Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. (D. K.) patikslintą ieškinio reikalavimą atsakovei A. L. dėl ieškovo sumokėtų išlaikymo lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl teikiamų rašytinių įrodymų ir prašymų priėmimo

12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo teikiamus naujus ieškovo pateiktus prašymus, daro išvadą, kad ieškovo 2025 m. gegužės 15 d. pateiktas prašymas ir su juo pateikti nauji įrodymai (Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra susiję su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl sumokėto išlaikymo nepilnamečio vaiko motinai priteisimo ir kuriuo, apelianto vertinimu, buvo netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, kadangi teikiami rašytiniai įrodymai ir prašymo argumentai iš esmės susiję su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarybos darbuotojos išsakyta nuomone. Kadangi šie teikiami įrodymai nėra susiję su apeliacinio skundo dalyku, minėto prašymo su įrodymais priėmimas nėra tikslingas, todėl ieškovo prašymą su teikiamais įrodymais (Nr. (duomenys neskelbtini)) atsisakoma priimti.

13. Ieškovas 2025 m. gegužės 5 d. prašymu prašo apeliacinės instancijos teismo leisti vykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalimis, tai yra mokant po 200 Eur kas mėnesį, tuo atveju, jei skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas bus paliktas nepakeistas, alternatyviai prašo rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad ieškovui suteikiama teisė pateikti atskirą prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo argumentus (Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat pateikė minėtą prašymą papildantį dokumentą (Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai yra tenkinami iš dalies, tame tarpe ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (sprendimo 14-38 punktai), ieškovo pateiktus prašymus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išdėstymo dalimis atsisakytina priimti, be kita ko pažymint, jog prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo gali būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, jog ieškovas taip pat pateikė prašymus Nr. (duomenys neskelbtini)prašydamas atidėti sprendimo (nutarties) paskelbimą. Atsakovė pateikė atsiliepimą į šiuos prašymus (Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie ieškovo prašymai išnagrinėti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl 2 057,30 Eur sumokėto išlaikymo priteisimo

14. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra pilnametystės sulaukusios G. D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27-883/2013 panaikino šalių 2005 m. rugpjūčio 16 d. sudarytos santuokos apskaitos įrašą ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, kurioje, be kita ko, šalys susitarė, jog dukters G. D. K. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018 pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013 patvirtintą išlaikymo vaikams dydį ir priteisė iš ieškovo dukrai G D. K. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, paskyrė atsakovę nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatė laikiną G. D. K. gyvenamąją vietą su ieškovu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą dukrai G. D. K., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; paskyrė ieškovą vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise, sustabdė Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013 dalies dėl išlaikymo iš ieškovo vaikui . D. K. priteisimo vykdymą.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o ir byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. sausio 31 d. šalių vaikas G. D. K. (išskyrus laikotarpį nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 21 d., kai vaikas buvo laikinai apgyvendintas pas trečiąjį asmenį) faktiškai gyveno su tėvu – ieškovu. Nors vaikas faktiškai gyveno su ieškovu, tačiau ieškovas minėtu laikotarpiu pervedė atsakovei 2 057,30 Eur sumą vaiko išlaikymui. Šios aplinkybės atsakovė neginčija. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog šiuo atveju atsakovė nepagrįstai praturtėjo ir (ar) be pagrindo gavo lėšas, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprend ginčo laikotarpiu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, todėl pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą lėšos nepilnamečio vaiko išlaikymui turėjo būti pervedamos atsakovei. Nurodė, kad ieškovas, negražinęs vaiko, pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą ir negali tikėtis finansinės naudos, todėl teismas nusprendė ieškovo reikalavimą atmesti.

17. Kai vaiko išlaikymo prievolė nustatyta teismo sprendimu, nepriklausomai nuo to, ar teismas priteisė išlaikymą išspręsdamas šalių ginčą, ar sprendimu patvirtino šalių susitarimą dėl išlaikymo teikimo, tokios išlaikymo prievolės vykdymas kartu yra ir teismo sprendimo vykdymas. Vykdant tokią išlaikymo prievolę pasitaiko ginčų tarp teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo prievolę turinčio tėvo ir kito iš tėvų, kuriam paprastai yra suteikiama uzufrukto teisė vaiko interesais tvarkyti vaiko išlaikymo lėšas. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai vaikas, nepaisant teismo sprendimu nustatytos jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, faktiškai kurį laiką gyvena su kitu iš tėvų. Faktinės vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas paprastai turi įtakos ir tėvų išlaikymo prievolės vykdymui. Jeigu tokiu atveju vaiką tiesiogiai išlaiko tėvas, su kuriuo vaikas faktiškai kurį laiką gyvena, tai gali lemti tėvų ginčus ne tik dėl šio tėvo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, išlaikymo prievolės tinkamo vykdymo, bet ir dėl to, ar teikė išlaikymą vaikui kitas iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ir dėl to išlaikymas iš jo nebuvo priteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. praktikos apžvalga Nr. AC-53-1).

18. Sprendžiant dėl išlaikymo teikimo už kitą iš tėvų (iš kurio nebuvo priteistas išlaikymas, nes su juo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta), taikytina CK 6.50 straipsnio 3 dalis, pagal kurią asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Išlaikymo teikimo aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas, o įrodinėjimo pareiga tenka tam iš tėvų, kuris pareiškia atitinkamą reikalavimą, tai yra ieškovas turi įrodyti, kad jis teikė išlaikymą ir už kitą iš tėvų, o pastarasis turi įrodyti, kad jam tenkančią išlaikymo prievolę jis įvykdė tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad šalių dukra G. D. K. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. sausio 31 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 21 d., kai vaikas buvo laikinai apgyvendintas pas trečiąjį asmenį) gyveno su ieškovu ir buvo jo išlaikoma ir tol, kol dukra gyveno su ieškovu, ieškovas taip pat pervedė atsakovei 2 057,30 Eur sumą šio vaiko išlaikymui, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės už atsakovę įvykdytą šalių dukters išlaikymo dalį už laikotarpį, kai šalių dukra nepertraukiamai gyveno pas ieškovą, taigi ieškovas iš esmės siekia atgauti įvykdytą šalių nepilnametės dukters išlaikymo dalį, nes faktiškai dukra gyveno su ieškovu ir buvo jo visapusiškai išlaikoma. Pažymėtina, jog ieškovė fakto, kad gavo ieškovo nurodomos sumos lėšas, neginčija, nurodo, jog ieškovas savo noru ir laisva valia mokėjo vaiko išlaikymo pinigus, mano, kad nagrinėjama situacija nėra atsakovės nepagrįstas praturtėjimas. Pažymėtina, jog faktą, kad dukra su ieškovu gyveno nuo 2021 m. gegužės 24 d., patvirtina ir įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. dalinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3036-1167/2025, kuriuo 20 punkte konstatuota, jog nuo ieškinio padavimo (2021 m. rugsėjo 1 d.) iki G. D. K. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) ji gyveno su tėvu (ieškovu).

20. Ieškovo ir atsakovės prievolės išlaikyti nepilnametę dukterį egzistavimo faktą ir prievolės dydį lemia CK normos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra įtvirtinta įstatymo, tai yra ji egzistuoja ir jos dydis yra nulemtas įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar yra priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Nagrinėjamu atveju iš ieškovo priteistino išlaikymo dydis yra nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018, kuriuo buvo pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013 patvirtintas išlaikymo vaikams dydis ir priteistas iš ieškovo dukrai G. D. K. išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, o atsakovė paskirta nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nors nurodytame teismo sprendime nėra atskirai aptartas atsakovės indėlis į vaiko išlaikymą, tokios nuostatos nebuvimas neleidžia daryti išvados, jog atsakovė turėjo teisę apskritai neprisidėti prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo.

21. Pažymėtina, jog rungtyniškumo (rungimosi) principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, kad dukra faktiškai gyveno su juo, ieškovas dukrą ne tik išlaikė ir tenkino jos materialiuosius poreikius, tačiau taip pat mokėjo ir teismo sprendimu priteistą išlaikymą, kuriuo šiuo atveju disponuoja atsakovė. Ginčo dėl to, kad buvo sumokėta 2 057,30 Eur suma, byloje nėra. Atsakovė nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. sausio 31 d., tai yra tol, kol vaikas gyveno su ieškovu, ji finansiškai prisidėjo prie dukros išlaikymo. Akivaizdu, kad šalių dukrai gyvenant su ieškovu nurodytu laikotarpiu būtent jam teko pareiga kasdien, nuolat ir nepertraukiamai rūpintis šalių dukterimi, patirti jos išlaikymo išlaidas, o ir be to, atsakovė neginčija aplinkybės, jog tuo metu, kai nepilnametė dukra gyveno su ieškovu, ji buvo tinkamai prižiūrima.

22. Nors pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl 2 057,30 Eur sumos priteisimo už sumokėtą išlaikymą akcentavo aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai neatsižvelgė ir neįvertino faktinės aplinkybės, jog pati šalių dukra, kuriai apklausos metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, laikėsi nuoseklios pozicijos ir pareiškė nuomonę, jog nori gyventi su tėvu, ir kategoriškai atsisakė vykti į motinos namus, neįvertino aplinkybės, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nustatė faktą, kad dukra atsisako bendrauti su motina ir kategoriškai atsisako grįžti į jos namus (Nr. (duomenys neskelbtini)), kas, teismo vertinimu, šiuo atveju bylos faktinių aplinkybių kontekste labiau leidžia daryti išvadą, jog ne ieškovo veiksmai, o paties vaiko apsisprendimas ir nuomonė, su kuriuo iš tėvų gyventi, lėmė tai, vaikas faktiškai negyveno teismo sprendimu nustatytoje gyvenamojoje vietoje (CPK 185 straipsnis).

23. Kadangi, kaip nustatyta byloje, ieškovo pateiktų įrodymų pakanka tam, jog būtų įsitikinta, kad ieškovas (laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. sausio 31 d.) išlaikė dukrą, ją prižiūrėjo, ir šalims neginčijant, jog ieškovas visiškai išlaikydamas dukrą taip pat pervedė atsakovei 2 057,30 Eur sumą šio vaiko išlaikymui, atsakovei neįrodžius, jog ji vykdė savo prievolę išlaikyti šalių nepilnametę dukterį, šias lėšas panaudojo vaiko interesams, darytina išvada, kad atsakovė ieškovo pervestomis lėšomis disponuoja nepagrįstai, be kita ko, pažymėtina, jog šiuo metu G. D. K. yra pilnametė, jai yra (duomenys neskelbtini) metų, o ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3036-1167/2025 taip pat konstatuota, jog atsakovė taip pat neįrodė, kad nuo ieškinio padavimo (2021 m. rugsėjo 1 d.) iki G. D. K. pilnametystės ji savanoriškai teikė ieškovei nuolat ir pakankamo dydžio išlaikymą (dalinio sprendimo 21 punktas), taigi atsakovė ieškovo pervestomis lėšomis disponuoja nepagrįstai.

24. Remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl nutariama šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 2 057,30 Eur sumos, kurią jis sumokėjo atsakovei už G. D. K. išlaikymą tuo laikotarpiu, kai vaiką faktiškai augino ieškovas D. K., priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

25. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju proceso ilga trukmė buvo nulemta ne ieškovo procesinio elgesio, teigia, jog ilgą proceso trukmę lėmė teismo atliekami procesiniai veiksmai, teismo sudėties pasikeitimas, taip pat procesiniai pažeidimai. Pažymi, kad teismas neišsprendė atsakovės baigiamosios kalbos priėmimo klausimo, nepasisakė dėl G. D. K. procesinio statuso, ignoravo ieškovo teikiamus dokumentus arba juos priėmė iš antro arba trečio karto, nereagavo į atsakovės atstovės replikas „rusų kalba – fašistinės valstybės kalba“, kas rodo ieškovo diskriminaciją. Mano, kad šiuo atveju buvo tinkamai neįvertintas atsakovės procesinis elgesys. Ieškovo vertinimu, taip pat teismas padarė klaidingą išvadą, jog buvo patenkinta 75 procentai priešieškinio reikalavimų. Pažymi, kad ne visos atsakovės išlaidos yra pagrįstos – teismas netinkamai apskaičiavo žyminį mokestį, mano, kad atsakovės patirtos 100 Eur išlaidos faktinių aplinkybių konstatavimui taip pat nėra pagrįstos, kadangi užfiksuotos aplinkybės neatitinka tikrovės, o nurodytų sumų sumokėjimas atsakovės atstovui yra abejotino pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmiausia nustatė, kad ieškovas byloje yra sumokėjęs 83 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, patyrė 622 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu (Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pateikė prašymą priteisti 7 375 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad ne visos ieškovo nurodytos vertimo išlaidos gali būti vienareikšmiškai susietos su nagrinėjama byla ir procesinių dokumentų vertimu ne vien dėl to, kad pateikti mokėjimo pavedimai parengti užsienio kalba, bet ir dėl to, jog tik dalyje jų nurodyta, kad tai yra mokėjimas už vertimo paslaugas, o kitų mokėjimo pavedimų nurodoma paskirtis – „skolos grąžinimas“. Pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas atsakovei dėl ieškovo sumokėtų išlaikymo lėšų priteisimo atmestas, civilinės bylos dalis pagal ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovei dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, leidžiant ieškovui išvežti dukrą nuolat gyventi į Norvegijos Karalystę be atsakovės sutikimo, nutraukta šalių dukrai sulaukus pilnametystės.

27. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nurodė, kad ieškovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamas, jo elgesys didino bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovas pakartotinai teikdavo tuos pačius dokumentus, juos dubliavo, nors ieškovui buvo išaiškinta, kad dėl piktnaudžiavimo teismas gali skirti baudą, tačiau ieškovas to nepaisė ir toliau dubliavo dokumentus, teikė juos chaotiškai, dėl ko bylos apimtis viršijo 30 tomų. Pažymi, kad posėdžių metu ieškovas formuluodavo ilgus, smulkmeniškus klausimus, baigiamojoje proceso stadijoje siekė byloje pareikšti kokybiškai naują ieškinį dėl kitos šalių dukros gyvenamosios vietos pakeitimo ir leidimo išvežti į Norvegiją, nors buvo atstovaujamas advokato padėjėjo, toks jo elgesys negali būti pateisinamas žinių stoka. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlyginti. Teismas, įvertinęs tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. daliniu sprendimu patenkinta 75 procentai atsakovės priešieškinio, atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, nusprendė atsakovui iš ieškovės priteisti 6 675 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms (CPK 93 straipsnis) nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Pažymėtina, kad teismas turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, tai yra, pavyzdžiui, aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020)

29. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

30. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

31. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023). Tam, kad būtų pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teismas privalo nustatyti ir identifikuoti CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytas šios normos taikymo sąlygas. Vien aplinkybė, kad byloje buvo iš dalies patenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, kurie pagal savo esmę yra lygiaverčiai, nenustačius pirmiau paminėtų CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų, savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

32. Pirmiausia, atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniu skundu keliami klausimai, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir ar visos jos buvo pagrįstos ir būtinos, įvertintina, kokios bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 83 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 7 375 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 622 Eur vertimo išlaidos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ne visos ieškovo patirtos vertimo išlaidos yra tinkamai pagrįstos. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiktina. Pažymėtina, jog dalis ieškovo pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamos vertimo išlaidos, nėra išversti į lietuvių kalbą, antra, iš pateiktų duomenų matyti, jog tik keliose sąskaitose nurodyta, kad ieškovas moka už vertimus (Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvertinus byloje pateiktus mokėjimo pavedimus, pripažintina, jog dalis ieškovo patirtų vertimo išlaidų yra tinkamai pagrįstos rašytiniais bylos duomenimis, tai yra 148 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškovas iš viso byloje patyrė 7 606 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 8 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 100 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 190 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų (Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas teigia, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos (8 490 Eur), buvusios 2024 m. gruodžio 5 d., padidėjo iki 9 090 Eur dėl apeliacinio skundo parengimo, todėl mano, kad teismas nepagrįstai priteisė 600 Eur. Su šiuo argumentu, įvertinus atsakovės pateiktus įrodymus, kuriais ji grindžia patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, nesutiktina, kadangi minėta 600 Eur suma įskaityta ne už apeliacinio skundo, o už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, todėl šiuo aspektu ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus atsakovės pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog atsakovė tinkamai pagrindė byloje jos patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms (8 800 Eur suma). Antra, atmestinas ieškovo argumentas dėl 100 Eur išlaidų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo nepagrįstumo. Nors, apelianto teigimu, protokolu buvo užfiksuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, tačiau šis argumentas grindžiamas tik subjektyviu ir vienpusišku byloje pateikto įrodymo interpretavimu, šiuo atveju atsakovės byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog ji patyrė 100 Eur išlaidų, sumokėdama antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą, kuris buvo priimtas ir vertinamas byloje, todėl šios išlaidos pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintos atsakovės bylinėjimosi išlaidomis. Trečia, ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė sumokėjo 190 Eur žyminį mokestį, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu minėtas žyminis mokestis atsakovei nebuvo priteistas, jo priteisimo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. daliniu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir pirmosios instancijos teismas jas paskirstydamas nevertino sumokėto žyminio mokesčio ir pagrįstai nustatė, jog atsakovė iš viso patyrė 8 900 Eur bylinėjimosi išlaidų iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

34. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo procesinį elgesį, teigia, kad ilgą procesą lėmė teismo procesiniai pažeidimai, atsakovės elgesys, teigia, kad teismas neišsprendė atsakovės baigiamosios kalbos priėmimo klausimo, nepasisakė dėl G. D. K. procesinio statuso, ignoravo ieškovo teikiamus dokumentus arba juos priėmė iš antro arba trečio karto. Mano, kad teismas taip pat nepagrįstai nustatė, jog šiuo atveju buvo patenkinta 75 procentai priešieškinio reikalavimų. Su apelianto argumentais sutiktina iš dalies.

35. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, bylos procesinę eigą nustatyta, jog apeliantas pakartotinai teikdavo dokumentus, juos dubliuodavo, teikdavo tiek elektroniniu paštu, tiek ir EPP (elektroninių paslaugų portalo) sistemą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo veiksmai dirbtinai didino šios bylos apimtį, kuri viršijo daugiau kaip 30 tomų, ieškovas sistemingai teikdavo teismui naujus rašytinius paaiškinimus ir (ar) įrodymus prieš pat teismo posėdžius, pažymėtina, jog ieškovas buvo 2022 m. gruodžio 29 d. rezoliucija įspėtas dėl nesavalaikio procesinių dokumentų teikimo, tačiau šio įspėjimo ieškovas nepaisė ir toliau iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės pavėluotai teikė procesinius dokumentus, dirbtinai didino bylos apimtį, kas lėmė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimus šioje civilinėje byloje. Nors, apelianto teigimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo procesiniai pažeidimai, teismo sudėties pasikeitimas, atsakovės veiksmai lėmė ilgą proceso trukmę, tačiau įvertinus bylos procesinę eigą su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti, bylos nagrinėjimas trunka nuo 2021 m. rugsėjo 2 d., ieškovas viso proceso metu dubliuodavo teikiamus dokumentus, juos teikdavo pakartotinai, kas prisidėjo ir prie ilgesnės bylos nagrinėjimo trukmės, ir prie proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimų, bylinėjimosi išlaidų susidarymo, todėl, atsižvelgiant į ieškovo procesinį elgesį, nutariama ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 7 300 Eur sumos, kadangi dalis jų susidarė dėl paties ieškovo netinkamo procesinio elgesio byloje.

36. Kita vertus, negalima neatsižvelgti į tai, jog ieškovas iš esmės pateikė pagrįstą ieškinį. Pirmiausia, ieškovo reikalavimas dėl 2 057,30 Eur sumokėto išlaikymo priteisimo pripažintas pagrįstu (CPK 93 straipsnio 5 dalis), kita vertus, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog procesas buvo inicijuotas dėl tuo metu šalių nepilnamečio vaiko G. D. K. interesų (gyvenamosios vietos pakeitimo, leidimo išvežti į užsienio valstybę, išlaikymo jam priteisimo). Reikalavimas dėl išlaikymo išskirtas ir buvo išnagrinėtas jau įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3036-1167/2025, jis buvo patenkintas 84 procentais. Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į tai, jog bylos dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, leidimo išvežti į užsienio valstybę buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, laikytina, jog iš viso buvo patenkinta 90 procentų ieškovo reikalavimų, todėl, teismo vertinimu, visiškas bylinėjimosi išlaidų nekompensavimas ieškovui būtų nesąžiningas ir pažeistų jo teisę į teisingą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

37. Ieškovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, jog atsakovės priešieškinis buvo patenkintas 75 procentais, nurodo, kad teismas netinkamai apskaičiavo patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Remiantis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-1167/2024 nustatyta, kad atsakovės priešieškinis buvo patenkintas 75 procentais. Ieškovas nesutikdamas su minėtu daliniu sprendimu, be kita ko, ir su nustatyta patenkinta priešieškinio procentine dalimi pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-490-580/2025 nutarė, be kita ko, ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog įsiteisėjusiu daliniu teismo sprendimu buvo nustatyta, jog atsakovės reikalavimai šioje byloje buvo patenkinti 75 procentais, todėl atsižvelgiant į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

38. Kaip nustatyta sprendimo 35 punkte, laikytina, jog ieškovo dalis išlaidų byloje yra pagrįstos, tai yra 7 300 Eur sumos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog 90 procentų ieškovo reikalavimų buvo patenkinta, ieškovui iš atsakovės priteistina 6 570 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 8 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog jos priešieškinis buvo patenkintas 75 procentais, atsakovei iš ieškovo priteistina 6 675 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių sumų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 105 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 2 057,30 Eur sumokėto išlaikymo priteisimo, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl nusprendžiama šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 2 057,30 Eur sumos, kurią jis sumokėjo atsakovei už G. D. K. išlaikymą, priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, pakeistina, atsižvelgiant į tai, jog dalis apeliacinio skundo reikalavimų yra patenkinta (CPK 93 straipsnio 5 dalis), ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, nuspręsdamas ieškovui nepriteisti bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Ieškovas (apeliantas) patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme: 46 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinio skundo pateikimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), 250 Eur teisinės pagalbos išlaidos (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, jog ieškovo teisinės pagalbos išlaidos, patirtos už konsultacijas apeliaciniame procese, konsultuojant advokato padėjėjui.

43. Sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens teisės į išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apeliacinėje instancijoje ar kasaciniame teisme atlyginimą, esminę reikšmę turi tai, kas – advokatas ar advokato padėjėjas – atliko atstovavimo veiksmus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023). Atsižvelgiant į tai, ieškovui jo patirtos advokato padėjėjo bylinėjimosi išlaidos, negali būti atlyginamos pagal CPK 98 straipsnį, todėl laikytina, kad ieškovas iš viso apeliacinės instancijos teisme patyrė 46 Eur pagrįstų ir atlygintinų bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą.

44. Atsakovė pateikė įrodymus, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 1 100 Eur teisinės pagalbos išlaidos (Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją laikytina, jog apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti 90 procentų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 41,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo – 110 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių sumų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 68,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

n u s p rendži a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo D. K. (D. K.) reikalavimas priteisti ieškovui D. K. iš atsakovės A. L. 2 057,30 Eur sumokėto išlaikymo, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui D. K. 2 057,30 Eur sumokėtas lėšas vaiko išlaikymui iš atsakovės A. L..

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir priteisti iš ieškovo D. K. atsakovei A. L. 105 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei A. L. 68,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo D. K..

Atsisakyti priimti ieškovo D. K. pateiktus papildomus paaiškinimus su įrodymais (Nr. (duomenys neskelbtini)), prašymą ir jo patikslinimą dėl teismo sprendimo išdėstymo ir (ar) pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies papildymo (Nr. (duomenys neskelbtini)).