Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių T. L., H. S. ir I. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių T. L., H. S. ir I. Ž. ieškinį atsakovams V. J. (V. J.) ir Vilniaus rajono 1-ajam notarų biurui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje – J. M., J. T., T. A. S. ir M. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės T. L., H. S. ir I. Ž. prašė pripažinti G. J. 2020 m. gegužės 22 d. sudarytą testamentą Nr. I-4308 negaliojančiu ir priteisti iš Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 1 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovių ir atsakovo motina G. J., kuri 2020 m. gegužės 22 d. sudarytu testamentu turėtą žemės sklypą paliko atsakovui. Testamento sudarymo metu šalių motina buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Palikėja iki testamento sudarymo turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, jai buvo taikomas stiprus medikamentinis gydymas. Mirties liudijime nustatyta, kad motinai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Dėl to byloje būtina atlikti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Baigiamųjų kalbų metu ieškovių atstovas nurodė, kad prašo ieškinį tenkinti kitu pagrindu, t. y. pripažinti testamentą negaliojančiu dėl atsakovo neleistino poveikio testatorei.

2. Atsakovas V. J. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad G. J. buvo šviesaus proto, sąmoninga, testamento sudarymo dieną nebuvo praradusi gebėjimo orientuotis, suprato savo veiksmus. G. J. nebuvo skirti jokie psichotropiniai vaistai. Kol motina gyveno su atsakovu, ji tokių vaistų nevartojo. G. J. gyveno aktyvų gyvenimą, bendraudavo su žmonėmis. Atsakovas balandžio mėnesį su motina buvo nuvykęs į notarų biurą dėl testamento sudarymo, bendravo su notare ir notaro biuro darbuotojomis, perdavė reikiamus dokumentus, o 2020 m. gegužės 22 d. buvo pasirašytas testamentas. Abejonių dėl mirusiosios psichinės būklės nebuvo, nei medicininiai dokumentai, nei ekspertizės išvada nepatvirtino mirusiosios būklės, dėl kurios ji negalėtų suprasti savo veiksmų ir jų reikšmės. Ieškovių atstovas baigiamojoje kalboje pareiškė siurprizinį argumentą dėl neleistino atsakovo poveikio motinai. Byloje toks poveikis neįrodytas.

3. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, jog testatorė turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau nė vienas iš šių sveikatos sutrikimų nėra susijęs su testatorės psichine būkle. Testamento patvirtinimo metu notarei jokių abejonių dėl testatorės psichinės būklės nekilo. Dėl notarinio veiksmo atlikimo dienos buvo susitarta iš anksto. Testatorė buvo garbingo amžiaus, tačiau į notaro biurą atėjo pati. Testamento turinys taip pat buvo logiškas ir suprantamas, nes turtą testatorė paliko sūnui, su kuriuo kartu gyveno. Ieškinyje tėra nurodyta, kad neturtinę žalą prašoma priteisti CK 6.250 straipsnio pagrindu. Daugiau jokių aplinkybių, kurios pagrįstų reikalavimą dėl neturtinės žalos padarymo, nenurodyta. Ieškinyje nenurodyta, kad dėl notarinio veiksmo atlikimo ieškovėms būtų padaryta žalą sveikatai, taip pat nėra nurodyta jokių aplinkybių, kad notaro veiksmai tvirtinant testamentą buvo nusikalstami. Po eksperto apklausos taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad testamentas galėtų būti pripažintas negaliojančiu ieškinyje nurodytu pagrindu. Ieškinio faktinis pagrindas turi būti tinkamai suformuluotas.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. T. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad mirusioji buvo jos motina. Testatorė iki testamento sudarymo ir jo sudarymo metu buvo šviesaus proto. Buvo sąmoninga, nebuvo praradusi gebėjimo orientuotis, suprato savo veiksmus. Ji nevartojo jokių psichotropinių vaistų. Motina pagal savo amžių buvo judri, aktyvi, žingeidi, bendraujanti. Notarė savo veiksmus atliko tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui V. J. iš ieškovių H. S., I. Ž. 423,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš T. L. 423,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovių H. S., I. Ž., T. L. po 34,24 Eur iš kiekvienos ieškovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 6 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 78TPK-50/2023 ekspertas M. J. padarė išvadą, jog testatorei 2020 m. gegužės 22 d. testamento sudarymo metu psichikos sutrikimas nenustatomas, pagal savo sveikatos būklę ji tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Teismo ekspertas ieškovių prašymu buvo apklaustas teismo posėdžio metu, atsakė į jam užduotus su ekspertize susijusius klausimus.

7. Teismas nenustatė, kad iki testamento sudarymo ar jo sudarymo metu G. J. buvo tokios būklės, kad negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Priešingai, apklausti mirusios vaikai nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti ar įtarti, kad iki testamento sudarymo ar jo sudarymo metu jos psichinė būklė buvo galimai neadekvati ir tai galėjo jai sutrukdyti suprasti savo veiksmus ir jų reikšmę. Ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, kad mirusiosios turėtos ligos negalėjo įtakoti jos suvokimo sudaryti testamentą. Pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvada taip pat nepatvirtino, kad pagal savo sveikatos būklę ji tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė, kad testamentas galėjo būti kaip nors žalingas testatorei.

8. Išnagrinėjus bylą, ieškovės prašė ieškinį tenkinti kitu nei ieškinyje nurodytu pagrindu. Baigiamųjų kalbų metu ieškovių atstovas patvirtino, kad nepalaiko ieškinyje nurodyto argumento dėl mirusios psichinės būklės, tačiau ieškinio neatsisakė. Dėl to teismas ieškovių ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pripažino, kad byla neturi viešo intereso, nenustatyti imperatyvių teisės normų pažeidimai, todėl, nesant ieškovių suformuluotų argumentų, nėra pagrindo spręsti dėl testamento pripažinimo negaliojančiu kitu pagrindu, nei kad nurodyta ieškinyje. Teismui sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo baigiamosiose kalbose nurodytu pagrindu, būtų pažeisti rungtyniškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Ieškovės ieškinį grindė tik mirusiosios psichine būkle, todėl teismas sprendime gali pasisakyti tik dėl šių argumentų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovės T. L., H. S. ir I. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo), privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Teismas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė į duomenis apie asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį.

9.2. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta keletas galimos neleistinos įtakos požymių. Paveldėtojas, atsakovas, buvo su testatore tokiuose santykiuose, dėl kurių turėjo galimybę kontroliuoti testatorės būklę. Testatorės psichinė ar fizinė būklė palengvino jos laisvos valios nuslopinimo galimybę. Atsakovas aktyviai dalyvavo testamento sudarymo procese. Atsakovas su testatore buvo pasitikėjimo santykiuose. Atsakovas žymiai praturtėjo dėl ginčijamo testamento. Teismas neatsižvelgė į šiuos neleistinos įtakos įrodymus.

9.3. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinių santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas aplinkybes parenka savo nuožiūra ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Teismas nepasirinko teisingo sprendimo kvalifikavimo, nors byloje buvo nustatyta, kad atsakovas faktiškai išplėšė iš motinos pageidaujamą testamentą, t. y. specialiai vežė nuo jo priklausomą motiną pas notarę ir nesąžiningai žymiai praturtėjo testamento dėka.

10. Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą atsakovas V. J. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog asmuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina tai patvirtinanti įrodymų visuma, o nagrinėjamoje byloje nustatytų įrodymų nepakanka tokiai išvadai padaryti. Ieškovės byloje ginčijo G. J. sudarytą testamentą CK 1.89 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, teigdamos, kad testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir prasmės. Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

10.2. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte yra pateikta vienareikšmiška išvada, kad G. J. 2020 m. gegužės 22 d. testamento sudarymo metu psichikos sutrikimas nenustatomas, pagal savo sveikatos būklę ji sudarydama testamentą galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertizės išvada yra išsami bei pagrįsta, padaryta atlikus testatorės gyvenimo bei socialinių duomenų anamnezę, medicininių duomenų analizę. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomi subjektyvūs, specialių žinių neturinčio asmens, t. y. ieškovių asmeniniu vertinimu paremti teiginiai.

10.3. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik ekspertizės išvada, bet vertino ir visus kitus byloje surinktus įrodymus (teismo ekspertizės aktą, ieškovių paaiškinimus, atsakovų atsikirtimus, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus) ir jų visumos pagrindu pripažino, kad šioje byloje negalima prieiti nei tikėtinos, nei juo labiau pagrįstos išvados, kad G. J. testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kuri neleistų jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

10.4. Pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, lemiamą reikšmę turi testatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio priemone. Ieškovių byloje pateikti argumentai dėl testatorės negalėjimo suprasti savo veiksmų yra iš esmės grindžiami tik spėlionėmis ir tariamomis prielaidomis dėl galimos neleistinos įtakos požymių. Teismas teisingai pastebėjo, kad byla neturi viešo intereso požymių, todėl teismas neturi teisės pats savo iniciatyva išeiti už ieškinio ribų, t. y. neturi pagrindo spręsti dėl testamento pripažinimo negaliojančiu kitu pagrindu, nei buvo nurodyta ieškinyje.

10.5. Apeliacinio skundo turinys neatskleidžia, koks yra ieškovių reikalavimas, t. y. ar prašoma patenkinti ieškinį ir pripažinti negaliojančiu testamentą, kaip sudarytą dėl neleistino poveikio testatorei, ar vis tik byloje įrodinėtu pagrindu dėl testatorės psichinės būklės. Apeliacinės instancijos teismas pats savo iniciatyva taip pat negali suformuluoti apeliacinio skundo dalyko. Net ir įvertinus argumentus dėl testatorei padaryto neleistino poveikio sudarant testamentą, juos tektų atmesti, kaip neturinčius nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Iš apeliacinio skundo neaišku, apie kokius konkrečius atsakovo neleistinus ir neteisėtus veiksmus kalbama. Testatorės ir atsakovo artimi giminystės ir tarpusavio pasitikėjimo santykiai nėra neteisėti ar neleistini. Paveldėdamas turtą pagal testamentą, bet kuris asmuo daugiau ar mažiau praturtėja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovių reikalavimas pripažinti G. J. 2020 m. gegužės 22 d. sudarytą testamentą negaliojančiu ir priteisti iš notarės L. Š. 1 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės, atsakovas ir tretieji asmenys yra G. J., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai (el.b., failas 2, l. 89-90). G. J. 2022 m. gegužės 22 d. testamentu jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį paliko atsakovui (el.b., failas 2, l. 97-98). Testatorė visą laiką gyveno jai priklausančiame name, kuris buvo šalia atsakovo namo. Po 2020 m. gegužės 16 d. kilusio gaisro, kurio metu apdegė testatorės ir atsakovo namai, G. J. gyveno kartu su savo dukra J. T.. G. J. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2020 m. birželio 25 d. priėmė palikimą (el.b., failas 2, l. 108). Tarp šalių kilo ginčas dėl testamento teisėtumo.

Dėl testamento negaliojimo pagrindų

13. Ieškovės apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į duomenis apie testatorės būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį, t. y. jo naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Dėl to teismas neteisingai kvalifikavo ginčą, neįvertino atsakovo neleistinos įtakos testatorei. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovių argumentais.

14. Pagal CK 5.16 straipsnio 1 dalį negalioja testamentas: 1) sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens; 2) sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens; 3) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

15. Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

16. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovių prašymu 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi paskyrė pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Ekspertas M. J. 2023 m. kovo 6 d. ekspertizės akte Nr. 78TPK-50/2023 pateikė išvadą, kad G. J. 2020 m. gegužės 22 d. testamento sudarymo metu psichikos sutrikimas nenustatomas; pagal savo sveikatos būklę ji tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (el.b., failas 2, l. 148-154). Pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 5 d. posėdyje pagal ieškovių prašymą ekspertas M. J. buvo apklaustas, jis atsakė į visus ieškovių atstovo klausimus.

18. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

19. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo ekspertizės aktu, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais bei kitais rašytiniais įrodymais pagrįstai pripažino, kad byloje nėra duomenų, jos testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu būtų buvusi tokios būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Dėl to ieškovės apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į duomenis apie testatorės būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovės nenurodo, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta jokių argumentų, dėl kurių teismo eksperto išvada turėtų būti atmetama kaip įrodymas.

21. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teismo pareiga yra teisiškai kvalifikuoti šalių ginčą, ir neįvertino galimos atsakovo neleistinos įtakos testatorei.

22. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškinyje turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Taip pat ieškovas turi nurodyti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, ir šis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis (CPK 141 straipsnio 3 dalis).

24. Pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022).

26. Aiškindamas ir taikydamas teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio elementams (dalykui ir pagrindui), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023).

27. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014). Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018).

28. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022).

29. Nagrinėjamoje byloje ieškovės 2020 m. rugpjūčio 19 d. teismui pateiktame ieškinyje, prašydamos pripažinti motinos 2020 m. gegužės 22 d. sudarytą testamentą negaliojančiu, nurodė tik vieną CK 1.89 straipsnyje teisinį šio sandorio nuginčijimo pagrindą, taip pat visos ieškinyje nurodytos aplinkybės buvo susijusios su testatorės sveikata, jai skirtu gydymu (el.b., failas 1, l. 1-2). Būtent ieškovės bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pareiškusios prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, kad būtų atsakyta į klausimus, ar G. J. testamento pasirašymo metu sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu?; ar G. J. testamento pasirašymo metu dėl turėto psichikos sutrikimo galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti? (el.b., failas 2, l. 19; 42).

30. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į neleistiną atsakovo įtaką testatorei testamento sudarymo metu. Paveldėjimo santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyta keletas pagrindų, dėl kurių testamentas negalioja arba gali būti pripažintas negaliojančiu, tarp kurių yra testatoriaus neveiksnumas ar ribotas veiksnumas, testamento turinio neteisėtumas ar neaiškumas, taip pat kiti sandorių negaliojimo pagrindai.

31. Pagal CK 5.18 straipsnio 1 dalį testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

32. Pažymėtina, kad siekiant pripažinti testamentą negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnyje ar CK 5.18 straipsnio 1 dalyje ir 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus turi būti nustatytos visiškai skirtingos faktinės aplinkybės. Kaip jau minėta, ginčijant testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu, pagrindinė įrodinėtina faktinė aplinkybė yra testatoriaus būsena testamento sudarymo metu. Tuo tarpu, siekiant nuginčyti testamentą dėl to, kad jo turinį nulėmė ne testatoriaus laisva valia (CK 5.18 straipsnio 1 dalis ir 1.91 straipsnio 1 dalis), įrodinėjamos visos aplinkybės, susijusius su kitų asmenų neteisėta prievarta testatoriui ar jo sąmoningas klaidinimas dėl tam tikrų aplinkybių. Taigi visų šių aplinkybių nurodymas bei jas patvirtinančių duomenų pateikimas yra ieškovių pareiga. Tuo tarpu teismas, neturėdamas šalių paaiškinimų apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą, neturi galimybės savo iniciatyva jų nustatyti.

33. Nagrinėjamoje byloje ieškovės nei karto savo ieškinio pagrindo netikslino. Bylos nagrinėjimo metu vyko trys (2021 m. gegužės 26 d., 2021 m. lapkričio 16 d., 2021 m. gruodžio 15 d.) parengiamieji ir keturi teismo posėdžiai (2022 m. gegužės 30 d., 2023 m. kovo 27 d., 2023 m. balandžio 3 d. ir 2023 m. balandžio 5 d.), kuriuose byla buvo nagrinėjama iš esmės, tačiau nei viename iš šių posėdžių, net po bylos atnaujinimo, gavusios teismo eksperto išvadą, nei ieškovės, nei jų atstovas netikslino reikalavimo, viso bylos nagrinėjimo metu buvo analizuojamos tik aplinkybės, susijusios su testatorės būkle, sudarant testamentą. Jokių aplinkybių ar duomenų apie atsakovo galimai neteisėtą įtaką testatorei ar prievartos bei apgaulės prieš ją panaudojimą ieškovės pirmosios instancijos teismui nenurodė ir neteikė.

34. Ieškovių atstovas tik paskutiniajame 2023 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje, baigiamųjų kalbų metu, nurodė, kad prašo testamentą pripažinti negaliojančiu kitu pagrindu – dėl atsakovo neleistino poveikio testatorei. Tačiau pirmosios instancijos teismas pašalino ieškovių atstovo baigiamąją kalbą, nes joje nurodomi nauji argumentai, taip pat išaiškino ieškovėms naujo ieškinio pateikimo galimybes. Atsižvelgiat į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovių atstovo baigiamojoje kalboje nurodytų argumentų nevertino ir jų nepriėmė.

35. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į šį teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertina ir nepasisako dėl ieškovių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apie testatorės pasitikėjimą atsakovu, jo galimą įtaką testatorei ir atsakovo žymų praturtėjimą dėl ginčijamo testamento.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantės, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantės nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

39. Kadangi ieškovių apeliacinis skundas atmestas, joms bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos. Atsakovas pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 544,50 Eur. Atsakovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 2 314,65 Eur išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Dėl to atsakovui priteistinos 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovių.

40. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovių T. L., H. S. ir I. Ž. apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovių H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalis 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct), tai yra po 181,50 (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą, 50 ct), bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.