukti į įstaigos gerbūvio darbų atlikimą, kreipėsi dėl be sargybos arba be palydos statuso suteikimo, tuo patvirtindamas savo sutikimą dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, tačiau įstaigos administracija šios teisės jam nesuteikė. Yra stebimos nuteistojo tam tikros pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenę trukdžius laisvėje, nuteistasis patvirtino savo galimybę gyventi nurodytu adresu bei galimą įdarbinimo vietą laisvėje, taip pat palaiko artimus ryšius su šeimos nariais. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje buvo stebimas nuteistojo disciplinuotas, pozityvus elgesys, kuris pataisos įstaigų administracijos buvo įvertintas skiriant paskatinimo priemones bei perkėlimu laisvės atėmimo bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. Pažymėtina, jog D. Z. buvo skatintas šešis kartus: 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 21 d., 2017 m. gruodžio 21 d., 2018 m. gegužės 15 d., 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir 2018 m. lapkričio 21 d., tačiau daugiau kaip dvejus metus paskatinimų jis neturėjo, o 2019 m. lapkričio mėnesį nuteistasis du kartus, per trumpą laikotarpį, buvo pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir buvo baustas drausmine tvarka, už mobiliojo ryšio telefonų turėjimą. Pastaruosius du metus nuteistasis stengiasi laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų. D. Z. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kurių pagalba yra siekiama valdyti mąstymo ir elgesio bei nuostatų, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti sričių kriminogeninius poreikius. Visa tai rodo dedamas D. Z. pastangas keistis, tačiau iš aptartų aplinkybių matyti, kad šios pastangos nebuvo nuoseklios, o nemažėjantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai rodo, kad šios pastangos nėra pakankamos ir tikslų savo nėra pasiekę. Dinaminiai veiksniai sudaro ženklią dalį (50 iš 85) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kas reiškia jog jie objektyviai gali būti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis. Rekomendacijos, kaip nuteistasis gali mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, pateiktos komisijos nutarime. Ypač atkreipiamas dėmesys į būtinumą dėti pastangas darbinėje, lėšų tvarkymo ir pajamų srityse.

12. Taigi, nagrinėjamu atveju itin svarbus nuteistojo požiūris į darbą, nes pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didina D. Z. teistumas ir jo padarytos nusikalstamų veikų pobūdis, aplinkybė, kad ankstesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis vykdė naujus nusikaltimus. D. Z. yra teistas šešis kartus Lietuvoje ir vieną kartą užsienyje. Visiems D. Z. nusikaltimams (plėšimai, vagystės, pasikėsinimas sukčiauti, disponavimas dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, turto prievartavimas) būdinga panaši motyvacija – finansinės ar materialinės naudos siekimas, nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, kas rodo prievartos bei materialinės naudos propagavimo dominavimą prieš žmoniškąsias vertybes. Pažymėtina, kad jo nusikalstamas elgesys pasireiškė jam būnant dar nepilnamečiu, pirmą kartą nuteisiamas 16 metų amžiaus. Nuteistojo nusikaltimai tyčiniai, sunkėjo. Vertinant nuteistojo darbinę patirtį, nustatyta, kad D. Z. laisvėje neturėjo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties. Oficialiai niekada nėra dirbęs. Todėl siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuoseklaus bei stabilaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas, mokymasis tvarkyti lėšas, dirbti. Socialinės išvados duomenimis, pastaruoju metu D. Z. pradėjo įsitraukti į įstaigos gerbūvio darbų atlikimą, taip pat 2021 m. birželio 8 d. kreipėsi dėl be sargybos arba be palydos statuso suteikimo, tuo patvirtindamas savo sutikimą dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą darbą, tačiau ši teisė nuteistajam nesuteikta. Taigi, nors D. Z. taisosi, bet atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadoje nurodytus kriminogeninius poreikius, būtent darbinė, lėšų tvarkymo ir pajamų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų.

13. Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.

14. Teismas, atsižvelgęs į komisijos nutarimo argumentus, socialinio tyrimo išvadą, nustatytas aplinkybes, visiškai sutinka su komisijos nuomone, kad būtina ir toliau mažinti D. Z. nusikalstamo elgesio riziką, siekiant, kad jis galėtų būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

15. Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis D. Z. priklauso vidutinės rizikos grupei, o dedamų pastangų nėra pagrindo laikyti akivaizdžiai pakankamomis, jos nebuvo nuoseklios, būtent todėl nuteistasis, vykdydamas komisijos teikiamas rekomendacijas, gali įrodyti, kad šios pastangos nėra trumpalaikės ir turi toliau dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, mažinant smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybę, mokantis spręsti problemas ir įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, valdyti impulsyvumą. Dėti pastangas darbinėje, lėšų tvarkymo ir pajamų srityse.

16. Apibendrinus tai kas išdėstyta, matyti, jog nors ir yra akivaizdūs teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose procesai, tačiau jie dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nuteistasis pataisos namuose privalo ir toliau mažinti pakankamai didelę dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, šiuo metu D. Z. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl D. Z. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai, todėl skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. Z. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-189, kuriame nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.